90aa4b4d-472e-4632-9dd2-6fdf804ba9cf · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-458-769/2014          (Proceso Nr. 2-06-3-08812-2013-6)                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija        (S)                                                                                                                        11.9.; 16.5.;116.4.

                                                                             KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS                                     SPRENDIMAS                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                           2014 m. vasario 25 d.                                                       Klaipėda        Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, dalyvaujant ieškovui V.

V., ieÅ¡kovo atstovei advokatei G. M., atsakovės UAB „Ict Trucking“ atstovui advokatui H. M., vieÅ¡o teismo posėdžio metu nagrinėdama civilinę bylÄ pagal V. V. ieÅ¡kinį UAB „ICT Trucking“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo ir datos pakeitimo, darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo, atsakovės UAB „ICT Trucking“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui V. V. dėl žalos atlyginimo,     n u s t a t ė:    ieÅ¡kovas 2013-08-01 kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p. neteisėtu, pakeisti atleidimo pagrindÄ ir datÄ ir nustatyti, kad darbo sutartis nutraukta pagal LR DK 127 str. 2 d. 2013-07-15; priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡eitinę paÅ¡alpÄ 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; priteisti darbo užmokestį nuo 2013-07-04 iki 2013-07-15 386,91 Lt, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2013-07-16 iki visiÅ¡ko atsiskaitymo, priteisti 5000 Lt neturtinę žalÄ .

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad V. V. dirbo pas atsakovę nuo 2011-09-23 iki 2013-07-15 UAB „ICT Truking" vairuotoju-ekspeditoriumi, 2013 m. gegužės mėn. gavo iÅ¡ darbdavio pretenzijas dėl kuro trÅ«kumo, 2013-06-28 iÅ¡ darbdavio gavo siÅ«lymÄ pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl 4120,18 Lt iÅ¡skaitų, nuo 2013-07-09 buvo paskelbta prastova, visÄ darbo dienÄ nuo 9.00 val. iki 18.00 val. buvo įpareigotas sėdėti įmonės ofise adresu JÅ«rininkų pr.27, Klaipėdoje, darbdavys reikalavo atidirbti 14 dienų, 2013-07-10 atÅ¡aukė praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo ir pateikė praÅ¡ymÄ darbo sutartį nutraukti LR DK 127 str. 2 d. pagrindu 2013-07-15, nes darbdavys nevykdė įsipareigojimų pagal darbo sutartį, nesuteikė vairuotojo- ekspeditoriaus darbo, nebuvo sumokėti dienpinigiai už komandiruotės laikÄ .

Pasibaigus įspėjimo terminui nuo 2013-07-16 nutraukė darbÄ , 2013-07-19 gavo atsakovo reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo į darbÄ . IÅ¡ darbo UAB „ICT Truking" buvo atleistas 2013-07-22 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. Atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovo atstovė advokatė nurodė, kad darbdavys nė karto neatliko kuro inventorizacijos ir nenustatė trÅ«kumų, ieÅ¡kovas dažniausiai važiavo į RusijÄ , kur keliai nėra tinkamai sutvarkyti, ieÅ¡kovas kartais „negesindavo maÅ¡inos po savaitę ar net 2 savaites.

Savaime aiÅ¡ku, kad esant tokioms aplinkybėms padidėjo sunaudoto kuro kiekis“ ( 73-74 b.l.). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad jo faktiÅ¡kos sÄ naudos ir kompiuterio rodmenys skyrėsi 5-6 litrais, nuo liepos 4 iki 8 dienos jam buvo suteiktas poilsis, nors jis neprašė, pagal praÅ¡ymÄ jo neatleido iÅ¡ darbo, bet liepė atidirbti 14 dienų, nedavė vairuotojo darbo, bet liepė sėdėti ofise, po atleidimo dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo jis negalėjo susirasti darbo; jis kuro neėmė, todėl neprivalo atlyginti žalos; jo pajamos per mėnesį bÅ«davo apie 5000 litų su dienpinigiais, dabar gauna panašų atlyginimÄ , įsidarbino rugsėjį; kai buvo pareikÅ¡tos pretenzijos dėl iÅ¡eikvojimo, jis 3 savaites dar važinėjo į reisus.

IeÅ¡kovo atstovė advokatė prašė ieÅ¡kinį tenkinti, virÅ¡yti ieÅ¡kinio reikalavimus ir įvertinti prastovos teisėtumÄ , V. V. turėjo bÅ«ti atleistas nuo liepos 15 d., nes jam nebuvo suteiktas darbas ir nesumokėti dienpinigiai už birželio mėn., įrodymų apie žalos padarymÄ nėra, kuras nuraÅ¡ytas į įmonės sÄ naudas, todėl tai nėra žala; praÅ¡o priteisti nesumokėtÄ 169,56 Lt darbo užmokestį nuo liepos 4 d. iki 8 d., reikalaudamas sėdėti ofise darbdavys norėjo pažeminti ieÅ¡kovÄ .Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 9893,82 Lt turtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyta, kad ieÅ¡kovui 2013 07 09 įsakymu paskelbta priverstinė prastova ne dėl darbuotojo kaltės, bet dėl pablogėjusių ekonominių sÄ lygų, dėl ko nebuvo naujų užsakymų iÅ¡ klientų, taip pat nebuvo galimybės ieÅ¡kovui pasiÅ«lyti kito darbo, atsakovė nematė priežasčių nutraukti darbo sutartį pagal LR DK 127 str. 2 d.; kai darbdavys nevykdo pareigos suteikti darbo sutartyje sulygtÄ darbÄ ir yra paskelbta prastova, LR DK 128 str. l d. numato specialų darbo sutarties nutraukimÄ , kai prastova tęsiasi ilgiau kaip trisdeÅ¡imt dienų iÅ¡ eilės, arba jei daugiau kaip du mėnesius iÅ¡ eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis, taigi ieÅ¡kovo praÅ¡ymų teikimo metu, t.y., 2013 07 10, nei darbo užmokestis už 2013 metų birželio mėnesį, nei dienpinigiai dar neturėjo bÅ«ti mokami.

IeÅ¡kovas 2013 07 16, 2013 07 17, 2013 07 18, 2013 07 19 bei 2013 07 22 dienomis neatvyko į darbÄ visÄ pamainÄ ; ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo ne tik esant LR DK 235 str. 2 d. 9 p. ieÅ¡kovo padarytam Å¡iurkščiam darbo pareigų pažeidimui - pravaikÅ¡tai, bet ir esant LR DK 235 str. 2 d. 7 p. numatytam ieÅ¡kovo padarytam Å¡iurkščiam darbo pareigų pažeidimui: padarius veikÄ , turinčiÄ vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo požymių. 2013 07 15 inventorizacijos metu buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 2011 09 27 iki 2013 06 09, vairuodamas transporto priemonę "Mercedes-Benz Actros 2544 LS" (valst.

Nr.(duomenys neskelbtini)), virÅ¡ijo kuro sunaudojimo normÄ , sunaudojo 3.910,60 litrų kuro daugiau, tokiu bÅ«du padarė 9.893,82 Lt dydžio žalÄ , kuri apskaičiuota laikant, kad vieno litro kuro kaina yra 2,53 Lt/litrÄ . Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, nurodęs, kad faktiÅ¡ka kuro sunaudojimo norma buvo 39,3 L/100 km., kai pagal normÄ turėjo bÅ«ti 33 l/100 km, ieÅ¡kovas atleistas už iÅ¡Å¡vaistymÄ , įmonės turto neiÅ¡saugojimÄ , duomenų, kad ieÅ¡kovas vogė, neturi, todėl neteigia, mano, kad galimai ieÅ¡kovas neekonomiÅ¡kai vairavo, atleistas ir už pravaikÅ¡tÄ ; ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ 4, 5, 8 dienÄ , todėl nebuvo forminama pravaikÅ¡ta, bet neatvykimas darbdavio leidimu, liepos 9 dienÄ V.

V. į darbÄ taip pat neatvyko, todėl darbdavys skelbė prastovÄ iki liepos 15 d., nuo 16 dienos pravaikÅ¡tos; kitaip darbdavys negalėjo pasielgti, nes V. V. buvo iÅ¡naudojęs visas atvaikÅ¡tas, laisvas dienas; be to, darbdavys nežinojo, kokiu pagrindu reikės atleisti V. V., norėjo apsisaugoti nuo neteisėto atleidimo, V. V. visus pinigus gavo liepos 23 d., už prastovÄ jam buvo paskaičiuota 2/3 anksčiau mokėto darbo užmokesčio, už 4,5,8 dienas nebuvo mokėta, nes buvo administracijos leidimas neatvykti, Å¡io įsakymo V.

V. neskundė, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje padarytos klaidos dabar ištaisytos, dėl nedraudiminio laikotarpio ginčo nėra, darbdavys visus įsipareigojimus vykdė; iššvaistymas gali būti padarytas ir dėl neatsargumo,- nesiėmė priemonių, kad išsaugotų materialines gėrybes; įsakymo dėl normų nustatymo niekas neginčijo ( 33l/100 km ir 36l/100 km).Ieškinys atmestinas.Priešieškinis tenkintinas.             n   Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.).Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-09-03 buvo sudaryta darbo sutartis su V.

V., kuria ieÅ¡kovas priimtas į darbÄ vairuotoju-ekspeditoriumi už 1100 Lt darbo užmokestį ( 8-10 b.l., I t.), nuo 2013-01-01 darbo užmokestis nustatytas 1300 Lt ( 46 b.l.); 2013-06-28 susitarime dėl iÅ¡skaitų nurodyta, kad žala įmonei nuo 2013-01-01 iki 2013-06-09 sudaro 4120,18 Lt, minima, kad po nuÅ¡alinimo nuo darbo buvo patikrintos automobilio kuro sÄ naudos ir jos atitiko nustatytas normas ( 11 b.l., I t.); 2013-07-02 V. V. nurodo, kad nuÅ¡alinimÄ nuo darbo laiko neteisėtu, vilkiko kompiuterio parodymai neatitiko tikrovės (12 b.l.); 2013-07-03 V.

V. paaiÅ¡kinta, kad V. V. vilkiku važiuojant kitam vairuotojui kuro sÄ naudos sudarė 32,3 ir 33,5 l/km, kai tuo tarpu važiuojant V. V.-39,3 l/100 km ( 13 b.l.); 2013-07-05 raÅ¡tu ( gautu 2013-07-08) V. V. praÅ¡o nutraukti darbo sutartį nuo 2013-07-09 ( 14 b.l.); 2013-07-08 praneÅ¡imu darbdavys nurodo dėl objektyvių priežasčių negalintis suteikti sulygto darbo ir nuo 2013-07-09 V. V. turi bÅ«ti darbo vietoje nuo 9 val. iki 18 val., mokant jam 2/3 vidutinio darbo užmokesčio atlygį ( 16 b.l.); 2013-07-09 įsakymu V.

V. paskelbta prastova, atsižvelgiant į pablogėjusias ekonomines sÄ lygas bei nesant naujų užsakymų iÅ¡ klientų ( 18 b.l.), 2013-07-10 V. V. atÅ¡aukė savo 2013-07-08 pareiÅ¡kimÄ , nes jo neatleido, o liepė atidirbti 14 dienų bei paskelbė prastovÄ , ir prašė nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str.2d. per 3 darbo dienas sumokant 2 mėn. darbo užmokesčio iÅ¡eitinę paÅ¡alpÄ ( 19 b.l.); 2013-07-10 darbdavys praÅ¡o konkretizuoti praÅ¡ymÄ ( 20 b.l.); 2013-07-10 V. V. patikslina praÅ¡ymÄ ir praÅ¡o jį atleisti nuo 2013-07-15, nes darbdavys nevykdė įsipareigojimų pagal darbo sutartį, nesuteikė jam darbo ir nesumokėjo dienpinigių ( 21 b.l.); 2013-07-12 darbdavio atsakyme nurodyta, kad dienpinigiai deponuoti iki vidinio patikrinimo pabaigos, praÅ¡yme nurodytos atleidimo priežastys nėra laikomos svarbiomis, todėl praÅ¡ymas atleisti pagal LR DK 127 str.2 d. netenkintinas ( 22 b.l.), V.

V. su atsakymu susipažino 2013-07-12 ( 65 b.l.); 2013-07-16 darbdavys reikalauja V. V. pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo į darbÄ 2013-07-16 ( 23 b.l.); 2011-2013 m. kuro inventorizacijos lape nurodyta, jog V. V. pagal kompiuterio parodymus kuro turėjo sunaudoti 62316,46 litrus, o faktiÅ¡kai sunaudojo 66227,06 l, virÅ¡ijo pagal patvirtintas normas 3910,60 l, suma 9893,863 Lt. ( 24 b.l.); 2013-07-19 paaiÅ¡kinime dėl neatvykimo į darbÄ V. V. paaiÅ¡kina, kad nuo 2013-07-16 nutraukė darbÄ ir teiks ieÅ¡kinį „dėl įpareigojimo nutraukti darbo sutartį bei atitinkamų iÅ¡mokų priteisimo“ ( 26 b.l.); pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ nurodyta V.

V. draudimo pabaiga 2013-07-22 ( 28-29 b.l.); 2013-07-22 įsakymu V. V. atleistas iÅ¡ darbo, nes 2013-07-16, 17, 18, 19, 22 d. V. V. neatvyko į darbÄ , padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , be to, virÅ¡ijo kuro normas, o LR DK 235 str.2 d. 7 p. nurodo, kad Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo ar iÅ¡Å¡vaistymo požymių,- V. V. pasisavino ar iÅ¡Å¡vaistė 3910,60 litrų kuro, tuo padarydamas įmonei 9893,92 Lt žalÄ ( 47-50 b.l.); visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį V.

V. pasirašė 2011-09-23 ( 51 b.l.); apie kuro normas buvo supažindintas 2011-09-08, taip pat supažindintas, kad trÅ«kumai dėl pervirÅ¡ijimo bus iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ atlyginimo ( 52-53 b.l.); aktuose užfiksuota apie V. V. neatvykimÄ Ä¯ darbÄ ( 56-60 b.l.); 2013-07-22 buhalterinėje pažymoje nurodyta, kad už 2013 metų birželį paskaičiuoti V. V. dienpinigiai sudaro 619,50 Lt ( 99 b.l.); V. V. nedraudiminis laikotarpis nuo 2013-07-16 iki 07-22 ir nuo 07-04 iki 07-08 ( 62 b.l., II t.); 2013-11-12 praÅ¡yme atsakovės atstovas advokatas nurodo, kad ieÅ¡kovui nedraudiminis laikotarpis buvo fiksuojamas nuo 2013-07-04 iki 2013-07-08, kai buvo leista neatvykti į darbÄ administracijos leidimu, 2013-05-17 ieÅ¡kovui buvo skirta drausminė nuobauda-papeikimas už kuro naudojimo normų nesilaikymÄ ( 64 b.l., II t.); 2013-07-03 įsakymu V.

V. leista neatvykti į darbÄ nuo liepos 4 iki liepos 8 dienos ( 66 b.l., II t.); 2013-05-15 UAB „Ict Trucking“ informavo V. V., kad vilkikas Danijoje buvo patikrintas ir nustatyta kuro sunaudojimo norma yra 33,7 l/100 km, todėl V. V. turi sumažinti kuro sÄ naudas, prieÅ¡ingu atveju bus atleistas iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 str.3d. nuo 2013-07-31, kuro trÅ«kumas bus iÅ¡skaičiuotas, šį raÅ¡tÄ V. V. atsisakė pasiraÅ¡yti ( 68 b.l., II t.); 2013-05-17 įsakymÄ dėl nuobaudos skyrimo V. V. atsisakė pasiraÅ¡yti ( 69 b.l., II t.); 2013-11-11 pažymoje nurodyta, kad V.

V. vidutinis dienos darbo užmokestis 62,903 Lt, iÅ¡mokėta suma 1597,63 Lt ( 74, 76 b.l., II t.). Liudytojas R. L. nurodė, kad jis dirbo UAB „Ict Trucking“ vairuotoju, nustatytos kuro normos yra per mažos, jis pats pirkdavo iÅ¡ savo lėšų ir pildavo kurÄ ,- po 300 Lt per mėnesį, kad nebÅ«tų trÅ«kumo. Liudytojas V. P. nurodė, kad nustatytos kuro normos per mažos. Liudytoja O. L. nurodė, kad niekas nesiskundė per mažomis nustatytomis kuro normomis, dėl V. V. kilo įtarimas, kai jis 2012 metų gruodį Lietuvoje užsipylė 20 litrų, nors vilkike buvo 3601 likutis; pieÅ¡ V. tuo vilkiku kitas vairuotojas važiavo, tai viskas tiko, po vilkiko patikrinimo specialistai nurodė, kad problema yra vairuotojas, jei neatitinka kompiuterio ir realÅ«s sunaudoto kuro parodymai; po reiso, yra atstova 45 valandos, reisas trunka apie savaitę, V.

V. buvo iÅ¡naudojęs visas atstovas, todėl buvo skelbta prastova, nes V. V. daugiavaikis tėvas, norėjosi, kad tuo laikotarpiu bÅ«tų draustas; žala įmonei padaryta, atlyginus V. žalÄ , įmonė koreguos balansÄ ir sumokės valstybei mokesčius.            LR DK 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu.                  IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas 2013-07-08 pateikė darbdaviui praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį pagal jo praÅ¡ymÄ nuo 2013-07-09.

Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalis nustato bendrÄ terminÄ , pagal kurį reikalaujama įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali bÅ«ti numatytas ir kitoks įspėjimo terminas, tačiau jis negali virÅ¡yti vieno mėnesio. Trumpesni negu 14 dienų terminai nustatyti Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotÄ , taip pat ir terminuotÄ darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 darbo dienas, jeigu reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbÄ , arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jeigu darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį.

Taip pat darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 darbo dienas, jeigu jis yra įgijęs teisę į visÄ senatvės pensijÄ arba jÄ gauna. IeÅ¡kovas per LR DK 127 str.4 dalyje nustatytÄ terminÄ savo praÅ¡ymÄ atÅ¡aukė ir 2013-07-10 prašė jį atleisti pagal DK 127 str.2 d., motyvuodamas tuo, kad už birželio mėnesį neiÅ¡mokėti dienpinigiai ir jam paskelbta prastova. Teismas sutinka su atsakovės atstovo teigimu, kad motyvuodamas prastova ir neiÅ¡mokėtu darbo užmokesčiu ieÅ¡kovas turėtų teisę nutraukti darbo sutartį pagal LR DK 128 str.1d.

Teisės aktai nereglamentuoja priverstinės prastovos trukmės. Skatinamas ekonominių interesų darbdavys paprastai su darbuotoju tariasi dėl galimybės perkelti jį visam laikui į kitÄ darbÄ arba sprendžia klausimÄ dėl darbuotojo atleidimo. Jei įmonėje skelbiama prastova, darbo santykius nutraukti gali ne tik darbdavys, bet ir pats darbuotojas, tačiau įstatymas numato, kad dėl prastovos darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, jeigu prastova tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iÅ¡ eilės arba daugiau kaip 60 dienų per pastaruosius dvylika mėnesių, taip pat jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iÅ¡ eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga).

Šios teisės darbuotojas nepraranda net ir tuo atveju, jei už paskutinį mėnesį visas darbo užmokestis jam buvo sumokėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2013). Sutartis turi būti nutraukta nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos, tačiau ne anksčiau kaip trys dienos nuo prašymo padavimo dienos. Be to, darbuotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Dėl nepertraukiamo darbo stažo ji nedidėja (DK 140 str. 2 d.). Pažymėtina, kad kasacinio teismo formuojama praktika ta linkme, jog pagrindinė prastovos ne dėl darbuotojo kaltės ypatybė yra ta, kad darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (trÅ«ksta žaliavų, nėra užsakymų ir pan.), t. y. dėl prastovos nėra darbo sutarties Å¡alių kaltės. Paskelbus prastovÄ darbuotojo ir darbdavio darbo sutartis nenutrÅ«ksta, todėl Å¡alis sieja darbo sutarties teisiniai santykiai, sutarties Å¡alys viena kitai turi tiek teisių, tiek pareigų, tik Å¡alių santykiai dėl prastovos sÄ lyginai modifikuojasi.

Pagal DK 195 straipsnį darbuotojui mokama atlyginimo dalis, o darbuotojas privalo laikytis darbdavio įsakymu dėl prastovos paskelbimo nustatytų vidaus tvarkos taisyklių. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nagrinėdamas analogiÅ¡kÄ bylÄ dėl prastovos darbuotojui paskelbimo yra nurodęs, jog įsakymu dėl prastovos darbuotojas buvo įpareigotas kiekvienÄ darbo dienÄ tam tikru laiku registruotis pasiraÅ¡ant darbuotojų registracijos žurnale bendrovės apsaugos poste, Å¡io reikalavimo nesilaikymas pagrįstai buvo pripažintas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimu.

Todėl teismas negali sutikti su ieÅ¡kovo atstovės teiginiais, kad prastovos ieÅ¡kovui paskelbimas ir įpareigojimas bÅ«ti darbo vietoje buvo neteisėtas ar žeminantis ieÅ¡kovÄ veiksmas. Be to, įstatymas numato, kad tais atvejais, kai darbuotojui įmonėje nepasiÅ«lomas kitas darbas ar kai darbdavys reikalauja, kad darbuotojas prastovos metu bÅ«tų darbovietėje, darbuotojui už kiekvienÄ prastovos valandÄ turi bÅ«ti mokamas atlyginimas lygus 2/3 jo vidutinio valandinio darbo užmokesčio, buvusio iki prastovos.

Jis negali bÅ«ti mažesnis kaip Vyriausybės nustatytas minimalusis valandinis atlygis už kiekvienÄ prastovos valandÄ (DK 195 str. 3 d.). Atsižvelgiant į auščiau iÅ¡dėstytÄ laikytina, jog buvimas prastovos metu darbo vietoje suteikė ieÅ¡kovui teisę reikalauti 2/3 dydžio atlyginimo už visÄ prastovos laikÄ .     IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti jo atleidimÄ pagal LR DK 136 str. 3d.1 p. neteisėtu. Pažymėtina, kad pagal įsakymÄ dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo jis atleistas ne pagal 3 dalies 1 punktÄ , bet pagal 2 punktÄ , padarius LR DK 235 str.2d.7 p. ir 9 p. nurodomus Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus.

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukiama, kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Atleidimas iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali bÅ«ti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui. Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai) arba įstatymuose nustatyta kita pražanga.

Å iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo samprata įtvirtinta DK 235 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalies 9 punktÄ neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) pripažįstamas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir yra pagrindas darbuotojÄ atleisti iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ . DK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal Å¡io straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių.

DK 238 straipsnyje nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintas Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas gali bÅ«ti konstatuotas tik esant Å¡ių sÄ lygų visetui:

1) darbuotojas neatvyksta į darbÄ per visÄ darbo dienÄ (pamainÄ );

2) darbuotojas neatvyksta į darbÄ be svarbių priežasčių. DK nepateikia priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbÄ priežastimis, sÄ raÅ¡o, taigi jų svarba kiekvienu konkrečiu atveju vertintina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ â€“ darbuotojui (ieÅ¡kovui) (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2005; kt.).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas, Å¡iam neatvykus į darbÄ liepos 16 d., 17 d., 18 d., 19 d. IeÅ¡kovas neginčijo to fakto, kad jis darbe nepasirodė, paaiÅ¡kinęs, jog darbo sutartis turėjo bÅ«ti nutraukta 2013-07-15, pagal jo praÅ¡ymÄ . Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teismui konstatavus, jog atsakovė buvo teisi netenkinus ieÅ¡kovo 2013-07-10 praÅ¡ymo dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 127 str.2d., nesant tam pagrindų, laikytina, jog pagrįstai atsakovė pripažino Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu ieÅ¡kovo neatvykimÄ Ä¯ darbÄ keturias darbo dienas be pateisinančios priežasties.

Pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iÅ¡ esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimÄ darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2007). Taigi pagal formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ Å¡iurkščiu pažeidimu laikytinas nusižengimas, kuris pagal savo pobÅ«dį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2010).

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo pripažįstama, kad darbuotojo neteisėtų veiksmų nustatymui patvirtinti nėra bÅ«tinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo aktas dėl tokio darbuotojo; jo neteisėti veiksmai gali bÅ«ti įrodinėjami visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių visuma turi lemti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad darbuotojas tokius veiksmus atliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004, 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2007).

Pagal LR DK 253 str. darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl: turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo); medžiagų pereikvojimo; baudų ir kompensacinių iÅ¡mokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės; iÅ¡laidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų; netinkamo materialinių vertybių saugojimo; netinkamos materialinių ar piniginių verty­bių apskaitos; to, kad nesiimta priemonių užkirsti keliÄ blogai produkcijai iÅ¡leisti, materialinėms ar pinigi­nėms vertybėms grobti; kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo.

LR DK 255 str. 3 p. nurodoma, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad priimant ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ , jis pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas su 2011 09 08 UAB "ICT Trucking" direktoriaus įsakymu Nr.2011/09-01 dėl kuro sunaudojimo normos, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas,; 2011 09 23 atsakovė UAB "ICT Trucking" ir ieÅ¡kovas V. V. pasirašė visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, ieÅ¡kovas buvo informuotas, kad, virÅ¡ijus leistinÄ kuro normÄ , jam bus taikoma materialinė atsakomybė.

Vilkikui (duomenys neskelbtini) vasaros norma buvo nustatyta 33 l/100 km, žiemos norma 36,3 l/100 km ( 52 b.l., I t.). Atsakovė nustatė, kad automobilio sunaudoto kuro kompiuterio parodymams virÅ¡ijant nustatytÄ kuro normÄ laikoma, jog yra kuro pereikvojimas, už kurį atsako vairuotojas. Atliktos inventorizacijos metu paskaičiuota, kad V. V. nuo 2011-09-27 iki 2013-06-09 kuro sunaudojo 3910,60 litrų daugiau negu kad galėjo sunaudoti pagal nustatytas normas. IeÅ¡kovas atsakovės atliktų paskaičiavimų neginčijo, tvirtindamas, kad nustatytos kuro normos buvo per mažos, jis važinėjo į RusijÄ , kur blogi keliai.

Å ie argumentai paneigti atsakovės teiginiais, jog tÄ pačiÄ transporto priemonę - "Mercedes-Benz Actros 2544 LS" skirtingais laikotarpiais vairavo V. R., V. V., I. C., R. S. bei V. P.; visų, iÅ¡skyrus V. V. vidutinės kuro sunaudojimo normos, nepriklausomai nuo krovinio svorio bei paskirties vietos, nevirÅ¡ijo įsakyme nustatytų normų, o daugeliu atveju netgi buvo mažesnės. Teismo posėdžio metu liudijusi UAB „Ict Trucking“ buhalterė teigė, kad iÅ¡ kitų vairuotojų nusiskundimų dėl mažų kuro normų negavoi.

Be to, pažymėtina, kad vilkikas MB, v.n.(duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡siųstas į DanijÄ , kur oficialiose Mercedes Benz dirbtuvėse buvo patikrintos kuro sÄ naudos ir buvo patvirtinta, kad vilkiko kuro sunaudojimo norma yra 33,7 l/100 km ( 68 b.l., II t.). Liudytojo R. L. parodymai, jog jis savo lėšomis pirkdavo kuro ir pildavo į bendrovės vilkikus, nepatvirtinti jokiais įrodymais, todėl, kaip ir liudytojo V. P. parodymai, vertintini kritiÅ¡kai.             Pareiga įrodyti turtinę žalÄ tenka atsakovei.

Teikiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ bÅ«tina pagrįsti, kad atsakovų veiklÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Tačiau tam, kad konkrečiam asmeniui bÅ«tų galima taikyti materialinę atsakomybę, turi bÅ«ti nustatytos visos DK 246 straipsnyje nurodytos sÄ lygos:

1) reali žala;

2) ji padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu);

3) neteisėtos veikos ir žalos priežastinis ryšys;

4) pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjÄ ir nukentėjusiÄ Å¡alį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai;

6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Nustačius visas nurodytas materialinės atsakomybės sÄ lygas, Å¡i atsakomybė darbuotojui gali bÅ«ti taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimÄ ), dėl kurių (kurio) padaryta žalos, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes darbo teisėje materialinė atsakomybė yra atskira turtinės atsakomybės rÅ«Å¡is. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys, t. y. jo darbo pareigų, nustatytų įstatymais, kitais norminiais aktais, tarp jų – ir lokaliais, nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Kaltė paprastai suprantama kaip darbuotojo veikos ir siekiamų arba galinčių atsirasti žalingų padarinių – žalos atsiradimo, psichinis santykis. Pagal asmens valios iÅ¡raiÅ¡kÄ kaltė gali pasireikÅ¡ti dviem formomis: tyčia ir neatsargumu. Kaltės formos skirstomos į rÅ«Å¡is:

1) tiesioginę tyčiÄ ;

2) netiesioginę tyčiÄ ;

3) neatsargumÄ dėl perdėto pasitikėjimo;

4) neatsargumÄ dėl nerÅ«pestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011, 2013-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-96/2013). Bet kuri kaltės forma ir rÅ«Å¡is yra pakankamas pagrindas materialinei atsakomybei atsirasti. Turtinę žalÄ sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos (DK 257 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad apskaičiuodama įmonei padarytÄ Å¾alÄ atsakovė taikė netgi didesnę kuro normÄ , negu kad vidutinė nustatyta 2011 09 08 įsakyme dėl kuro sunaudojimo normos,-35,15 l/100 km, atsižvelgusi ir į automobilio kompiuterio parodymus, į tai, kad automobilyje sumontuota autonominė Å¡ildymo sistema.

Atliktos inventorizacijos metu nustačius, jog V. V. nuvažiavo iÅ¡ viso 177268 km, sunaudojo 66227,06 litrų kuro, nors pagal didžiausiÄ ir jam palankiausiÄ nustatytÄ kuro sunaudojimo normÄ turėjo sunaudoti iki 62316,46 litrų, buvo iÅ¡vestas pereikvoto kuro kiekio skirtumas ir apskaičiuota įmonei padaryta žala,-9893,82 Lt. Kadangi pagal LR DK 253 straipsnį darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalÄ , atsiradusiÄ ir dėl medžiagų pereikvojimo, o pagal LR DK 255 str. 3 punktÄ darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, tai prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 9893,82 litų turtinės žalos atlyginimo, kaip pagrįstas, tenkintinas.         Teismui nustačius, jog ieÅ¡kovo neteisėtais veiksmais atsakovei buvo padaryta turtinė žala, laikytina, kad V.

V. atleidimas iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 str.3d.2 p., jam padarius LR DK 235 str.2d.7 punkte nurodytus Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus yra pagrįstas ir teisėtas. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, pripažinus ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo teisėtu, netenkintini ieÅ¡kovo reikalavimai dėl iÅ¡eitinės paÅ¡alpos, nesumokėto darbo užmokesčio, neturtinės žalos priteisimo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad galutinai ir visiÅ¡kai su V. V. buvo atsiskaityta 2013-07-23 ( 74-76 b.l., II t.), dar prieÅ¡ paduodant ieÅ¡kinį teismui.Atsakovė praÅ¡o priteisti 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo.

TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs ieÅ¡kovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas (LR CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovei priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo 5 procentų dydžio palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. nuo 2013-08-16, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnis).         Atmetus ieÅ¡kinį, patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos.       Atsakovė praÅ¡o priteisti 4900,50 litų advokato iÅ¡laidų, sumokėtÄ 149 Lt žyminį mokestį, 347 litus, sumokėtus antstolės kontorai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Teismas, taikydamas CPK 88 str., pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus, pripažinęs, kad Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos, sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo.

Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti iÅ¡leistos iÅ¡laidų dalies dydžio, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio ( 2004-04-02 patvirtintų LR Teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85) (toliau Rekomendacijos) nurodyta, kad už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme nustatyta 0,15 minimalios mėnesinės algos dydžio užmokestis ( 8.18 p.), už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ â€“ 3 MMA. Bylos nagrinėjimas vyko 9 valandas.

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , priteistinų sumų dydį, spręstus teisinius klausimus bei įvertinus kitus kriterijus, nustatytus Rekomendacijose, laikytina, kad optimalus priteistinas užmokestis už advokato atstovavimo valandÄ teisme,-110 Lt, už 9 valandų atstovavimÄ - 990 Lt; už prieÅ¡ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ -2000 Lt, bendra priteistina suma iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 2990 Lt advokato iÅ¡laidų, 347 Lt iÅ¡laidų antstolei, 297 Lt sumokėto žyminio mokesčio. IÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistina 31,46 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

    Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str., teismas                 n u s p r e n d ž i a:       Ieškinį atmesti.      Priešieškinį tenkinti pilnai.           Priteisti iš ieškovo V. V., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „ICT Trucking“, į.k.301819137, Jūrininkų pr.27, Klaipėda, 9893,82 Lt ( devynis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt tris litus ir 82 ct) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-08-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3634 Lt ( tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovo V.

V., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 31,46 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismÄ . Teisėja                                                                                                         Rasa Augustė  Â