90a67d89-d363-47aa-9923-e995d69b8e7e · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-40-917/2016Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00413-2014-2             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.6.; 2.10.2.7.; 2.3.6.4.2.;1.1.7.2.5.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.1.16.1.8. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 10 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, Gretai Gurkšnytei, Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, kaltinamajam A. G. ir jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiosios V.

Å . atstovei pagal įstatymÄ A. S., nukentėjusiosios V. Å . atstovei pagal įgaliojimÄ advokatei Elenai Gylienei, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Svetlanai Čumačenko, nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , susituokęs, neteistas, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 str. 1 d. padarymu,Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

A. G. 2014 metais, laikotarpiu nuo sausio iki balandžio mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, duÅ¡e maudantis mažametei V. Å ., gim. (duomenys neskelbtini) m., tyčia prieÅ¡ais jÄ nusimovė savo kelnes ir V. Å . rodė savo nuogÄ lytinį organÄ sakydamas, kad reikia čia plautis, taip atliko mažametės V. Å . tvirkinimo veiksmus. Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, parodymus duoti sutiko tik po visų liudytojų apklausos, be to, sutiko atsakyti tik į teisėjos ir į savo gynėjo klausimus, savo parodymus pateikdamas raÅ¡ytine forma.

Kaltinamasis teisme parodė, jog su L. susipažino ligoninėje. Po kelių mėnesių pasiÅ«lė L. gyventi kartu, nesiprieÅ¡ino tam, kad kartu gyventų ir jos dukra. Planavo vestuves, laukė skyrybų pabaigos iÅ¡ pirmos santuokos, turi tokio amžiaus kaip V. dukrytę. 2015 metais po skyrybų planavo susiraÅ¡yti, nes jau žinojo, kad turės vaikÄ . Nėštumo pradžioje labai daug diskutavo apie nėštumo nutraukimÄ , tačiau nutarė vaiko susilaukti. L. persikrausčius su dukra pas jį, jos mama skambinėdavo ir raÅ¡inėdavo žinutes, į kurias L. nenorėdavo atsiliepti, o atsiliepus, dažniausiai verkdavo, net nenorėdavo bendrauti su juo, nesakydavo kÄ kalbėdavo, tik suprasdavo, kad pokalbis bÅ«davo apie jį.

L. dukrÄ V. savaitgaliais iÅ¡leisdavo pas močiutę. Kai grįždavo iÅ¡ močiutės, vaikas keistai elgdavosi : nesiklausydavo, kai su ja kalbėdavo, užsidengdavo rankomis savo ausis. KitÄ dienÄ vaiko elgesys bÅ«davo įprastas, bendraudavo ir pažaisdavo. Ir taip bÅ«davo nuolat, kai vaikas grįždavo iÅ¡ močiutės. V. nenuvykus kelis savaitgalius pas močiutę, L. gavo žinutes iÅ¡ mamos : vienoje iÅ¡ jų buvo paraÅ¡yta „Jei V. neleisi pas mane, tada man belieka nusižudyti“. TÄ Å¾inutę skaitė pats, nes L. jÄ parodė.

L. nuolat gaudavo žinutes iÅ¡ mamos, kuriose nuolat jis buvo Å¡meižiamas, žeminamas, buvo nuolatinis psichologinis smurtas L. ir jam. Grįžęs namo po ligoninės sužinojo, kad kai jo nebuvo namuose, L. mama kažkokiu bÅ«du gavo nuo jo nuomojamo buto raktus. Radus L., ji buvo neblaivi ir pranešė vaiko teisių apsaugos skyriui, vaikas buvo paimtas iÅ¡ L.. GalbÅ«t L. mama tuo metu tikėjosi, kad L. jį paliks ir sugrįš gyventi pas jÄ . Po kiek laiko gavo Å¡aukimÄ Ä¯ policijÄ . Nuvykęs sužinojo, jog yra kaltinamas V.

Å . tvirkinimu. Tyrėjui davė parodymus ir dabar sako tÄ patį, kad V. kelis kartus plovė galvos plaukus, ji pati praÅ¡ydavo, nes kai plaudavo galvos plaukus, jai nepatekdavo Å¡ampÅ«no į akis ir negriauždavo akių. V. visada maudydavosi su kelnaitėmis. Kai paskutinį kartÄ iÅ¡plovė galvos plaukus, iÅ¡eidamas iÅ¡ vonios parodė savo ranka ant savo kÅ«no per treningus ir pasakė V. „Nusiprausk čia“. Pasakė taip dėl to, kadangi matydavo, kaip ji per kelnes kasosi tarpkojį. Dar prieÅ¡ tai L. paklausė, ar ji ten prausiasi.

L. atsakė, kad dukra neduoda jai nuprausti, kad V. pati prausiasi. Todėl V. ir parodė ant apsirengusio savęs, savo ranka, kad toje vietoje apsipraustų. Kaip tokiam vaikui daugiau buvo galima paaiÅ¡kinti, kuriÄ kÅ«no vietÄ nusiprausti, žodžiu negalėjo įvardinti, todėl jam atrodė geriausias bÅ«das tai parodyti gestu ant apsirengusio savęs paties. V. apklausose yra sakiusi, kad matė jo kÅ«no dalis, galbÅ«t galėjo V. pamatyti jo kÅ«no dalis per plyšį, nes vonios-tualeto durys neužsidarydavo iki galo, trukdydavo dujų baliono žarna.

V. atsisėsdavo ant lovos kraÅ¡to prie to tarpelio, kai ji nueidavo į tualetÄ , L. tai pastebėjusi, V. liepdavo nueiti. Jis pats to nematydavo, jam tai yra pasakiusi L.. Pagal vaiko parodymus, L. buvo vonioje kartu. Vaikas yra linkęs fantazuoti, galbÅ«t vaikas buvo įtakojamas. Stengėsi V. bÅ«ti geras, rÅ«pinosi, paimdavo iÅ¡ darželio. L. pasakė, kad vaikas turi bendrauti su tėvu, kad susiskambintų su biologiniu tėvu, ji taip ir padarė, jis atvažiuodavo, bendraudavo, paimdavo V. pasivaikščioti.

Norėjo, kad vaikas bendrautų su biologiniu tėvu, norėjo, kad vaikas bÅ«tų mylimas. Jis nenorėjo, kad L. gertų ir atimdamas butelį stumtelėjo, L. neiÅ¡laikiusi pusiausvyros parkrito ir susižeidė. V. yra sakiusi, kad jis jÄ metė ant lovos. Tačiau buvo ne taip. Ji mėgdavo laipioti-karstytis. Rankomis įsikibusi į pečius ir kojomis kildavo nugara, ji mėgdavo taip daryti, tačiau jai nuslydo ranka, jis nespėjo sugauti ir tada ji nukrito ant lovos. GalbÅ«t vaikas susižeidė krisdamas.

Po L. ir kÅ«dikio netekties, jis yra psichologiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai palūžęs. Tačiau visiÅ¡kai palūžo, kai dar buvo pavieÅ¡inta per televizijÄ visai Lietuvai, kad yra kaltinamas vaiko tvirkinimu, kai žino, kad to nepadarė. Nesijaučia kaltas dėl V. sveikatos sutrikimų. Mergaitės sveikatos bÅ«klė pagerėjo gyvenant nuomojamame bute, ji turėjo savo kambariukÄ , miegojo viena, jautėsi saugi. Gyvenant L. pas mamÄ , V. reikėdavo mamos rankos, kad galėtų užmigti, viena nemiegodavo. Sveikatos sutrikimai pas vaikÄ jau buvo prieÅ¡ jiems susipažįstant su L., nes L. yra minėjusi kad lankėsi pas specialistus dėl mergaitės sveikatos bÅ«klės. Su visais kaltinimais kategoriÅ¡kai nesutinka, nepadarė to, kuo yra kaltinamas. V. patiko, kai jis vienÄ kartÄ jai iÅ¡plovė plaukus, nepateko Å¡ampÅ«no į akis.

Viena ranka laikė duÅ¡Ä , kita - Å¡velniai plovė. Sakydamas „nusiplauti apačiÄ ", gal parodė ar pasakė, gal ne taip suformulavo, kai parodymus davė. Ant savo kelnių parodė, kad čia apsiprausti. Parodė, kad apsiprausti tarpkojį. Minčių tvirkinti vaikÄ tikrai nekilo. L. J. jo buvusios žmonos nėra mačiusi, nebuvo susitikę. V. mėgsta fantazuoti, dėlto mano, kad galbÅ«t tai - močiutės įtaka. MamÄ ji labai mylėjo, kiekvienÄ rytÄ atsikeldavo. V. lankė darželį, L. veždavo jÄ Ä¯ darželį.

Ji darydavo darbelius mamai, ir jam rodydavo, kai ateidavo pasiimti, labai gražiai padarydavo. Jis mano, jog šie įvykiai kilo dėl noro jį išskirti su L.. Bute, kuriame gyveno kartu su L. ir V., tualetas ir vonia vienoje patalpoje, dušo kabina užtamsinta ir nesimato nieko. Ten durų tarpelis, ėjo šlanga, dujų balionas stovėjo ir ėjo šlanga į viryklę į virtuvę, ten viskas šalia. Vaikas, duodamas parodymus, mėtėsi, labai ilgai galvojo, neteisingi jos parodymai. Neįsivaizduoja, kas jai pasakojo apie lytinius organus.

Kai įraÅ¡as buvo darytas, ji gyveno su S., ji taip pasakojo S. įtakoje. Mano, jog ji buvo iÅ¡mokyta taip kalbėti.Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino A. G. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur jis parodė, kad vienÄ kartÄ kai iÅ¡plovė V. palaukus, V. pasakė, kad nepamirÅ¡tų ir nusiplauti apačiÄ . Savo rankomis ant savo tarpvietės V. parodė vietÄ . Buvo apsirengęs, dėvėjo kelnes. V. priminė tai dėl to, nes pastebėjo, kad V. namuose dažnai rankomis kasosi tarpvietę.

Kilo įtarimas, kad V. blogai prausiasi. Kai V. maudė, pats buvo apsirengęs. Kelnių nenusimovė, savo lyties organo vaikui nerodė. Vaiko netvirkino. Niekada nebuvo nuogas matant V. Å ., nerodė jai savo lyties organo. GalbÅ«t jį nuogÄ V. Å . ir matė. GalbÅ«t matė jį bÅ«nant tualete. Butas, kuriame gyvena yra mažas. Vonios kambario durys, kuriame yra tualetas blogai užsidaro. Lieka nedidelis plyÅ¡ys. V. yra labai smalsi. Gali bÅ«ti, kai jis buvo tualete, V. pro durų plyšį matė jo lytinį organÄ .

Tyčia to nenorėjo (b. l. 90, 94).Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų ir žemiau iÅ¡analizuojamų įrodymų visuma. Ekspertas Sigitas Simanauskas teisme parodė, kad atliko A. G. 2014 m. iÅ¡vadÄ , iÅ¡ duomenų matyti, kad pastarasis kelis kartus kaltinamasis gydėsi ligoninėje. Pakartotinai gydėsi dar kelis kartus - 2014 m. ir 2015 m. Aleksoto sektoriuje. Paskutinį kartÄ gydėsi dieniniame stacionare, jam buvo nustatytos įvairios diagnozės. Nustatytas 20 proc. darbingumas, dėl tomsono ligos, tačiau skirti ekspertizės nereikia, jis pilnai gali atsakyti už savo poelgius ir juos suvokti, gali bÅ«ti apklausiamas teisme ir teisiamas.

Ekspertizės skirti dėl psichinės bÅ«klės nereikia. BÅ«sena kaltinamojo neblogėja, viskas dėl alkoholio vartojimo, paskutiniu metu buvo stresas, bet jis pilnai pakaltinamas ir gali atsakyti už veikÄ .Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymÄ A. S. teisme parodė, kad kaltinamÄ jį G. pažįsta, jis – jos mirusios dukros L. J. sugyventinis, jie nuo 2013 m. liepos mėn. pradėjo bendrauti ir vėliau gyveno kartu. Anos nepažįsta, nėra mačiusi, jos turbÅ«t susipažino ten gyvendamos.

Yra dar viena liudytoja, kuri žino apie dukros gyvenimÄ , bet nežino jos nei vardo, nei pavardės ir nežino, ar ji sutiks paliudyti. Mergaitė apie įvykį pasakė, pati nematė nieko. V. Å . yra jos anÅ«kė. G. iÅ¡gėręs netinkamai elgiasi su ja, jis iÅ¡daužydavo stiklus namuose, gyvenimo Å¡iukÅ¡le mergaitę pavadino. Dukrai pasakė, kad tai nėra gerai. Jis gyveno (duomenys neskelbtini) name. Jis lyg dirbo kažkur, dukra slėpė nuo jos viskÄ , ji sakydavo, kad ji netinkamai pasirinko žmogų, vaikui toks tėvas nebuvo tikęs. Sakė dukrai, kad geriau vienai, nei su tokiu vyru.

Ji neturi pykčių prieÅ¡ G., tik pergyvena, kad jis netinkamai elgiasi su vaiku. PrieÅ¡ vaikÄ nusimovė kelnes, yra tÄ daręs ir anksčiau. Vaikas pasakė, kad pas jį toks storas pimpalas, sakė darželyje berniukai irgi parodydavo savo vyriÅ¡kÄ daikčiukÄ , bet jie ne tokie, ji pasakė, kad pas jį storas ir su plaukais. Ji sakė, kad jis jai rodė savo lytinį organÄ , mergaitė maudėsi vonioje, sakė ir mama ten buvo, patalpa ten labai nedidelė, mama Å¡one stovėjo, G. pasakė mergaitei ,,apsiplauk putukÄ â€œ.

Jis buvo ne nuogas, buvo su Å¡ortais ar su kelnėmis, jis visiÅ¡kai nusimovė kelnes ir parodė, kur reikia apsiplauti apvedžiodamas aplinkui organÄ savo ranka, tai darė rodydamas, kaip reikia apsiplauti. Jis žaisdamas anÅ«kę paskriausdavo, iÅ¡gėręs elgdavosi netinkamai. Mergaitė, po to kai jis parodė jai savo organÄ , jautėsi gėdingai, tai vaiko pažeminimas, pradėjo raÅ¡inėti žinutes, galima pokalbius iÅ¡traukti. V. jai per Velykas ar po Velykų papasakojo, tai buvo 2014 m. Po paskutinio streso jai pasidarė blogai su atmintimi, gali ir susipainioti.

Tyrimo metu davė teisingus parodymus, visiems sakė tiesÄ , kÄ Å¾inojo iÅ¡ vaiko. Dukra buvo iÅ¡gėrusi pas jÄ ir pasakė, kad su G. žmona susiraÅ¡inėjo, kuri sakė, kad bÅ«tų atsargi dėl vaiko, stebėtų G. elgesį, nes jų vaikas bijo savo tėvo G.. Jis ir smurtavo, ir iÅ¡gėrinėdavo, dukra atvažiuodavo ir nakties metu pas jÄ . Nuo to laiko, kai buvo iÅ¡kelta byla, pas jÄ gyvena anÅ«kė, anksčiau ji bÅ«davo pas jÄ rečiau. Buvo laikas, kad dukra neleido su anÅ«ke bendrauti, nes anÅ«kė viskÄ papasakodavo, kas vyksta pas juos namuose.

AnÅ«kė neturi polinkio meluoti, atsargiai jos paklausdavo apie įvykį, bandė tikrinti ar ji neiÅ¡galvodavo, vis paklausdavo apie tai. Vaikas negali iÅ¡sigalvoti sakydamas „gyvenimo Å¡iukÅ¡le". Su dukra santykiai buvo užaÅ¡trinti, nes nepritarė, kad ji gyvena su G.. Ji dar vienÄ skolÄ padėjo sumokėti dukrai, norėjo jai padėti, bet jam padėti nenorėjo, jis nedirba niekur. V. pasakojo, vonioje kÄ matė, vėliau pieÅ¡davo pieÅ¡inukus, ji suvokė kÄ matė, pasidarė erotiÅ¡ka kažkiek.

Tyrimo metu neminėjo, kad organas buvo storas su plaukais, nes plaukus ji vėliau piešė ir minėjo, o gal ji ne viskÄ paminėjo tyrime. Jai gėda detalizuoti. Kiek jos klausė, tiek ji pasakė, gal kažkÄ praleido. Jai visada sakydavo, kad kerÅ¡ydama viskÄ sako, bet anÅ«kė tikrai sakė, koks pas jį storas ir su plaukais. Buvo kai neleido jai bendrauti su vaiku, tai buvo prieÅ¡ G. parodant lytinį organÄ . Kaltinamasis draudė ir dukrai su ja bendrauti, telefonu kai kalbėdavo su dukra, girdėdavo kaip jis Å¡aukė sakydamas, kad nebendrautų su ja.

AnÅ«kė mylėjo savo mamÄ . Dukra irgi buvo pradėjusi gerti, bet kabinosi į gyvenimÄ . Dukrai buvo uždrausta vestis vaikÄ pas jį. Dukra anÅ«kei sakė nesakyti, kad jis rodė savo organus. Girdėjo eidama iÅ¡ paskos, kaip dukra sakė tai V., kad nesakytų nieko apie G.. Dar buvo atvejis, kai išėjo kalba apie Å¡itÄ dalykÄ , kad rodė jis savo organÄ , tai ji prie vaiko pradėjo Å¡aukti, kad anÅ«kė iÅ¡sigalvoja viskÄ , o anÅ«kė pasakė, kad neiÅ¡sigalvojo ir pradėjo verkti, tai buvo 2014 m. gegužės 1 d. jos bute.

Dukra buvo iÅ¡gėrusi, tai girdėjo ir kaimynė J.. Dukra norėjo uždrausi apie tai V. kalbėti, gal ji labai mylėjo G., norėjo jį pateisinti visapusiÅ¡kai. Dukra viskÄ matė tik nenorėjo jo apkaltinti, labai skaudu, kai mama matė ir neigia viskÄ . V. nenorėjo pakenkti mamai, ji kažkÄ man yra pasakiusi, kad mamai bus blogai dėl to kÄ ji pasakos, ji tokių baimių turėjo, ji bijojo prarasti mamÄ , jis irgi blaivus sugebėjo jai įtikti. Suprato, kad mergaitė ir G. mylėjo. Stengdaviosi, kad anÅ«kė mažiau girdėtų pokalbius jos su dukra.

Mergaitė pasakė, kad jis pirma per kelnes pabraukė organÄ , o paskui nusimovė kelnes. Ji verkia nervuojasi, sunku su ja susitarti, labai dažnai keičiasi tos emocijos. Kai vaikas gyveno su mama, ji retai vedė jÄ pas gydytojÄ , pagal mamÄ vaikui viskas gerai buvo, ji ir pati nesirÅ«pino savo sveikata, todėl ir numirė. Kai anÅ«kė pasakojo, kad jis rodė organÄ , tai neverkė, buvo nustebusi. Jos emocijos nepastovios, ji tai verkia, tai reikalauja, ir vėl kitokia bÅ«na. Su specialistų iÅ¡vada sutinka, jie patarė, kaip reikia elgtis su vaiku.

Ji pradėjo domėtis berniukų organais. Dukra kelis kartus pas draugę miegojo, nes G. buvo išgėręs. Pati anūkė ir dukra sakė, kad anūkė buvo vedama pas komendantę ir pas kitas drauges, kai G. namuose būna girtas. 2015-07-15 pateiktoje išvadoje parašyta, kad sveikata pablogėjusi. V. pasidarė nestabili būsena, miegas sutrikęs buvo ir dabar per miegus sutrinka ir kalba. Davė valerijono jai ir vitaminų, ėjo pas vaikų psichiatrus, o pas psichologę eina pastoviai. Po mamos mirties jos sveikata išlikusi tokia pati.

Jis žaisdavo neblaivus su ja, jÄ užgaudavo netyčia, apie tai ji man pasakojo, ji tuo man skundėsi, sakė, metė ant sofos ir nuo to jai skauda sprandÄ , bet žymių nebuvo ant kÅ«no, mėlynių nematė. Ji nesakė, kad G. agresyvus, tokias iÅ¡vadas padarė pati iÅ¡ mergaitės pasakojimų, nes ji pasakojo, kad tai mamÄ smaugė, tai save žalojo, tai stiklus sudaužė. Ji kreipėsi į policijÄ , nes mama nieko nedarė, ji jos nesugebėjo paveikti, norėjo pakeisti situacijÄ . Mergaitė paiÅ¡o pieÅ¡inius apie lytinius organus, jÄ sudomino tas organo pamatymas.

Mokslas jai sekasi gerai, yra stropi, mažai leidžiama žaisti kompiuteriu ir žiÅ«rėti televizorių, ji geria raminančias žolelių arbatas. PateiktÄ ieÅ¡kinį palaiko. L. melavo duodama parodymus, tai buvo meilė G.. Ji nemeluoja. Mergaitė buvo tėvui trumpam atiduota, bet jis Anglijoje bastėsi, pinigų nemokėjo ir dukra nesurÅ«pino. Mergaitės sveikata pablogėjo po gyvenimo su mama ir kaltinamuoju, nuo bendro elgesio, o vėliau buvo supažindinta su vyriÅ¡ku organu. Buvo užėjusi į jų namus vienÄ kartÄ , buto iÅ¡dėstymo negali pasakyti.

ViskÄ kÄ davė dukrai, jis sau pasiliko, Å¡aldytuvÄ pirko ir kitus daiktus, nes dukra dirbo, o jis nedirbo ir viskÄ sau pasiliko. Tyrimo metu pasakė, kad jai nepatiko, kad A. gyvena jos bute, nes neaiÅ¡ku iÅ¡ kur jį atsivedė dukra, jo nepažinojo. Dukra nieko nepasakojo, neperspėjo, kad ateis kažkas gyventi į jos namus, o kai jis jai pasiprieÅ¡ino, pasakę, kad iÅ¡eitų, nes policijÄ iÅ¡kvies. Piktumo nebuvo, bet dukra supyko, jis vienas išėjo ,susirado kur gyventi ir ji išėjo pas jį. IÅ¡ pradžių santykiai su dukra nebuvo blogi, tik vėliau kai pradėjo dėl vaiko kiÅ¡tis, santykiai suaÅ¡trėjo.

Ji prieÅ¡ tai buvo apgauta, liko su skolomis nuo kito vyro. Dukros prieÅ¡ jos mamÄ nenustatinėjo, pasakydavo, kad mama negerai elgiasi. Dukra pyko ant jos, kai iÅ¡kėlė Å¡itÄ bylÄ , ji atėjus klykė, sakydama: „kokia tu motina, kad taip pasakei". L. pasirinko netinkamus vyrus savo gyvenime. Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino liudytojos L. J. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur ji parodė, kad dukra V. maudydamasi duÅ¡e paprašė, kad jai plaukus iÅ¡plautų A.

G.. A. G. vestai palukus iÅ¡plovė tik tada, kai V. užsidėjo kelnaites. A. G. prie dukros nesilietė, savo lyties organo nerodė. Jų buto vonios kambario durys neužsidaro, nes iÅ¡ vonios į virtuvę eina dujų baliono žarna. Kai A. G. maudosi, ar bÅ«na tualete, ji draudžia dukrai ten eiti. Neneigia, kad pro pravirų durų kraÅ¡tÄ , ji galėjo matyti A. G. nuogÄ (b.l. 33, 34-35, 36). Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu peržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä ir pagarsino nukentėjusiosios V.

Å . apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , kur ji parodė, kad kartÄ buvo atėjęs mamos draugas ir iÅ¡plovė jai galvÄ . Kai buvo vonioje ji, mama ir mamos draugas nusimovė kelnes ir parodė, kur iÅ¡siplauti. Jis parodė savo ir patrynė. Daug kartų A. matė ant tualeto, nes neužsidaro durys. Kambaryje jai rodė užpakalį, o mama liepė nežiÅ«rėti. Buvo trys kartai, kai A. atėjo norėjo iÅ¡plauti galvÄ ir nusimovė triusikus. Kai A. buvo nusimovęs triusikus buvo atsisukęs į jÄ .

Ji matė klynÄ . Apie tai ji papasakojo močiutei (b. l. 39-41). Liudytoja G. B. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos buvusios auklėtinės įtėvis, kuris atvesdavo mergaitę į darželį, pykčių nei noro apkalbėti nėra, pretenzijų neturi nei mamai, nei tėčiui. Dirba Kauno miesto lopÅ¡elyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ prieÅ¡mokyklinio ugdymo pedagoge. V. lankė prieÅ¡mokyklinio ugdymo grupė, ji atėjo į jų grupę prieÅ¡ mokyklÄ , jÄ pažinojo tik vienerius metus.

V. tėvams neturėjo jokių pretenzijų, ji visada buvo tvarkinga, turėjo visas priemones, nusiskundimų iš jos apie tėvus nebuvo, sužinojo tik iš kitų vaikų tėvų, su kaltinamuoju V. sutarė gerai, laikė jį tėvu, kaltinamasis labai prižiūrėjo V.. Lyginant su kitais vaikais, ji nebuvo labai atvira. V. tvarkinga, kruopšti, tokių paslaptėlių gal ir buvo, bet V. šeimos detalių neatskleisdavo. Elgesio pasikeitimų nematė, V. buvo uždaraus būdo, ji nebuvo linkusi kalbėtis su svetimais suaugusiais, su savo amžiaus vaikais gal daugiau paatviraudavo.

Kai V. buvo paskirti kiti globėjai, mergaitė ateidavo įsitempusi, bet nieko nepasakodavo. V. buvo labai gabi, lankė visus bÅ«relius, puikiai dainavo, į jos koncertus ateidavo visa Å¡eima. Kai ji sužinojo apie šį įvykį, buvo didelė staigmena, negalėjau tuo patikėti. V. į darželį iki incidento atvesdavo tik du asmenys , tai kaltinamasis ir mergaitės mama, su jais dažniausiai bendraudavo, su močiute teko susipažinti po naujųjų metų. Žino, kad mergaitė labai pergyveno, kai buvo perduota tėvo globai, kad V. mama laukiasi, sužinojo iÅ¡ močiutės. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tada buvo lengviau kalbėti, nes V. tada ėjo pas jÄ Ä¯ grupę.

Močiutė jai yra sakiusi, jog V. jos mamos sugyventinis muša, tačiau ji jai atsakė, kad aš to nematė, tada močiutė pasakė, kad V. sakė kitai auklėtojai, bet kai kitos auklėtojos paklausė, tai ji pasakė, kad ir jai V. nieko nesakė. Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino liudytojos G. B. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur ji parodė, kad ji dirba vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“, ikimokyklinio ugdymo pedagoge. Nuo 2013-09-01 ji ugdo V.

Å .. V. Å . elgesyje jokių pokyčių nepastebėjo, nepastebėjo jos sužalotos. V. Å . jai niekada nepasakojo apie nederamÄ mamos draugo elgesį su ja (b. l. 42). Liudytoja G.-E. K. teisme parodė, kad sužinojo, jog pykosi Å¡eimos nariai, jai tai pasakojo kitų vaikų tėvai. Jai pasakojo, kad V. mama gyvena pas močiutę. Ikiteisminio tyrimo metu apklausoje pasakė tyrėjams, kad geriau klaustų kaimynų, jie daugiau žino. Žinojo tik apie tai, kad kilo pykčiai tarp Å¡eimos narių, apie tvirkinimÄ nieko nežino, iki jos informacija neatėjo, į Å¡eimos santykius nelindo.

Suprato, kad nesutarė močiutė, mamos draugas ir mama, o dėl ko nesutarė, tiksliai nepaskys, apie tvirkinimÄ iÅ¡girdo iÅ¡ močiutės. Nuo 2013 m. rugsėjo iki 2014 gegužės 31 d. V. ėjo pas juos į grupę, ar vasara V. lankė mokyklÄ , negali pasakyti, kai jÄ apklausė policijos komisariate, ji su V. dar bendravo. V. suaugusiems asmenims Å¡eimos smulkių detalių neiÅ¡sipasakoja, veikloje ji dalyvavo aktyviai, su bendraamžiais gal daugiau paatviraudavo. Teigdama, jog mergaitė neatviravo suaugusiems, sprendžia iÅ¡ to, kad mergaitė nesakydavo kÄ veikė, kur ėjo, kÄ matė, jei ir pasakydavo, kad buvo su mama parke, tai kai paklausdavo kÄ veikė, ji atsakydavo, kad vaikščiojo ir viskas.

Nusprendė, kad ji įsitempusi, kai jÄ perkėlė gyventi į kitÄ Å¡eimÄ , tada mergaitė buvo susikausčiusi, dėl svetimų žmonių pasikeitimo, kai jos paklausdavo, kas jos Å¡iandien atvažiuos pasiimti, ji atsakydavo, kad nežino. V. močiutės globoje jautėsi geriau, nes močiutę V. gerai pažinojo. Močiutė buvo aktyvi dalyvė darželyje, ji dažnai ateidavo, atneÅ¡davo drabužėlius, ateidavo patikrinti, kaip V. gyvena, klausdavo ar viskas gerai, ar laiku jÄ atveda, apie V. labai domėjosi, galima sakyti kontroliavo.

Apie biologinį tėvÄ močiutė nesakė nieko blogo. Vaikai tokio amžiaus fantazuoja. V. įtakos turi žmonės, jei vienas žmogus sakys taip, tai ir V. taip sakys. Kalbant apie pusmetį, kai vedė močiutė, tai su mama V. matydavosi tik tada, kai bÅ«davo močiutė. V. mamÄ mylėjo, džiaugėsi, negalėtų teigti, kad motina nesirÅ«pino mergaite, kol ji vedė pas jÄ Ä¯ grupę darželyje. IÅ¡ vaikų neteko girdėti, kad V. skundžiasi, kad jÄ muÅ¡Ä Ä¯tėvis. Mano, kad vaikai bÅ«tų atėję ir pasakę, kad taip buvo.

Apie tvirkinimÄ sužinojo, kai iÅ¡ vaikų tėvų pradėjo sklisti kalbos. Ji nėra mačiusi, kad vaikas pieÅ¡tų lytinius organus, pedagogams jie tokių dalykų nerodo, kad ir pieÅ¡ia, bet apie tai negalėtų pagalvoti, kad V. galėtų pieÅ¡ti lytinius organus, bet kad jie visi žino, kaip jie atrodo, tai tikrai neiÅ¡vengiama. Nusiskundimo dėl kaltinamojo nebuvo, L. nenorėjo, kad močiutė bÅ«tų su V., L. sutiko, kad V. bÅ«tų su V. biologiniu tėčiu, o ne su močiute, L. apie tai buvo užsiminusi.

Mergaitė buvo įsitempusi, kai jÄ globojo daug žmonių. Kada paskutinį kartÄ su ja bendravo, nepamena, bet per iÅ¡leistuves ji buvo, o ar buvo vasarÄ , nepamena. Kas buvo laikotarpiu 2014 m. balandžio-gegužės mėn. ir prieÅ¡ tai jokių pokyčių nebuvo, kiek žino, apie gydytojus jokios informacijos nebuvo pateikta. Liudytoja A. J. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta, jis - jos draugės L. sugyventinis, giminystės ryÅ¡ių nėra, pykčių, noro apklabėti nėra. Apie įvykius dėl tvirkinimo žino tiek, kiek buvo pasakyta L..

L. sakė, kad jos mama kalba, jog L. sugyventinis tvirkina mergaitę. L. pasakojo, kad L. mama nekenčia sugyventinio, kad ji norėjo, jog L. sugrįžtų su dukrele pas mamÄ . L. turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, buvo priklausoma nuo alkoholio. Kad L. bÅ«tų gėrusi kartu su kaltinamuoju, nežino. Kaltinamasis su L. pykdavosi dėl to, kad ji gerdavo. L. ji pažinojo 26 metus, ji jÄ gerai pažįsta, geriau pažinojo, nei jos pačios motina. Kiek žino iÅ¡ L. pasakojimo, lankantis pas jÄ namuose, ji nieko panaÅ¡aus nėra mačiausi, kad mergaitė bÅ«tų tvirkinama.

Jai žiÅ«rint iÅ¡ Å¡ono, kaltinamasis labai mylėjo mergaitę, jis labai gražiai elgėsi su mergaite, kažkiek buvo griežtokas mergaitei, nes ji buvo labai iÅ¡lepinta. Kaltinamasis buvo vienintelis, kurio V. klausydavo. V. turėjo psichologinių problemų einant miegoti, nes V. reikėdavo laikyti už rankos arba glostyti galvÄ , kad ji užmigtų. Miego sutrikimas V. buvo jai seniai, nesusijęs su Å¡iuo įvykiu. L. sakydavo, kad vesdavo mergaitę pas gydytojÄ , ji sakydavo, kad geriau pabÅ«ti Å¡alia, nei gydyti vaistais.

Kaltinamasis su V. elgdavosi gražiai, jis visada nupirkdavo mergaitei saldumynų, V. pribėgdavo, pabučiuodavo kaltinamÄ jį, mano, jog ji mylėjo jį. Apie kaltinamojo žmonÄ nieko nežino. Jai girdint, L. su kaltinamuoju yra pykųsis, paskutinis jų pyktis buvo rugpjūčio mėnesį, prieÅ¡ gimdymÄ . L. verkė. Jie pykosi dėl nėštumo, kaltinamasis nenorėjo vaiko, o L. norėjo. Kaltinamasis siÅ«lė L. darytis abortÄ , ji irgi sakė, kad L. nereikia to vaiko. L. buvo neperkalbama, ji norėjo vaiko, L. tada puolė į aÅ¡aras, kaltinamasis priėjo, pradėjo jÄ raminti.

Kaltinamasis yra prieÅ¡ jÄ pakėlęs rankÄ , L. pasakojo, kad kai kaltinamasis blaivus, jis labai geras, bet kai iÅ¡gėręs, tai tampa agresyvus ir nenustoja gėręs. Tiek L., tiek kaltinamasis turėjo problemÄ dėl alkoholio, jie abu susipažino ligoninėje, L. nepasveiko, paskutiniu metu ji buvo užkoduota. Kaltinamasis nežino ar buvo užsikodavęs, bet žino, kad kai jis pradėdavo gerti, tai negalėdavo sustoti. PrieÅ¡ V. smurtas nebuvo naudojamas, kaltinamasis pasirÅ«pino tuo, kad bÅ«tų surastas V. tėvas, kad biologinis tėvas lankytų V., rodytų dėmesį jai.

Kaltinamasis buvo už tai, kad V. bendrautų su savo tėvu, kaltinamasis buvo padaręs V. gimtadienį, susisekė su vaiko biologiniu tėvu, stengėsi, kad tėvas palaikytų ryšį, bet tėvas nenorėjo. Kai V. biologinis tėvas pasiimdavo mergaitę savaitgaliais, tai to tėvo namuose bÅ«davo girtuokliaujama. Ne vienÄ kartÄ yra girdėjusi konfliktÄ su L. ir L. mama dėl tvirkinimo, L. mama visada norėjo, kad L. bÅ«tų prie mamos ir bÅ«tų kaip tarnaitė. L. norėjo savo asmeninio gyvenimo, L. visi vyrai buvo problematiÅ¡ki.

PrieÅ¡ 26 metus kažkoks vyras L. mamos nuomojamame bute buvo iÅ¡prievartavęs L., kai jai buvo 13 metų ir to vyro nepavyko nubausti. Ji mano, jog L. mama kaltina L. sugyventinį dėl to, kad jos pačios sugyventiniai priekabiaudavo prie L., dėl to, L. mama dabar savo anÅ«kę saugoja. Ji nėra mačiusi V. pieÅ¡inių su lytiniais organais. Ji taip pat turi dukrÄ , V. nuo pat mažų dienų meluodavo, V. sakydavo tai, kÄ jai suaugusieji sakydavo. Ji mano, kad tvirkinimas - tai iÅ¡galvota istorija, mano, kad tai - močiutės iniciatyva.

L. mamos apklabėti nesiekia. L. mama žino, kÄ ji pasakė, žino kad L. buvo iÅ¡prievartauta, kad jos sugyventiniai priekabiaudavo prie L.. Vaikai tarpusavyje bendrauja, ji puse metų prižiÅ«rėjo V.. V. buvo smalsi. Jos dukra ir V. žaisdavo kartu, bet V. atbėgdavo paklausyti, kÄ suaugusieji kalba. Prie V. nekalbėdavo apie santykius su kaltinamuoju, ji L. sakė, kad spręsti problemas vaikui negirdint. 2015 rugpjūčio mėnesį prieÅ¡ gimdymÄ aÅ¡ su L. paskutinį kartÄ mačiausi. Ji nėra mačiusi, kaip kaltinamasis elgdavosi, bÅ«damas neblaivus.

L. guosdavosi, kad jÄ muÅ¡davo, kai girtas, bet ji matė jį tik blaivÄ . L. sakė, kad mama labai nemėgo kaltinamojo, kad L. mama sugalvojo tvirkinimÄ , kad juos iÅ¡skirtų. L. mama iÅ¡sigalvojo, kad kaltinamasis vesdavosi V. į voniÄ , kad rodydavo V., kur reikia plauti, kad kaltinamasis maudydavo mergaitę, kad plaudavo mergaitės apatinę kÅ«no dalį, kad kaltinamasis rodė mergaitei savo lytinius organus, parodė, kaip reikia plauti. Mergaitė pas močiutę bÅ«davo retai, nes L. buvo nusiteikusi neduoti mergaitės močiutei, sakydavo, kad V. veda iÅ¡ kelio.

V. grįžus iÅ¡ močiutės, L. su sugyventiniu, su V. nesusitvarkydavo, nes močiutė V. labai lepino, mergaitė grįždavo visiÅ¡kai pasikeitusi. Bandė klausti V., ir savo mergaitės prašė, kad paklaustų V., jai sakė, kad V. myli patėvį, kad kaltinamasis neskriaudžia V.. Mergaitė visada bÅ«davo atvira, sakydavo kÄ veikė. Mergaitė perėjo pas močiutę gyventi, kai močiutė iÅ¡kvietė vaikų teises, tuomet L. gėrė, ji laukėsi, buvo 2015 metų pavasaris. L. su kaltinamuoju gyveno 3 metus.

Mergaitės elgesys pasikeitė dėl to, kad močiutė nuteikinėjo mergaitę, kad kaltinamasis blogas. Pas L. mamÄ kaltinamasis negyveno, L. mama siÅ«lė kartu gyventi ir tokiu bÅ«du bandė L. su kaltinamuoju iÅ¡skirti, bet kaltinamasis atsisakė pas L. mamÄ gyventi. Tarp L. ir jos mamos buvo konfliktiÅ¡ki santykiai. Kaltinamasis buvo prieÅ¡, kad mergaitė augtų pas močiutę, jis buvo Å¡eimos žmogus, labai bendravo su savo dukra. L. buvo labai skaudu, kad jis važiuodavo į Vilnių lankyti dukros.

V. močiutę labai mylėjo, dėl to, kad močiutė turi pinigų, kad jai viskÄ perka ir lepina. L. neprisigerdavo iki tokio lygio, kad nepasirÅ«pintų vaiku, ji visada mergaite pasirÅ«pindavo, jai iÅ¡gėrus nedingdavo motiniÅ¡kas instinktas. Kai prisigerdavo kaltinamasis, L. tekdavo iÅ¡eiti su vaiku iÅ¡ namų ir L. praÅ¡ydavo jos prieglobsčio. Tai vykdavo ne dažnai, gal 1-2 kartus. Mergaitė nebÅ«davo iÅ¡sigandusi, mano, jog ji nesuprasdavo, ji neparodydavo to. Mano, jog L. mama per daug kiÅ¡osi į L. gyvenimÄ .

Yra buvusi pas L. namuose, yra tualetas ir duÅ¡as kartu, duÅ¡o kabina permatoma, užsidarius duÅ¡o kabinÄ , kad idealiai matytųsi, tai nesimato, nėra atitvoros, skalbimo maÅ¡ina vonioje, durys užsidarydavo pilnai, nebÅ«davo taip, kad neuždarydavo. Durys varstomos. 2015 m. paskutinį kartÄ buvo vonioje, niekas nepasikeitė nuo 2014 metų iki 2015 metų. Kur tekėjo nuotekos iÅ¡ skalbimo maÅ¡inos, nepamena. Kai mergaitė bÅ«davo vienoje patalpoje, L. su kaltinamuoju nesimylėdavo. L. sakydavo, kad jos mama viskÄ iÅ¡galvoja.

Nemano, jog L. bÅ«tų leidusi eiti mergaitei į tualetÄ , kai kaltinamasis maudydavosi, ar kai mergaitė maudydavosi kaltinamasis bÅ«tų ėjęs į tualetÄ . L. sakė, kad kaltinamasis, kai V. maudosi, niekada nelenda į tualetÄ . Kai kaltinamasis maudydavosi, jei V. norėdavo į tualetÄ , tai darydavo į kibiriukÄ . L. nepasakojo apie vaiko prausimo aplinkybes, ji tik sakydavo, kad kaltinamasis sakydavo, kad L. nupraustų mergaitę, jei mergaitė kasydavosi lytinius organus. Sveikatos sutrikimų V. jau seniai turėjo, L. vaiku rÅ«pinosi, elgesys pasikeitė tada, kai pradėjo bÅ«ti tampoma tai pas mamÄ , tai pas močiutę.

Močiutė V. lepindavo, o L. neturėjo galimybių jÄ taip lepinti. L. ir kaltinamasis nebuvo finansiÅ¡kai pasiruošę gyvenimui, L. mama padėdavo pinigais L., tačiau kiÅ¡davosi į L. gyvenimÄ . L. ir kaltinamasis turėjo pinigų už kÄ pavalgyti, bet pramogoms ar kažkam daugiau, pinigų neužtekdavo. Močiutė nenorėjo, kad mergaitė gyventų su kaltinamuoju. L. nebuvo su savo mama artima. L. buvusiÄ kaltinamojo žmonÄ pažinojo, jos gražiai sutardavo, buvusi žmona nesakė L., kad saugotųsi dėl to kad kaltinamasis ir prie jos dukros bÅ«tų lindęs. L. gal vienÄ ar du kartus buvo pas jÄ atėjusi ieÅ¡koti prieglobsčio dėl to, kad kaltinamasis buvo iÅ¡gėręs, tačiau tai nebuvo nuolatinis girtavimas.IÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103/MS-191/2014 matyti, kad V.

Š., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, negalėjo (ir negali) pilnai suprasti jos atžvilgiu atliekamų seksualinio pobūdžio veiksmų pobūdžio ir visiškai negalėjo (ir negali) suvokti jų reikšmės, todėl negalėjo (ir negali) adekvačiai tokiems veiksmams priešintis. V. Š., atsižvelgiant į jos amžių ir protinio išsivystymo lygį, galėjo (ir gali) suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti bei galėjo duoti apie tai parodymus.

V. Š. 2014-05-27 duoti parodymai yra realistiški, pakankami, juos davė pagal savo sugebėjimų lygį. V. Š. dėl jai būdingų amžiaus ir individualių psichologinių ypatumų bei susiklosčiusių aplinkybių gali būti padidintai įtaigi, paklusni, patikli, tačiau jai nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti bei negauta jokių duomenų apie tai, kad V. Š. būtų linkusi meluoti (b. l. 80-81). Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, t.y. bute, (duomenys neskelbtini), esantis dušo ir tualeto kambarys (b. l. 22-25).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.BK 153 straipsnyje yra numatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Tvirkinamieji veiksmai baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžti, nenustatyta, kas sudaro tokių veiksmų turinį. Tvirkinamųjų veiksmų turinį atskleidžia teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimai, pagal kuriuos mažamečio tvirkinamieji veiksmai pasireiÅ¡kia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kÅ«nÄ ar jo lytinius organus, praÅ¡ant glostyti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiÅ¡kai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrÄ mažamečio akivaizdoje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-356/2014, 2K-116-942/2016).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokie kaltininko veiksmai gali sukelti mažamečio lytinį susijaudinimÄ , per ankstyvÄ domėjimÄ si lytinėmis funkcijomis, nesveikÄ ir iÅ¡kreiptÄ lyčių santykių įsivaizdavimÄ ir sutrikdyti mažamečių fizinį bei psichologinį vystymÄ si. Tokiais nusikalstamais veiksmais kėsinamasi į mažamečio asmens seksualinį neliečiamumÄ , nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiÅ«rio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvÄ vaiko domėjimÄ si lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013).

Tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į moters lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2012). Mažamečio asmens tvirkinimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia, jog atlieka tvirkinamuosius veiksmus mažamečio atžvilgiu ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-725/2007, 2K–356/2014).Kaltinamasis A. G. viso bylos proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant teisme, neigė padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Kaip seka iÅ¡ kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, jis sutinka su aplinkybėmis, kad nukentėjusiajai V. Å . maudantis duÅ¡e savo ranka ant savo lytinio organo parodė, kad Vesta iÅ¡siplautų tarpkojį, nes buvo pastebėjęs, kad mergaitė ten dažnai kasosi. VisiÅ¡kai nepripažįsta, kad tuo metu bÅ«damas duÅ¡e nusimovė savo kelnes ir V. Å . rodė savo nuogÄ lytinį organÄ . GalbÅ«t nuogÄ jį V. Å . galėjo matyti tualete, nes duÅ¡as ir tualetas vienoje patalpoje, o durys blogai užsidaro.

Kaltinamojo teigimu, jis neatliko jokių seksualinio pobÅ«džio veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, jos netvirkino. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip savo pasirinktÄ gynybinę versijÄ , kurios nepatvirtina kiti bylos duomenys.Seksualinės prievartos prieÅ¡ mažamečius (nepilnamečius) bylų specifika yra ta, kad paprastai tokios prievartos liudytojų nebÅ«na. Svarbiausi įrodymų Å¡altiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų iÅ¡vados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų iÅ¡vados, daiktiniai įrodymai (kraujo, spermos pėdsakai ir kt.), iÅ¡vestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir, kuriems mažametis pasakojo apie patirtÄ seksualinę prievartÄ , parodymai.

YpatingÄ reikÅ¡mę Å¡ioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartÄ patyrusio mažamečio (nepilnamečio) parodymai. Mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų bÅ«ti vertinamas taip griežtai ir kategoriÅ¡kai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Tačiau mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali bÅ«ti absoliutinami, jie turi bÅ«ti vertinami bylos įrodymų grandinėje, mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymai negali bÅ«ti vieninteliu ir absoliučiu kaltės įrodymu.Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d., atsižvelgus į ekspertų iÅ¡vadÄ , jog nerekomenduojama V.

Å . toliau apklausti (dalyvauti teismo posėdyje), buvo peržiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuoti mažametės parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 t., b. l. 39-41). IÅ¡klausius V. Å . apklausÄ , nustatyta, jog ji nurodė, kad buvo atėjęs mamos draugas ir iÅ¡plovė jai galvÄ . Kai buvo vonioje ji, mama ir mamos draugas nusimovė kelnes ir parodė, kur iÅ¡siplauti. Jis parodė savo ir patrynė. Daug kartų A. matė ant tualeto, nes neužsidaro durys. Kambaryje jai rodė užpakalį, o mama liepė nežiÅ«rėti.

Buvo trys kartai, kai A. atėjo norėjo iÅ¡plauti galvÄ ir nusimovė triusikus. Kai A. buvo nusimovęs triusikus buvo atsisukęs į jÄ . Ji matė klynÄ . Apie tai ji papasakojo močiutei.Nukentėjusiosios V. Å . parodymų teisingumÄ teismas vertina atsižvelgiant į bylos įrodymų visetÄ , analizuojant liudytojų parodymus, kitus iÅ¡vestinius įrodymus, kuriuose yra tam tikros informacijos apie V. Å . pasisakymus dėl patirto tvirkinimo.Nukentėjusiosios V. Å . parodymų teisingumu nesudaro pagrindo abejoti ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103/MS-191/2014 turinys, kuriuo nustatyta, kad V.

Š., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, negalėjo (ir negali) pilnai suprasti jos atžvilgiu atliekamų seksualinio pobūdžio veiksmų pobūdžio ir visiškai negalėjo (ir negali) suvokti jų reikšmės, todėl negalėjo (ir negali) adekvačiai tokiems veiksmams priešintis. V. Š., atsižvelgiant į jos amžių ir protinio išsivystymo lygį, galėjo (ir gali) suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti bei galėjo duoti apie tai parodymus.

V. Å . 2014-05-27 duoti parodymai yra realistiÅ¡ki, pakankami, juos davė pagal savo sugebėjimų lygį. V. Å . dėl jai bÅ«dingų amžiaus ir individualių psichologinių ypatumų bei susiklosčiusių aplinkybių gali bÅ«ti padidintai įtaigi, paklusni, patikli, tačiau jai nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti bei negauta jokių duomenų apie tai, kad V. Å . bÅ«tų linkusi meluoti (1 t., b. l. 80-81). Minėto ekspertizės akto iÅ¡vados leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad mažametė nukentėjusioji negalėjo iÅ¡galvoti jos nurodomų aplinkybių apie byloje tiriamÄ Ä¯vykį, kad ji davė parodymus, nesant iÅ¡orinio spaudimo iÅ¡ jÄ supančių suaugusių asmenų.Nukentėjusiosios V.

Å . parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. liudytojos A. S. parodymai. A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad apie įvykį sužinojo iÅ¡ anÅ«kės V. Å .. BÅ«tent mergaitė jai papasakojo, kad kai ji maudėsi vonioje (duÅ¡e – tai ta pati patalpa), mama Å¡alia stovėjo, bet ten kartu buvo ir A. G., kuris buvo apsirengęs. A. G. jai pasakė apsiplauti putukÄ ir tuomet visiÅ¡kai nusimovė kelnes ir parodė mergaitei, kur reikia apsiplauti, savo ranka apvedžiodamas savo nuogus lytinius organus.

AnÅ«kė jai sakė, kad A. G. toks storas, taip pat sakė, kad darželyje yra mačiusi berniukų vyriÅ¡kus daikčiukus, bet jie ne tokie (1 t., b.l. 33, 34-35, 36, 2 t., b.l.30-33). Kitoje dalyje teismas A. S. parodymus vertina kritiÅ¡kai, kadangi iÅ¡ jų seka akivaizdus liudytojos nusistatymas prieÅ¡ kaltinamÄ jį, jos nenoras, kad anÅ«kės mama, o tuo pačiu ir jos duktė L. J. bendrautų ir gyventų su A. G..Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti L. J. parodymai (jai mirus, BPK 276 str. tvarka), iÅ¡ kurių seka, kad iÅ¡ tiesų yra buvęs toks įvykis, jog A.

G. bÅ«tų toje pačioje patalpoje, kurioje tuo metu maudėsi A. Å ., bei A. G. V. parodė, kur jai reikia apsiprausti, tačiau A. G. buvo apsirengęs, nuogo savo lytinio organo V. nerodė. DuÅ¡as ir tualetas yra vienoje patalpoje, tad pro pravirų durų plyšį V. galėjo matyti nuogÄ A.. (1 t., b.l. 33-36). Liudytoja G. B. teisme parodė, kad yra darželio auklėtoja, o tuo pačiu buvo ir V. auklėtoja. V. Å . elgesyje jokių pokyčių nepastebėjo, nepastebėjo jos sužalotos. V. Å . jai niekada nepasakojo apie nederamÄ mamos draugo elgesį su ja (1 t.,b. l. 42, 2 t., b.l. 41-43).

Iš liudytojos G.E. K. parodymų seka, kad iš esmės apie patį įvykį nežino, tik girdėjusi iš A. S., žino, kad pykosi šeimos nariai.Teisme apklausiama liudytoja A. J. iš esmės jokių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos taip pat nepatvirtino, tik parodė, kad J. J. ir A. G. turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, abu labai nesutarė su A. S., V. savo biologiniam tėvui niekada nebuvo įdomi (2 t., b.l.43- 48). Pažymėtina, kad liudytoja A. J. buvo geriausia L. J. draugė nuo pat vaikystės, o kadangi L.

J. nuo pat tyrimo pradžios palaikė tik savo sugyventinio A. G. versijÄ , tuo pačiu nurodydama ir dalį aplinkybių, kurios sutampa ir su nukentėjusios parodymais, todėl liudytojos A. J. parodymai vertintini kritiÅ¡kai.Teismas, vertindamas virÅ¡ paminėtų liudytojų parodymus, juos vertina atsižvelgdamas ir į byloje esančiÄ Â teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktÄ (1 t., b.l. 74-81), kurio tiriamojoje dalyje nurodoma, kad pokalbis su V. Å . apie intymius santykius tiriamÄ jÄ veikia psichotraumuojančiai, o jos emocinis reagavimas rodo, kad V.

Å . žinios gausesnės, nei ji pasako, žinios yra nesavalaikės. Paklausus, kas atsitiktų, jei ji papasakotų, kÄ daugiau A. jai blogo padaręs, atsako, kad jei papasakotų, bÅ«tų blogai A. ir mamai. Å iÄ ekspertizės akto dalį teismas analizuojant kartu su aukščiau nurodomų liudytojų parodymais, ir daro pagrįsta iÅ¡vada, kad V. Å ., neturėdama padidinto polinkio fantazuoti ir neturėdama polinkio meluoti, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek savo močiutei A. S. nurodė teisingas jos matyto ir patirto įvykio aplinkybes, kadangi mergaitė jokiu kitokiu bÅ«du negalėjo taip konkrečiai ir vaikiÅ¡kai tiksliai apibÅ«dinti suaugusio vyro lytinio organo pavidalo, o tik tuo atveju, kai vyriÅ¡kÄ lytinį organÄ yra realybėje mačiusi aiÅ¡kiai, pakankamÄ laiko tarpÄ jį įžiÅ«rėti tokį esant ir apibÅ«dinti („storas“).

Todėl kaltinamojo ir J. J. teiginiai, kad mergaitė galėjo per vonios durų plyšį pamatyti nuogÄ A. G., Å¡iuo konkrečiu atveju, yra atmestini, kaip nepagrįsti. Taip pat atmestinos versijos ir dėl apkalbėjimo, nes ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma, kad mergaitės pirminiai parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, nebuvo įtakoti, tai yra tikri mergaitės iÅ¡gyvenimai. Tokius ekspertizės teiginius patvirtina ir faktinės aplinkybės, jog aptariamu laikotarpiu mergaitė iÅ¡ esmės gyveno su motina ir jos sugyventiniu, o pas močiutę A.

S. tik lankydavosi svečiuose. O dar įvertinus mergaitės stiprų ryšį su motina, nustatytina, kad jeigu pirminės apklausos metu ir galėjo kas nors įtakoti nukentėjusios duodamų parodymų esmę, tai nebent tik pati L. J., tačiau Å¡ios aplinkybės, kaip seka iÅ¡ ekspertizės akto, buvo nustatytos jau po apklausos. Be to, analizuojant toliau ekspertizės akto tiriamÄ jÄ dalį bei lyginant jį su pačios L. J. bei A. G. parodymais, nustatytina, kad įvykio metu vonios kambaryje Å¡alia dukters stovėjo ir L.

J., kuri reagavo į viskÄ labai ramiai, tad Å¡iuo konkrečiu atvejui V. Å . rami mamos reakcija nerodė, kad dėl tokių A. G. veiksmų, kuomet jis mergaitei demonstruoja savo nuogÄ lytinį organÄ , reikėtų kreiptis pagalbos. IÅ¡ visos baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdu, kokiÄ svarbiÄ reikÅ¡mę nukentėjusios mergaitės gyvenime turi motina ir kiek daug mergaitė buvo priklausoma nuo mamos, todėl tam tikrose situacijose, priklausančiose nuo suaugusiųjų valios, gali V. Å . patiklumas, paklusnumas, įtaigumas padidėti.

Pažymėtina ir tai, kad liudytoja G. B. teisme taip pat nurodė, kad V. Š. labai stengėsi savo daromais darbeliais, piešiniais įtikti savo motinai. Tačiau mergaitės parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui iš esmės nebuvo paveikti nei L. J., nei A. S. ar kitų asmenų, tai buvo pačios mergaitės reali patirtis.Kaip matyti iš bylos duomenų, V. Š. dar iki įvykio, t.y. 2013-08-19 konstatuotas nervingumas su miego sutrikimu. Teisme liudytoja A. J. taip pat patvirtino, kad mergaitės miegas buvo visada problematiškas.

Tačiau dėl padidinto jautrumo 2014-04-14 V. Å . vėl buvo konsultuota vaikų neurologo, jai nustatyta diagnozė: padidintas jautrumas. Vėliau, jau pradėjus ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje, V. Å . 2014-11-24 – 2014-11-28 buvo gydyta Vaikų ligoninės Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikų filiale, diagnozė: emocijų sutrikimas vaikystėje. Neigiami įvykiai vaikystėje. Ekspertizės akte konstatuojama, kad tikėtinai byloje nagrinėjamo įvykiai paveiks V. Å . emocinę bÅ«klę ir ateityje, kai ji geriau pradės suvokti tų veiksmų esmę.

Tiek Lietuvos teismų praktikoje, tiek tarptautinėje bendruomenėje akcentuojamas ypatingas seksualinės prievartos prieÅ¡ vaikus keliamas pavojus ir dedamos sustiprintos pastangos kovoti su ja (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-87/2014). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublika 2012 m. lapkričio 6 d. įstatymu ratifikavo Europos Tarybos 2007 m. spalio 25 d. konvencijÄ dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio iÅ¡naudojimo ir seksualinės prievartos (toliau – Konvencija) prieÅ¡ juos, kuri Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 2013 m. rugpjūčio 1 d.

Å ios Konvencijos preambulėje, be kita ko, konstatuojamas seksualinio vaikų iÅ¡naudojimo ir seksualinės prievartos prieÅ¡ vaikus augimas bei jo keliamas nerimas ir bÅ«tinybė užtikrinti tarptautinį bendradarbiavimÄ siekiant kovoti su tuo. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad valstybės turi pozityviÄ jÄ pareigÄ pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 ir 8 straipsnius priimti baudžiamosios teisės nuostatas, pagal kurias veiksmingai baudžiama seksualinė prievarta prieÅ¡ vaikus, ir taikyti jas praktikoje atliekant veiksmingÄ tyrimÄ ir baudžiamÄ jį persekiojimÄ ;

Å¡iame kontekste taip pat pabrėžiamas ypatingas vaikų pažeidžiamumas prievartos akivaizdoje (2016 m. kovo 15 d. sprendimas byloje M.G.C. prieÅ¡ RumunijÄ , peticijos Nr. 61495/11 su tolesnėmis nuorodomis; 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje M.P. ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijos Nr. 22457/08).Baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nekeičiamumui padarymo galimos situacijos, kai tiksliai nustatyti visų nusikalstamų veiksmų yra neįmanoma, ypač, kai tokie veiksmai bÅ«na atlikti prieÅ¡ mažamečius.

NepaÅ¡alintos abejonės dėl tikslios nusikalstamų veikų apimties tokiose baudžiamosiose bylose neužkerta kelio baudžiamosios atsakomybės taikymui, jei iÅ¡tyrus įrodymus gali bÅ«ti daroma patikima iÅ¡vada, kad baudžiamojo įstatymo draudžiami veiksmai buvo atlikti (kasacinė nutartis Nr. 2K-370/2014).Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. G. inkriminuotu nusikaltimu kėsinamasi į itin pažeidžiamo asmens – mažametės mergaitės, kuri savo motinos L. J. draugu pasitikėjo kaip savo Å¡eimos nariu – seksualinį neliečiamumÄ .

Nusikaltimo padarymo vieta – nukentėjusiosios motinos L. J. ir sugyventinio A. G. gyvenamoji vieta – buvo pakankamai palanki tvirkinimui, kadangi tiek A. G., tiek L. J. turėjo problemų dėl alkoholio, dėl ko ganėtinai dažnai kildavo ir konfliktai, gyvenamas plotas itin mažas, o L. J. atlaidžiai žiÅ«rėjo į A. G. netinkamÄ elgesį su jos dukra, visiÅ¡kai pasitikėjo A. G., su juo puikiai sutarė, netgi norėjo pagimdyti jo kÅ«dikį. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.

Ä®rodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningÄ vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iÅ¡ jų analizės nuosprendyje logiÅ¡kai ir įtikinamai turi iÅ¡plaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados.IÅ¡tyręs bei BPK 20 str. tvarka byloje įvertinęs įrodymų visetÄ , teismas pagrįstai mano, kad kaltinamajame akte A. G. iÅ¡dėstyti kaltinimai pasitvirtino ir yra nustatyti BK 153 str. nusikaltimo sudėties požymiai, tai – objektas, subjektas, kaltės forma ir rÅ«Å¡is.

Minėto nusikaltimo objektas yra jaunesnio asmens negu 16 m. seksualinis neliečiamumas, o šio nusikaltimo subjektas gali būti pakaltinamas, sulaukęs 16 m. amžiaus fizinis asmuo. Dėl A. G. ir V. Š. amžiaus ginčo nėra. Iš byloje esančios specialisto 2014-07-21 išvados Nr. 93TPK-688 matyti, kad A. G. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę nereikalinga (1 t., b.l. 113). Teisme iškviestas ekspertas S.Simanauskas, susipažinęs su naujausiais A. G. medicininiais dokumentais (2 t., b.l. 12-13), teisme apklausiamas paaiškino, kad A.

G. skirti teismo ekspertizės nereikia, jis pilnai gali atsakyti už savo poelgius ir juos suvokti, gali bÅ«ti apklausiamas teisme ir teisiamas (2 t., b.l. 27-28). Nėra abejonių, kad kaltinamasis suvokė, jog nukentėjusioji V. Å . yra mažametė, kadangi gyveno su nukentėjusios motina kartu bei vedė bendrÄ Å«kį, taigi, žinojo ir L. J. dukters amžių. A. G. darydamas nusikalstamÄ veikÄ , veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimas, numatytas BK 153 str., laikomas baigtu atlikus tvirkinimo veiksmus nepriklausomai nuo jų poveikio mažamečiui.

Taigi, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinime nurodomu laiku ir vietoje - vonios kambaryje, duÅ¡e maudantis mažametei V. Å ., gim. (duomenys neskelbtini) m., A. G. prieÅ¡ais jÄ tyčia nusimovė savo kelnes ir V. Å . rodė savo nuogÄ lytinį organÄ sakydamas, kad reikia čia plautis, tokiu bÅ«du jis atliko mažametės V. Å . tvirkinimo veiksmus. A. G. sÄ moningai tyčiniai veiksmai rodant mažametei savo nuogÄ lytinį organÄ bei nurodant, kad čia reikia plautis, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 153 str. 1 d. sudėtį, kadangi tokių veiksmų atlikimas mažametei A.

Å . neigiamai paveikė jos emocinę bÅ«senÄ , ji įgijo psichotraumuojančiÄ patirtį bei nesavalaikes žinias apie intymius santykius, paskatinusius per ankstyvÄ domėjimÄ si lytinėmis funkcijomis. Dėl paminėtų aplinkybių visumos kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 153 str. 1 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais. Dėl civilinio ieÅ¡kinio.BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Teisme mažametės nukentėjusios V. Å . atstovė pagal įstatymÄ A. S. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 12000 eurų neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 175-177). IeÅ¡kinyje nurodoma, kad V. Å . dėl įvykio patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, prarasta psichologinė ir emocinė pusiausvyra, atsirado sveikatos sutrikimai. PraÅ¡oma priteisti neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į nukentėjusiajai sukeltas pasekmes. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ . CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti.

Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ ir kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose bÅ«na skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, bÅ«na skirtingas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad A. G. nusikalstamais veiksmais tvirkino V. Å ., taigi tarp Å¡ių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Esant tokiai situacijai svarbiÄ reikÅ¡mę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iÅ¡ kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus dvasiniams iÅ¡gyvenimams, emocinei bÅ«senai. IÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103/MS-191/2014 matyti, kad V. Å . dėl įvykio įgijusi psichotraumuojančios patirties, nesavalaikių žinių apie intymius santykius, jos emocinę bÅ«senÄ neigiamai veikia kaltinamojo atlikti su ja veiksmai, kurie tikėtina, paveiks V.

Å . emocinę bÅ«klę ir ateityje (1 t., b. l. 80-81). Dėl padidinto jautrumo 2014-04-14 V. Å . buvo konsultuota vaikų neurologo, jai nustatyta diagnozė: padidintas jautrumas. Vėliau, jau pradėjus ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje, V. Å . 2014-11-24 – 2014-11-28 buvo gydyta Vaikų ligoninės Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikų filiale, diagnozė: emocijų sutrikimas vaikystėje. Neigiami įvykiai vaikystėje. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl A. G. kaltų veiksmų V.

Å . patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus. IÅ¡ kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Å ioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra Å¡alies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobÅ«džio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, bÅ«ti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys ir į bendrÄ teismų formuojamÄ praktikÄ dėl žalos atlyginimo Å¡ios kategorijos baudžiamosiose bylose.Bylos duomenimis, kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios kaltę neigė.

Jis yra darbingas 45 proc., turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , realios pajamos yra mažos. Atsižvelgiant į virÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , bei vertinat kaltinamojo amžių, Å¡eiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatÄ , darbo turėjimÄ , nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikÅ¡mingumÄ , nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 3000 eur.

Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.Teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Laikantis Å¡io principo, neturtinė žala priteistina tiesiogiai pačiai nukentėjusiajai V. Å .. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusios V.

Å . pilnametystės nustatytina jos atstovė pagal įstatymÄ A. S.. Dėl proceso iÅ¡laidų.Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali Å¡ių iÅ¡laidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto A. G. šioje byloje vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis. Tačiau teismas įvertina asmens turtinę padėtį, t.y. tai, jog šioje byloje jam yra priteistas didelės sumos civilinis ieškinys, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos yra nepriteistinos.

Tais pačiais motyvais teismas atmeta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų iÅ¡laidų dėl nukentėjusiajai V. Å . teiktų teisinių paslaugų apmokėjimÄ iÅ¡ A. G.. Dėl bausmės skyrimo.Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobÅ«dį (padaryta viena tyčinė apysunkė nusikalstama veika), kaltės formÄ (nusikaltimas padaryti veikiant tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiÅ¡kų tikslų), nusikalstamos veikos stadijÄ (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę. A. G. baustas administracine tvarka ( 1 t., b. l. 128), neteistas. A. G. registruotas Všį Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos ligoninės Aleksoto skyriuje (1 t., b. l. 104);

Registruotas Kauno apskrities priklausomybės ligų centre (1 t., b. l. 106); Registruotas Vilniaus priklausomybės ligų centre (b. l. 108); gydytas Všį Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje (1 t., b. l. 110). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno I –ojo teismo psichiatrijos skyriaus 2014-07-21 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 93TPK -688 konstatuota, kad A. G. skirti ambulatorinę teisimo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (1 t., b. l. 113). A. G. dirba, turi 45 proc. darbingumÄ , turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , prisideda prie iÅ¡laikymo savo nepilnamečio vaiko.

Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamas pirmÄ kartÄ . Aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ (BK 48 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –teismui nepateikta.Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 115 str., 272 str., 276 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d., n u s p r e n d ž i a : A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams, įpareigojant Å¡iuo laikotarpiu nebendrauti su V. Å ., bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., iÅ¡skyrus atvejus, kai tai tiesiogiai susiję su darbu.

Priteisti iÅ¡ A. G. nukentėjusiajai V. Å . 3000 eur (tris tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Priteistų V. Å . lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusios V. Å . pilnametystės nustatyti jos atstovę pagal įstatymÄ A. S.. Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų iÅ¡laidų advokato darbui apmokėti ir dėl V. Å . paskirtų bei teiktų teisinių paslaugų iÅ¡ A. G. nepriteisti.A. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                 Sigita Meškauskienė