2022-09-12 Nr. BB-5402-1-01-1-00068-2021-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4396/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00068-2021-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. M. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Betingio kasacinio skundo, dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 9 d. nutarties, priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatoriai kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą E. M. atžvilgiu nutraukti. Kasatorių nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti ir neteisingi, priimti padarius esminius BPK pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo E. M. teisės. Esminiai pažeidimai padaryti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas tokių pažeidimų, anot kastorių, nenustatė ir jų neištaisė. Taigi teismai padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl E. M. kaltės, įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. E. M. kaltė grindžiama tik prielaidomis.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatoriai nesutinka su žemesnės instancijos teismų išvadomis dėl E. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir kelia klausimą, ar iš tiesų BMW automobilį eismo įvykio metu vairavo E. M., kai be jo, šiame automobilyje buvo ir daugiau asmenų, kurie policijos nebuvo nustatyti. Tokią poziciją kasatoriai grindžia pateikdami kitokį žemesnės instancijos teismų nustatytų įvykio aplinkybių vertinimą, kelia abejones dėl liudytojo M. I., į kurio automobilį atsitrenkė neblaivus E. M., parodymų, kuriuos teismai vertino kaip nuoseklius ir jais vadovavosi priimdami sprendimus, taip pat nesutinka, kad teismai nuteistojo E. M., liudytojų E. B. ir E. A. parodymus atmetė kaip nepatikimus, be to pateikia versiją, kad galimai ir M. I. galėjo būti kaltas dėl eismo įvykio kilimo ir kad šios aplinkybės nebuvo tiriamos. Pažymėtina, kad tokie faktinio pobūdžio argumentai, kuriais neigiamos žemesnės instancijos teismų išvados, pateikiami samprotavimai dėl kitokių faktinių įvykio aplinkybių galimo buvimo, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, įtvirtintų BPK 369 straipsnyje. Kaip ne kartą minėta, klausimai, ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės galutinai išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde turi būti keliami teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti ne su baudžiamojo įstatymo taikymo ir esminiais BPK pažeidimais susiję klausimai.

Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nebuvo pateikta argumentų dėl E. M. galimo teisės į gynybą pažeidimo, neužtikrinus jam gynėjo, vertėjo į lietuvių kalbą pagalbos nuo sulaikymo momento iki pirmosios įtariamojo apklausos 2021-01-01 bei iki proceso pradžios pirmosios instancijos teisme, taigi šis klausimas nebuvo nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis aukščiau nurodyta norma, konstatuotina, kad ši kasacinio skundo dalis, paduota dėl nuosprendžio ir nutarties, kurie kasacine tvarka negali būti skundžiami (BPK 372 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Kasatoriai skunde kelia klausimą dėl paskirtos bausmės E. M. švelninimo neperžengiant BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuota kaltininko veika, ribų. Paminėtina, kad kasacinės instancijos teismas skirtinų bausmių dydžių klausimą pirmiausiai nagrinėja netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 376 straipsnio 3 dalies) požiūriu, pvz., ar nepažeistos sankcijos ribos, kitos bausmių skyrimo nuostatos, ar pritaikyta tinkama BK straipsnio redakcija ir pan. Bausmių dydžio klausimas gali būti nagrinėjamas ir esminio baudžiamojo proceso pažeidimo požiūriu, pvz., ar apeliacinės instancijos teismas, keisdamas bausmę, neperžengė skundo nagrinėjimo ribų. Tačiau bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo kaip šiuo atveju (kasatoriai prašo atsižvelgti į bylos aplinkybes, vertinti nuteistojo asmenybę), nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-39-895/2016). Kasacinės instancijos teismas nesprendžia išimtinai tik dėl teismų paskirtos bausmės rūšies ir dydžio.

Atrankos kolegija daro išvadą, kad teisinių argumentų, pagrindžiančių apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, skunde nesuformuluota.

Nuteistojo ir jo gynėjo kasacinį skundą kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. M. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Betingio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Rima Ažubalytė

Algimantas Valantinas