Legislator Case Law & Legislation
90b651b4-4751-4a7c-81f6-9c8d380d9727 AI generated

90b651b4-4751-4a7c-81f6-9c8d380d9727 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 90b651b4-4751-4a7c-81f6-9c8d380d9727
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

V., jo gynėjai advokatei Laimai Razvickienei, kaltinamajam A. M., jo gynėjui advokatui Antanui Vitlipui, nukentėjusiajam A. Å .,nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini),., teistas:1. 2012-03-19 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 4 d., 159 str., 140 str. 2 d. (2 nusikalstamos veikos) 5 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2016-10-25.2. 2017-12-07 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 3 d., 140 str. 2 d. (2 nusikalstamos veikos) 60 parų areÅ¡to bausme jÄ atliekant areÅ¡tinėje, teistumas neiÅ¡nykęs, bausmę atlikęs iÅ¡ dalies, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, 144 straipsnyje, padarymu;T.

Legislator headnote

AI generated

90b651b4-4751-4a7c-81f6-9c8d380d9727 · Kauno apylinkės teismas: Kaltinamieji jį pasikvietė į butÄ , kuriame taip pat buvo ir mergina daugiau nieko neprisimena. Kas sudavė smÅ«gius, nežino. Atsigavo Kauno klinikose. 2017-11-08 parodymų patikrinimo vietoje metu T. V. įvykio vietoje parodė, kad jo bute, adresu (duomenys neskelbtini), alkoholį vartojo keturiese - jis, A. M., N. J. ir nukentėjusysis A. Å .. Jokio kito asmens, kurį nurodė apklausos metu kaip A. Å . draugÄ , nebuvo. PaaiÅ¡kino, kad A. Å . atžvilgiu fizinį smurtÄ vartojo jis ir A. M.. Jis pats vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                             Baudžiamoji byla Nr. 1-191-737/2018                                                                             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12473-2017-0                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                             1.1.7.2.5; 1.1.8.5; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.2.4.1.1;                                                                            1.2.5.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.                                                                                KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 17 d.Jonava                   Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė,sekretoriaujant Inai Jankulskaitei,dalyvaujant prokurorėms Oksanai Gabrilaitienei, Astai Kaminskienei, kaltinamajam T.

V., jo gynėjai advokatei Laimai Razvickienei, kaltinamajam A. M., jo gynėjui advokatui Antanui Vitlipui, nukentėjusiajam A. Å .,nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini),., teistas:1. 2012-03-19 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 4 d., 159 str., 140 str. 2 d. (2 nusikalstamos veikos) 5 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2016-10-25.2. 2017-12-07 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 3 d., 140 str. 2 d. (2 nusikalstamos veikos) 60 parų areÅ¡to bausme jÄ atliekant areÅ¡tinėje, teistumas neiÅ¡nykęs, bausmę atlikęs iÅ¡ dalies, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, 144 straipsnyje, padarymu;T.

V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini),, (šiuo metu kitoje byloje paskirta kardomoji priemonė – suėmimas) teistas:1) 2013-06-04 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 1 d. 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Bausmę atliko 2013-11-28;2) 2016-03-17 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 1 d. (3 nusikalstamos veikos), 187 str. 1 d., 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme (bausmės pradžia 2016-04-13);3) 2016-06-07 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Bausmė subendrinta su 2016-03-17 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo. Bausmę atlikęs (pabaiga 2017-08-14), teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, 144 straipsnyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė: T. V. ir A. M. veikdami bendrininkų grupėje, 2017-03-14 apie 19.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini),, tarpusavio konflikto su A. Š. metu, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus kumščiais sudavė bei kojomis įspyrė A.

Å . į galvos sritį, nugriovė A. Å . ant žemės, taip padarydami nukentėjusiajam A. Å . muÅ¡tinę žaizdÄ kairėje ausyje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujo iÅ¡siliejimÄ kairės akies obuolio junginėje, galvos smegenų sukrėtimÄ , kairio smilkinkaulio – skruostikaulio kaulo lūžimÄ , pakauÅ¡kaulio ir kairės vidurinės pamato duobės kaulų lūžimus, sukėlusius A. Å . sunkų sveikatos surikdymÄ , tokiu bÅ«du sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatÄ .Be to, T.

V. ir A. M. sunkiai sužaloję žmogų paliko jį be pagalbos, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei, o bÅ«tent: 2017-03-14 apie 19:30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini),, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, po to kai sunkiai sužalojo A. Å . ir sukėlė pavojų jo gyvybei, siekdami nuslėpti nusikalstamÄ veikÄ , turėdami galimybę suteikti jam pagalbÄ , tyčia pagalbos nesuteikė, o iÅ¡tempė nukentėjusįjį A.

Å . iÅ¡ buto į Å¡eÅ¡tojo aukÅ¡to koridorių ir paliko į gulėti ant grindų, kol paÅ¡aliniai asmenys iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ .  Apklaustas teisiamajame posėdyje T. V. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku jis su pažįstamu A. M., susitiko A. Å .. Pas jį bute kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo kartu ir jų draugė N. J.. Ä®vykus konfliktui dėl N, jis sudavė nukentėjusiajam vienÄ ar kelis smÅ«gius, į pilvÄ ar į žandÄ .

Kiek ir kur sudavė tiksliai neprisimena. Kelis smÅ«gius sudavė ir A. M. bei N. Apsvaigęs nesijautė. IÅ¡ jo buto A. Å . išėjo kaip ir sveikas. Matė, kad jam iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Kas įvyko laiptinėje, nežino. Jam išėjus į liptinę girdėjo trenksmus, gali bÅ«ti, kad nukentėjusysis nukrito porÄ kartų pats. Kai po poros valandų išėjo iÅ¡ buto, jis gulėjo ant grindų. Prisimena, kad padėjo jam po galva pagalvę. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl neiÅ¡kvietė jam greitosios pagalbos.

Jie išėjo į laukÄ , nukentėjusįjį paliko laiptinėje, kai grįžo tarp 22:00 – 22:30 val. nukentėjusiojo laiptinėje jau nebebuvo. Pripažįsta, kad nukentėjusįjį paliko tokioje bÅ«klėje, kai jo gyvybei grėsė pavojus. Nepagalvojo, kad jam pasidarys blogiau, nes jis nebuvo smarkiai sužalotas. Matė, kad iÅ¡einant iÅ¡ buto nukentėjusysis gulėjo ant grindų, tačiau, kokia jo bÅ«klė buvo tuo metu, neatkreipė dėmesio. Apklaustas teisiamajame posėdyje A. M. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies. patvirtino, kad T.

V. bute jis, T. V. ir nukentėjusysis vartojo alkoholinius gėrimus. Bute buvo ir N. Ne pradėjo pyktis su A. Å .. T. T. trenkė nukentėjusiajam ir liepė eiti iÅ¡ jo namų. A. Å . nesutiko iÅ¡eiti, prašė leisti jam pamiegoti. T. T. trenkė du smÅ«gius A. Å ., Å¡is nukrito ant žemės. Jis, A. M., jam spyrė iÅ¡ kojos du kartus į pilvo sritį, o po to N sudavė smÅ«gius. N nukentėjusiajam spyrė iÅ¡ kojos 3-4 kartus į nugarÄ , į kojas. Po kurio laiko pasiÅ«lė T iÅ¡vesti nukentėjusįjį į koridorių, kad Å¡is eitų namo.

IÅ¡vedę jį į koridorių, po minutės ar dviejų iÅ¡girdo bildesį, kaip kad kažkas kristų. Maždaug po valandos, išėjo į laiptinę pasižiÅ«rėti. Nukentėjęs gulėjo ant žemės prie lango, kvėpavo. Jie jam padėjo pagalvę po galva, nes buvo Å¡altoka. Be to, jam bėgo kraujas iÅ¡ nosies, burnos ir bijojo, kad jis neužspringtų. Prokurorei teisme perpateikus kaltinimÄ , A. M. pripažino, kad nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus ir kad paliko nukentėjusįjį gyvybei pavojingoje padėtyje.

Nurodė, kad buvo per daug iÅ¡gėrę ir nesuvokė, kÄ daro. IÅ¡vedę iÅ¡ buto nukentėjusįjį, jį pasodino prie radiatoriaus, o kai išėjo, jis jau gulėjo. Matė, kad sumuÅ¡tas, kad kraujavo. Greitosios pagalbos nekvietė, nes buvo Å¡oke, pasimetę. Be kaltinamųjų dalinio prisipažinimo jų kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visetu:Nukentėjusiojo A. Å . parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad jis pamena ne visas aplinkybes. Atsimena, kad prieÅ¡ sužalojimÄ dienos metu vienas buvo (duomenys neskelbtini), gatvėje, ties 29 namu.

Kaltinamieji jį pasikvietė į butÄ , kuriame taip pat buvo ir mergina daugiau nieko neprisimena. Kas sudavė smÅ«gius, nežino. Atsigavo Kauno klinikose. 2017-11-08 parodymų patikrinimo vietoje metu T. V. įvykio vietoje parodė, kad jo bute, adresu (duomenys neskelbtini), alkoholį vartojo keturiese - jis, A. M., N. J. ir nukentėjusysis A. Å .. Jokio kito asmens, kurį nurodė apklausos metu kaip A. Å . draugÄ , nebuvo. PaaiÅ¡kino, kad A. Å . atžvilgiu fizinį smurtÄ vartojo jis ir A. M.. Jis pats vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė A.

Å . į veidÄ . Dėl ko taip pasielgė neatsimena, bet lyg įvyko žodinis konfliktas, A. Å . kažkÄ pasakė. Vėliau nurodė, kad jis pats nukentėjusiajam sudavė porÄ smÅ«gių į veidÄ . T. V. parodė, kad A. M. irgi trenkė A. Å ., lyg kumščiu porÄ kartų, į kuriÄ kÅ«no vietÄ nepastebėjo. A. Å . buvo nukritęs ant žemės, tačiau nuo kieno smÅ«gių-nežino. Jis pats nukentėjusiojo nespardė. Ar spardė A. M. nežino. Taip pat parodė, kad jis kartu su A. M. ir N. J. iÅ¡vedė A.

Å . iÅ¡ savo buto ir paliko jį sužeistÄ gulėti namo Å¡eÅ¡to aukÅ¡to laiptinės aikÅ¡telėje, po galva padėjo pagalvę. A. Å . veidas buvo kruvinas. Kraujas pradėjo bėgti po to, kai bute jis ir A. M. nukentėjusįjį sumušė. Kraujas bėgo iÅ¡ nosies. (t. 2, b.l. 54-59).2017-11-10 parodymų patikrinimo vietoje metu A. M. įvykio vietoje parodė, kad T. V. supykęs ant A. paÅ¡oko nuo kėdės ir trenkė jam į galvÄ deÅ¡inės rankos kumščiu, lyg vienÄ kartÄ . Po to T.

V. A. du kartus kojÄ Ä¯spyrė į pilvÄ . Po to T. V. daug kartų rankomis ir kojomis sudavė smÅ«gius A. į įvairias kÅ«no vietas: į galvÄ , Å¡onkaulius, kojas ir pan. Jis pats koja du kartus įspyrė A. į pilvÄ (2 t., b.l. 124-131).Liudytojos V. Å . parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad bÅ«dama namuose ji iÅ¡girdo laiptinėje rėkiančiÄ girtÄ moterį. Išėjusi į laiptinę pamatė, kad ji bandė kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , ant žemės gulėjo vaikinas. Jo galva buvo truputį pakelta ir atremta į radiatorių.

Jis buvo visas Å¡lapias - sulietas vandeniu, drabužiai jo buvo prasagstyti, kraujas bėgo iÅ¡ burnos. Jo galva tino akyse. Kadangi dėl buvusio darbo specifikos buvo mačiusi daug žmonių po avarijos, suprato, kad vaikino bÅ«klė rimta, žinojo, kad reikia pakelti galvÄ ir dėti kompresus ant galvos. Todėl iÅ¡ namų atnešė pagalvę. PrieÅ¡ tai niekas jam pagalvės padėjęs nebuvo. Atėjęs kitas kaimynas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Vaikinas buvo be sÄ monės, mirÅ¡tantis. Alkoholio kvapo nuo nukentėjusiojo nejuto.Liudytojos N. J. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad A.

M. buvęs jos vaikinas. PrieÅ¡ įvykį, bÅ«dama pas T. V. bute, pro langÄ pamatė A. Kaltinamieji jį pasikvietė į butÄ iÅ¡gerti. Jie bute gėrė alų. A. pasakius negražius žodžius jos atžvilgiu, T. atsistojo ir iÅ¡ kojos spyrė A. į veidÄ . Po to smÅ«gius sudavė A. A nukrito nuo fotelio, gulėjo ant žemės, nesigynė. T. V. sudavė daugiau nei du smÅ«gius, galėjo bÅ«ti 10 smÅ«gių. Jis mušė rankomis, kojomis spardė. Tiksliai nepamena, kuriuo momentu A atsirado ant žemės, bet atrodo, kad A. jį nutempė ant žemės ir pradėjo spardyti.

A. M. sudavė nukentėjusiajam į Å¡onus, į galvos sritį, kojomis spardė ir kumščiais daužė. Nukentėjęs gulėjo ant žemės dar sÄ moningas, nesigynė. Daugiau niekas kitas nesudavė smÅ«gių. MuÅ¡dami nukentėjusįjį kaltinamieji vartojo keiksmažodžius, buvo gerai iÅ¡gėrę. Ji nukentėjusiojo nemušė, norėjo kaltinamuosius sustabdyti, nustumti į Å¡onÄ , bet jie nepasidavė. A bute buvo su striuke, turėjo telefonÄ , pinigus, bet kaltinamieji sumušę paėmė iÅ¡ jo daiktus.

KiÅ¡enes nukentėjusiajam iÅ¡kraustė dar bute. Paėmė telefonÄ ir pinigus. Buvo apie 20 eurų. Matė kaip jie abu skaičiavo pinigus. Po to A. M. su T. V. nukentėjusįjį iÅ¡vilko į koridorių, paguldė Å¡onu laiptinėje. Nukentėjęs dar buvo sÄ moningas, tačiau jo bÅ«klė buvo tokia, kad jis negalėjo pastovėti. Dar bÅ«dama bute ji valė nukentėjusiajam kraujÄ , kuris jam bėgo iÅ¡ nosies, burnos, visas veidas buvo kruvinas. Jis vilkėjo striukę. Po to visi kartu išėjo pirkti alaus už A pinigus.

Pagalvę nukentėjusiajam padėjo kaimynai. Kad pagalvę dėtų kaltinamieji, ji nematė.Liudytojo E. J. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), esančiame daugiabutyje. Grįždamas namo, laiptinės aikÅ¡telėje pamatė dvi savo kaimynes ir ant žemės gulintį vaikinukÄ . Jo galva buvo ant pagalvės, veidas visas sutinęs, sumuÅ¡tas, kruvinas. Kaimynės pasakė, kad jos vaikinÄ rado taip gulintį. Vaikinukas nebuvo sÄ moningas. Bandė su kaimynėmis jį pakalbinti, bet jis nereagavo į juos.

Jo bÅ«klė buvo sunki, suprato, kad jo gyvybei grėsė pavojus. Jis paskambino iÅ¡ savo telefono pagalbos centrui.2017-03-14 apžiÅ«ros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini),, apžiÅ«ra. Å eÅ¡tojo aukÅ¡to koridoriuje, ties langu ant grindų matomos raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ , Å¡alia rasta ir paimta baltos spalvos pagalvė ir rausvos spalvos medžiaginė skiautė (1 t., b.l. 22-28).2017-11-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole nukentėjusysis A.

Å . iÅ¡ pateiktų Å¡eÅ¡ių nuotraukų atpažino nuotraukoje esantį įtariamÄ jį T. V. kaip asmenį, su kuriuo bendrabučio tipo name, esančiame (duomenys neskelbtini),, gėrė alų (1 t., b.l. 50-53).2017-11-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole nukentėjusysis A. Å . iÅ¡ pateiktų Å¡eÅ¡ių nuotraukų atpažino nuotraukoje esantį įtariamÄ jį A. M. kaip asmenį, kurį apklausos metu nurodė kaip R sÅ«nų, kuris yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini), miestelio, kuris tada jį pasikvietė eiti kartu su juo iÅ¡gerti alaus į (duomenys neskelbtini), gatvėje esantį bendrabučio tipo namÄ , į Å¡eÅ¡tÄ aukÅ¡tÄ , buto numerio neatsimena (1 t., b.l. 54-57).2017-05-10 apžiÅ«ros protokole užfiksuota objektų, paimtų įvykio vietos apžiÅ«ros metu, - pagalvės ir medžiaginės skiautės -apžiÅ«ra (1 t., b.l. 29-31)2017-06-22 apžiÅ«ros protokole užfiksuota garso įraÅ¡o, pateikto Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, apžiÅ«ra suraÅ¡ant pokalbio stenogramÄ , kurioje užfiksuotas liudytojo E. J. pokalbis su BPC operatore (1 t., b.l. 40-43).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad nukentėjusiajam A.

Å . padaryta: muÅ¡tinė žaizda kairėje ausyje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujo iÅ¡siliejimas kairės akies obuolio junginėje, galvos smegenų sukrėtimas, kairio smilkinkaulio - skruostikaulio kaulo lūžimas, pakauÅ¡kaulio ir kairės vidurinės pamato duobės kaulų lūžimai. A. Å . kÅ«ne konstatuota keturi atskiri sužalojimai. Sužalojimai A. Å . galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2017-03-14. Poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujo iÅ¡siliejimas kairės akies obuolio junginėje, muÅ¡tinė kairės ausies žaizda, kairio smilkinkaulio - skruostikaulio kaulo lūžimas, kairės ausies žaizda padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotÄ pavirÅ¡ių ir yra bÅ«dinga tiesioginiam smÅ«giniam kontaktui.

Tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kumščiu, spiriant koja ir panaÅ¡iai. PakauÅ¡kaulio ir kairės vidurinės duobės pamato lūžimai padaryti kietu buku daiktu, turinčiu plokščiÄ pavirÅ¡ių. Tai galėjo gautis griuvimo pasekoje. Sužalojimai A. Å . padaryti ne mažiau kaip keturių (4) trauminių poveikių pasekoje. Jie padaryti beveik vienu metu, A. Å . esant įvairiose padėtyse. A. Å . dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 71- 72).Specialisto L.

G. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad jis atliko A. Å . sužalojimo tyrimÄ . Tiriami buvo tik medicininiai dokumentai. VšĮ Jonavos ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos kopijoje, kuri buvo pateikta tyrimui, buvo nurodyta, kad A. Å . bendra bÅ«klė labai sunki. Pervežus į Kauno klinikas, fiksuojama, kad jis sÄ moningas, dezorientuotas, neramus, tačiau kontaktiÅ¡kas, paliepimus vykdo, į klausimus atsako pagal prasmę. Jeigu nebÅ«tų suteikta jam pagalba, galėjo pasireikÅ¡ti įvairios komplikacijos ir situacija galėtų pasibaigti mirtimi.

Niekas negali pasakyti, kaip viskas bÅ«tų pasikeitę nesuteikus pagalbos. Sunkiausias sužalojimas buvo pakauÅ¡kaulio lūžimas. Ä®rodymų įvertinimas. Kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados T. V. ir A. M. kaltinami bendrininkų grupėje, tyčia, bendrais veiksmais ne mažiau kaip keturis kartus kumščiais sudavę bei kojomis įspyrę A. Å . į veidÄ , ko pasekoje A. Å . nugriuvo ant žemės, taip padarydami nukentėjusiajam sunkų sveikatos surikdymÄ . Bei tuo, kad paliko nukentėjusįjį pavojingoje jo gyvybei padėtyje.

Nors kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, tačiau analizuojant jų parodymų turinį, matyti, kad pripažino ne visas kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas vertina, kad kaltinamieji savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies. Abiems kaltinamiesiems inkriminuotas ne mažiau keturių smÅ«gių kojomis ir rankomis sudavimas A. Å . į veidÄ , tačiau A. M. apskritai neigia smÅ«giavęs nukentėjusiajam į galvos sritį, o T. V. nurodo sudavęs vienÄ ar kelis smÅ«gius nukentėjusiajam į žandÄ ar į pilvÄ .

Taip pat kaltinamieji nurodo, kad nukentėjusysis iÅ¡ jų buto išėjo savomis kojomis, pilnai sÄ moningas, ir tikėtina, kad griuvo laiptinėje, nes buvo girdėti griuvimo garsas. Teismas pastaraisiais kaltinamųjų parodymais netiki, nes jie yra paneigti teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visetu. O bÅ«tent: specialisto iÅ¡vadoje visi konstatuoti nukentėjusiajam sužalojimai yra iÅ¡skirtinai galvos srityje, nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje; nors pats nukentėjusysis sužalojimo fakto neprisimena, tačiau tiesiogiai jo sužalojimÄ mačiusi liudytoja N. J. patvirtino, kad bÅ«tent T.

V. pirmas iÅ¡ kojos spyrė A į veidÄ , po to smÅ«gius sudavė A. M.. N. J. parodymai paneigia T. V. ir A. M. teiginius, neva jie sudavė vos po kelis smÅ«giu, o A. M. net gi nesmÅ«giavo į galvÄ . PrieÅ¡ingai, liudytoja nurodo, kad T. V. sudavė apie 10 smÅ«gių rankomis ir kojomis, o A. M., jį nutemęs ant žemės, spardė ir kumščiais daužė į Å¡onus. PrieÅ¡ingai kaltinamųjų paaiÅ¡kinimams, N. J. parodė, kad abu kaltinamieji sumušę nukentėjusįjį iÅ¡vilko jį į koridorių ir paguldė laiptinėje.

Nukentėjęs tuo metu nors dar buvo sÄ moningas, tačiau jau negalėjo pastovėti. Jam iÅ¡ nosies, burnos, bėgo kraujas, visas veidas buvo kruvinas. BÅ«tent sunkioje bÅ«klėje esantį nukentėjusįjį rado ir liudytojai E. J. ir V. Å .. Taigi, nagrinėjamu atveju N. J. parodymai patvirtina, kad kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, sudavė ne mažiau kaip keturis smÅ«gius nukentėjusiajam į veido sritį ir sukėlė specialisto iÅ¡vadoje nurodytus sužalojimus bei tuo pačiu paneigia kaltinamųjų versijÄ , kad A.

Å . iÅ¡ buto buvo iÅ¡vestas savo kojomis ir vėliau laiptinėje nukrito bei pats susižalojo. Sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimÄ lemiamÄ reikÅ¡mę turi priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis. Svarbu nustatyti, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmėmis, konkrečiu atveju – sunkiu sveikatos sutrikdymu. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 135 straipsnį galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininkų padarytos veikos ir kilusių padarinių yra bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys.

Asmuo, suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, numato priežastinio ryÅ¡io vystymÄ si bei numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad specialisto iÅ¡vadoje nurodytas sunkiausias iÅ¡ A. Å . padarytų sužalojimų - kaukolės pamato lūžimas - padarytas kietu buku daiktu, turinčiu plokščiÄ pavirÅ¡ių, tai yra galėjo gautis griuvimo pasekoje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamųjų bei N. J. parodymai patvirtina, kad nukentėjusysis buvo muÅ¡amas sėdimoje padėtyje, po to pasak N. J., A.

M. jį nutempė ant žemės. Būtent po bute suduotų smūgių jo būklė tapo tokia, kad jis nebegalėjo atsistoti. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti, kad visi specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai buvo padaryti būtent A. M. ir T. V. bendrais veiksmais iki ištempiant nukentėjusįjį į laiptinę. N. J. patvirtino, kad iš buto T. V. išeiti savo kojomis jau negalėjo, taigi, negalėjo ir pats nukristi bei susižaloti galvos. Atmestini ir T. V. bei A. M. parodymai, kad jie padėjo nukentėjusiajam pagalvę.

V. Å . parodymais nustatyta, kad pagalvę padėjo bÅ«tent ji. Kad kaltinamieji nepadėjo jokios pagalvės nukentėjusiajam patvirtina ir N. J.. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , padarytų sužalojimų lokalizacijÄ (galvÄ ), kur yra iÅ¡sidėstę žmogui gyvybiÅ¡kai svarbÅ«s organai – daro iÅ¡vadÄ , kad tarp kaltinamųjų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.Vertinant liudytojos N. J. parodymus, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad ji su kaltinamaisiais yra konfliktiniuose santykiuose.

Byloje esančia nuosprendžio kopija nustatyta, kad A. M. buvo nuteistas už tai, kad vartojo fizinį smurtÄ N. J. atžvilgiu. BÅ«tent po Å¡io teistumo pasikeitė tiek N. J. parodymai, tiek ir kaltinamųjų A. M. bei T. V. parodymai. N. J. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad T. V. rankos kumščiu du kartus sudavė A. Å . į veido sritį, ir iÅ¡ karto koja vienÄ kartÄ Ä¯spyrė jam į veidÄ , o A. M. ant lovos gulinčiam nukentėjusiajam kumščiu sudavė tik du kartus į veidÄ . Taip pat ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad A.

Å . pats svirduliuodamas išėjo į laiptinę, kur galimai nukrito, nes po pusvalandžio ji rado vaikinÄ gulintį ir padėjo jam pagalvę (1 t., b.l. 91-93). Teisiamojo posėdžio metu jau liudytoja patvirtino, kad kaltinamieji sudavė kur kas daugiau smÅ«gių nukentėjusiajam, kad A. M. nutempė jį ne ant lovos, bet ant žemės ir, kad po suduotų smÅ«gių bute, nukentėjusysis jau negalėjo paeiti. Tuo tarpu abu kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu nurodę, kad smurtavo tik jie, teisiamojo posėdžio metu pradėjo teigti, kad nukentėjusiajam sudavė smÅ«gius ir N. J..

Taigi, konfliktiniai santykiai gali paskatinti tiek kaltinamuosius, tiek liudytojÄ apkalbėti. Tad bÅ«tent teismas, vertindamas įrodymus, turi pareigÄ nustatyti, kas sako tiesÄ . Nagrinėjau atveju teismas liudytojos N. J. parodymus vertina visų teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų kontekste ir daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie parodymai neprieÅ¡tarauja kitiems iÅ¡tirtiems įrodymams, o prieÅ¡ingai – juos patvirtina. Liudytoja pati teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu, siekdama palengvinti kaltinamųjų padėtį, dalį aplinkybių nurodė neteisingai.

Tuo tarpu patys kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, dėl kokios priežasties pakeitė savo parodymus, nurodydami, kad A. Š. atžvilgiu smurtavo ir N. J.. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamieji taip pat nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. nurodė, kad T. V. nukentėjusiajam kojomis ir rankomis sudavė daugybinius smūgius, tai yra maždaug 40-50 smūgių į įvairias kūno vietas. Taip pat, būtent T. V., A.

Å . suėmęs už striukės numetė nuo fotelio ant grindų. Tuo tarpu jis pats nurodė nukentėjusiajam spyręs tik du kartus į pilvÄ Â (2 t., b.l. 120). Pats T. V. nurodė sudavęs vos kelis smÅ«gius, kaip ir A. M., tačiau teigė, kad nukentėjusysis pas jį bute buvo su draugu, su kuriuo kartu iÅ¡ buto ir išėjo (2 t., b.l. 45). Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu jis jau neprisiminė ar nukentėjusysis buvo atėjęs su draugu, ar vienas, nors tiek pats A. Å ., tiek N. J. teigė, kad jokio draugo nebuvo.

Teisiamajame posėdyje kaltinamieji taip pat pradžioje teigę, kad kaltinamasis išėjo pats, tik prilaikomas, perpateikus jiems kaltinimÄ , abu pripažino palikę nukentėjusįjį pavojingoje gyvybei padėtyje. T. V. nurodė, kad nukentėjusįjį paliko stovintį, tuo tarpu A. M. paaiÅ¡kino, kad jį pasodino prie radiatoriaus, o vėliau rado jį gulintį ant žemės. Taigi, prieÅ¡taringi kaltinamųjų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, parodo teismui, kad jie nėra nuoÅ¡irdÅ«s, todėl jų parodymais teismas tiki tik tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitiems iÅ¡tirtiems įrodymams.

Tuo arpu, atsižvelgiant į tai, kad N. J. parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu yra patvirtinti ir kitais teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais, teismas neturi pagrindo jais netikėti. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamiesiems buvo papildomai inkriminuota ir tai, kad jie, sužaloję A. Å ., paliko jį be pagalbos, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei, tai yra po to kai sunkiai sužalojo A. Å . ir sukėlė pavojų jo gyvybei, siekdami nuslėpti nusikalstamÄ veikÄ , turėdami galimybę suteikti jam pagalbÄ , tyčia pagalbos nesuteikė, o iÅ¡tempė nukentėjusįjį A.

Å . iÅ¡ buto į Å¡eÅ¡tojo aukÅ¡to koridorių ir paliko į gulėti ant grindų, kol paÅ¡aliniai asmenys dėjo kompresus nukentėjusiajam ant galvos ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Teisiamojo posėdžio metu tiek A. M., tiek T. V. patvirtino, suvokę, kad paliko nukentėjusįjį laiptinėje sužalotÄ , kai jo gyvybei grėsė pavojus. A. M. melagingai nurodydamas aplinkybes, kad padėjo nukentėjusiajam po galvÄ pagalvę, paaiÅ¡kino, kad tai darė bijodamas, kad pastarasis neužspringtų.

Taigi, teismo nuomone, kaltinamieji suvokė realiÄ grėsmę nukentėjusiojo gyvybei. Kad nukentėjusiojo padėtis buvo rimta patvirtino ir liudytojai E. J. ir V. Å ., kurie paaiÅ¡kino, kad bijojo, jog nukentėjusysis dėl sužalojimų gali numirti. Ekspertas L. G. nurodė, kad tokio pobÅ«džio traumos gali baigtis mirtimi. Taigi, iÅ¡ byloje esančių duomenų darytina iÅ¡vada, kad kaltinamieji, suprato, kad sunkiai sužaloję nukentėjusįjį, galėjo iÅ¡kviesti medicinos pagalbÄ , bet nepaisant to, iÅ¡tempė jį į laiptinę ir paliko vienÄ .

Vienas iš alternatyvių LR BK 144 str. įvardintų specialiųjų subjektų yra tas asmuo, kuris pats sukėlė pavojų nukentėjusiojo gyvybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2003 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-802). Konkrečiu atveju yra nustatyta, kad dėl to, kad A. M. ir T. V. sunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. Š., sulaužydami jam kaukolės pamato bei padarydami kitus galvos sužalojimus, A. Š. gyvybei iškilo realus pavojus ir jam aiškiai buvo reikalinga pagalba, t. y. nesuteikus šios pagalbos nukentėjusysis galėjo mirti.

Nukentėjusysis pasak liudytojų buvo nesÄ moningas, todėl jis neturėjo galimybių pavojaus gyvybei paÅ¡alinti savo jėgomis. Be objektyvių duomenų nagrinėjamu atveju yra pilnai įrodyta ir subjektyvinė nusikalstamos veikos pusė, t. y. kaltė. A. M. ir T. V. BK 144 str. įtvirtintÄ veikÄ padarė neveikimu, tiesiogine tyčia, tai yra jie sÄ moningai nepagelbėjo A. Å ., suprasdami, kad, jei nepadės, Å¡iam gresia mirtis. BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia.

Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. (Kasacinės nutartys Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-109/2009). Taip pat svarbu pažymėti tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kÅ«no dalis ir normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smÅ«gį kitam žmogui į galvÄ , daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir sunkÅ«s (Kasacinės nutartys Nr. 2K-281/2008, 2K-469/2007, 2K-237/2005). Taigi, konkrečiu atveju darytina iÅ¡vada, kad kaltinamieji T. V. ir A. M. sunkiai sužalojo A. Å . veikdami tiesiogine neapibrėžta tyčia: jie suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį (tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis smÅ«gius į galvÄ , kuri laikoma gyvybiÅ¡kai pavojinga vieta, pargriovė jį ant žemės), numatė, kad dėl tokių veiksmų A.

Å . gali bÅ«ti sutrikdyta sveikata ir Å¡ių pasekmių siekė. Be to po nukentėjusiojo sumuÅ¡imo, jį paliko gulėti laiptinėje, medicinos pagalbos nukentėjusiajam nekvietė ir nesuteikė, nors matė ir suprato, jog nukentėjusysis sunkiai sumuÅ¡tas. Å ios aplinkybės įrodo, kad kaltinamieji buvo abejingi galimiems sunkiems padariniams.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis).

Bendrininkavimo bÅ«tinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis. Konkrečiu atveju A. M. ir T. V. susitarimÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ bendrai iÅ¡reiÅ¡kė konkliudentiniais veiksmais. Jie matė vienas kito neteisėtus smurtinius veiksmus, nukreiptus prieÅ¡ nukentėjusįjį, ir nesiekė jų nutraukti, o sutiko su tokiu kito elgesiu, jo padariniais; abu kaltinamieji suprato smurto pavojingumÄ ir suvokė jų padarinius.

Kaltinamieji suprato, kad bendrai naudoja fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, numatė, kad gali jį sužaloti ir juos tenkino bet kokio pobÅ«džio atsiradę padariniai, t. y. veikė neapibrėžta tyčia, jų dviejų veiksmai, atsižvelgus į kilusius padarinius, teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, numatantį atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymÄ kitam asmeniui. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę tokio nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo procese (kasacinės nutartys baudž. bylose Nr. 2K-558/2010, 2K-17-648/2017).

Sprendžiant klausimÄ , kurie iÅ¡ smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudoję asmenys atsako už sunkų sveikatos sutrikdymÄ , turi bÅ«ti įvertintas kiekvieno iÅ¡ jų panaudoto smurto pobÅ«dis ir intensyvumas ir tai, ar Å¡io smurto intensyvumas ir pobÅ«dis yra tokie, kurie patvirtina asmens tyčiÄ nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyti sveikatÄ . Nustatyta, kad abu kaltinamieji sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį – galvÄ , taigi jie veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupėje bÅ«dami abu Å¡io nusikaltimo vykdytojais.

Aukščiau iÅ¡analizuotų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytos visiÅ¡kai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad T. V. ir A. M., veikdami bendrininkų grupėje, tyčia bendrais veiksmais sunkiai sutrikdė A. Å . sveikatÄ . Be to, T. V. ir A. M. sunkiai sužaloję žmogų paliko jį be pagalbos, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei. Kaltinamųjų veika kaip realioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal požymius nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, 144 straipsnyje kvalifikuota teisingai.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupėje, bei tai, kad veikÄ padarė bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, T. V. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu.Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prisipažino padarę nusikalstamas veikas, tačiau duodami parodymus pripažino ne visas esmines jiems inkriminuotų veikų aplinkybes, todėl jų nurodyta aplinkybė negali bÅ«ti pripažinta jų atsakomybe lengvinančia.

Civilinis ieÅ¡kinys. Kauno teritorinės ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 245,91 eurų sumai, praÅ¡ydama priteisti patirtÄ Å¾alÄ dėl nukentėjusiojo A. Å . gydymo iÅ¡laidų. Kaltinamieji civilinį ieÅ¡kinį pripažino. Nustatyta, kad A. Å . buvo sužalotas tyčiniais bendrais kaltinamųjų veiksmais. Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų yra tiesiogiai susijęs su A. M. ir T. V. nusikalstamais veiksmais, Å¡iuo atveju su A.

Å . padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kauno teritorinė ligonių kasa civilinį ieÅ¡kinį grindžia į bylÄ pateiktais dokumentais apie nukentėjusiosios gydymÄ , todėl atsižvelgiant į tai, civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas, jis tenkintinas pilnai, priteisiant solidariai iÅ¡ kaltinamųjų T. V. ir A. M. 245,91 eurų Kauno teritorinės ligonių kasai, turtinės žalos atlyginimui. Bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai Kaltinamasis A. M. padarė du nusikaltimus, kurių vienas (sunkus sveikatos sutrikdymas) priskiriamas sunkių, o kitas (palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei) – nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai. Veikos baigtos, padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma.

Nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė bendrininkaujant, būdamas bendravykdytoju. A. M. praeityje teistas (t. 2, b. l. 77-80, 83-92). Visi A. M. teistumai yra už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas, padarė esant neišnykusiam teistumui, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 93-94), nedirbantis (t. 2, b. l. 95), darbo biržoje neregistruotas (t. 2, b. l. 96). Kaltinamasis nuo 2006-01-18 iki 2006-03-15 lankėsi Jonavos PSPC Psichikos sveikatos centre, diagnozė – elgesio sutrikimas, nuo 2011-05-14 iki 2011-05-16 gydėsi VšĮ LSMUL Kauno klinikų Psichiatrijos skyriuje, diagnozė – adaptacijos sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija (t. 2, b. l. 100), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre nesigydė (t. 2, b. l. 99), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (t. 2, b. l. 97). 2017-06-21 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados Nr. 93TPK-575/2017 duomenimis, kaltinamajam A.

M. nenustatyta tokio lygio psichopatalogija, dėl kurios jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (t. 2, b. l. 100-105).Taigi atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį bei jų pavojingumÄ , kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ bei dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis praeityje jau buvo teistas realia laisvės atėmimo bausme, tačiau bausmės tikslai pasiekti nebuvo ir kaltinamasis vėl nusikalto, teismas sprendžia, kad A.

M. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant artimÄ straipsnių sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.Kaltinamajam A. M. 2018-03-09 Kauno apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje buvo pakeista į suėmimÄ , nustatant trijų mėnesių suėmimo terminÄ (t. 3, b. l. 95-96). Teismas sprendžia, jog suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai ir sÄ lygos, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, Å¡iuo metu nėra iÅ¡nykę, todėl siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymÄ , kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Kaltinamasis T. V. padarė du nusikaltimus, kurių vienas (sunkus sveikatos sutrikdymas) priskiriamas sunkių, o kitas (palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei) – nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai. Veikos baigtos, padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma. Nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė bendrininkaujant, būdamas bendravykdytoju. T. V. teistas (t. 1, b. l. 101-105, 107-125) ir šias nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui, bei neatlikęs 2016-06-07 teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Kaltinamasis eilę kartų baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 127-143), nedirbantis (t. 1, b. l. 144), darbo biržoje neregistruotas (t. 1, b. l. 145).

Kaltinamasis Kauno apskrities priklausomybės ligų centre nesigydė (t. 2, b. l. 3), nuo 2014-07-01 iki 2015-10-29 lankėsi pas gydytojÄ psichiatrÄ Jonavos PSPC Psichikos sveikatos centre, diagnozė – lengvas protinis atsilikimas, reikÅ¡mingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo (t. 2, b. l. 4), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (t. 2, b. l. 1). 2017 m. rugpjūčio 28 d. – rugsėjo 27 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-243/2017 nurodyta, kad kaltinamasis T.

V. nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taip pat ir Å¡iuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 2, b. l. 30 – 33). Taigi atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį bei jų pavojingumÄ , kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ bei tris jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis praeityje jau buvo ne kartÄ teistas skiriant jam laisvės apribojimo bausmes, tačiau bausmės tikslai paskyrus su laisvės atėmimu nesisijusiÄ bausmę pasiekti nebuvo ir kaltinamasis vėl nusikalto, teismas sprendžia, kad T.

V. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant artimÄ straipsnių sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.T. V. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena – sunkus nusikaltimas, praeityje teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, nėra saistomas Å¡eiminiais ryÅ¡iais, neturi darbo, Å¡iuo nuosprendžiu nuteisiamas griežta realia laisvės atėmimo bausme, todėl teismas, siekdamas užtikrinti, kad iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad nepasislėptų nuo bausmės atlikimo ir sprendžia, kad T.

V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje keistina į – suėmimÄ .Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, padarytoms nusikalstamoms veikoms skiriantis pagal savo pavojingumÄ ir esant priskirtoms skirtingų nusikalstamų veikų kategorijoms (atitinkamai sunkus ir nesunkus nusikaltimai), teismas kaltinamiesiems skiriamas bausmes pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 144 straipsnį, bendrina apėmimo bÅ«du, griežtesnėmis bausmėmis apimant Å¡velnesnes.

Lietuvos Respublik?s baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 str. numato, kad tuo atveju, kai nuteistajam yra kitų visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausiÄ nuosprendį priėmęs teismas, privalo priimti sprendimÄ , kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017-12-07 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. M. buvo nuteistas pagal LR BK 140 str. 3 d., 140 str. 2 d., 140 str. 2d. (t.y. už 3 nesunkių nusikalstamų veikų padarymÄ ) 60 parų areÅ¡to bausme.

Todėl Å¡iuo nuosprendžiu skiriama bausmė turi bÅ«ti subendrinama su 2017-12-07 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Bausmės bendrintinos vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi apėmimo bÅ«du, nes Å¡iais nuosprendžiais (Å¡iuo ir 2017-12-07) bausmės skiriamos (paskirtos) už skirtingas pagal savo pavojingumÄ veikas, kurios priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Ä® bausmę A. M. įskaitomas suėmimo laikas, ir visa atlikta areÅ¡to bausmės dalis pagal 2017-12-07 baudžiamÄ jį įsakymÄ .Kaltinamasis T.

V., nusikalstamas veikas už kurias teisiamas padarė 2017-03-14, tai yra neatlikęs 2016-06-07 teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, tačiau 2017-08-14 Å¡iÄ bausmę baigė atlikti, todėl nėra pagrindo bausmių bendrinti BK 64 str. tvarka. Be to kaltinamojo T. V. atžvilgiu 2018-05-16 Jonavos rÅ«muose buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo kaltinamajam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nurodytas nuosprendis Å¡iai dienai nėra įsiteisėjęs, todėl siekiant iÅ¡vengti dvigubo bausmių bendrinimo, Å¡is klausimas priimant nuosprendį nesprendžiamas.

Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –baltos spalvos pagalvė ir rausvos spalvos medžiaginė skiautė nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. CD laikmena su garso įraÅ¡u, gautu iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, paliktinos saugoti byloje.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : T. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) ir 144 straipsnyje (palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei) bei nuteisti:už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) padarymÄ laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 5 (penkeriems) mėnesiams. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK ir 144 straipsnyje (palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei) laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes skiriamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 144 straipsnį, subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesnėmis bausmėmis apimant Å¡velnesnes ir paskirti T.

V. galutinę bausmę laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams 5 (penkeriems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. V. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje- pakeisti į suėmimÄ . Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2018-05-17. A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) ir 144 straipsnyje (palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei) bei nuteisti:už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) padarymÄ laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK ir 144 straipsnyje (palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei) laisvės atėmimu 1 metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes skiriamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 144 straipsnį, subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesnėmis bausmėmis apimant Å¡velnesnes ir paskirti A.

M. galutinę bausmę laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su 2017-12-07 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 3 d., 140 str. 2 d., 140 str. 2 d. paskirta 60 parų areÅ¡to bausme, griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnę ir paskirti A. M. galutinę bausmę laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti suėmimo laikÄ nuo 2018-03-09 iki 2018-05-17 ir pagal 2017-12-07 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ atliktÄ areÅ¡to bausmę.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2018-05-17. Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, iÅ¡ T. V. ir A. M. solidariai priteisti 245,91 eurų (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis eur 91 ct) Kauno teritorinės ligonių kasai, turtinės žalos atlyginimui (pinigus pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ LT217300010002484333).Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – baltos spalvos pagalvę ir rausvos spalvos medžiaginę skiautę nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

CD laikmenÄ su garso įraÅ¡u, gautu iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, palikti saugoti byloje.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtiems kaltinamiesiems – nuo nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mus. Teisėja                                                     JÅ«ratė PetraÅ¡kienė