90a5be21-bd58-4bab-9ec2-1b73b50162de · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-6388-1030/2018 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03461-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.2; 1.1.4.2.3; 1.3.2.9.10.8; 1.3.6.3.2.11; 1.3.6.4.1.3; 1.3.7.2.4; 1.3.9.2.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 20 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Monika Lapukaitė, sekretoriaujant Agnei Butkutei, dalyvaujant ieÅ¡kovei J. R., jos atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, atsakovės biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktorei Dianai Stankaitienei, atsakovės atstovams advokatams Henrikui Mackevičiui, Karoliui Gerbauskui, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

R. ieÅ¡kinį atsakovei biudžetinei įstaigai Klaipėdos miesto socialinės paramos centrui dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir grÄ Å¾inimo į darbÄ . Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė J. R. kreipėsi į teismÄ , ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama: pripažinti 2008 m. balandžio 18 d. darbo sutarties Nr. 612, sudarytos tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės, nutraukimÄ nuo 2017 m rugpjūčio 28 d. neteisėtu ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į (duomenys neskelbtini) pareigas; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 3 000 Eur neturtinės žalos.

IeÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad ieÅ¡kovė nepadarė ne tik Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, bet ir darbo pareigų pažeidimo apskritai. Pagalbos į namus teikimo sutartis su O. R. buvo sudaryta 20l6 m. gegužės 10 d. IeÅ¡kovė du kartus per savaitę vyko pas O. R. į namus ir keletÄ valandų tvarkė jos namus, pirko maistÄ , vaistus, higienos priemones, tvarkė jos neįgalumo nustatymo dokumentus, slaugos poreikio nustatymo dokumentus ir kt. 2016 m. birželio pradžioje ženkliai pablogėjo O.

R. sveikata. Atvykusios O. R. giminaitės sakė, kad jos pasiimti su savimi į KaunÄ negali. Todėl jos kreipėsi į ieÅ¡kovę, praÅ¡ydamos prižiÅ«rėti O. R. nedarbo dienomis ir darbo dienomis nedarbo laiku. IeÅ¡kovė sutiko. Kadangi O. R. sunkiai judėjo, giminaitės pasiÅ«lė organizuoti įgaliojimo, pagal kurį ieÅ¡kovė galėtų nuimti iÅ¡ O. R. sÄ skaitos banke pinigus, notarinį patvirtinimÄ . Ta aplinkybė, kad O. R. iÅ¡davė ieÅ¡kovei įgaliojimÄ , nesudaro darbo pareigų pažeidimo.

Pinigai buvo reikalingi, tačiau O. R. pati jų nusiimti nebegalėjo dėl sveikatos bÅ«klės. Å iuo atveju už negalinčiÄ dėl ligos pasiraÅ¡yti O. R., jai matant ir praÅ¡ant, pasirašė kiti du fiziniai asmenys. Todėl tokia procedÅ«ra negali bÅ«ti vertinama kaip konfidencialios informacijos apie asmenį pavieÅ¡inimas ir negali bÅ«ti vertinama kaip darbo pareigų pažeidimas. IeÅ¡kovė O. R. pinigų nepasisavino ir neteisėtų pajamų neturėjo. Pagal O. R. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ pinigai nuo jos banko sÄ skaitos buvo paimti per keletÄ kartų.

Å iais pinigais ieÅ¡kovė mokėjo už butui teikiamus komunalinius patarnavimus, vietinę rinkliavÄ už atliekų tvarkymÄ , namo administratoriaus teikiamas paslaugas, pirko maistÄ , sauskelnes, vaistus, mokėjo, prieÅ¡ iÅ¡vežant O. R. į Å ventojoje esančius globos namus, O. R. pasamdytai slaugei (kaimynei), taip pat mokėjo O. R. praÅ¡ymu atvežtam kunigui, mokėjo už transportÄ , kuriuo O. R. buvo nuvežta į Å ventosios globos namus ir parvežta iÅ¡ ten, mokėjo už jos priežiÅ«rÄ globos namuose.

IeÅ¡kovė jokių kyÅ¡ių pareigÅ«nams nedavė. Apie tai, kad ieÅ¡kovė nepadarė Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 3 dalies 6 punkte (darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika) taip pat liudija prokuratÅ«ros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kuris buvo pradėtas pagal darbdavio pareiÅ¡kimÄ . IeÅ¡kovė 2017 m. rugpjūčio 24 d. kitų darbuotojų akivaizdoje buvo atsakovės direktorės apkaltinta nusikalstama veika, svetimo turto pasisavinimu, vagyste, dėl to patyrė didžiulį stresÄ , dvasinį sukrėtimÄ ir pažeminimÄ .

Direktorė reikalavo dėti ant stalo 4 300 Eur. Po to buvo apie penkias valandas užrakinta kabinete pasiaiÅ¡kinimui raÅ¡yti, iÅ¡ jos buvo atimta judėjimo laisvė, apie penkias valandas ieÅ¡kovė buvo nevalgiusi, negalėjo pasinaudoti tualetu. Be to, Socialinės paramos centras raÅ¡tu kreipėsi į prokuratÅ«rÄ , kuri pradėjo ikiteisminį tyrimÄ . IeÅ¡kovei buvo pareikÅ¡ti įtarimai padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje. IeÅ¡kovė ilgÄ laikÄ buvo laikoma įtariamÄ ja, buvo priversta gaiÅ¡ti savo laikÄ , vykti į apklausas, akistatas, rinkti O.

R. pinigų panaudojimÄ patvirtinančius dokumentus, teikti juos tyrėjai ir pan. Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, ieÅ¡kovė nepadarė nusikaltimo požymių turinčios veikos. Nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. kovo pabaigos, kai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, ieÅ¡kovė jaučia dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ . Dėl to ieÅ¡kovei pablogėjo sveikata ir ji buvo priversta gydytis. Gydymas tęsiamas iki Å¡iol. IeÅ¡kovė taip pat pateikė praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo.

Nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios. PaaiÅ¡kino, jog prieÅ¡ kreipdamasi į teismÄ ji pirmiausiai su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijÄ . Å ios komisijos posėdis įvyko 2018 m. vasario 20 d. Buvo priimtas sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti, kadangi praÅ¡ymas buvo paduotas praleidus terminÄ ir darbo ginčų komisija praleisto termino neatnaujino.

Todėl ieÅ¡kovė nutarė pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe kreiptis į teismÄ . Kadangi pati paruoÅ¡ti ieÅ¡kinio nesugebėjo, ieÅ¡kovei buvo reikalinga advokato pagalba. Pasisamdyti advokato ieÅ¡kovė negalėjo, kadangi nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. nedirbo ir pajamų neturėjo. IeÅ¡kovė nutarė pasinaudoti valstybės garantuojama antrine teisine pagalba. Darbo ginčų komisijos sprendimas jai buvo atsiųstas tik 2018 m. kovo 5 d. Å iÄ aplinkybę patvirtina AB Lietuvos paÅ¡tas 2018 m. liepos 4 d. pažymos Nr. 3-3875 kopija.

TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovė nuvyko į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo. Savivaldybės teisininkas padėjo jai deklaruoti turtÄ ir pajamas, užpildė praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Taip pat tÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovė praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir prie jo pridėtus dokumentus pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui. 2018 m. kovo 22 d. jai paskambino minėtos tarnybos darbuotoja ir pranešė, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra priimtas.

TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovė gavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir susitiko su jai paskirtu advokatu. Kadangi su savimi neturėjo reikalingų ieÅ¡kiniui parengti ir bylai pradėti dokumentų, paprašė advokato paskirti jai kitÄ dienÄ ir laikÄ . Nuo 2018 m. kovo 26 d. lankėsi pas advokatÄ , teikė turimus dokumentus, reikalingus ieÅ¡kiniui parengti, pasakojo apie darbo sutarties nutraukimo aplinkybes. IeÅ¡kovė nurodo, kad yra neįgali moteris, jai nustatytas 45 proc. darbingumo lygis.

Vis dėlto jai pavyko susirasti darbÄ ir įsidarbinti. Todėl pas advokatÄ galėjo atvykti tik po darbo, t. y. apie 17 valandÄ . Tuo pačiu metu ji sirgo, lankėsi pas įvairius gydytojus. Dėl darbo aplinkybių ir sveikatos bÅ«klės kartais kviečiama negalėjo atvykti pas advokatÄ . Dėl Å¡ių priežasčių bei dėl advokato didelio užimtumo, ieÅ¡kinys buvo parengtas tik 2018 m. balandžio 17 d. SekančiÄ dienÄ ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį pasirašė, o 2018 m. balandžio 19 d. ieÅ¡kinys elektroninėmis ryÅ¡ių priemonėmis buvo pateiktas teismui.

IÅ¡dėstytos aplinkybės nuo ieÅ¡kovės valios nepriklausė, todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsakovė BÄ® Klaipėdos miesto socialinės paramos centras pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį kuriuo praÅ¡o: civilinę bylÄ nutraukti, nes ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , nesilaikiusi Å¡ios kategorijos byloms nustatytos ginčo iÅ¡ankstinio sprendimo ne teisme tvarkos; ieÅ¡kinį atmesti, kaip pateiktÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ ; ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė į darbo ginčų komisijÄ kreipėsi žymiai, t. y. daugiau nei keturis mėnesius, praleidusi kreipimuisi numatytÄ vieno mėnesio terminÄ , ir darbo ginčų komisija neatnaujino Å¡io termino. IeÅ¡kovė argumentai, kad darbo sutartis su ja nutraukta neegzistuojančių teisės normų pagrindu, nesuprantami ir vertintini, kaip akivaizdus piktnaudžiavimas procesu, nes tame pačiame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodo, kad darbo sutarties priede Nr. 5 yra pažymėta, kad darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra DK 58 straipsnio 2 dalis 1 punktas ir 3 dalies 6, 7 punktai.

IeÅ¡kovė detaliai analizuoja ir pasisako dėl Å¡ių pagrindų nutraukti darbo sutartį. Todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovei visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kokių teisės aktų nuostatų pagrindu su ja nutraukta darbo sutartis. Atsakovė apie ieÅ¡kovės galimai padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ sužinojo tik 2017 m. rugpjūčio 23 d. gavusi kitos darbuotojos A. M. tarnybinį praneÅ¡imÄ . A. M. atsitiktinai tapo žinoma, kad O. R. skundžiasi, jog ieÅ¡kovė, tuo metu kai atsakovė teikė paslaugas Å¡iai klientei, galimai pasisavino Å¡ios klientės turtÄ .

Dėl nurodytos aplinkybės buvo pradėtas ieÅ¡kovės veiklos tyrimas, kurį buvo pavesta atlikti atsakovės antikorupcijos komisijai, kuri veikia nuolatos ir yra sudaryta dar atsakovės direktorės 2015 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-611. Atlikus ieÅ¡kovės veiklos laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. liepos 14 d. patikrinimÄ ir iÅ¡klausius ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus žodžiu bei gavus paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu, buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė ne tik pasisavino klientės turtÄ , tačiau padarė ir daugybę kitų su jos darbo pareigomis nesuderinamų pažeidimų.

Todėl atsakovės direktorė, atsižvelgdama į Antikorupcinės komisijos rekomendacijas ir ieÅ¡kovės veiklos patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu priėmė sprendimÄ skirti ieÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ ir atleisti jÄ iÅ¡ darbo nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. IeÅ¡kovės padaryti pažeidimai paaiÅ¡kėjo bÅ«tent atlikus jos veiklos patikrinimÄ . Kadangi akivaizdu, jog nuo laikotarpio, kuriuo ieÅ¡kovė padarė daugybę su jos darbo pareigomis nesuderinamų pažeidimų, pasibaigimo nėra praėję du metai, atsakovė tinkamai taikė darbo sutarties nutraukimÄ tokiu atveju reglamentuojančias teisės aktų nuostatas.

Ieškovės atlikti pažeidimai yra tęstinio pobūdžio ir tęsėsi iki pat to momento, kai viskas paaiškėjo 2017 metų rugpjūtį. Ieškovės elgesys, teikiant paslaugas O. R., vertintinas, kaip akivaizdus piktnaudžiavimas pareigomis, naudojimasis susidariusia situacija ir kliento sveikatos būkle, neleistinas kliento turto naudojimas, naudos siekimas ir jokiomis aplinkybėmis netoleruotinas elgesys. Ieškovė, atlikdama (duomenys neskelbtini) darbo funkcijas, turėjo veikti laikydamasi jos darbo funkcijas reglamentuojančių teisės aktų.

Å iuo aspektu svarbu yra tai, kad ieÅ¡kovė elgėsi nesuderinamai su jos darbo pareigomis ne tik tuo laikotarpiu, kol atsakovė teikė klientei O. R. pagalbos į namus paslaugas, bet ir po to, kai oficialiai atsakovė klientei paslaugų nebeteikė. IeÅ¡kovė Å¡iurkščiai pažeidė darbo pareigas, nes nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. liepos 14 d. teikė atsakovės klientei O. R. pagalbos į namus paslaugas ir tuo metu, įgijusi klientės O. R. pasitikėjimÄ , pasinaudodama klientės liga ir negalėjimu save tinkamai dėl ligos atstovauti, pasitelkė trečiuosius asmenis ir 2016 m. birželio 20 d. gavo notarinį įgaliojimÄ , nors į jos pareigas tai neįėjo, 2016 m. birželio 30 d. pasinaudojo gautu įgaliojimu ir pasisavino klientės pinigines lėšas, nuimdama jas nuo klientės sÄ skaitos.

Atsiliepime pažymima, kad klientės atstovavimas ir tarpininkavimas institucijose įeina į Pagalbos į namus paslaugų teikimo sutartį. Todėl jokie papildomi įgaliojimai paslaugas teikiantiems atsakovės darbuotojams nėra suteikiami. Pagal socialinio darbuotojo padėjėjo pareiginių nuostatų, su kuriais ieÅ¡kovė buvo supažindinta, 14 p. ieÅ¡kovė privalėjo informuoti atsakingus atsakovės asmenis apie bet kokiÄ pasikeitusiÄ klientės situacijÄ , savarankiÅ¡kumo lygį ir poreikius, o pagal 15 p. – ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ apskaityti suteiktas pagalbos į namus paslaugas nustatyta tvarka.

Tačiau ieÅ¡kovė neinformavo jokių atsakingų asmenų apie tai, kad yra poreikis klientei atlikti tam tikrus veiksmus, kuriems reikalingas toks įgaliojimas. Atsakovės direktoriaus 2016 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-l patvirtinto Pagalbos į namus paslaugų teikimo tvarkos apraÅ¡o 66.2.1 punktu (duomenys neskelbtini) teikia tik tokias tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugas – kai reikia nuvykti, sumokėti mokesčius, užregistruoti pas gydytojÄ , iÅ¡raÅ¡yti ar (ir) nupirkti vaistus, pristatyti kliento praÅ¡ymus ir kitus dokumentus įvairioms institucijoms; organizuoti Å«kinius darbus.

Be to, pagal minėto apraÅ¡o 71 p., suteikus tarpininkavimo paslaugÄ , paraÅ¡oma kur ir kokie reikalai buvo tvarkyti. Tačiau ieÅ¡kovė apie tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugas, susijusias su notarais ir įgaliojimų sudarymu, niekur nepažymėjo ir Å¡iÄ informacijÄ nuslėpė, netgi jeigu toks įgaliojimas ir bÅ«tų buvęs susijęs su ieÅ¡kovės atliekamomis darbo funkcijomis ir bÅ«tinas tinkamai teikti paslaugas klientei, tai niekaip nepateisintų to fakto, kad pagal šį įgaliojimÄ ieÅ¡kovė įvairius veiksmus klientės vardu atliko ir jau po to, kai atsakovė klientei nebeteikė jokių paslaugų.

Kaip matyti iÅ¡ nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , ieÅ¡kovė nuiminėjo pinigines lėšas nuo klientės banko sÄ skaitų ne tik tuo metu, kai atsakovė klientei teikė paslaugas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. liepos 14 d., tačiau ir vėliau – 2016 m. rugpjūčio 24 d., 2016 m. lapkričio 21 d., 2016 m. gruodžio 15 d. Sudarant įgaliojimÄ pati ieÅ¡kovė ragino klientę sudaryti ir buto perleidimo sutartį, tai akivaizdžiai niekaip nėra susiję su ieÅ¡kovės atliekamomis darbo funkcijomis. 2016 m. birželio 23 d. klientė neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis sudarė testamentÄ , kuriuo butÄ paliko bÅ«tent ieÅ¡kovei.

Tokie ieÅ¡kovės veiksmai vertintini, kaip siekis gauti papildomos naudos iÅ¡ kliento už tai, už kÄ ieÅ¡kovei ir taip buvo mokamas darbo užmokestis. Taip pat tokį akivaizdų siekį gauti papildomos naudos patvirtina ir nutarime įgaliojimÄ Ä¯forminusios notarės parodymai, pagal kuriuos pati ieÅ¡kovė notarės paprašė įforminti ir klientės buto perleidimo ieÅ¡kovei sandorį, kas yra akivaizdžiai nesuderinama su ieÅ¡kovės tuo metu atliekamomis pareigomis. IÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes patvirtino ir tyrimo metu apklausti A.

Å . ir M. V., kurie dalyvavo kaip liudytojai sudarant įgaliojimÄ , ir kurie abu nurodė, kad pagrindinis tikslas, dėl kurio juos pati ieÅ¡kovė pasikvietė kaip liudytojus, buvo tas, kad ieÅ¡kovė prižiÅ«ri senyvÄ močiutę, kuri už priežiÅ«rÄ nori palikti jai visÄ turtÄ . Be to, ieÅ¡kovė nuo klientės banko sÄ skaitos nuėmė daugybę piniginių lėšų, tačiau pateikė tik dalies jų panaudojimÄ patvirtinančius dokumentus. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad ieÅ¡kovė pavieÅ¡ino konfidencialiÄ informacijÄ apie klientės O.

R. sveikatos bÅ«klę tretiesiems asmenims, pasitelkdama juos notarinio įgaliojimo gavimui, ir taip pažeidė (duomenys neskelbtini) nuostatuose numatytÄ pareigÄ užtikrinti informacijos apie klientÄ konfidencialumÄ . Disponavo klientės butu, neturėdama tam įgaliojimo ir jį iÅ¡nuomojo tretiesiems asmenims, ėmė nuomos pinigus, neinformavo apie tai klientės ir panaudojo už nuomÄ gautus pinigus neaiÅ¡kiems tikslams. IeÅ¡kovė neinformavo atsakovės Socialinės priežiÅ«ros paslaugų skyriaus vadovės ir vyr. socialinio darbuotojo apie klientės O.

R. probleminę situacijÄ ir nuslėpė informacijÄ apie tai, kad ji, kaip darbuotoja, naudojasi klientės turtu, t. y. piniginėmis lėšomis ir butu. 2017 m. rugpjūčio 24 d. žodžiu, dalyvaujant atsakovės direktorei Dianai Stankaitienei, direktorės pavaduotojai E. B. ir Socialinės priežiÅ«ros paslaugų skyriaus vadovei S. B., ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad davė kyÅ¡ius įvairių valstybės ir savivaldybės institucijų pareigÅ«nams, tačiau raÅ¡tiÅ¡kame pasiaiÅ¡kinime Å¡iÄ informacijÄ nuslėpė ir pareigÅ«nų, kuriems davė kyÅ¡ius, nenurodė.

Atsiliepime taip pat pažymima, kad ieÅ¡kovė turėjo neteisėtų pajamų, nes 2017 m. rugpjūčio 24 d. pokalbio pas atsakovės direktorę metu prisipažino, kad dalį nuo O. R. sÄ skaitos nuimtų pinigų pasiėmė sau kaip atlygį už O. R. suteiktas paslaugas. Todėl ieÅ¡kovės veiksmai buvo įvertinti, kaip Å¡iurkÅ¡tÅ«s darbo pareigų pažeidimai, nes dėl jų atsakovė visiÅ¡kai nebegali pasitikėti ieÅ¡kove, kaip darbuotoja. Atsakovė įsitikinusi, kad ieÅ¡kovė minėtais veiksmais pažeidė savo darbo pareigas, galimai padarė žalos klientei, neabejotinai padarė žalos atsakovės dalykinei reputacijai.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovė ir jos atstovas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, davė paaiÅ¡kinimus. Teismo posėdyje atsakovės atstovai palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus praÅ¡ymus, davė paaiÅ¡kinimus. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008 m. balandžio 18 d. tarp Å¡alių buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 612 (el. b. t. I, psl. 6-7), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė nuo 2008 m. balandžio 21 d. dirbo (duomenys neskelbtini) BÄ® Klaipėdos miesto socialinės paramos centre.

BĮ Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktorės 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. P-111 (el. b. t. I, psl. 9-10) darbo sutartis su ieÅ¡kove buvo nutraukta nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. IeÅ¡kovės atleidimo pagrindu nurodytas – Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas. Dėl termino kreiptis į teismÄ atnaujinimo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nuÅ¡alinimo, neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vienÄ mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimÄ .

Pagal DK 220 straipsnio 2 dalį praleistas praÅ¡ymo pateikimo terminas gali bÅ«ti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu; tokiu atveju teikiamame praÅ¡yme turi bÅ«ti nurodytos termino praleidimo priežastys; praleistÄ praÅ¡ymo pateikimo terminÄ darbo ginčų komisija atnaujina Å¡ias priežastis pripažinusi svarbiomis. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. vasario 20 d. sprendime Nr. DGKS-980 (el. b. t.

I, psl. 11-12) konstatuota, kad ieÅ¡kovė į komisijÄ kreipėsi, praėjus beveik 5 mėnesiams nuo paaiÅ¡kėjimo apie jos pažeistas teises. Dėl ieÅ¡kovės argumentų, kad ji anksčiau nesikreipė į komisijÄ , nes dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo patyrė didžiulį stresÄ , darbo ginčų komisijos sprendime pažymėta, jog ieÅ¡kovė komisijos posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki kreipimosi į komisijÄ dienos hospitalizuota nebuvo, į gydytojus nesikreipė, ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog jos patiriamas stresas buvo toks stiprus, kad ji objektyviai negalėjo ginti savo teisių.

Atsižvelgdama į tai, darbo ginčų komisija minėtu sprendimu ieÅ¡kovės nurodytų delsimo kreiptis į komisijÄ priežasčių nepripažino svarbiomis, praÅ¡ymo pateikimo darbo ginčų komisijai termino neatnaujino ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atsisakė nagrinėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje pasisakydamas dėl DK 289 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 26 įstatymo Nr. XI-2127, įsigaliojusio 2013 m. sausio 1 d., redakcija) nustatyto trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisijÄ kvalifikavimo, yra ne kartÄ konstatavęs, kad trijų mėnesių terminas yra procedÅ«rinis terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2009; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-665/2013), kuriam taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, iÅ¡skyrus darbo įstatymų nustatytas iÅ¡imtis.

Å is terminas nėra ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl dėl jo netaikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus „IeÅ¡kinio senatis“ (CK 1.124–1.135 straipsniai) normos. ProcedÅ«rinis terminas– tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedÅ«rose. DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamÄ jo pažeistų teisių gynybÄ teisme, o lemia teisės atlikti procedÅ«rinį veiksmÄ iÅ¡nykimÄ , t. y. asmens procedÅ«rinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

Jam (terminui) pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas negali bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ esmės darbo ginčų komisijoje, tačiau asmuo, nesutinkantis su darbo ginčų komisijos sprendimu, turi teisę per vieno mėnesio nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminÄ , kuris yra procesinis, pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį apylinkės teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo, dėl kurio iÅ¡nagrinėjimo buvo kreiptasi į darbo ginčų komisijÄ , nagrinėjimÄ Ä¯ teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Teismo nuomone, Å¡i kasacinio teismo praktika, nors ir suformuota aiÅ¡kinant iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 296 straipsnio nuostatas, tačiau, teismo nuomone, taikytina ir aiÅ¡kinant Å¡iuo metu galiojančio DK 220 straipsnio nuostatas. Å iame kontekste pažymėtina, kad praleisto procedÅ«rinio termino kreiptis į darbo ginčų komisijÄ atnaujinimo klausimas yra darbo ginčų komisijos kompetencija, todėl teismas Å¡io termino praleidimo priežasčių iÅ¡ naujo nevertina ir dėl jų plačiau nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal pirmiau nurodytÄ teismų praktikÄ nei aptariamo termino praleidimas, nei atsisakymas jį atnaujinti nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , teismas toliau vertina tai, kaip ieÅ¡kovė laikėsi įstatymų nustatyto termino kreiptis į teismÄ . DK 220 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismÄ pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme.

Nustatyta, kad darbo ginčų komisija sprendimÄ priėmė 2018 m. vasario 20 d. Taigi terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti teisme baigėsi 2018 m. kovo 20 d. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi 2018 m. balandžio 20 d., taigi praleidusi DK 220 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ . Kaip minėta, pagal pirmiau minėtÄ teismų praktikÄ , kuri nors ir suformuota aiÅ¡kinant iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 296 straipsnio nuostatas, tačiau, teismo nuomone, taikytina ir aiÅ¡kinant Å¡iuo metu galiojančio DK 220 straipsnio 2 dalies nuostatas, DK nustatytas terminas kreiptis į teismÄ pripažįstamas procesiniu terminu.

Taigi jį teismas taiko savo iniciatyva. Todėl, nepaisant to, kad abi Å¡alys šį terminÄ Ä¯vardija kaip ieÅ¡kinio senaties terminÄ , teismas ex officio spręs dėl to, ar yra pagrindas praleistÄ procesinį terminÄ kreiptis į teismÄ atnaujinti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ taisyklę asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytÄ ar teismo paskirtÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas.

Ä®statymas nenumato aplinkybių, kurios gali bÅ«ti pripažįstamos svarbia termino praleidimo priežastimi, taigi įvertinti jų svarbumÄ ir įtakÄ termino praleidimui yra teismo kompetencija. Svarbiomis Å¡io procesinio termino praleidimo priežastimis gali bÅ«ti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytÄ terminÄ ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1636/2012).

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. vasario 20 d. sprendimÄ Nr. DGKS-980 gavo 2018 m. kovo 5 d. (el. b. t. II, psl. 114). IÅ¡ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. kovo 21 d. sprendimo (el. b. t. I, psl. 37-38), kuriuo ieÅ¡kovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, matyti, kad ieÅ¡kovė praÅ¡ymÄ Å¡iai teisinei pagalbai gauti pateikė 2018 m. kovo 5 d., t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kai gavo darbo ginčų komisijos sprendimÄ .

IÅ¡ Å¡io sprendimo taip pat matyti, kad ieÅ¡kovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 2018 m. kovo 6 d., 2018 m. kovo 15 d. teikė papildomus dokumentus. Pabrėžtina, kad antrinė teisinė pagalba ieÅ¡kovei suteikta jau pasibaigus DK 220 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui kreiptis į teismÄ . Pažymėtina, kad nors ieÅ¡kovė, kaip pažymi atsakovės atstovai, apie darbo ginčų komisijos sprendimÄ nenagrinėti ginčo sužinojo iÅ¡kart po jo nagrinėjimo, veiksmingai realizuoti savo teise pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme, t. y. parengti ieÅ¡kinį, surinkti reikiamus dokumentus, galėjo tik užsitikrinusi teisinę pagalbÄ .

Pažymėtina, kad laiko tarpai tarp ieÅ¡kovės veiksmų užsitikrinant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , taip pat tarp tokios pagalbos ieÅ¡kovei suteikimo ir ieÅ¡kinio pateikimo teismui nėra tokie dideli, kad negalėtų bÅ«ti pateisinti, vadovaujantis protingumo ir rÅ«pestingumo kriterijais. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas termino kreiptis į teismÄ praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas šį terminÄ atnaujinti. Dėl atleidimo teisėtumo Dėl ieÅ¡kovės argumentų, susijusių su netinkamai nurodytu atleidimo pagrindu, pažymėtina, kad BĮ Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktorės 2017 m. rugpjūčio 25 d.

įsakyme Nr. P-111 (el. b. t. I, psl. 9-10), kuriuo ieškovė buvo atleista iš darbo, kaip atleidimo pagrindas, nurodytos 2016 m. rugsėjo 14 d. priimto Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 6, 7 punktų nuostatos. Teismas negali nesutikti su ieškovės teiginiu, kad šios nuostatos yra išdėstytos ne nurodytame Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme, o šiuo įstatymu patvirtintame Darbo kodekse.

Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad su ieškove sudarytos darbo sutarties priede (el. b. t. I, psl. 8), kurį pasirašė ir ieškovė, teisės aktas, kurio normų pagrindu atsakovė atleista, nurodytas tiksliai – Darbo kodeksas. Todėl, teismo vertinimu, 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakyme Nr. P-111 teisiškai nekorektiškai nurodytas teisės akto pavadinimas nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė galėjo nežinoti, kokių teisės normų pagrindu yra atleista, ar kad apskritai nėra nurodytas ieškovės atleidimo pagrindas.

Taigi ieÅ¡kovė buvo atleista pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 3 dalies 6, 7 punktus. DK 58 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimÄ darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. DK 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ . Pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ priežastis nutraukti darbo sutartį gali bÅ«ti Å¡iurkÅ¡tus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas.

DK 58 straipsnio 3 dalies 6, 7 punktuose nustatyta, kad Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikoma darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika, taip pat kiti pažeidimai, kuriais Å¡iurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. DK 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo.

Atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Pagal šį teisinį reglamentavimÄ , kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktÄ , bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus. Teismas vertina, kvalifikuoja ir sprendžia, ar darbuotojo neteisėti veiksmai atitinka Å¡iurkÅ¡taus darbo pažeidimo sÄ vokÄ ir ar sudaro pagrindÄ nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , nepriklausomai nuo to, pagal kurį DK 58 straipsnio 3 dalies punktÄ kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ juos kvalifikavo darbdavys.

Sprendžiant klausimÄ , ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie Å¡iurkščių, bÅ«tina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobÅ«dį, dėl Å¡io pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formÄ , darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtakÄ Å¡iam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad veika Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sÄ lygos: konkretÅ«s darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryÅ¡ys, darbuotojo kaltė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Vertinant ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ visų pirma pažymėtina, kad pagal DK 58 straipsnio 6 dalį sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo ir ne vėliau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo jo padarymo dienos.

Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiÅ¡kėja atlikus auditÄ , inventorizacijÄ ar veiklos patikrinimÄ . Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovės veiksmai, kurie buvo kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas, darbdaviui paaiÅ¡kėjo 2017 m. rugpjūčio 23 d. vyr. socialinei darbuotojai A. M. apie tai praneÅ¡us (el. b. t. II, psl. 69). Pažymėtina ir tai, kad vėliau 2017 m. rugpjūčio 24 d. darbdavio atlikti veiksmai aptariant J.

R. veiklÄ teikiant paslaugas O. R. Antikorupcijos komisijoje (el. b. t. II, psl. 11-13), teismo nuomone, nėra „veiklos patikrinimas“ DK 58 straipsnio 6 dalies prasme, nes tai buvo ne toks veiklos patikrinimas, kurio metu apskritai paaiÅ¡kėjo ieÅ¡kovės veikos, o darbdavio reakcija į jau paaiÅ¡kėjusias veikas, siekiant apsispręsti dėl taikytinos atsakomybės ir (ar) kitų veiksmų, kaip antai kreipimosi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas, spręsdamas dėl to, ar ieÅ¡kovė padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , vertins tik tuos jos veiksmus, kurie atlikti ne anksčiau kaip Å¡eÅ¡i mėnesiai iki ieÅ¡kovės atleidimo, nes tik tokie ieÅ¡kovės veiksmai Å¡iuo atveju sudaro teisėtÄ pagrindÄ jÄ atleisti.

Apibendrinus BĮ Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktorės 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakyme Nr. P-111 (el. b. t. I, psl. 9-10), kuriuo ieškovė atleista iš darbo, turinį, konstatuotina, kad ieškovė atleista dėl jos santykių su buvusia atsakovės kliente O. R., disponuojant jos piniginėmis lėšomis, turtu, paviešinant konfidencialius duomenis, susijusius su O. R. sveikatos būkle tretiesiems asmenims. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad O. R. buvo atsakovės klientė iki 2016 m. liepos 14 d., o ieškovė, kaip atsakovės darbuotoja, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. liepos 14 d. teikė O.

R. socialines paslaugas. Tarp Å¡alių nėra ginčo ir dėl to, kad ieÅ¡kovė, teikusi socialines paslaugas O. R. kaip atsakovės darbuotoja, 2016 m. birželio 20 d., dalyvaujant tretiesiems asmenims, gavo savo klientės O. R. įgaliojimÄ (el. b. t. I, psl.

13) disponuoti O. R. piniginėmis lėšomis ir jomis disponavo. DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatyto pusės metų nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo termino sprendimui dėl darbo sutarties nutraukimo priimti kontekste pažymėtina, kad 2016 m. birželio 20 d. įgaliojimas disponuoti O. R. piniginėmis lėšomis buvo iÅ¡duotas vienerių metų terminui, taigi minėto įgaliojimo pagrindu tarp ieÅ¡kovės ir O. R. susiklostė teisiniai įgaliojimo teisiniai santykiai, kurie truko iki 2017 m. birželio 20 d., todėl ieÅ¡kovės veiksmai, sudarant šį įgaliojimÄ ir tampant klientės įgaliotine disponavimui jos piniginėmis lėšomis, galėjo bÅ«ti vertinami priimant sprendimÄ dėl darbo sutarties su ja nutraukimo ir DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatyto pusės metų termino nepažeidžia.

Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros 2018 m. kovo 29 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (el. b. t. I, 22-35) užfiksuotų M. Č. paaiÅ¡kinimų matyti, kad ieÅ¡kovė disponavo O. R. priklausančiu butu, t. y. tarėsi dėl jo nuomos, paimdavo nuompinigius 2017 m. balandžio – gegužės mėn. Taigi Å¡ie veiksmai taip pat galėjo bÅ«ti vertinami, priimant sprendimÄ dėl darbo sutarties su ja nutraukimo ir DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatyto pusės metų termino nepažeidžia.

Pažymėtina, kad atsakovės įrodinėjamas konfidencialumo pareigos nesilaikymas, teismo vertinimu, nepatenkÄ Ä¯ DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatyto pusės metų nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo termino sprendimui dėl darbo sutarties nutraukimo priimti, todėl teismas Å¡ių ieÅ¡kovės veiksmų nevertina ir dėl jų plačiau nepasisako. Sprendžiant dėl ieÅ¡kovės atleidimo teisėtumo, visų pirma turi bÅ«ti įvertinta, ar ieÅ¡kovė pažeidė darbo teisės normas ar darbo sutartį (DK 58 straipsnio 1 dalis).

Pagal DK 3 straipsnio 1 dalį darbo teisės normas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡is kodeksas, kiti darbo santykius reglamentuojantys įstatymai, Europos SÄ jungos teisės aktai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų norminiai teisės aktai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybų susitarimai ir kiti vietiniai norminiai teisės aktai. IeÅ¡kovės veiksmų, už kuriuos jai taikyta drausminė atsakomybė, atlikimo metu galiojo BĮ Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktorės 2016 m. kovo 16 d.

įsakymu Nr. V-262 patvirtintos Vidaus darbo tvarkos taisyklės (t. II, psl. 81-93). Pažymėtina, kad teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinantys, kad ieškovė su šiomis taisyklėmis buvo supažindinta. Ieškovei kilus abejonių, teismui taip pat buvo pateiktas darbuotojų supažindinimo su Vidaus tvarkos taisyklėmis žurnalas, ir teismas, įvertinęs jame esančius numeracijos netikslumus pažymi, kad, atsižvelgiant į jų pobūdį, taip pat tai, kad numeracija buvo tęsiama kiekvieno iš pasirašiusiųjų, numeracijos nenuoseklumas tikėtinai yra eilutę pildžiusio asmens klaida ir dėl to teismas neturi pagrindo abejoti šio žurnalo tikrumu.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė 2016 m. balandžio 6 d. buvo pasiraÅ¡ytinai supažindinta su 2016 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-262 patvirtintomis Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, taigi jai turėjo bÅ«ti žinomas jų turinys ir jos prievolė minėtų taisyklių laikytis. Vidaus tvarkos taisyklių 33.9 punkte nustatyta, kad BĮ Klaipėdos miesto socialinės paramos centro darbuotojams draudžiama atlikti veiksmus, tiesiogiai pažeidžiančius klientų interesus ir konstitucines teises: disponuoti kliento turtu, t. y. pajamomis ir kitu turtu, perduoti informacijÄ apie klientÄ tretiesiems asmenims, gauti neteisėtas pajamas už pareigų, numatytų pareigybės apraÅ¡yme, atlikimÄ ir kitaip kenkti klientų interesams.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Vidaus tvarkos taisyklių 33.9 punkte nustatytas draudimas disponuoti kliento turtu negali būti suprantamas vien kaip galiojantis konkretaus darbuotojo darbo laiku ar tik tol, kol klientas yra sudaręs sutartį su socialinių paslaugų teikėju. Siaurai aiškinant šios nuostatos turinį, ji neatliktų savo paskirties – apsaugoti BĮ Klaipėdos miesto socialinės paramos centro kliento turtinius interesus. Ieškovės paaiškinimais ir bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su O.

R. susipažino bÅ«tent atlikdama savo, kaip atsakovės darbuotojos pareigas, todėl jai galiojo draudimas nesudaryti tokių sandorių ir neprisiimti tokių įsipareigojimų centro klientei, kurie bÅ«tų nesuderinami su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis. Kartu pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai bei sÄ Å¾iningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtÄ , laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).

Atsižvelgiant į tai, kad tarp ieÅ¡kovės ir O. R. iki 2017 m. birželio 20 d. buvo sudarytas įgaliojimas, leidžiantis ieÅ¡kovei disponuoti buvusios klientės lėšomis, taip pat tai, kad ieÅ¡kovė ne Å¡io įgaliojimo ribose disponavo O. R. priklausančiu butu, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovė pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 33.9 punktÄ ir kartu savo darbo pareigas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl drausminės nuobaudos rÅ«Å¡ies parinkimo, yra konstatavęs, kad darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumÄ ir jos įtakÄ darbo drausmės užtikrinimui.

Darbuotojo požiÅ«ris į padarytÄ pažeidimÄ , kaltės pripažinimas, kritiÅ¡kas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikÅ¡mės drausminės atsakomybės rÅ«Å¡ies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimÄ padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogÄ stauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumÄ darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti.

Jeigu iÅ¡vardytos aplinkybės rodo pažeidimÄ padariusio asmens abejingumÄ dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymÄ su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali bÅ«ti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2014). Paminėtos kasacinio teismo nutarties kontekste aktuali yra ieÅ¡kovės pozicija dėl ginčo įvykio, kurios ji laikėsi darbdaviui tiriant darbo drausmės pažeidimÄ , o taip pat vėliau bylÄ nagrinėjant darbo ginčų komisijoje ir teisme.

Tiek savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime, tiek nagrinėjant bylÄ ikiteismine ir teismine tvarka ieÅ¡kovė padaryto pažeidimo nepripažino ir laikėsi pozicijos, kad ji yra nekalta. Kasacinis teismas savo nutartyse taip pat yra pažymėjęs, jog tam, kad bÅ«tų konstatuotas Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas, ne visais atvejais bÅ«tina, kad darbdavys dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų patirtų realių nuostolių. Padariniai (pvz., nuostoliai, kliento netekimas, prarasta reputacija, prarastas pasitikėjimas darbuotoju ir pan.) yra vienas iÅ¡ požymių, leidžiančių spręsti dėl taikytos griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo – darbuotojui pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-254-248/2017).

Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad ieÅ¡kovės veiksmai kenkia įstaigos reputacijai, mažina pasitikėjimÄ ja, kelia grėsmę atsakovės klientams, todėl atsakovė, atsižvelgdama į darbo pareigų pažeidimo pobÅ«dį ir ieÅ¡kovės elgesį, turėjo pagrindÄ atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies 7 punkto nuostatomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, taip pat susijusius reikalavimus dėl ieÅ¡kovės grÄ Å¾inimo į darbÄ , vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo.

Pažymėtina ir tai, kad pagal DK 151 straipsnį kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ . Nesant teisinio ir faktinio pagrindo ieÅ¡kovės atleidimÄ pripažinti neteisėtu, taip pat nėra pagrindo ir priteisti jai neturtinės žalos atlyginimÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovė pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, pagrindžiančius 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokatų teisinę pagalbÄ (el. b. t.

II, psl. 99-103). Visus materialinius ieÅ¡kinio reikalavimus atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos jai iÅ¡ ieÅ¡kovės. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 269, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : Atnaujinti terminÄ ieÅ¡kovei J. R. kreiptis į teismÄ pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo teisme. IeÅ¡kovės J. R. ieÅ¡kinio dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ieÅ¡kovės grÄ Å¾inimo į darbÄ , vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir neturtinės žalos priteisimo netenkinti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. R. atsakovei biudžetinei įstaigai Klaipėdos miesto socialinės paramos centrui 1 200 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokatų teisinę pagalbÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Monika Lapukaitė