2025-02-26 Nr. AB-3403-3-64-3-00107-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1290-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00107-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 28.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės R. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei R. V. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į teismą su prašymu iš atsakovės R. V. (toliau – ir atsakovė) priteisti 110 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų bei 5,2 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 115,2 Eur.

2. Tarnyba savo reikalavimą grindė šiais argumentais:

2.1. Atsakovė turėjo teisę į 100 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl jai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje. Tarnyba, gavusi advokato išvadą dėl atsakovės nebendradarbiavimo ir bylos neperspektyvumo, 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukė. Advokatas Tarnybai pateikė prašymą išmokėti užmokestį už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

2.2. Atsakovė turėjo pareigą sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, tačiau gera valia minėtų išlaidų nesumokėjo. Atsakovei registruotu paštu buvo išsiųsti du pranešimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo.

3. Teismo posėdyje pareiškėjo Lietuvos valstybės atstovo Tarnybos atstovė palaikė prašymo argumentus ir prašė priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

4. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti.

5. Aptarusi faktines bylos aplinkybes, savo poziciją atsakovė grindė šiais argumentais:

5.1. Atsakovei teisinės paslaugos nebuvo suteiktos, todėl sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies jį nesutiko. Į advokato ataskaitą buvo įtrauktos nesuteiktos teisinės paslaugos.

5.2. Advokatas parengė išvadą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo neperspektyvumo, tačiau atsakovei su šiuo dokumentu nebuvo leista susipažinti, nors Tarnyba šią išvadą vertino kaip procesinį dokumentą, už kurio rengimą prašoma sumokėti. Ši išvada yra Tarnybos vidinis dokumentas, kurio rengimo išlaidas nepagrįstai bandoma perkelti paslaugų gavėjai (atsakovei).

5.3. Nei atsakovei, nei teismui advokatas nepateikė jokių procesinių dokumentų. Todėl turėtų būti pripažinta, kad advokatas jokių procesinių dokumentų nerengė; taip pat nenurodyta, kokius dokumentus jis rinko – atsakovė pati jam pateikė visus įrodymus. Tarnyba turėtų būti įpareigota pateikti teismui procesinius dokumentus, kuriuos parengė advokatas, ir juos detalizuoti, taip pat nurodyti, kokius įrodymus jis rinko. Advokatas beveik pusę metų nieko nedarė, neteikė jokių teisinių paslaugų, nerengė procesinių dokumentų. Veiksmų, kuriuos, esą, atliko advokatas, išvardijimas nepatvirtina, jog tokie veiksmai buvo atlikti.

5.4. Tarnyba 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukė ne tuo pagrindu, kad byla yra neperspektyvi, o konstatavus, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės jos gauti. Atsakovės vertinimu, antrinės teisinės pagalbos teikimas jai buvo nutrauktas nepagrįstai.

6. Teismo posėdyje atsakovė su pareiškėjo prašymu nesutiko atsiliepime išdėstytais argumentais.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, prašymą tenkino iš dalies ir jam iš atsakovės priteisė 110 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, kitos prašymo dalies netenkino.

8. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

8.1. Atsakovė 2022 m. birželio 28 d. kreipėsi į Tarnybos teritorinį skyrių ir prašė jai suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje bei nurodė, jog pagalba yra reikalinga dėl žalos atlyginimo. Tarnybos Šiaulių skyrius (nurodytas Klaipėdos skyrius laikytinas rašymo apsirikimu) 2022 m. spalio 14 d. nusprendė jai teikti antrinę teisinę pagalbą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 1 dalimi, minėtame sprendime buvo nustatyta, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 procentų.

8.2. Advokatas su 2023 m. vasario 6 d. bei 2023 m. vasario 23 d. raštais Tarnybai pateikė išvadas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo neperspektyvumo. Išvadose nurodyta, kad atsakovės reikalavimai kildinami iš ūkinės komercinės veiklos, t. y. jos įsigyta patalpa – parduotuvė, yra išnuomota uždarajai akcinei bendrovei, o tai yra ūkinei komercinei veiklai būdingas požymis, žala yra kilusi dėl komercinės paskirties turto ir atsakovė praeityje teisme jau buvo kėlusi reikalavimus dėl tos pačios žalos civilinėje byloje.

8.3. Advokatas 2023 m. kovo 16 d. Tarnybai pateikė informaciją, kokiu laikotarpiu ir kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atsakovei pagal Tarnybos 2022 m. spalio 14 d. sprendimą.

8.4. Tarnyba 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu advokatui išmokėjo 110 Eur užmokestį. Sprendime nustatyta, kad advokatas, teikdamas teisinę pagalbą procesiniams dokumentams rengti, skyrė 1 val., įrodymams rinkti – 1,5 val., išvadai rengti – 3 val., iš viso – 5,5 val.

8.5. Tarnyba 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu nutraukė atsakovei Tarnybos 2022 m. spalio 14 d. sprendimu skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą ir įpareigojo sumokėti 110 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Šis sprendimas priimtas nustačius, kad atsakovei teikiama antrinė teisinė pagalba susijusi su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl jos ūkinės komercinės veiklos.

8.6. Pranešimas atsakovei dėl reikalavimo sumokėti teisinės pagalbos išlaidas buvo siųstas adresu, kurį atsakovė nurodė kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą. Tarnyba, nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, atsakovę pakartotinai informavo apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

9. Teismas, pacitavęs Įstatymo nuostatas (4 str. 5 p., 11 str. 7 d. 4 p., 23 str. 1 d. 1 p. ir 24 str. 1 d.) ir byloje nustatytas aplinkybes, akcentavo, kad atsakovė sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo ir įpareigojimo sumokėti 110 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, todėl sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas, atsakovės argumentai, susiję su sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, šioje byloje nėra aktualūs, o šio akto (skolos sprendimo) teisėtumas ir pagrįstumas neturi būti vertinami.

10. Teismas nurodė, kad atsakovė teisme jau buvo kėlusi reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tai patvirtina jos pačios į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje, kuri taip pat patvirtina, jog žalos reikalavimai yra susiję su komercine veikla.

11. Teismas atsakovės argumentą, kad išlaidos už išvados rengimą negali būti priteisiamos bei išieškomos, kadangi tai ne procesinis dokumentas, laikė teisiškai nepagrįstu. Teismas nenustatė pagrindo sutikti ir su atsakovės argumentais, kad advokatas neparengė jokių procesinių dokumentų ir nerinko jokių įrodymų, todėl jam nepriklauso atlyginimas.

12. Teismas, įvertinęs Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1R-332 (toliau – ir Aprašas) 6 punkto, taip pat Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 (toliau – Taisyklės) 3.1 papunkčio nuostatas, sprendė, kad tiek procesinių dokumentų rengimas, tiek įrodymų rinkimas, tiek išvadų Tarnybai rengimas yra priskiriami antrinės teisinės pagalbos teikimui, už kurį advokatas turi gauti atlyginimą pagal sugaištą laiką. Pacitavęs Taisyklių 11 punkto, 24.3.6.1 papunkčio ir 31 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos buvo nustatyta, jog advokato antrinei teisinei pagalbai teikti skirtas laikas sudaro 5,5 val. ir jis neviršija bylos stadijai skirto laiko (8 val. pagal Taisyklių 24.3.6.1 pp.), todėl šis laikas papildomai neprivalo būti pateisinamas. Teismas akcentavo, kad ir išvadai rengti advokatas laiką skyrė neviršydamas Taisyklėse nustatytų normatyvų, t. y. 3 val. (Taisyklių 31 p.).

13. Teismas pažymėjo, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas sudaro ne tik advokato faktiškai skirtas laikas, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėjo interesams teisme, bet ir susipažinimas su pateiktais dokumentais, pareiškėjo žodinės konsultacijos, pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo ir bylos perspektyvumo analizė, teisės normų, reikalingų procesiniams dokumentams paruošti, analizė, teismų praktikos analizė, kliento supažindinimas su parengtu dokumentu, susipažinimas su byla, įrodymų rinkimas ir kita. Advokatas, gavęs Tarnybos sprendimą, ne tik rengia procesinius dokumentus bei atstovauja asmenų, kuriems buvo paskirta teisinė pagalba, interesus, jis taip pat vertina ir analizuoja susiklosčiusią faktinę bei teisinę situaciją ir sprendžia apie procesinio dokumento teisines perspektyvas.

14. Iš advokato Tarnybai teiktų išvadų bei dokumentų teismas nustatė, kad advokatas atliko su ieškinio parengimu susijusius veiksmus – rinko duomenis ieškiniui parengti, analizavo atsakovės pateiktus duomenis, vertino ir analizavo susidariusią situaciją. Advokatas susisiekė ir bendravo su atsakove bei jos prašė pateikti papildomus dokumentus. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovės teismui pateikti dokumentai (susirašinėjimas su advokatu). Atsižvelgęs į tai, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad antrinės teisinės pagalbos paslaugos atsakovei nebuvo teiktos.

15. Teismas nenustatė pagrindo nesutikti su pareiškėjo argumentais, kad valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta Tarnybos pareiga daryti įtaką advokato teikiamų paslaugų kokybei. Tokia funkcija nustatyta Lietuvos advokatūrai, o Tarnybai yra nustatyta pareiga kontroliuoti sutartimi apibrėžtų reikalavimų vykdymą bei administruoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo procesą. Duomenų, kad advokatas paslaugas teikė netinkamai ir būtų pagrindas kvestionuoti pagal faktą advokato sugaištą laiką, atsakovei teikiant teisinę pagalbą, bei paskaičiuotą valstybės patirtų išlaidų sumą, nėra.

16. Teismas pripažino, kad pareiga apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas atsakovei kyla iš Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies, kuri nustato, jog jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių, antrinės teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ši pagalba buvo teikiama.

17. Teismas pažymėjo, kad, nors atsakovė nesutiko su jai priskirto advokato bylos rengimo strategija ir su jam priskirtu darbo užmokesčiu, tačiau bylos medžiaga patvirtina, jog jos argumentai yra deklaratyvūs. Teismas nustatė, jog atsakovė prašymų keisti paskirtą advokatą nepateikė, institucija taip pat raštu negavo pretenzijų dėl netinkamo paskirto advokato darbo proceso.

18. Teismas pripažino, kad atsakovei kyla imperatyvi pareiga sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, kurios buvo patirtos, jai teikiant antrinę teisinę pagalbą, todėl pareiškėjo reikalavimas jam iš atsakovės priteisti jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios sudaro 110 Eur, atlyginimą yra pagrįstas ir teisėtas.

19. Teismas pažymėjo, kad, nors viešojo administravimo subjektui yra galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau, viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. jos susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, ir šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus. Teismas konstatavo, kad pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo neįeina į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas. Be to, pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas įeina į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, todėl būtų neteisinga iš atsakovės priteisti nurodytas siuntimo išlaidas, kurioms vykdyti yra gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto, kaip būtinas bylos nagrinėjimo išlaidas (ABTĮ 40 str. 4 d.). Teismas pažymėjo, kad ABTĮ procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų nenumato. Viešojo administravimo subjektas privalo informuoti apie savo priimtus sprendimus (šiuo atveju apie konkrečią sumokėtiną antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą). ABTĮ nenustato tokių informavimo apie priimtus sprendimus išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų bei atitinkamai jų priteisimo iš priešingos šalies. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjui iš atsakovės priteisti 5,2 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu.

III. 20. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo 2024 m. vasario 9 d. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

21. Atsakovė sutinka teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl 5,2 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu, ir šios sprendimo dalies neskundžia, tačiau nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo tenkintas pareiškėjo prašymas jam iš atsakovės priteisti 110 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

22. Savo poziciją dėl ginčo esmės atsakovė grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jos atsiliepime į pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą, papildomai nurodydama, kad:

22.1. Teismui buvo pateiktas prašymas įpareigoti Tarnybą pateikti duomenis, kokius įrodymus ir kaip advokatas rinko bei kokius procesinius dokumentus rengė, tačiau šio prašymo teismas netenkino, motyvų nenurodė. Todėl būtina įpareigoti Tarnybą pateikti įrodymus, patvirtinančius, kokias būtent teisines paslaugas atsakovei suteikė advokatas. Tai, kas yra nurodyta pareiškėjo pateiktoje suteiktų teisinių paslaugų suvestinėje, yra netiesa. Teismas neužtikrino atsakovės teisių ir teisėtų reikalavimų gauti bylai reikšmingus įrodymus, kadangi ji tokių įrodymų gauti negali, ir pažeidė atsakovės teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, tokiu būdu pažeidžiami Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimai.

22.2. Teismas neįsigilino į bylos esmę ir nurodė, kad Tarnyba, antrinės teisinės pagalbos teikimo metu nustatė, jog atsakovės prašymu teikiamos antrinės teisinės pagalbos reikalavimas yra susijęs su ūkine komercine veikla. Teismas vadovavosi netinkamu Tarnybos aiškinimu ir nekreipė dėmesio į tai, kad teisinės pagalbos suteikimas buvo siejamas su atsakovei asmeniškai, o ne su konkrečiai bendrovei, nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis.

22.3. Teismas privalėjo nustatyti, ar atsakovei iš tikrųjų buvo suteikta antrinės teisinė pagalba, ir, jeigu buvo suteikta, įvertinti, kokios konkrečiai teisinės paslaugos buvo suteiktos, kokie įrodymai tai patvirtina, tačiau tai nebuvo padaryta ir buvo vadovaujamasi tik tuo, ką surašė pareiškėjas, o atsakovės nurodyti faktai buvo arba visiškai ignoruojami, arba iškraipomi.

22.4. Byloje nėra ginčo dėl advokatui priskirto darbo užmokesčio, ginčas kilo dėl reikalavimo sumokėti už teisines paslaugas, kurios nebuvo suteiktos. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad konkretūs darbai buvo atlikti. Teismas nesivadovavo faktais bei įrodymais.

22.5. Nors teismas nurodė, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindų nėra nuginčytas, todėl jis laikomas teisėtu ir galiojančiu, tačiau nesiaiškino, ar atsakovė turėjo galimybę apskųsti šį sprendimą, kai jai buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos, kuri nėra teikiama asmenims, jeigu jie yra skolingi Tarnybai, teikimas. Tam, kad būtų galima apskųsti minėtą sprendimą, yra reikalinga antrinė teisinė pagalba, o tokią pagalbą Tarnyba suteiks tik tada, kai bus sumokėta skola; jeigu bus sumokėta skola, nebebus reikalinga ir antrinė teisinė pagalba, kadangi nebebus skolos Tarnybai. Atsakovei nesuteikus antrinės teisinės pagalbos, ji negalėjo ginčyti Tarnybos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindų. Be to, Tarnybos sprendimas buvo gautas jau buvo praleidus skundo padavimo terminą.

22.6. Pareiga apmokėti antrinę teisinę pagalbą kyla tik Įstatyme nustatytais atvejais. Šiuo atveju, nesant tam pagrindo, buvo taikomas Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Tarnybos sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra neteisingas ir tai teismas turėjo įvertinti. Antrinės teisinės pagalbos teikimas galėjo būti nutrauktas ne pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o pagal to paties straipsnio 1 dalies 8 punktą.

22.7. Atsakovei nebuvo suteikta antrinė teisinė pagalba, nebuvo parengti procesiniai dokumentai. Aplinkybė, kad procesiniai dokumentai buvo rengiami, yra nurodyta ataskaitoje, tačiau duomenų, kokie procesiniai dokumentai buvo rengiami ir ar jie buvo įteikti atsakovei, t. y. asmeniui, turinčiam gauti antrinę teisinę pagalbą bei parengtus procesinius dokumentus, byloje nėra.

22.8. Atsakovė nesupranta, kodėl ji turi atsakyti už pareiškėjo atstovo specialistų klaidas, jeigu jai teisėtai buvo skirta antrinė teisinė pagalba, tačiau advokatas nusprendė, kad byla yra neperspektyvi, ir antrinę teisinę pagalbą rekomendavo nutraukti.

22.9. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisė normas, o tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

23. Pareiškėjo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Pareiškėjo nuomone, teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Savo poziciją Tarnyba grindžia šiais argumentais:

24.1. Antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo (-s) ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo (-s) savarankiškos profesinės veiklos. Šios aplinkybės nustatymas yra pakankamas pagrindas Tarnybai priimti sprendimą atsisakyti besikreipusiam asmeniui suteikti antrinę teisinę pagalbą, o jeigu tokia pagalba buvo suteikta – ją nutraukti. Analogiškos nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris yra pažymėjęs, kad neturi teisinės reikšmės, ar ūkinės komercinės veiklos vykdymas yra nutrūkęs, ar ji yra vykdoma. Tarnyba padarė išvadą, kad atsakovės patalpos yra ūkinės komercinės paskirties ir išnuomotos konkrečiai bendrovei, o žala kildinama iš pastato netinkamos priežiūros, kurioje yra komercinės paskirties patalpos, priklausančios atsakovei. Tai yra ūkinei komercinei veiklai būdingas požymis. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos teikimas atsakovei turėjo būti nutrauktas. Nutraukus antrinę teisinę pagalbą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra išieškomos, nepaisant to, kokiu pagrindu antrinė teisinė pagalba asmeniui buvo suteikta. Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagrįstai nutraukė atsakovei skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą ir ją įpareigojo sumokėti 110 Eur.

24.2. Advokatams užmokestis yra apskaičiuojamas ir išmokamas remiantis Taisyklėmis. Vadovaujantis Taisyklių 3.1 papunkčiu, į faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką patenka ir išvados rengimas, taigi išieškomos ir išvados rengimo išlaidos. Advokato antrinei teisinei pagalbai teikti skirtas laiką sudaro 5,5 val. (iš jų 3 val. išvadai rengti) ir jis neviršija bylos stadijai skirto laiko (8 val.) todėl šis laikas neprivalo būti papildomai pateisinamas. Išvadai rengti advokatas laiką skyrė neviršydamas Taisyklėse nustatytų normatyvų, t. y. 3 val. (Taisyklių 31 p.).

24.3. Antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas sudaro ne tik advokato faktiškai skirtas laikas, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėjo interesams teisme, tačiau ir susipažinimas su pateiktais dokumentais, pareiškėjo žodinės konsultacijos, pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo ir bylos perspektyvumo analizė, teisės normų, reikalingų procesiniams dokumentams paruošti, analizė, teismų praktikos analizė, kliento supažindinimas su parengtu dokumentu, susipažinimas su byla, įrodymų rinkimas ir kita. Advokatas, gavęs Tarnybos sprendimą, ne tik rengia procesinius dokumentus bei atstovauja asmenų, kuriems paskirta teisinė pagalba, interesus, o taip pat vertina ir analizuoja susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją bei sprendžia apie procesinio dokumento teisines perspektyvas. Iš advokato išvados nustatyta, kad advokatas atliko su ieškinio parengimu susijusius veiksmus – rinko duomenis ieškiniui parengti, analizavo atsakovės pateiktus duomenis, vertino ir analizavo susidariusią situaciją. Advokatas nurodė, kad susisiekė ir bendravo su atsakove bei prašė jos pateikti papildomus dokumentus. Negalima daryti vienareikšmės išvados, kad antrinė teisinė pagalba atsakovei nebuvo teikiama.

24.4. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta Tarnybos pareiga daryti įtaką advokato teikiamų paslaugų kokybei. Tokia funkcija nustatyta Lietuvos advokatūrai, Tarnybai yra nustatyta pareiga kontroliuoti sutartimi apibrėžtų reikalavimų vykdymą bei administruoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo procesą. Duomenų, kad advokatas paslaugas teikė netinkamai ir būtų pagrindas kvestionuoti pagal faktą advokato sugaištą laiką, atsakovei teikiant teisinę pagalbą, bei paskaičiuotą valstybės patirtų išlaidų sumą, nėra.

24.5. Atsakovė sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo ir įpareigojimo sumokėti 110 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, todėl sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas. Argumentai, susiję su sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, šioje byloje nėra aktualūs, o skolos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas neturi būti vertinami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, prašymo jam iš atsakovės priteisti 110 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 5,2 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, pagrįstumas.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovės 110 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, kitą prašymo dalį (dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo (5,20 Eur) priteisimo, atmetė.

27. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė pareiškėjui 110 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas netinkamai įvertino (neįvertino) įrodymus, nepasisakė dėl esminių atsakovės argumentų, netinkamai taikė teisinį reguliavimą. Atsakovės vertinimu, ji neprivalo atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nes jai skirtas advokatas jokių konkrečių veiksmų neatliko ir nepagrįstai deklaravo konkrečias atliktas teisines paslaugas.

28. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrinamame teismo sprendime padarytų išvadų pagrįstumą patikrinusi visų byloje surinktų duomenų kontekste, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

30. Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2022 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)APT-C-2022-02027 nusprendė teikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo ir kitų susijusių klausimų. Antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirtas advokatas V. P. Minėtas advokatas 2023 m. vasario 23 d. Tarnybai pateikė išvadą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo neperspektyvumo, nurodydamas, kad pareiškėja nebendradarbiauja su advokatu (neteikia visos prašomos informacijos, nepatikslino teisinių reikalavimų, o jos nurodyti reikalavimai kildinami iš ūkinės komercinės veiklos). Tarnyba 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. (8.4)ATP-C-2022-02027, be kita ko, nutraukė atsakovei antrinės teisinės pagalbos teikimą ir įpareigojo ją sumokėti 110 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas (Įstatymo 2 str. 1 d.).

32. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad atsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas, valstybė garantuoja ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis turto ir pajamų lygis.

33. Vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą. Pagal Įstatymo 24 straipsnio 1 dalį jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių, antrinės teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ši pagalba buvo teikiama.

34. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Tarnybos 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas, kuriuo atsakovei buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas ir ji buvo įpareigota už minėtą pagalbą atlyginti 110 Eur (t. y., sprendimas kuris ir yra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis iš atsakovės prašoma atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas pagal Įstatymo 24 str. 1 d.), nebuvo ginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl atsakovės argumentai, susiję su šio sprendimo pagrįstumu (be kita ko, kad jos siektas inicijuoti ginčas nesusijęs su komercine veikla), šioje byloje negali būti vertinami. Atitinkamai pareiškėjos teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti šiuos atsakovės argumentus, vertintini kritiškai ir atmestini. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė siekė atlikti veiksmus, susijusius su aptariamo sprendimo ginčijimu, todėl atsakovės argumentai, kad ji negalėjo ginčyti šio sprendimo dėl teisinių žinių trūkumo ar netinkamo jo įteikimo, detaliau negali būti vertinami.

35. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad byloje nebuvo tikrinta, ar atsakovei iš tikrųjų buvo suteiktos advokato deklaruotos paslaugos bei kokie įrodymai tai patvirtina. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į byloje pateiktus įrodymus (be kita ko, advokato raštus bei išvadas Tarnybai, advokato ir atsakovės susirašinėjimą ir kt.), kurie patvirtina, kad advokatas rinko ir analizavo atsakovės pateiktus duomenis, vertino ir analizavo susidariusią situaciją, buvo susisiekęs ir bendravo su atsakove bei prašė jos pateikti papildomus dokumentus.

Iš advokato teiktų išvadų Tarnybai matyti, kad advokatas buvo susipažinęs su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis bei buvo jas įvertinęs. Šiuo aspektu paminėtina, kad aptarti veiksmai (o kartu ir advokato 2023 m. vasario 23 d. išvados parengimas) patenka į Taisyklių 3.1 papunktyje apibrėžtą faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką („advokato procesiniams veiksmams atlikti skirtas laikas (laikas, skirtas konsultacijoms teikti, įrodymams rinkti, procesiniams dokumentams rengti, dalyvauti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas, institucijų posėdžiuose, dalyvauti teismo posėdžiuose, dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir pagalbiniams veiksmams atlikti skirtas laikas (laikas, skirtas pranešimams apie antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimą ar pabaigimą rengti, išvadoms dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo rengti, prašymams apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį rengti, taip pat laikas, skirtas laukti teisminėse ir kitose institucijose, kuriose atliekami procesiniai veiksmai, kai šie veiksmai pradedami vėliau, nei buvo numatyta“).

Teisėjų kolegija šioje byloje negali vertinti advokato argumentų (pvz., dėl to, ar atsakovės siekiama inicijuoti byla susijusi su ūkine komercine veikla), pagrįstumo, kadangi, kaip minėta, sprendimas, kuriuo pareiškėjai buvo nutraukta antrinės teisinės pagalbos teikimas ir ji buvo įpareigota sumokėti teisinės pagalbos išlaidas, nebuvo apskųstas. Taigi, aptarti atsakovės argumentai, kad advokatas nepagrįstai nurodė konkrečias teisines paslaugas ir nepagrindė deklaruoto teisinės pagalbos teikimo laiko, vertintini kritiškai ir atmestini, pripažįstant pirmosios instancijos teismo argumentus šiuo aspektu pagrįstais.

36. Aplinkybė, kad Tarnyba sprendimu nusprendė teikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą (valstybės apmokama dalis – 100 proc.), neatleidžia atsakovės, konstatavus Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte aplinkybes, nuo Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytų pasekmių, t. y. antrinės teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškojimo, paaiškėjus, kad atsakovė neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą. Esant nenuginčytam Tarnybos 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimui ir įvertinus nurodytas išvadas, argumentai, kad atsakovei buvo teisėtai skirta antrinė teisinė pagalbą, todėl ji vėliau neprivalo už ją mokėti, atmestini.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų rinkimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino byloje esančius bylai aktualius įrodymus, proceso dalyvių argumentus.

Teismas, nustatęs, kad atsakovės pareigą atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas nustatantis Tarnybos sprendimas nėra nuginčytas ir galioja, Tarnyba kreipėsi į teismą, prašydama priteisti minėtame sprendime nurodytas sumas, kurių atsakovė neatlygino, pagrįstai ir teisėtai priteisė iš atsakovės 110 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, detalizuotų Tarnybos 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendime Nr. ATS-2023-22220 „Sprendimas išmokėti užmokestį ATP tiekėjui“, kuris taip pat buvo minimas 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendime Nr. (8.4)ATP-C-2022-02027 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“.

Tais pačiais argumentais teisėjų kolegija netenkina atsakovės prašymo iš Tarnybos išreikalauti apeliaciniame skunde nurodytus papildomus duomenis.

38. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o pareigos nurodyti sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją; Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją; taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai atmestini.

39. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

40. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

41. Galutinis procesinis sprendimas priimtas ne atsakovės naudai, todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys