90b05bc7-23a1-46f2-af76-e6dfda0a13cf · Lietuvos apeliacinis teismas

IeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinės žalos ir 3 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS s p r e n d i m a sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Donato Å erno ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Versenta“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Versenta“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Elvora“, J.

M. ir S. M. dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „ArchitektÅ«ra, dizainas ir statyba“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas RUAB „Versenta“ nurodė, kad buvo nutaręs pastatyti pramogų ir sporto arenÄ â€žLedo rÅ«mai“. Dėl Å¡ios priežasties 2001 m. sausio 30 d. ieÅ¡kovas su trečiuoju asmeniu UAB „ArchitektÅ«ra, dizainas ir statyba“ sudarė sutartį, kuria pastaroji bendrovė įsipareigojo parengti statinio techninį projektÄ . 2000 m. rugsėjo 29 d.

UAB „ArchitektÅ«ra, dizainas ir statyba“ ir atsakovas UAB „Elvora“ sudarė sutartį, kuria UAB „Elvora“ įsipareigojo parengti aptariamo statinio projekto architektÅ«rinių statybinių sprendimų konstruktyvinę dalį. Techninio projekto architektÅ«rinės dalies vadovu buvo paskirtas atsakovas S. M. , o konstrukcinės projekto dalies vadovu – atsakovas J. M. . 2002 m. sausio 2 d. sugriuvo statomo objekto treniruočių salė. IeÅ¡kovas 2009 m. rugpjūčio 20 d. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį UAB „ArchitektÅ«ra, dizainas ir statyba“ bei statybos techniniam prižiÅ«rėtojui dėl atsakomybės už statinio sugriuvimÄ ; trečiuoju asmeniu byloje dalyvavo UAB „Elvora“.

BylÄ iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ UAB „ArchitektÅ«ra, dizainas ir statyba“ 1 591,974,57 Lt žalai atlyginti. Teismas konstatavo, kad statinio griÅ«tį sÄ lygojo netinkamai suprojektuota ryÅ¡ių sistema ir projektuotojui UAB „ArchitektÅ«ra, dizainas ir statyba“ tenka civilinė atsakomybė už neteisėtus veiksmus. Tačiau, ieÅ¡kovo teigimu, projektavimo darbus, dėl kurių netinkamo atlikimo sugriuvo statinys, pagal minėtÄ 2000 m. rugsėjo 29 d. sutartį atliko ne UAB „ArchitektÅ«ra, dizainas ir statyba“, bet subrangovas UAB „Elvora“.

Atsižvelgiant į tai, 2010 m. sausio 20 d. regresinio perleidimo sutartimi UAB „ArchitektÅ«ra, dizainas ir statyba“ perleido ieÅ¡kovui 1 591 974,57 Lt dydžio reikalavimÄ Ä¯ UAB „Elvora“. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas S. M. , kaip viso projekto vadovas, ir atsakovas J. M. , kaip konstruktyvinės projekto dalies vadovas, netinkamai vykdė savo pareigas, numatytas teisės aktuose, todėl projektas buvo parengtas netinkamai. Kadangi žala ieÅ¡kovui buvo padaryta bendrais atsakovų veiksmais, ieÅ¡kovas prašė iÅ¡ jų solidariai priteisti 1 591 974,57 Lt žalai atlyginti. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad statinio projektuotoju pagal 2000 m. rugsėjo 18 d. ir 2001 m. sausio 30 d. sutartis buvo trečiasis asmuo UAB „ArchitektÅ«ra, dizainas ir statyba“. Parengti projekto architektÅ«rinių statybinių sprendimų konstrukcinei daliai trečiasis asmuo 2000 m. rugsėjo 29 d. sutartimi pasitelkė atsakovÄ UAB „Elvora“ ir dėl to tapo generaliniu rangovu. Generalinis rangovas atsako užsakovui už pasitelktų subrangovų prievolių neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.650 str. 3 d.).

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 12 d. sprendimu konstatavo, kad statinio sugriuvimo priežastimi buvo projektavimo klaidos, ir atsakingu už ieÅ¡kovo nuostolius pripažino projektuotojÄ UAB „ArchitektÅ«ra, dizainas ir statyba“. IÅ¡ Å¡io sprendimo taip pat matyti, kad projektavimo klaidos, buvusios statinio sugriuvimo priežastimi, nustatytos ir projekto konstrukcinėje dalyje, kuriÄ rengė atsakovas UAB „Elvora“. Dėl Å¡ios priežasties atsakovas UAB „Elvora“ turi atlyginti trečiajam asmeniui UAB „ArchitektÅ«ra, dizainas ir statyba“ nuostolius, kuriuos trečiasis asmuo patyrė dėl atsakovo netinkamai parengtų techninių dokumentų pagal Å¡ių asmenų sudarytÄ 2000 m. rugsėjo 29 d. sutartį (CK 6.703 str. 1, 2 d.).

Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo gali nurodytÄ reikalavimo teisę perleisti kitam asmeniui (CK 6.101 str. 1 d.). Jei tokio reikalavimo teisės perleidimo sutartimi bÅ«tų laikoma ieÅ¡kovo pateikta 2010 m. sausio 20 d. regresinio reikalavimo perleidimo sutartis, turėtų bÅ«ti nustatyta, kokius nuostolius patyrė trečiasis asmuo dėl atsakovo UAB „Elvora“ netinkamai parengtų techninių dokumentų. Tačiau Å¡ių aplinkybių nei ieÅ¡kovas, nei trečiasis asmuo neįrodinėjo, todėl jos nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 str. 1 d. 2 p.).

Teismo vertinimu, trečiojo asmens nuostoliais negalima laikyti iÅ¡ jo ieÅ¡kovui aptartu teismo sprendimu priteistos 1 591 974,57 Lt sumos, nes trečiasis asmuo Å¡ios sumos ar jos dalies ieÅ¡kovui nėra sumokėjęs (CK 6.249 str. 1 d.). Regreso teisę asmuo įgyja atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.280 str.). Byloje nėra įrodymų, kad trečiasis asmuo yra atlyginęs atsakovo UAB „Elvora“ padarytÄ Å¾alÄ , todėl neturi regreso teisės į šį asmenį ir jos negali perleisti ieÅ¡kovui (CK 6.101 str. 1 d.).

Remdamasis Å¡iais argumentais, teismas ieÅ¡kinį atsakovo UAB „Elvora“ atžvilgiu atmetė.Teismas nurodė, kad pagal statybos techninį reglamentÄ (toliau – STR) „Projekto vadovo ir projekto dalies vadovo veikla“ projekto vadovÄ ir projekto dalies vadovÄ skiria įmonė, jei projektuotoju pasirinkta įmonė, vadovu gali bÅ«ti įmonės darbuotojas, taip pat ir įmonės vadovas (6.2, 6.3.2, 6.7 p.). Teismas iÅ¡ atsakovų S. M. ir J. M. paaiÅ¡kinimų nustatė, kad projekto vadovo ir projekto dalies vadovo funkcijas jie atliko vykdydami savo darbines pareigas darbo sutarčių su atsakovu UAB „Elvora“ ir trečiuoju asmeniu UAB „ArchitektÅ«ra, dizainas ir statyba“ pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad pagal minėtÄ STR projekto vadovas ir projekto dalies vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už neigiamas savo veiklos pasekmes. CK 6.696 straipsnyje nėra numatyta projekto vadovo ar projekto dalies vadovo atsakomybė už statinio sugriuvimÄ . Todėl, teismo nuomone, Å¡iems atsakovams atsakomybė gali kilti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normų, reglamentuojančių darbuotojų veiksmais darbdaviui padarytos žalos atlyginimÄ , pagrindu.Teismas taip pat sprendė, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs ir trejų metų senaties terminÄ reikalavimui dėl žalos atlyginimo atsakovams S. M. ir J.

M. pareikÅ¡ti (CK 1.131 str. 1 d.). 2002 m. sausio 31 d. statybinių konstrukcijų griÅ«ties tyrimo akte buvo nustatyta, kad griÅ«ties priežastys yra projektavimo klaidos, tarp specialistų, susijusių su griÅ«ties priežastimis, akte nurodyti ir Å¡ie atsakovai. IeÅ¡kovo vadovas buvo aptariamÄ aktÄ sudariusios komisijos narys, Å¡i aktÄ pasirašė. Remdamasis tuo, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas apie tai, jog statinio griÅ«tį sÄ lygojo projektavimo klaidos ir su griÅ«ties priežastimis yra susiję S. M. ir J.

M. , sužinojo 2002 m. sausio 31 d., todėl ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2005 m. sausio 31 d. IeÅ¡kinys aptariamiems atsakovams pareikÅ¡tas tik 2010 m. gegužės 12 d. Nėra įrodymų apie aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas sustabdyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ arba jį nutraukti, egzistavimÄ (CK 1.129 str. 1 d., 1.130 str. 1, 2 d.). Taip pat nėra įrodymų, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl nėra pagrindo jį atnaujinti. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas atmetė ieÅ¡kinį ir atsakovų S. M. ir J.

M. atžvilgiu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas RUAB „Versenta“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Teismas netinkamai įvertino perleisto reikalavimo teisės turinį ir civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas. Trečiojo asmens reikalavimo teisė atsirado ne regreso pagrindu, todėl nebuvo galima taikyti regresÄ reguliuojančių teisės normų.

Apelianto nuomone, atsakovui UAB „Elvora“ trečiojo asmens UAB „ArchitektÅ«ra, dizainas ir statyba“ atžvilgiu kyla sutartinė civilinė atsakomybė. Egzistuoja visos atsakomybės sÄ lygos. Pagal CK 6.249 straipsnį žala – tai nukentėjusiojo turtiniai ar kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis arba padaromas neigiamas poveikis neturtiniams interesams. Teismas gali atidėti bÅ«simos žalos įvertinimÄ arba įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.

Å iais atvejais kaip žalos atlyginimÄ teismas gali priteisti konkrečiÄ pinigų sumÄ , periodines iÅ¡mokas arba įpareigoti skolininkÄ užtikrinti žalos atlyginimÄ .

2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovams S. M. ir J. M. atsakomybė gali būti taikoma tik DK pagrindu. Šie atsakovai pažeidė STR „Projekto vadovo ir projekto dalies vadovo veikla“ jiems nustatytas pareigas, todėl turi atsakyti už savo veiklos neigiamas pasekmes. Taigi šių atsakovų atsakomybė nėra taikoma darbo teisinių santykių kontekste – tai atskira civilinės atsakomybės rūšis, atsiradusi delikto pagrindu.

3. Teismas nepagrįstai taikė ieÅ¡kinio senatį. Po statybinių konstrukcijų griÅ«ties tyrimo akto suraÅ¡ymo dar vyko teisminiai ginčai ir visiÅ¡kai nebuvo aiÅ¡ku, kas bus pripažintas atsakingu už statinio griÅ«tį. Dėl Å¡ios priežasties nebuvo ir teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį atsakovams S. M. ir J. M. . Atsakovas UAB „Elvora“ praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad jis nėra atsakingas už statinio griÅ«tį. Atsakovams S. M. ir J. M. gali kilti tik materialinė atsakomybė, nes jie veikė darbo sutarčių pagrindu.

Apeliantas savo pozicijÄ patraukti Å¡iuos asmenis atsakovais grindė bÅ«tent 2002 m. sausio 31 d. statybinių konstrukcijų griÅ«ties tyrimo akte nustatytomis aplinkybėmis, todėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turėtų bÅ«ti laikoma Å¡io akto sudarymo data. Atsakovas J. M. praÅ¡o skundÄ atmesi. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo prejudiciniai faktai susiję tik su UAB „ArchitektÅ«ra, dizainas ir statyba“ kalte, o dėl atsakovų kaltės sprendime nebuvo pasisakyta.

Atsakovas S. M. praÅ¡o tenkinti skundo dalį dėl UAB „Elvora“ atsakomybės, o kitÄ skundo dalį atmesti. Mano, kad yra visos UAB „Elvora“ civilinės atsakomybės sÄ lygos. Kildinant reikalavimus iÅ¡ regresinio reikalavimo perleidimo sutarties, fizinių asmenų atsakomybės klausimas nevertintinas. Trečiasis asmuo UAB „ArchitektÅ«ra, dizainas ir statyba“ taip pat praÅ¡o tenkinti skundo dalį dėl UAB „Elvora“ atsakomybės, o kitÄ skundo dalį atmesti. Nurodo, kad regresinio reikalavimo perleidimo sutartis galioja ir apeliantas turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo UAB „Elvora“ žalos atlyginimo.

Tokia trečiojo asmens teisė kyla iš su šiuo atsakovu 2000 m. rugsėjo 29 d. sudarytos sutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo. Trečiasis asmuo nurodo sutinkantis su atsakovų argumentais dėl fizinių asmenų civilinės atsakomybės netaikymo ir ieškinio senaties termino praleidimo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Nagrinėjama apeliacinė byla yra susijusi su apelianto RUAB „Versenta“ užsakyto pastatyti statinio dalies sugriuvimu.

Dėl statinio sugriuvimo patirtų nuostolių atlyginimÄ apeliantas, užvesdamas skirtingas bylas, siekė prisiteisti iÅ¡ statinį stačiusio generalinio rangovo UAB „Ekama“, projektuotojo UAB „ArchitektÅ«ra, dizainas ir statyba“ ir statybos techninio prižiÅ«rėtojo A. S. (CK 6.696 str.) (T. 1, b. l. 7-27). Teismo pripažintų nuostolių – 1 591 974,57 Lt –atlyginimas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-85-431/2009, buvo priteistas tik iÅ¡ statinio projektuotojo UAB „ArchitektÅ«ra, dizainas ir statyba“.Å ioje byloje apeliantas, iÅ¡ esmės remdamasis minėtu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu bei 2010 m. sausio 20 d. su UAB „ArchitektÅ«ra, dizainas ir statyba“ sudaryta sutartimi, įvardinta Regresinio reikalavimo perleidimo sutartimi (T. 1, b. l. 28-29), pareiÅ¡kė 1 591 974,57 Lt dydžio reikalavimÄ UAB „ArchitektÅ«ra, dizainas ir statyba“ subrangovui UAB „Elvora“, rengusiam statinio projekto architektÅ«rinių statybinių sprendinių konstrukcinę dalį, bei statinio projekto ir aptariamos projekto dalies vadovams S. M. ir J.

M. . Dėl Regresinio reikalavimo perleidimo sutarties vertinimoApelianto RUAB „Versenta“ ir trečiojo asmens UAB „ArchitektÅ«ra, dizainas ir statyba“ 2010 m. sausio 20 d. sudaryta Regresinio reikalavimo perleidimo sutartimi trečiasis asmuo perleido apeliantui savo reikalavimo teisę į atsakovÄ UAB „Elvora“, kildinamÄ iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo bei trečiojo asmens ir atsakovo 2000 m. rugsėjo 29 d. sudarytos Tyrimų ir projektavimo darbų vykdymo sutarties (T. 1, b. l. 30-31), kuria atsakovas įsipareigojo trečiajam asmeniui parengti aptariamo statinio projekto architektÅ«rinių statybinių sprendinių konstrukcinę dalį (1.1, 2.1 p.).

Apelianto ir trečiojo asmens nuomone, pastatas sugriuvo ne dėl trečiojo asmens padarytų projektavimo klaidų, o bÅ«tent dėl jo pasitelkto subrangovo – atsakovo – klaidų parengtoje projekto dalyje, ir todėl atsakovas yra atsakingas trečiajam asmeniui už tai, kad iÅ¡ pastarojo apeliantui buvo priteistas nuostolių atlyginimas dėl statinio sugriuvimo.Kolegijos nuomone, įvertinus aukščiau nurodytÄ Regresinio reikalavimo perleidimo sutarties turinį, pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien tik sutartyje naudojamu „regreso“ terminu, neturėjo pagrindo kvalifikuoti Å¡ios sutarties regreso sutartimi CK 6.280 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, prasme.

Toks pažodinis sutarties teksto aiÅ¡kinimas paneigia jos Å¡alių tikruosius ketinimus, kurie aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti ir Å¡ioje byloje (CK 6.193 str. 1 d.) (T. 2, b. l. 53-54).Kolegijos vertinimu, apeliantas ir trečiasis asmuo sudarė bÅ«tent reikalavimo perleidimo sutartį (CK 1.112 str., 6.101 str. 1 d.). Toks reikalavimas, Å¡ių asmenų nuomone, kildintinas iÅ¡ atsakovo prievolės trečiajam asmeniui atlyginti padarytus nuostolius, t. y. atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės prieÅ¡ trečiÄ jį asmenį (CK 6.245 str. 3 d.).

Jei asmuo, siekiantis perleisti reikalavimo teisę, ir asmuo, siekiantis jÄ Ä¯gyti, mano, kad tokio reikalavimo teisė yra galiojanti ir Å¡is sandoris atitinka jų interesus, tai, paprastai, nėra pagrindo pripažinti, kad toks sandoris negali bÅ«ti sudarytas ir sukelti teisinių pasekmių (CK 1.2 str., 1.136 str. 1 d., 6.102 str.).Pirmosios instancijos teismas Regresinio reikalavimo perleidimo sutarties nelaikė reikalavimo teisės perleidimo sandoriu todėl, kad, teismo nuomone, nėra nustatyta, kokių nuostolių atsakovas, pažeisdamas Tyrimų ir projektavimo darbų vykdymo sutartį, padarė trečiajam asmeniui.

Teismas manė, kad trečiojo asmens nuostoliais nėra 1 591 974,57 Lt suma, priteista iÅ¡ trečiojo asmens apeliantui Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu, nes trečiasis asmuo Å¡ios sumos ar jos dalies apeliantui nėra sumokėjęs. Kolegijos vertinimu, tokio teismo pozicija yra pernelyg formali.Žala yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga (CK 6.245 str. 1 d.). CK 6.249 straipsnio 1 dalis žalÄ apibrėžia kaip asmens turto netekimÄ arba sužalojimÄ , turėtas iÅ¡laidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai.

IÅ¡ tiesų, byloje nėra įrodymų, kad trečiasis asmuo bÅ«tų atlyginęs apelianto nuostolius, patirtus dėl statinio sugriuvimo, tačiau tokių trečiojo asmens iÅ¡laidų (nuostolių), dėl kurių, apelianto ir trečiojo asmens teigimu, yra kaltas atsakovas, atsiradimas ateityje yra akivaizdus – Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimas, įpareigojantis trečiÄ jį asmenį padengti atsakovo nuostolius, yra įsiteisėjęs ir privalo bÅ«ti vykdomas. CK 6.249 straipsnio 3 dalis, be kita ko, nustato, kad teismas gali atidėti bÅ«simos žalos įvertinimÄ arba įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimÄ gali priteisti konkrečių pinigų sumÄ , periodines iÅ¡mokas arba įpareigoti skolininkÄ užtikrinti žalos atlyginimÄ .

Taigi aplinkybė, kad asmeniui žala dar neatsirado, bet yra realu arba visiÅ¡kai akivaizdu, jog ji atsiras ateityje, nėra pagrindas atmesti reikalavimÄ dėl tokios žalos atlyginimo. PrieÅ¡ingam teisės normų interpretavimui ir aiÅ¡kinimui, kolegijos įsitikinimu, nėra rimtų argumentų. Taigi pirmosios instancijos teismas negalėjo atmesti apelianto ieÅ¡kinio tik dėl to, kad trečiasis asmuo realiai dar nėra patyręs nuostolių.Apelianto ir trečiojo asmens įsitikinimas, kad trečiasis asmuo turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo nuostolių atlyginimo, savaime nereiÅ¡kia, jog, atsakovas, nesutikdamas su tokia prievole, privalo jÄ vykdyti.

Kilus ginčui, bÅ«tent teismas turi konstatuoti, egzistuoja ar ne atsakovo žalos atlyginimo prievolė. Pripažinus, kad trečiasis asmuo, esant tokiam ginčui, gali kreiptis į teismÄ Ä¯rodinėdamas tokiÄ savo reikalavimo teisę, nėra pagrindo nepripažinti, jog trečiasis asmuo tokios reikalavimo teisės negali perleisti apeliantui, o pastarasis – kreiptis į teismÄ dėl jos priverstinio įgyvendinimo. Dėl atsakovo UAB „Elvora“ sutartinės civilinės atsakomybėsTrečiojo asmens perleista ir Å¡ios bylos pagrindu esanti reikalavimo teisė į atsakovÄ UAB „Elvora“, minėta, kildinama iÅ¡ atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės prieÅ¡ trečiÄ jį asmenį.

Å iuo atveju atsakovo civilinei atsakomybei nustatyti bÅ«tina įrodyti neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę (1964 m. CK 227, 231 str.; 2000 m. CK 6.246-6.249 str.). Pareiga įrodyti pirmÄ sias tris sÄ lygas tenka kreditoriui, tuo tarpu skolininkas turi paneigti savo kaltės prezumpcijÄ (CPK 178 str., 182 str. 4 p.).Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-85-431/2009 buvo nagrinėjamas civilinės atsakomybės už statinio sugriuvimo klausimas.

Sprendime konstatuota, kad statinio griÅ«tį lėmė projektavimo klaidos, ir pripažinta, kad egzistuoja visos sÄ lygos, pakankamos projektuotojo UAB „ArchitektÅ«ra, dizainas ir statyba“ atsakomybei kilti. Atsakovas UAB „Elvora“ dalyvavo minėtoje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu, todėl joje nustatytų faktų ir teisinių santykių negali ginčyti, o apeliantas pastarųjų neprivalo pakartotinai įrodinėti (CPK 182 str. 2 p., 279 str. 4 d.).Kolegijos vertinimu, atsakovas iÅ¡ dalies yra teisus, kad ankstesnėje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas bÅ«tent jo atsakomybės klausimas.

Kita vertus, sprendime buvo aiÅ¡kiai konstatuota, kad bÅ«tent atsakovo rengtoje projekto dalyje padarytos klaidos lėmė statinio sugriuvimÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ galima daryti ne tik iÅ¡ sprendimo turinio, bet ir prie tos bylos prijungtos statybinių konstrukcijų griÅ«ties tyrimo akto medžiagos bei bylos tyrimo dalyko (c. b. 2-85-431/2009, t. 1, b. l. 195-197; 213-214; t. 2, b. l. 16-17, 117-118, 140-141, 168-169, 175). Taigi vertinant atsakovo (subrangovo) atsakomybę prieÅ¡ trečiÄ jį asmenį (rangovÄ ), akivaizdu, kad projekto paruoÅ¡imas su klaidomis laikytinas iÅ¡ Tyrimų ir projektavimo darbų vykdymo sutarties kylančių prievolių (2.1.1, 2.1.3 p.) pažeidimu – neteisėtais veiksmais (1964 m.

CK 227 str. 1 d., 2000 m. CK 6.256 str. 2 d.) Tokie neteisėti veiksmai lėmė statinio sugriuvimÄ , o taip pat tai, kad statinio užsakovas (apeliantas) reikalavimÄ atlyginti nuostolius nukreipė į už viso projekto parengimÄ atsakingÄ projektuotojÄ (trečiÄ jį asmenį). Taigi tarp atsakovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir trečiojo asmens patirtos žalos – teismo sprendimu konstatuotos pareigos atlyginti konkretaus dydžio apelianto nuostolius – yra pakankamas priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.).

Kadangi aptariamame sprendime be jau nurodytos nebuvo nustatyta jokių kitų statinio sugriuvimo priežasčių, tai ir visas apeliantui iš trečiojo asmens priteistas nuostolių atlyginimas laikytinas trečiojo asmens nuostoliais dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.Tiek ankstesnėje, tiek ir šioje civilinėje byloje atsakovas iš esmės įrodinėjo, kad dėl statinio griūties projektuotojai nėra kalti (T. 1, b. l. 79-84, 214-219; c. b. 2-85-431/2009, t. 2, b. l. 128-131). Pastebėtina, kad šioje byloje atsakovas iš esmės remiasi trečiojo asmens ankstesnėje byloje išdėstytais argumentais (c. b. c. b. 2-85-431/2009, t. 1, b. l. 47-52; t. 2, b. l. 121-125), nors, minėta, nagrinėjamu atveju atsakovas nebeturi teisės ginčyti įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytų faktų.

Tuo tarpu atsakovas įrodymų, kad jis nėra kaltas dėl netinkamai įvykdytų įsipareigojimų pagal Tyrimų ir projektavimo darbų vykdymo sutartį, nepateikė ir todėl savo kaltės prezumpcijos nepaneigė.Taigi iÅ¡dėstyta leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovui atsirado civilinė atsakomybė prieÅ¡ trečiÄ jį asmenį, todėl trečiojo asmens reikalavimas į atsakovÄ , perleistas apeliantui, yra pagrįstas ir tenkintinas. Dėl atsakovų S. M. ir J. M. civilinės atsakomybėsRegresinio reikalavimo perleidimo sutartimi apeliantas perėmė bÅ«tent trečiojo asmens reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo, tačiau, kaip patvirtina sutarties turinys ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai (T. 1, b. l. 226-228), reikalavimo teisė buvo perleista tik į atsakovÄ UAB „Elvora“, todėl, remdamasis Å¡ia sutartimi, apeliantas neturi teisės žalos atlyginimo reikalauti ir iÅ¡ projekto bei jo dalies vadovų.

Vien tai sudaro pagrindÄ atmesti Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį, todėl kolegija dėl antrojo ir trečiojo apeliacinio skundo argumentų atskirai nepasisako. Kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kinio atsakovo UAB „Elvora“ atžvilgiu, todėl Å¡iÄ sprendimÄ dalį panaikina ir joje priima naujÄ sprendimÄ tenkinti Å¡iam atsakovui pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ . Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista. Atsakovui UAB „Elvora“ Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųTenkinus ieÅ¡kinį atsakovo UAB „Elvora“ atžvilgiu, iÅ¡ Å¡io atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ , nuo kurio mokėjimo apeliantas yra atleistas, – 39 840 Lt (CPK 79 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.). Duomenų apie kitų byloje dalyvaujančių asmenų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys uždarosios akcinės bendrovės „Elvora“ atžvilgiu panaikinti, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ , sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstant tokiu bÅ«du:„IeÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Elvora“ tenkinti.Priteisti ieÅ¡kovui restruktÅ«rizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Versenta“ iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Elvora“ 1 591 974,57 Lt (vienÄ milijonÄ penkis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt keturis litus ir 57 ct) nuostoliams atlyginti.IeÅ¡kinį atsakovams J.

M. ir S. M. atmesti.Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. nutartimi atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Elvora“ pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo“.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinė bendrovės „Elvora“ 39 840 Lt (trisdeÅ¡imt devynis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt litų) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752), sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokas kodas 5660).

TeisėjaiAlė Bukavinienė Donatas Šernas Vigintas Višinskis