Legislator Case Law & Legislation
90b18967-4fcb-406e-8a02-27a7148a2d01 AI generated

90b18967-4fcb-406e-8a02-27a7148a2d01 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 90b18967-4fcb-406e-8a02-27a7148a2d01
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – LR VRM) 2011-06-30 sprendimÄ Nr. 1D-4623 (11); solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų LR VRM ir Lietuvos valstybės už kiekvienÄ mėnesį, skaičiuojant nuo 2010 m. sausio mėn. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos dalį, lygiÄ 423,94 Lt per mėnesį;

Legislator headnote

AI generated

90b18967-4fcb-406e-8a02-27a7148a2d01 · Vilniaus apygardos administracinis teismas:     Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjo skundas priklauso neapmokestinamų skundų kategorijai, nurodytai ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje, kitų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, pareiÅ¡kėjas nedetalizuoja, todėl nurodytas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atmestinas.    Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie LR VRM (toliau – Tarnyba) prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                          Administracinė byla Nr. I-899-484/2012                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-01359-2011-5                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 15.2.3.2; 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 10 d.Vilnius      Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Dirvono, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. R. ir jo atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. R. skundÄ atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo, neiÅ¡mokėtos valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalies priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.    Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:

    pareiÅ¡kėjas S. R. skundu (b. l. 1-6) kreipėsi į teismÄ , kuriame praÅ¡o:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – LR VRM) 2011-06-30 sprendimÄ Nr. 1D-4623 (11);

2) solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų LR VRM ir Lietuvos valstybės už kiekvienÄ mėnesį, skaičiuojant nuo 2010 m. sausio mėn. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos dalį, lygiÄ 423,94 Lt per mėnesį;

3) įpareigoti LR VRM nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti jam paskirtÄ 2119,72 Lt pensijÄ kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo 360, 00 Lt bazinės pensijos dydžio priedu;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 litų neturtinę žalÄ .    Skunde nurodė, kad LR VRM 2002-12-03 sprendimu jam paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija (toliau – valstybinė pensija). Vadovaujantis 1994-12-03 Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 6 d. kartu su pensija, jei nėra draudžiamųjų pajamų, mokamas valstybinės socialinio draudimo 360,00 Lt bazinės pensijos dydžio priedas. Nurodė, kad atsakovas nuo 2010 m. sausio mėn. apskaičiavo ir moka sumažintÄ valstybinę pensijÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau - Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Valstybinės pensijos iÅ¡moka sumažinta taikant 0,8 perskaičiavimo koeficientÄ , nustatytÄ pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę. PareiÅ¡kėjo teigimu, nurodytos Laikinojo įstatymo nuostatos prieÅ¡tarauja konstituciniams teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių ir apsaugos principams, dėl jų taikymo ribojama asmens teisė gauti užtarnautos pensijos iÅ¡mokas, teisė į nuosavybę. Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo praktika, pareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad Konstitucijos 52 straipsnio nuostata „valstybė laiduoja“ inter alia reiÅ¡kia, kad įstatymu nustačius tam tikrÄ pensinį aprÅ«pinimÄ valstybei kyla pareiga jį garantuoti nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme, o asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sÄ lygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų pensijÄ ir jÄ mokėtų.    PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad Å¡ioje byloje yra galimas ir civilinės atsakomybės Lietuvos valstybei taikymas.

Valstybei nustačius nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kėjas negavo dalies teisėtai įgytos pareigÅ«nų valstybinės pensijos, t. y. pajamų, kurias bÅ«tų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebÅ«tų buvęs nustatytas. Tai reiÅ¡kia, kad neatsargÅ«s valstybės veiksmai (CK 6.247 str. ir 6.249 str. 1 d.) tiesiogiai nulėmė tai, kad jis patyrė nuostolius, kurių dydis yra lygus negautoms pajamoms – neiÅ¡mokėtai valstybinės pensijos daliai. Tokios faktinės aplinkybės, pareiÅ¡kėjo įsitikinimu, apima visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas (CK 6.271 str.) bei sudaro pagrindÄ Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti.    Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ vienos pusės Lietuvos valstybei yra taikytina civilinė atsakomybė, o iÅ¡ kitos pusės dėl neteisėtų LR VRM veiksmų jam nebuvo iÅ¡mokėta visa priklausanti valstybinė pensija, nenustatytas teisingas susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmas, mano, kad abu atsakovai turėtų atsakyti solidariai.   Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (b. l. 15-17) nurodė, kad LR VRM neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo 2011-06-06 praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ , kadangi Laikinojo įstatymo nuostatos, kurių pagrindu buvo perskaičiuota pareiÅ¡kėjo valstybinė pensija, galiojo, nebuvo pripažintos įsigaliojusiu teismo sprendimu (nutarimu) prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, todėl LR VRM 2011-06-30 sprendimas Nr. 1D-4623-(11) yra teisėtas ir pagrįstas.     Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas, reikalaudamas iÅ¡ atsakovų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, neįrodė, kad LR VRM ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t. y. nepagrindė civilinės atsakomybės sÄ lygų, kurių pagrindu galima logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja neturtinės žalos padarymo faktas.

    Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjo skundas priklauso neapmokestinamų skundų kategorijai, nurodytai ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje, kitų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, pareiÅ¡kėjas nedetalizuoja, todėl nurodytas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atmestinas.    Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie LR VRM (toliau – Tarnyba) prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 19-20) paaiÅ¡kino, kad vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę, nuo 2010-01-01 perskaičiavo pareiÅ¡kėjui paskirtÄ valstybinę pensijÄ (2119,72 Lt * 0,8= 1695,78 Lt). Sumažintos pensijos kompensavimo Laikinasis įstatymas nenustatė. Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip, negu nustatė įstatymas ir mokėti pareiÅ¡kėjui 2119,72 Lt dydžio pensijÄ bei parengti sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjui S. R. neiÅ¡mokėtos pensijos dalies grÄ Å¾inimo nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, kol įstatymas yra galiojantis ir nėra pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai.

Dėl to nėra pagrindo pareiÅ¡kėjui atlyginti neturtinę žalÄ , nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda esant neteisėtiems valstybės ar savivaldybės aktams.   Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas prašė skundÄ tenkinti.    PareiÅ¡kėjo atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pensija yra pareiÅ¡kėjo nuosavybė, todėl ji negali bÅ«ti atimama net ir krizės metu. Vėliau pensija vis tiek turi bÅ«ti grÄ Å¾inta.    Skundas atmestinas.    Nustatyta, kad pagal LR VRM 2002-12-17 iÅ¡vadÄ Nr. 17929 pareiÅ¡kėjui nuo 2002-12-03 neterminuotai paskirta 1759,72 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ , iÅ¡tarnavus 27 m. 3 mėn. 4 d., ir 360 Lt valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas (b. l. 22).

Nuo 2010 m. sausio mėn. pareiÅ¡kėjui paskirta valstybinė pensija perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę: 2119,72 Lt * 0,8= 1695,78 Lt.    LR VRM kanclerio 2011-02-18 sprendimu Nr. 11SP-425, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1958; 2005, Nr. 71-2558, Nr. 153-5644) 16 straipsnio 6 dalimi, remiantis Informatikos ir ryÅ¡ių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktu 2011-02-08 sÄ raÅ¡u apie Å«kininkus ar jų partnerius pagal Ūkininko Å«kio įstatymÄ , nuo 2011-01-01 pareiÅ¡kėjui nutrauktas valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo mokėjimas (b. l. 23).  LR VRM kanclerio 2011-04-18 sprendimu Nr. 11SP-1599 nuo 2011-03-01 pareiÅ¡kėjui paskirtas valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas, iÅ¡mokėta pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ ir valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas – 58,19 Lt už laikotarpį nuo 2011-02-23 iki 2011-02-28 kartu su 2011 m. kovo mėnesio valstybine pensija (b. l. 24).  PareiÅ¡kėjas 2011-06-06 kreipėsi į LR VRM su praÅ¡ymu iÅ¡aiÅ¡kinti pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos sumažinimo tvarkÄ bei kompensavimo galimybes (b. l. 25-26).

LR VRM 2011-06-30 raÅ¡tu Nr. 1D-4623 (11) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos“ paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skaičiavimo tvarkÄ ir nurodė, kad neturi teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjui mokėti 2119,72 Lt dydžio pensijÄ ir iÅ¡mokėti nepriemokÄ (b. l. 27-28).  PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarkÄ reglamentuojančio PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (1994 m. gruodžio 13 d.

Nr. I-693) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija <...>.   Lietuvos Respublikos Seimas 2009-12-09 priėmė Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ , kuris, iÅ¡skyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ Å¡is įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , <...>.

Pagal įstatymo nuostatas pareigÅ«nų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.  Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. liepos 2 d. redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 20 d. priimtu Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas valstybinėms pensijoms pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d.  Nagrinėjamu atveju, remiantis Laikinojo įstatymo 1 priede nurodyta formule, atsakovė, apskaičiavusi pareiÅ¡kėjui paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientÄ (K=0,8), perskaičiavo pensijos dydį ir jam priklausančiÄ valstybinę pensijÄ sumažino nuo 2119,72 Lt iki 1695,78 Lt (2119,72 Lt × 0,8).   Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas 2012-09-21 paskelbtas “Valstybės žiniose”.    Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, nurodė, kad Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtÄ valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimÄ ; jame buvo nustatyta socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių iÅ¡mokų laikinÄ sumažinimÄ .

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtÄ valstybinę pensijÄ , taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo naÅ¡lių pensijų bendrÄ sumÄ tiek tais atvejais, kai Å¡i iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų iÅ¡mokų dydį, gauta iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) pagal nustatytÄ formulę gali bÅ«ti mažinama ne daugiau nei 20 procentų.   Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principÄ , susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmÄ atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu.

Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

     Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, jog konstatavus, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) tiek, kiek ji apima Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡taravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, tai savaime nereiÅ¡kia, kad Konstitucijai prieÅ¡tarauja ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuojamos „Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos“.    Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ bei Konstitucinio Teismo nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė LR VRM, vadovaudamasi Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis nuostatomis, pagrįstai ir teisėtai pareiÅ¡kėjui perskaičiavo ir mokėjo sumažintÄ pensijÄ , o ginčijamas LR VRM 2011-06-30 sprendimas Nr. 1D-4623 (11), kuriuo netenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas grÄ Å¾inti valstybinės pensijos nepriemokÄ ir netaikyti pensijos ribojimo, yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl tų pačių priežasčių nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimų panaikinti LR VRM 2011-06-30 sprendimÄ Nr. 1D-4623 (11), įpareigoti atsakovus solidariai grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui valstybinės pensijos nepriemokÄ ir įpareigoti LR VRM nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti jam paskirtÄ 2119,72 Lt pensijÄ kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo 360, 00 Lt bazinės pensijos dydžio priedu.    Taip pat pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalį vertina kaip jam padarytÄ turtinę žalÄ ir praÅ¡o taikyti Civilinio kodekso normas.

Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nurodytų faktinių aplinkybių (skundo faktinio pagrindo), nagrinėjamas ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, todėl Å¡iam ginčui spręsti turi bÅ«ti taikytos valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.      PareiÅ¡kėjas skunde kelia reikalavimÄ ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Žala dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų atlyginama pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį.

Å io straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Ä®vertinus nurodytas įstatymo nuostatas, pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

    Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius LR VRM neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Kaip jau minėta, LR VRM, perskaičiuodama ir mokėdama pareiÅ¡kėjui sumažintÄ valstybinę pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , vadovavosi galiojančiais teisės aktais, t. y. veikė teisėtai. Taigi, nenustačius LR VRM neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ atmestinas kaip nepagrįstas..

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas, nėra pagrindo priteisti jo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.    Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85 ? 87 straipsniais., 88 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsniu, n u s p r e n d ė:    pareiÅ¡kėjo S. R. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .   Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                        ArÅ«nas Dirvonas                                                                                                           Ina Kirkutienė                                                                                                     Donatas Vansevičius                                                                                                                                                                                                     Â