90abe3f0-393a-4ef1-b05d-863fcd23f103 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-2682-880/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05780-2022-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14.; 1.3.5.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Lino Zinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „LUVEL transportas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

D. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LUVEL transportas“ dėl darbo ginčo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „LUVEL transportas“ 1 619,75 Eur darbo užmokestį, 2 010 Eur dienpinigius ir 6 039,30 Eur netesybas. IeÅ¡kovas nurodė, jog nuo 2020 m. birželio 1 d. darbo sutarties pagrindu dirbo pas atsakovę vairuotoju, 2020 m. birželio 3 d. buvo iÅ¡siųstas į komandiruotę Europoje su įmonės jam perduotu automobiliu vežti krovinius, kurios metu įmonė neatsiskaitinėjo su juo, iki 2020 m. liepos 3 d. bendraujant su darbdavės atstovu telefonu buvo žadama sumokėti už atliktÄ darbÄ , tačiau ilgÄ laikÄ negavęs darbo užmokesčio ir atsakovei nurodžius, kur jis turi palikti automobilį Vokietijoje, jis jį ten paliko ir 2020 m. liepos 3 d. iÅ¡vyko į LietuvÄ .

Ieškovas mano, kad yra atleistas iš darbo pas atsakovę, nes po minėto įvykio daugiau įmonėje nepasirodė. Pažymėjo, kad darbdavė 2020 m. liepos 2 d. sumokėjo tik 300 Eur, todėl liko jam skolinga. Kartu nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti jam iš atsakovės netesybas už 6 mėn.

2. Atsakovė atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė pripažino, kad yra skolinga ieÅ¡kovui 1 619,75 Eur (neatskaičius mokesčių) (arba 1 121,95 Eur atskaičius mokesčius) darbo užmokestį, tačiau nesutiko su reikalavimu priteisti dienpinigius. Ji paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas turėjo nuvežti automobilį IVECO Stralis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į OlandijÄ ir ten jį palikti, o pats turėjo grįžti į LietuvÄ , todėl, atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas melagingai teigia, jog jis paliko automobilį Vokietijoje ir tik todėl, kad jam neva trÅ«ko kantrybė.

Atsakovė nurodė, kad automobilis IVECO Stralis buvo iÅ¡nuomotas uždarajai akcinei bendrovei „Rensas“ (toliau – UAB „Rensas“), tai ieÅ¡kovas žinojo ir savo noru pasiliko dirbti UAB „Rensas“, kuri turėjo jam mokėti atlyginimÄ . Po mėnesio ieÅ¡kovas paliko automobilį ir iÅ¡vyko į LietuvÄ . Kokie darbo santykiai, koks atlyginimo dydis ir sÄ lygos siejo ieÅ¡kovÄ ir UAB „Rensas“ atsakovei nėra žinoma. Atsakovė pažymėjo, kad ji tinkamai atsiskaitė su ieÅ¡kovu dar 2020 m. liepos 2 d., o darbuotojas elgiasi nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiauja savo, kaip silpnesnės darbinių santykių Å¡alies, padėtimi reikÅ¡damas nepagrįstus reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 1 619,75 Eur darbo užmokestį, 2 010 Eur dienpinigius, 6 039,30 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas. Taip pat teismas nusprendė, teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. vasario 15 d. sprendimÄ Nr. DGKS-672 darbo byloje Nr. APS-131-1793 laikyti netekusiu galios.

Valstybės naudai iš atsakovės teismas priteisė 218 Eur žyminį mokestį ir 22 Eur teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas su atsakove 2020 m. gegužės 29 d. buvo sudarę darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbui nuo 2020 m. birželio 1 d. atlikti. Abi Å¡alys sutiko, kad ieÅ¡kovas įmonėje dirbo 1 mėn., už kÄ su juo nebuvo atsiskaityta ir neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ieÅ¡kovui sudaro 1 619,75 Eur sumÄ , tokiÄ neiÅ¡mokėtÄ ieÅ¡kovui atsiskaitymo sumÄ galiausiai patvirtino ir įmonės vadovas, kartu pateikdamas tokios sumos priskaičiavimÄ ieÅ¡kovui patvirtinančius dokumentus – darbo užmokesčio žiniaraščius, nors prieÅ¡ tai įmonė atsiliepime į ieÅ¡kinį neigė netinkamÄ atsiskaitymÄ su darbuotoju. Todėl teismas 1 619,75 Eur sumÄ (neatskaičius mokesčių) priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės.

5. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu įmonės vadovas patvirtino, kad darbuotojas buvo siųstas į užsienį ir dienpinigiai jam turėjo bÅ«ti skaičiuojami, tačiau turint problemų su įmonės buhalterija, tas nebuvo padaryta, bei kad sutinka iÅ¡mokėti darbuotojui dalį jo praÅ¡omų dienpinigių. Atsakovei nepateikus į bylÄ nei dienpinigių apskaičiavimo pažymos, nei ieÅ¡kovui įmonės perduoto ir jo vairuoto automobilio judėjimo ataskaitos pagal Å¡alis, teismas, taikydamas contra spoliatorem principÄ , laikė, kad ieÅ¡kovo apskaičiuota dienpinigių suma pagal jo paties pateiktÄ automobilio judėjimÄ ataskaitÄ pagal Å¡alis teisinga, be to, pačios sumos apskaičiavimo teisingumo neginčijo ir atsakovė. Todėl priteisė ieÅ¡kovui 2 010 Eur dienpinigių iÅ¡ atsakovės.

6. Teismas konstatavo, kad darbdavė su darbuotoju nei jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ 2020 m. spalio 5 d., nei iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos neatsiskaitė, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl vėlesnės nei darbuotojo atleidimo diena atsiskaitymo datos, darbuotojo kaltė dėl uždelsimo su juo atsiskaityti nenustatyta, tuo tarpu byloje nustatytas akivaizdus darbdavės nesÄ Å¾iningumas, piktnaudžiavimas darbuotojo atžvilgiu, pasireiÅ¡kęs tiek darbdavės paaiÅ¡kinimų keitimu – pradžioje teigė tinkamai atsiskaičiusi su darbuotoju, vėliau pripažinusi, jog neiÅ¡mokėjo tik darbo užmokesčio, vėliau pripažino, kad neiÅ¡mokėjo dar ir dalies dienpinigių, tačiau dėl neatsiskaitymo dėl nesuprantamų ir nelogiÅ¡kų priežasčių kaltindama darbuotojÄ , pažadais bylos nagrinėjimo eigoje iÅ¡mokėti pripažįstamÄ skolÄ darbuotojui, bylos vilkinimu – dokumentų savalaikiu neteikimu.

Byloje nustatyta, jog įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi bÅ«ti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laikÄ ji privalo darbuotojui sumokėti įstatymo nustatyto dydžio netesybas. Teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 6 039,30 Eur (neatskaičius mokesčių) (už 6 mėn.; 1 006,55 Eur × 6 mėn.) netesybas. Teismas vadovavosi darbuotojo nurodyta jo vidutinio darbo užmokesčio suma, kuriÄ jis nurodo pagal darbdavės parengtÄ darbo užmokesčio žiniaraÅ¡tį, kadangi darbdavė teismo įpareigojimo pateikti darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio pažymÄ , nors ir ne kartÄ raginta, taip ir neįvykdė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo, kuriame praÅ¡o panaikinti sprendimÄ dalyje dėl netesybų priteisimo kaip nepagrįstÄ ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ sumažinti ieÅ¡kovui priteistinų netesybų dydį nuo 6 039,30 Eur iki 603,93 Eur. Apeliacinį skundÄ atsakovė grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Bet kokių netesybų priteisimui esminę reikÅ¡mę turi ir teisingumo bei protingumo kriterijus bei į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai.

O ir priteisiant netesybas, be kita ko, svarbu yra įvertinti ar netesybos netaps pasipelnymu praÅ¡ančiajai pusei, nes pastaroji nepateikė jokių savo nuostolių dėl galimai pavėluoto atsiskaitymo patvirtinančių duomenų. 7.2. 1600 Eur suma ir už pusmetį priteista virÅ¡ 6000 Eur suma, kas yra keturi kartai didesnė suma nei nesumokėtas darbo užmokestis, neatitinka jokių teisingumo ir protingumo kriterijų. 7.3. Tokia, neadekvati ir su sveika nuovoka prasilenkianti, suma turi bÅ«ti mažintina bent deÅ¡imt kartų iki 74,57 proc. metinių palÅ«kanų, kas sudarytų 603,93 Eur sumÄ , kuri bent jau protingai ir teisingai atliktų kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , o ne įteisintų legalų darbdavio apiplėšimÄ .

8. IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. IeÅ¡kinio dalykas (reikalavimas) Å¡io ginčo atveju buvo ne žalos (nuostolių) atlyginimas, o įstatyme (DK 147 straipsnio 2 dalyje) nustatytų netesybų už darbdavio uždelsimÄ atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės priteisimas, tad ieÅ¡kovui tikrai nebuvo jokios pareigos įrodinėti kažkokių nuostolių atsiradimo dėl darbdavio netinkamai vykdytos pareigos laiku mokėti darbuotojui darbo užmokestį. 8.2.

Apeliaciniu skundu prašydama sumažinti teismo sprendimu iš atsakovės priteistų netesybų dydį, atsakovė (apeliantė) net nesivargino pateikti teismui jokių savo turtinę padėtį patvirtinančių duomenų (dokumentų), o ir iš viešo Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad atsakovė VĮ „Registrų centrui“ yra pateikusi savo įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2019 metus, kas teismui neleidžia pamatyti tikrosios atsakovės įmonės finansinės padėties.

Be to, atsakovė praÅ¡ydama mažinti pirmosios instancijos teismo priteistų DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytų netesybų dydį nepasirėmė jokia konkrečia Lietuvos Respublikos teisės norma bei nenurodė konkrečios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiÅ¡kose (ar panaÅ¡iose) bylose, kur bÅ«tų įtvirtinta tokia apelianto nurodoma taisyklė dėl galimybės (ar bÅ«tinybės) teismui mažinti DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytų netesybų. 8.3. IeÅ¡kovo nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo akivaizdų atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ bei piktnaudžiavimÄ darbuotojo (ieÅ¡kovo) atžvilgiu, pasireiÅ¡kusiu tiek atsakovės paaiÅ¡kinimų keitimu, tiek ir bylos vilkinimu.

Atsakovė nuo pat pradžių niekada net neketino atsiskaityti su ieÅ¡kovu (tai ji puikiai galėjo padaryti tiek bylÄ nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, tiek ir ginčui nukeliavus į teismÄ ), nes atsakovė ir taip yra skolinga tretiesiems asmenims. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 6 039,30 Eur netesybų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų 12. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas su atsakove 2020 m. gegužės 29 d. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 202006-1, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas nuo 2020 m. birželio 1 d. buvo įdarbintas atsakovės bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

Å alys darbo sutarties 1.3 punktu susitarė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimalaus darbo užmokesčio, vykstant į komandiruotes padauginto iÅ¡ koeficiento 1,65 ir pridedant pastoviÄ 5 Eur sumÄ , jÄ iÅ¡mokant per du kartus: sekančio mėnesio 10–15 dienomis, Å¡alys darbo sutarties 6 punktu susitarė dėl ne mažesnių nei 50 procentų dienpinigių sumos mokėjimo. Darbo sutartis nutraukta 2020 m. spalio 5 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. 2022 m. sausio 27 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į Darbo ginčų komisija su praÅ¡ymu dėl neiÅ¡mokėto užmokesčio ir delspinigių iÅ¡ atsakovės iÅ¡ieÅ¡kojimo, Darbo ginčų komisija 2022 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. DGKS-672 darbo byloje Nr. APS-131-1793 ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atsisakė nagrinėti dėl praleisto kreipimosi termino ir jo neatnaujinimo.

13. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovės 1 619,75 Eur darbo užmokestį, 2 010 Eur dienpinigius ir 6 039,30 Eur netesybas. Jis nurodė, kad jam atidirbus vienÄ mėnesį pagal su atsakove sudarytÄ darbo sutartį, atsakovė su juo neatsiskaitė, taip pat vadovaudamasis DK 147 straipsnio 2 dalimi, prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovės netesybas už 6 mėn.

14. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko, kad nėra išmokėjusi 1 619,75 Eur darbo užmokesčio bei dalies dienpinigių, tačiau nesutiko su prašomomis priteisti netesybomis.

15. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 1 619,75 Eur darbo užmokestį, 2 010 Eur dienpinigius, 6 039,30 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi bÅ«ti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laikÄ ji privalo darbuotojui sumokėti įstatymo nustatyto dydžio netesybas, t. y. 6 039,30 Eur (neatskaičius mokesčių) (už 6 mėn.; 1 006,55 Eur × 6 mėn.).

16. Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl netesybų priteisimo ir kaip nepagrįstÄ ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ sumažinti ieÅ¡kovui priteistinų delspinigių dydį nuo 6 039,30 Eur iki 603,93 Eur. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovui priteistos netesybos neatitinka jokių teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl turi bÅ«ti mažintinos bent 10 kartų.

17. IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir nurodė, kad atsakovė neįrodė, kad jos turtinė padėtis sunki bei kad yra teisinis pagrindas netesybas mažinti. Dėl atsakovės praÅ¡ymo mažinti priteistas netesybas 18. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (Å¡io kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių.

19. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad DK 147 straipsnio 2 dalies normos tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimÄ (iÅ¡mokėjimÄ ) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymÄ su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2021, 65 punktas). LingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant DK 147 straipsnio 2 dalies normÄ , akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobÅ«džio, joje vartojama sÄ voka privalo mokėti netesybas rodo įstatymų leidėjo ketinimÄ nustatyti pareigÄ darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms:

1) darbo santykių pasibaigimas, 2) vėlavimas atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ , už kurį turi bÅ«ti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiÅ¡kumas, nes abi darbo teisinių santykių Å¡alys gali aiÅ¡kiai numatyti, kokia sankcija gali bÅ«ti taikoma darbdaviui pažeidus pareigÄ tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Å ios teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytÄ netesybų dydį.

Darbdavio ekonominė padėtis nėra pagrindas plačiai aiÅ¡kinti Å¡iÄ Â teisės normÄ ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 18, 20 punktai). 20. Å iuo atveju byloje nustatyta, kad atsakovė su ieÅ¡kovu neatsiskaitė nei jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ (2020 m. spalio 5 d.), nei iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, t. y. daugiau kaip 22 mėnesius, nors pirmosios instancijos teisme pripažino, kad yra skolinga darbuotojui ir žadėjo sumokėti, tačiau to nepadarė.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl laiku neatlikto atsiskaitymo su darbuotoju nėra jokios ieÅ¡kovo kaltės. Be to, bylos medžiaga rodo, kad atsakovė piktnaudžiavo procesu, keitė paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teisme, neteikė dienpinigių paskaičiavimo, vilkino dokumentų pateikimÄ . Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė įstatyme numatytas 6 mėnesių darbo užmokesčio dydžio netesybas, jos atitinka teisingumo ir protingumo principus, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo jas mažinti.

21. Pažymėtina, kad atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovas turėtų įrodyti patirtų dėl laiku nesumokėto darbo užmokesčio nuostolių dydį. Kaip jau minėta Å¡ios nutarties 18 ir 19 punktuose, DK 147 straipsnio 2 dalies normos tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimÄ (iÅ¡mokėjimÄ ) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymÄ su darbuotoju. Pagrindas priteisti netesybas yra neatsiskaitymas su darbuotoju jo atleidimo dienÄ ir darbuotojas Å¡iuo atveju neturi įrodinėti jokių nuostolių.

Tai yra imperatyvi norma, kuria remiantis priteisiamos netesybos, ir vienintelė aplinkybė jas mažinti yra vėlavimas atsiskaityti su darbuotoju dėl darbuotojo kaltės. Å iuo atveju ieÅ¡kovo kaltė nebuvo nustatyta, prieÅ¡ingai, net ir sutikusi, jog yra skolinga, atsakovė su ieÅ¡kovu neatsiskaitė. Dėl procesinės bylos baigties 22. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v.

Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

23. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teismas dėl jų nepasisako.

24. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

26. Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos jai nepriteisiamos. IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nenurodė, kokio dydžio patyrė iÅ¡laidas ir nepagrindė jų sumokėjimo jokiais įrodymais, todėl ir ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „LUVEL transportas“ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Linas Zinkevičius