N-575-664-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-664/2012

Teisminio proceso Nr. 4-01-3-07312-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. T., atstovaujamos advokato M. K., apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutarimo L. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 30 d. nutarimu pripažino L. T. (toliau – ir L. T.) kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir skyrė jai galutinę nuobaudą – 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 metams ir 6 mėnesiams.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog L. T. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, jog ji 2010 m. lapkričio 24 d., apie 21 val., vairuodama automobilį „BMW X5“ ir važiuodama aikštelėje prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje atbuline eiga, buvo neatidi, atsitrenkė į stovintį automobilį „Hyundai Getz“ ir jį apgadino, nubrozdindama priekinį bamperį dešinėje pusėje bei apgadindama dešinės pusės priekinį žibintą, po ko iš eismo įvykio vietos pasitraukė nepranešusi policijai, tokiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 234 punktų reikalavimus.

Pažymėjo, jog L. T. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad su automobiliu „BMW X5“ 2010 m. lapkričio 23 d. ryte ji kartu su A. D. išvažiavo komandiruotėn į Klaipėdos miestą, kur apsistojo pas I. D., o į Vilnių grįžo tik lapkričio 25 dieną ir jokiame eismo įvykyje Vilniuje nedalyvavo. Teismas apžvelgė byloje surinktus įrodymus ir sprendė, jog iš pateiktų dokumentų ir A. D. parodymų matyti, kad L. T. 2010 m. lapkričio 23-24 dienomis galėjo būti Klaipėdos mieste, tačiau paneigta jos versija, kad ji ten buvo ir 25 dieną bei nakvojo pas I.

D.. Pažymėjo, jog teisme apklausta liudytoja R. B. kategoriškai parodė, kad matė eismo įvykį 2010 m. lapkričio 24 d., apie 21 val. ir jame dalyvavo automobilis „BMW X5“, kurio vairuotoja iš įvykio vietos pasitraukė, o netikėti tokiais jos parodymais teismas pagrindo neturi, nes jie paremti byloje esančiais dokumentais, fotonuotraukomis. Nurodė ir tai, jog liudytoja R. B. parodė, kad kontaktas tarp automobilių buvo stiprus, ji girdėjo aiškų smūgio garsą, o liudytojas K. P. taip pat parodė, kad smūgis buvo stiprus, nes žibintas pasislinko į vidų, be to, kad sugadinimas buvo didelis patvirtina ir draudimo bendrovės išmokėta draudimo suma, todėl darė išvadą, kad nejausti jo L.

T. negalėjo. Teismas, vertindamas įrodymus, taip pat atsižvelgė į tai, kad L. T. pripažino policijoje, jog 2010 m. lapkričio 24 d. automobilį „BMW X5“ vairavo ji pati, buvo Vilniuje, važiavo aikštele (duomenys neskelbtini), apie 17 val. pastatė automobilį į požeminę aikštelę. Akcentavo, jog jai buvo suteikta pakankamai laiko prisiminti, kur ji buvo lapkričio 24 dieną, tačiau paaiškinime policijai buvimo komandiruotėje aplinkybių ji nenurodė, o jos aiškinimą, kad tuo metu neprisiminė šios aplinkybės, teismas vertina kritiškai, be to, teismui kelia abejones ir pati komandiruotė, nes įsakymas numeruotas Nr. 1 2010 metais.

Apibendrino, jog būtent L. T. padarė jai inkriminuotus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Nurodė, jog L. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, o skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgė į tai, kad L. T. nuo 2003 metų už KET pažeidimus bausta 15 kartų, tarp jų – ir 6 kartus už techninius eismo įvykius, visos nuobaudos yra galiojančios, kas rodo, kad ji yra piktybinė KET pažeidėja ir neatidi vairuotoja.

II. L. T., atstovaujama advokato M. K., nesutikdama su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 100 – 109), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Pažymi, jog išvadą, kad L. T. 2010 m. lapkričio mėnesį pas I. D. negyveno ir nenakvojo teismas grindė byloje esančia pažyma, kuri negali būti laikoma tinkamu įrodymu. Teigia, jog šioje pažymoje liudytojos parodymai užfiksuoti pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 60 straipsnio 1 dalies ir 82 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Mano, jog teismas, norėdamas suteikti liudytojai, gyvenančiai kitam mieste, galimybę duoti parodymus, turėjo vadovautis ABTĮ 64 straipsniu bei priimti nutartį dėl teisminio pavedimo.

Taip pat nurodo, jog teismas, vadovaudamasis R. B. parodymais, neįvertino tos esminės aplinkybės, kad eismo įvykis įvyko tamsoje, todėl kyla abejonių, ar ši liudytoja galėjo objektyviai identifikuoti eismo įvykį padariusį automobilį. Priduria, jog abejonių šios liudytojos parodymų objektyvumu kelia ir tai, kad eismo įvykį ji matė stovėdama balkone, teismas nesiaiškino atstumo tarp jos ir eismo įvykio vietos, be to, ji identifikavo tik vieną eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę, tačiau negalėjo tiksliai nurodyti kitos.

Nurodo, jog abejoti verčia ir tos faktinės aplinkybės, kad policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą, bei siekdami nustatyti eismo įvykį sukėlusį automobilį, kurį visiškai identifikavo liudytoja R. B., nurodžiusi, kad šis automobilis yra garaže, šio automobilio garaže nerado. Pažymi, kad pats teismas nurodė, jog automobilis „BMW X5“ dalyvavo šešiuose eismo įvykiuose, todėl manytina, jog jis galėjo būti apgadinta būtent šių įvykių metu, o automobilių „Hyundai Getz“ ir „BMW X5“ apgadinimų aukščių sutapimas negali būti neginčijamu pagrindu teigti, jog būtent šios transporto priemonės dalyvavo eismo įvykyje.

Atkreipia dėmesį, jog apžiūrint automobilį „BMW X5“ ant jo nebuvo rasta automobilio „Hyundai Getz“ dažų (panašios spalvos) pėdsakų. Teigia, jog nagrinėdamas bylą teismas a priori laikė, kad eismo įvykį padarė L. T., ką parodo jo išvados formuluotė, be to, konstatuodamas smūgio stiprumą jis iš esmės vadovavosi subjektyviu kriterijumi. Taip pat pažymi, jog L. T. nekaltumą patvirtina jos pateikti įrodymai: (duomenys neskelbtini) 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymas, kuriame užfiksuota, kad L. T. laikotarpiu 2010 m. lapkričio 23 – 25 d. buvo komandiruotėje Klaipėdoje; lengvojo automobilio kelionės lapas, kuris patvirtina, kad L.

T. su automobiliu „BMW X5“, minėtu laikotarpiu buvo Klaipėdoje, o į Vilnių grįžo tik 2010 m. lapkričio 25 d.; 2010 m. lapkričio 24 d. Pervežimo sutartis, pasirašyta L. T. Klaipėdoje; teismui pateikti rašytiniai įrodymai gauti iš VĮ „Regitra“ bei fotonuotraukos, kuriose užfiksuota, kad eismo įvykio vietoje stovi kitas „BMW X5“ automobilis, kuris visą laiką stovi būtent toje vietoje, kurioje buvo padarytas eismo įvykis. Akcentuoja, jog visi šie rašytiniai įrodymai yra nuoseklūs ir susiję, tačiau jų teismas nevertino, neatsižvelgė į L.

T. paaiškinimus, jog ji apskritai nestato savo automobilio lauke bei neapklausė I. D..

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į L. T. apeliacinį skundą prašo šio apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu L. T. pripažinta kalta, padariusi pažeidimus, numatytus

ATPK

127 straipsnio 2 dalyje ir

130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

ATPK

130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Apeliantė savo kaltę neigia, nurodydama, jog teismas, nustatinėdamas jos kaltę minėtų pažeidimų padarymu, nepagrįstai rėmėsi abejotinais ir įrodomosios galios neturinčiais duomenimis, atmesdamas jos teikiamus įrodymus, bylojančius, kad įvykio metu ji buvo komandiruotėje ir automobilio, su kuriuo padarytas eismo įvykis vairuoti negalėjo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog L. T. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, visiškai įrodyta. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, apklausė liudytoja betarpiškai pažeidimą mačiusią R. B., kurios parodymais paneigta apeliantės teikta įvykio versija. Pabrėžtina, jog minėta liudyta vienareikšmiškai patvirtino, kad matė, kaip automobilis „BMW X5“, važiuodamas atbulas, netinkamu kampu atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Hyundai Getz“ bei vėliau prisiparkavo požeminėje aikštelėje, iš kurios išbėgo moteris, vilkinti šviesia striuke (b. l. 89). Atkreiptinas dėmesys, jog jokių esminių prieštaravimų tarp šios liudytojos parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, pagrįstų įrodymais aplinkybių, dėl kurių minėta liudytoja būtų suinteresuota duoti klaidinančius parodymus, apeliantė nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jais pagrįstai remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia iš esmės fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole. Pažymėtina ir tai, jog R. B. paliudijo aiškiai mačiusi, koks tiksliai automobilis įvažiavo į automobilį „Hyundai Getz“, nurodė, jog įvykio metu degė žibintai, o jos regėjimas yra geras, todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantės teiginius, jog ji dėl tamsos ir dėl kitų priežasčių galėjo klysti identifikuodama eismo įvykį sukėlusį automobilį.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog L. T. paaiškinimai apie įvykio aplinkybes nebuvo nuoseklūs bei neprieštaringi, todėl pirmosios instancijos teismo jie pagrįstai įvertinti kritiškai. Akcentuotina, jog pirminiame paaiškinime L. T. patvirtino 2010 m. lapkričio 24 d., maždaug 17 val., iš (duomenys neskelbtini) įvažiavusi į požeminį garažą, taigi buvusi Vilniuje, ir patikino daugiau tą dieną niekur nevažiavusi (b. l. 16) ir tik vėliau pradėjo kelti versiją, esą įvykio metu ji darbo reikalais buvusi Klaipėdoje. Toks apeliantės nenuoseklumas kelia abejonių jos keliamos versijos tikrumu ir leidžia ją laikyti neatitinkančia tikrovės. Atsižvelgiant į tai bei į faktą, jog iš byloje esančių fotolentelių matyti, kad eismo įvykyje dalyvavusių sugadinimų aukštis sutampa (b. l. 14), kritiškai vertintini ir jos teiginiai, esą apgadinimai ant jos automobilio atsirado ankstesnių eismo įvykių metu. Pridurtina, jog nors L. T. ir pateikė duomenų, kurie, kaip teigia ji pati, įrodo jos komandiruotės Klaipėdoje 2010 m. lapkričio 23 – 25 d. faktą, jie taipogi vertintini kritiškai, nes matyti, kad juos teikė (duomenys neskelbtini), o bylos medžiaga rodo, kad L. T. yra vienintelė šios įmonės akcininkė bei direktorė, be to, šie dokumentai prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog L. T. taip pat kelia teismo galėjimosi remtis byloje esančia pažyma (b. l. 80), kurioje konstatuojama, kad I. D., turėjusi, apeliantės teigimu patvirtinti, kad komandiruotės į Klaipėdą metu L. T. apsistojo pas ją, pažymėjo, jog apeliantė niekada, įskaitant ir 2010 m. lapkričio mėnesį, pas ją negyveno, klausimą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog teisėjų kolegija minėtą pažymą laiko tinkamu įrodymu ABTĮ 57 straipsnio prasme. Atkreiptinas dėmesys, jog nors apeliantė ir tikina, kad I. D. parodymais galima būtų remtis tik ją tinkamai, pagal įstatymų reikalavimus, apklausus teismo posėdyje, su tokia jos pozicija nagrinėjamu atveju nesutiktina, nes, pirma, minėta pažyma teismas rėmėsi tik kaip vienu iš įrodymų, paneigiančių L. T. keliamą įvykio versiją, antra, teismas pažymoje nurodomus faktus nustatė ex officio, tokiu būdu įgyvendindamas ABTĮ 81 straipsnio pareigą būti aktyviam, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes. Be to, iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog I. D. buvo ne kartą kviečiama atvykti į teismo posėdį, tačiau neatvyko, o L. T. atstovas iš esmės neprieštaravo bylos išnagrinėjimui be minėtosios liudytojos, bet priešingai – nurodė, jog ji yra užsienio ligoninėje bei pasiūlė vietoje jos liudytoju iškviesti kitą asmenį (b. l. 91). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nėra pagrįsta teigti, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas.

Remiantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo

144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

L. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius