90a11856-5e15-4e4b-8bb2-44985c2a17cd · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1329-667/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01389-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.4 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 28 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Alvydas Rimkevičius iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokuroro Evaldo Tarasevičiaus pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V.

B., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iÅ¡siskyręs, nedirbantis, 2 grupės invalidas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartÄ : 2017 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį. - laisvės apribojimu 1 metams, paskirti įpareigojimai, bausmę atlikęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas n u s t a t ė: V. B. 2019 m. sausio 9 d., apie 23.00 val., bÅ«damas R. R. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kilusio konflikto metu ne mažiau keturių smÅ«gių sudavė kumščiu nukentėjusiajam R. R. K. į veidÄ ir galvos sritį, iÅ¡ kojos vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į kaklÄ ir vienÄ kartÄ kumščiu sudavė į krÅ«tinę, tuo padarydamas R. R. K. minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ ir poodinę kraujosruvÄ kairės akiduobės srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad R. R. K. pažįsta, jis yra jo antros eilės pusbrolis iÅ¡ mamos pusės. Su juo nebendrauja, susitikus gatvėje pasisveikina. Jis daugiau bendrauja su R. R. K. tėvu A., pavardės nepamena. 2019 m. sausio 9 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Pas jį į svečius buvo atėjęs kaimynas K. Å .. Jie dviese vartojo alkoholinius gėrimus, iÅ¡gėrė vienÄ 0,5 l talpos brendžio butelį. Nuo iÅ¡gerto alkoholio kiekio jautėsi lengvai apsvaigęs. Apie 21.40 val. jis nusprendė nueiti pas pusbrolį R.

R. K. į svečius. Kaimynas K. jį dar bandė atkalbėti, sakė, kad tenai bus problemų, t. y. gali įvykti konfliktas, kadangi jis gerai pažįsta R.. IÅ¡ namų pasiėmė saldainių dėžę, uogienės, deÅ¡ros. Po Å¡venčių norėjo nueiti jį pasveikinti. Kartu su K. pėsčiomis ėjo palei bėgius takeliu iki R. namų. Ėjo gerÄ pusvalandį, kadangi ėjo per sniegÄ . Apie kelintÄ valandÄ buvo pas R. nežino. Kur R. gyvena žino, tačiau nei gatvės, nei namo numerio nežino, tik tiek, kad namas stovi prie bėgių.

Jis pabaladojo į langÄ . Duris atidarė R. draugė, jos vardo nežino. Įėjus į vidų jis atsisėdo prie stalo ant lovos, K. atsisėdo Å¡alia. R. buvo namie ir jo draugė, jam pasirodė, kad jie taip pat buvo galimai iÅ¡gėrę, t. y pavartoję alkoholinių gėrimų. V. B. tai draugei padavė maistÄ , ji padėkojo. R. paklausė, kodėl be butelio atėjo, t. y. kodėl be alkoholinių gėrimų. R. pasakė, jam kelis necenzÅ«rinius žodžius, pavadino jį invalidu. V. B. atsistojo ir pasakė R., kad jis nurimtų.

R. R. K. jį pastÅ«mė rankomis ir jis atsitrenkė nugara į pečių. Jis pasakė R. „kÄ dirbi“. R. R. K. jam vėl porÄ Å¾odžių pasakė. V. B. tada jam iÅ¡ kairės rankos delnu sudavė per žandÄ . Jie tarpusavyje su R. apsižodžiavo. Paskui abudu pasistumdė, K. sakė, kad baigtų tas nesÄ mones. Jis, V. B., buvo piktas, prisiminė senas nuoskaudas ir jie susistumdė, V. B. dar iÅ¡ deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė R. į veido sritį. Prisimena, kad du kartus sudavė smÅ«gius iÅ¡ rankos.

Buvo neblaivus, susinervinęs, gal tiksliai ir nepamena kiek smÅ«gių sudavė. Paskui aprimo, R. draugė padarė kavos. Pastebėjo, kad nebėra R., paklausė jo draugės, kur R., ji atsakė, kad nėra, išėjo. Jis su K. pabaigė gerti kavÄ ir išėjo. Kaip minėjo, gailisi dėl to kas įvyko, kad R. sudavė smÅ«gius, taip pasielgė, kadangi buvo neblaivus. R. R. K. jį sunervavo, todėl nesusivaldė, kadangi ir anksčiau tarp jų yra buvę konfliktų (b. l. 105–106). 2019 m. kovo 13 d.

V. B. patvirtino savo 2019 m. sausio 30 d. apklausos metu duotus parodymus (b. l. 113). Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta byloje esančiais duomenimis: 2019 m. sausio 10 d. R. R. K. pareiÅ¡kimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. sausio 9 d., apie 23.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas iÅ¡ matymo pažįstamas asmuo pravarde Džonis, bÅ«damas neblaivus apie keturis kartus kumščiu trenkė į veidÄ ir apie du kartus spyrė iÅ¡ kojos į krÅ«tinę.

Dėl tokių veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas. PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ (b. l. 13); Nukentėjusiojo R. R. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019 m. sausio 9 d., apie 22.55 val. jam bÅ«nant namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas, kartu su sugyventine R. R., iÅ¡girdo kaip kažkas baladojasi į lauko duris. Jie tuo metu jau miegojo. R. nusileido į apačiÄ . Jis nusileido į apačiÄ ir pamatė, kad atėjo du vyrai. Vienas jam buvo pažįstamas iÅ¡ matymo, jo nei vardo, nei pavardės nežino, galimai vardu K., gyvena kažkur PetraÅ¡iÅ«nuose, su juo nebendrauja.

Jis apie 50 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių, trumpai kirptų plaukų, ovalaus veido, išskirtinių veido bruožų neįsidėmėjo, kalba lietuviškai. Jį mato Petrašiūnų mikrorajone. Antras su juo buvęs vyras buvo pravarde „D.“, kaip vėliau sužinojo vardu V. B., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas. K. paprašė atsigerti, o „D.“ paprašė kavos. Jie atsinešė maisto, prašė „duot išgert“, t. y. alkoholio. Kadangi jie neturėjo, V. pradėjo nervuotis.

R. R. K. sėdėjo ant garso kolonėlės prie televizoriaus. V. su K. sėdėjo prieÅ¡ais jį ant sofos, o R. stovėjo. Tiedu vyrai galimai buvo pavartoję alkoholio. IÅ¡ pradžių gražiai bendravo, paskui V. prie nukentėjusiojo pradėjo kabinėtis žodžiais. Jo sugyventinę pavadino „kurva, valkata, Å¡iukÅ¡le“, jį pradėjo įžeidinėti. V. B. jam sakė, kad neva R. R. K. savo tėvÄ skriaudžia, nors taip tikrai nėra. V. sėdėjo prieÅ¡ais jį kitapus stalo, tada V.

B. atsistojo, apėjo stalÄ ir priėjęs prie jo iÅ¡ deÅ¡inės, iÅ¡ kumščio trenkė jam į veidÄ . Po to dar sudavė 2-3 smÅ«gius kumščiu į veidÄ . SmÅ«giai buvo stiprÅ«s, nuo smÅ«gių jam pradėjo bėgti kraujas iÅ¡ lÅ«pos. Sudavęs smÅ«gius V. nuėjo ir atsisėdo ant sofos. V. prieÅ¡ suduodamas jam smÅ«gius pasakė „ko žiÅ«ri“. Už kokių 2-3 minučių V. B. vėl priėjo prie jo iÅ¡ rankos kumščiu ar alkÅ«nės sudavė jam į galvÄ 2-3 smÅ«gius.

Tada vėl nuėjo atsisėdo. Užsiprašė dar kavos. Jam R. padarė kavos, jis pasakė, kad ji paragautų kavos, gal nuodų pridėjo, ji turėjo paragauti kavÄ . K., tuo metu, kai V. jį mušė, bandė ginti, atitraukti V., ir žodžiais sakė, kad baigtų, „ko čia durniuoji“. Po to V. sėdinčiam nukentėjuisiajam iÅ¡ kojos skyrė į kaklÄ bei vienÄ kartÄ kumščiu sudavė jam į krÅ«tinę. Jam nuo suduotų smÅ«gių aptemo akyse, keliom sekundėm galimai prarado sÄ monę.

V. suduodamas smÅ«gius rėkė, kad jį užmuÅ¡, sukiÅ¡ į pečių ir nepadės nei jo pusbroliai, niekas. Jis atsipeikėjęs nubėgo pas kaimynę ir paprašė, kad iÅ¡kviestų policijÄ ir pas kaimynę palaukė, kol atvažiuos policija. Maždaug už 15 minučių atvažiavo policija, kartu su jais tarnybiniu automobiliu nuvažiavo iki jo namų. Užėjus į vidų tiedu vyrai buvo jau pasiÅ¡alinę, buvo tik R.. PareigÅ«nai jam iÅ¡kvietė medikus, kurie iÅ¡vežė jį į klinikas, kur jam diagnozavo Å¡onkaulių lūžius, skruostikaulio ir virÅ¡utinio žandikaulio lūžius.

Jam iÅ¡ viso buvo iÅ¡ rankos į galvos sritį suduota ne mažiau 6 smÅ«gių, iÅ¡ kojos smÅ«gis į kaklÄ ir iÅ¡ kumščio į krÅ«tinę. R. R. K. jam nesiprieÅ¡ino, buvo Å¡oke, bijojo, kad neužmuÅ¡tų. V. pažįsta nuo mažens, jis jo antros eilės pusbrolis iÅ¡ mamos pusės, tačiau su juo nesigiminiavo ir nebendravo, susitikus pasisveikindavo. V. B. pas jį į svečius yra užsukęs du kartus ir abu kartus jį sumušė. Mano, kad grasinimas nužudyti buvo realus, kadangi jis be jokio gailesnio ir be jokios priežasties jį daužė, buvo labai agresyviai nusiteikęs, galimai neblaivus.

Apie tai, kad V. galimai neblaivus spendė iš akių, kalbos ir elgesio. Su V. anksčiau jokių pykčių ar nesutarimų nebuvo, kodėl jis jį sumušė nežino (b. l. 21–22). 2019 m. kovo 4 d. papildomai liudytoju apklaustas R. R. K. parodė, kad ankstesnių apklausų metu duotus parodymus prisimena, juos patvirtina, nori papildomai pranešti, kad V. B. jo atsiprašė, jis jam atleido, pretenzijų nebeturi. Civilio ieškinio nereikš. Sutinka, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 14, 24);

Liudytojai R. R. ir K. Å . ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiÅ¡kai, kaip ir nukentėjusysis R. R. K.. (b. l. 42–43, 46-48); 2019 m. sausio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis R. R. K. atpažįsta įtariamÄ jį V. B. kaip asmenį, apie kurį yra davęs parodymus (b. l. 51-54); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 19 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G146/2019(02) nurodyta, kad R. R. K. neabejotinai konstatuota minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imas ir poodinė kraujosruva kairės akies akiduobės srityje.

Kiti medikų konstatuoti sužalojimai yra arba seniau buvusios traumos pėdsakai (kairės pusės IX, X šonkaulių lūžiai) arba tik įtariami ir nepakankamai motyvuoti - t. y. dešinės pusės skruostikaulio-viršutinio žandikaulio komplekso lūžis, apatinio žandikaulio kairės šakos lūžis. Tokiu būdu, remiantis medicininiais duomenimis, konstatuotas sužalojimas minkštųjų audinių sumušimas ir poodinė kraujosruva kairės akiduobės srityje vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Konstatuotas sužalojimas galėjo iÅ¡sivystyti nuo vienintelio smÅ«gio kietu buku, turinčiu ribotÄ pavirÅ¡ių, daiktu. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Tikimybė, jog taip žmogus susižalojo krintant ypač menka. Labiausiai tikėtina, jog sužalotas spiriant ar smogiant ranka (b. l. 71–72); 2019 m. sausio 28 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolas, kuriuo apžiÅ«rėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas 2019 m. sausio 9 d. 23.50 val. skambučio garso įraÅ¡as (b. l. 75–76); 2019 m. kovo 4 d. tarp nukentėjusiojo R.

R. K. ir įtariamojo V. B. atliktos akistatos metu, įtariamasis V. B. patvirtino R. R. K. parodymus (b. l. 109–110). Ä®vertinus byloje surinktus įrodymus darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis V. B. smurtavo R. R. K. atžvilgiu: kilusio konflikto metu ne mažiau keturių smÅ«gių sudavė kumščiu nukentėjusiajam R. R. K. į veidÄ ir galvos sritį, iÅ¡ kojos vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į kaklÄ ir vienÄ kartÄ kumščiu sudavė į krÅ«tinę, tuo padarydamas R. R. K. minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ ir poodinę kraujosruvÄ kairės akiduobės srityje.

Nustatytas aplinkybes ir veikos padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymÄ ) patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto iÅ¡vada ir kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina iÅ¡vada, jog procesas gali bÅ«ti baigiamas priimant baudžiamÄ jį įsakymÄ . V. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siÅ«loma bausme – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 117–118).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

V. B. padarė nesunkų nusikaltimÄ , veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis anksčiau teistas, bausmę atlikęs, teistumas iÅ¡nykęs (b. l. 85–91), baustas administracine tvarka (b. l. 94–96), VieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 82), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (b. l. 84), nedirba (b. l. 97), darbingumas 35 procentai (b. l. 98).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant artimÄ sankcijoje numatytam vidurkiui bausmės dydį.

Siekiant užtikrinti realų bausmės įvykdymÄ , kartu su bausme kaltinamajam skirtinas įpareigojimas bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Kadangi kaltinamasis V. B. nusikalto bÅ«damas neblaivus, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jam skirtinas įpareigojimas nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Atsižvelgiant į kaltinamojo V. B. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, suduotų smÅ«gių skaičių ir lokalizacijÄ , jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo manymu, laisvės apribojimo bausmė ir Å¡ie įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio bus tinkami BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimÄ , baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta priimant baudžiamÄ jį įsakymÄ , todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, kuri pradėjus bausmės vykdymÄ panaikintina.

Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įraÅ¡u paliktinas saugoti byloje (b. l. 77). Nukentėjusysis R. R. K. civilinio ieÅ¡kinio byloje nereiÅ¡kė (b. l. 24). Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 93,54 eurų žalos, susijusios su nukentėjusiojo gydymu, atlyginimo (b. l. 32–33), kuriÄ kaltinamasis V. B. atlygino (b. l. 37–40). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir per visÄ bausmės laikotarpį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu V. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 5 (penkis) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. IÅ¡aiÅ¡kinti V. B., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti pradėjus bausmės vykdymÄ .

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diskÄ su garso įraÅ¡u palikti saugoti byloje. Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. V. B. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Tokiu atveju Å¡is teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ , teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Teisėjas Alvydas Rimkevičius