90a5f156-c8eb-4619-937b-178f11ea8a2f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-149/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo I. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutarties, kuria

pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-6173-104/2009 pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį

atsakovams I. L. ir G. L. dėl skolos priteisimo (tretysis asmuo BUAB „Autuma“), bei n u s t a t ė :

Ieškovas AB „Swedbank“ Vilniaus apygardos teisme pareiškė ieškinį atsakovams I. L. ir

G. L. dėl skolos priteisimo (tretysis asmuo BUAB „Autuma“). Ieškovas prašė iš atsakovo I. L. ieškovo naudai priteisti

89 426,86 eurų skolos, 6 proc. palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas, o priteistos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti ir į bendrÄ atsakovų I.

L. ir G. L. turtÄ . IeÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti ieÅ¡kovas prašė areÅ¡tuoti atsakovo I. L. turtÄ (b. l. 1-5).

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 6 d. nutartimi patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl

laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areÅ¡tavo 89426,86 eurų vertės atsakovo I. L. nekilnojamÄ jį ar kilnojamÄ jį turtÄ , uždrausdamas jį

perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis. Teismas nurodė, jog nesant ar nepakankant atsakovo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, areÅ¡tuotinos skolininkų piniginės lėšos, esančios pas atsakovus arba trečiuosius asmenis ir/ar atsakovo I. L. banko ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sÄ skaitose, nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio sumos (b. l. 59-60). Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas delsia sumokėti susidariusiÄ skolÄ , o skolos suma yra didelė, bei siekiant užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , tikslinga taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Atsakovas I. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį (b. l. 86-89). Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. IeÅ¡kovo reikalavimas yra užtikrintas BUAB „Autuma“ turto įkeitimu. Be to, ieÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas, įskaitant ir dalį negrÄ Å¾intos skolos (89 426,86 eurų), yra patvirtintas BUAB „Autuma“ bankroto byloje.

2. Net ir pagrindiniam skolininkui nepatenkinus kreditoriaus (ieÅ¡kovo) reikalavimų, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas I. L. vengs įvykdyti bÅ«simÄ

teismo sprendimÄ , kadangi iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad beveik visas atsakovo I. L. nekilnojamasis turtas taip pat yra įkeistas ieÅ¡kovui.

3. Teismas nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ nagrinėjo nepranešęs atsakovams.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d., 338 str.).

Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato Å¡ių priemonių taikymo sÄ lygas ir esminį apribojimÄ â€“ laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tuo atveju, jei yra

pakankamas pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, šios priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Minimi principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi

bÅ«ti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , bet kartu nesuvaržytų atsakovų teisių labiau, nei

būtina būsimo teismo sprendimo užtikrinimui.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-7/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1126/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1168/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1211/2009). Todėl nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, ar įkeisto turto realiai pakaktų tam, kad būtų įvykdyta skolininko prievolė kreditoriui.

IÅ¡ byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio matyti, kad reikalavimÄ ieÅ¡kovas grindžia 2004 m. gegužės 13 d. ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens UAB „Autuma“ pasiraÅ¡yta kredito linijos sutartimi Nr. 04-016370-KL su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (b. l. 6-32) bei 2004-05-13 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo I. L. pasiraÅ¡yta laidavimo sutartimi Nr. 04-016370-LA1 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (b. l. 32-34), kurių pagrindu ieÅ¡kovas suteikė trečiajam asmeniui UAB „Autuma“ kreditÄ , užtikrintÄ UAB „Autuma“ turto įkeitimu bei atsakovo laidavimu.

Pagal bylos duomenis Vilniaus apygardos teismo 2009-06-12 nutartimi pagrindiniam skolininkui UAB „Autuma“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. To paties teismo 2009-10-09 nutartimi buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, tarp kurių ir kreditoriaus AB „Swedbank“ įkeitimu garantuotas 945 504,01 Lt finansinis reikalavimas (b. l. 95-98). IÅ¡ byloje pateiktų duomenų (įkeitimo lakÅ¡to kopijų, hipotekos registro iÅ¡raÅ¡o) matyti, kad ieÅ¡kovo trečiajam asmeniui UAB „Autuma“ suteikto kredito grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas UAB „Autuma“ turto įkeitimu. 2008-04-24 įregistruoto paskutinio sutartinio įkeitimo pakeitimo duomenimis, bendras įkeitimo objektų įkainojimas buvo 1 574 000 Lt, o sutartiniu įkeitimu užtikrintos prievolės dydis – 179 564 eurai (b. l. 40, 106). IeÅ¡kinyje pareikÅ¡to reikalavimo suma yra dar mažesnė – 89 426,86 eurų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai ieÅ¡kovo reikalavimų ar atitinkamos jų dalies suma yra pakankamai užtikrinta turto įkeitimu to paties subjekto (ieÅ¡kovo) naudai, nėra pagrindo dėl tos pačios reikalavimų sumos taikyti papildomus skolininko teisių ribojimus laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba. Prievolės užtikrinimas įkeitimu (hipoteka) iÅ¡ esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek bÅ«tina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymÄ (CPK 145 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad ieškovo pareikštas

reikalavimas atsakovams (laiduotojams) I. L. ir G. L. , yra pakankamai užtikrintas kredito gavėjo (pagrindinio

skolininko) BUAB „Autuma“ turto įkeitimu kredito davėjui (ieÅ¡kovui), todėl papildomi suvaržymai atsakovų turto atžvilgiu nėra bÅ«tini. Pardavus įkeistÄ skolininko turtÄ , hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus skolininko kreditorius į visiÅ¡kÄ jo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ sumos, gautos pardavus tokį turtÄ (Ä®BÄ® 34 str.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų, kurie paneigtų pirmiau minėtus duomenis apie įkeisto turto vertę ir patvirtintų, jog šiuo metu šio turto vertė yra iš esmės pasikeitusi ir jos nebepakaktų pareikštiems reikalavimams užtikrinti (CPK 178 str., 314 str.).

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas be pagrindo

pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas

iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – atmestinas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Atkreiptinas ieÅ¡kovo dėmesys į tai, kad, pateikęs teismui įrodymus, jog įkeisto turto vertė iÅ¡ esmės pasikeitė ir jos nebepakanka teisme pareikÅ¡tiems reikalavimams užtikrinti, jis gali kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ta apimtimi, kuria galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo nebeužtikrina galiojančios prievolių užtikrinimo priemonės (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – netenkinti ieÅ¡kovo AB „Swedbank“ praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Apie Å¡iÄ nutartį praneÅ¡ti Turto areÅ¡to aktų registrui.

Teisėjai                                                                                                                     Artūras Driukas

Konstantinas Gurinas

Vigintas Višinskis