90a00f2d-cae9-4a69-9e83-6f7ffcb11bbc · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-131-579/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03788-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos : (S) 1.2.11.2.2.1; 2.4.6.1 Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, išteisintojo A.

J. gynėjui advokatui Antanui Danieliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Eglės Kirpienės apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. J. pagal BK 170 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad vieÅ¡ai skatino neapykantÄ , niekino žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos, o bÅ«tent: naudodamasis įrodymų tyrimo metu nenustatytu įrenginiu, įrodymų tyrimo metu nenustatytoje vietoje nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. birželio 14 d., tiksliau įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, socialiniame tinkle Facebook pasivadinęs „A. A.“, Å¡io tinklo vieÅ¡os paskyros (duomenys neskelbtini) pasisakymų kontekste parašė komentarÄ â€žIsnaikinsim“, kuriuo vieÅ¡ai skleidžiama neapykanta, niekinama žmonių grupė, skiriama seksualiniu pagrindu.

2. Teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad lakoniÅ¡ko paraÅ¡ymo „Isnaikinsim“ negalima vertinti kaip siekimo kitus asmenis tiesiogiai palenkti prieÅ¡ kitokios seksualinės orientacijos asmenis, sukelti kitų asmenų neapykantÄ ar niekinantį požiÅ«rį į Å¡iÄ Å¾monių grupę. Nors A. J. pasirinko netinkamÄ saviraiÅ¡kos bÅ«dÄ , tačiau jo veiksmuose nėra konkretaus tiesioginio ar netiesioginio niekinimo, neapykantos, diskriminacijos skatinimo, dėl kurio galėtų kilti reali grėsmė Å¡io baudžiamojo įstatymo saugomam objektui, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad kaltinamasis, pateikdamas vieÅ¡Ä komentarÄ , veikė suvokdamas savo veikos pavojingumÄ ir norėdamas paskatinti neigiamÄ visuomenės reakcijÄ Ä¯ asmenis dėl jų seksualinės orientacijos bei kurstydamas juos diskriminuoti. Jo veiksmuose nėra BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.

3. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti vadovaujantis BK 37 straipsniu dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 eurų) įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondÄ , jÄ sumokant per 3 mėnesius nuo tokio sprendimo įsiteisėjimo momento. 3.1.

Skunde nurodoma, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2016 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje konstatuota, jog autoriaus „A. A.“ pasisakymas „isnaikinsim“. vertinamas visos grupės „mes prieš p.“ pasisakymų kontekste. Nors siūlomi išnaikinti asmenys neįvardinti, akivaizdu, jog tai homoseksualai ar koks nors jiems priklausantis asmuo. Išvadoje nurodoma, kad šiuo komunikacijos aktu išsakoma asmeninė itin nepalanki nuomonė. Taip pat galima konstatuoti, kad pasirenkamas toks kalbėjimo stilius kuriuo viešai skleidžiama neapykanta, niekinama žmonių grupė, skiriama seksualiniu pagrindu. 3.2.

Prokurorės įsitikinimu, A. J., įsitraukus į diskusijÄ paskyroje, kurios pavadinimas „mes prieÅ¡ p.“, po vienu iÅ¡ komentarų pateiktas atsakymas „Isnaikinsim“, rodo jo sÄ moningÄ poelgį skatinti neapykantÄ dėl seksualinės orientacijos. Teismas, vertindamas kaltininko veiksmų pobÅ«dį, mÄ stÄ , esant formaliai nusikalstamos veikos sudėčiai, niekaip neįvertino ir neaptarė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo instituto taikymo.

A. J. neapykantos dėl seksualinės orientacijos skatinti veiksmai yra nepriimtini ir formaliai atitinka BK 170 straipsnio 2 dalies įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius, tačiau dėl sudėties požymių ypatumo (subjektyviosios pusės - tyčios turinio) jo padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga jį už padarytus veiksmus traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme. Įvertinus šiuos faktinius duomenis, A.

J. padaryti veiksmai laikytini mažareikšme veika, ir jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji byla nutrauktina, o jo elgesys įvertintinas, taikant baudžiamojo poveikio priemonę.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintojo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Eglės Kirpienės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. J. nepadarė BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir teigiama, kad jo veiksmai formaliai atitinka BK 170 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius, tačiau dėl sudėties požymių ypatumo (subjektyviosios pusės – tyčios turinio) jo padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga jį už padarytus veiksmus traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, todėl prokurorės įsitikinimu, A. J. veiksmai turi bÅ«ti pripažinti mažareikÅ¡me veika. Kolegija, neperžengdama apeliacinių skundų ribų, patikrina nuosprendžio teisėtumÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

7. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados, kad A. J. veiksmai vieÅ¡oje paskyroje (duomenys neskelbtini) paraÅ¡ant komentarÄ â€žIsnaikinsim“ neabejotinai rodo, jog komentaras iÅ¡reiÅ¡kia neigiamÄ autoriaus požiÅ«rį į seksualines mažumas, tačiau neatitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių, yra teisingos.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

9. Remiantis BK 11 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio nuostatomis, nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu laikoma ne bet kokia, o tik pavojinga, priešinga teisei veika. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, kad tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Formalių nusikaltimų sudėčių atveju reali žala saugomoms vertybėms gali būti ir nepadaryta, o tik sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė.

10. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas dėl nusikalstamų veikų, kurios apraÅ¡ytos formaliÄ ja sudėtimi, pasisakyta, jog nusikaltimo pavojingumas yra vienas iÅ¡ kriterijų, lemiančių baudžiamosios atsakomybės taikymÄ . Nusikaltimo pavojingumÄ nulemia du kriterijai – pavojingumo pobÅ«dis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobÅ«dis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo.

Pavojingumo pobÅ«džiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikÅ¡mę irgi turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti faktoriai – veikos padarymo bÅ«das, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra bÅ«tini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo – kiekvienos veikos materialaus požymio buvimÄ . Padarinių kaip bÅ«tino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiÅ¡kia, kad veikos, BK apraÅ¡ytos formaliosiomis sudėtimis, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-271/2015).

11. BK 170 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų pagrindinis objektas yra asmens (žmogaus) lygiateisiÅ¡kumas ir sÄ Å¾inės laisvė. Papildomu objektu gali bÅ«ti konkrečiais atvejais – atitinkamai žmonių grupei priklausančio asmens garbė, orumas, sveikata. Visos BK 170 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, įvertinus bÅ«tent viso BK 170 straipsnio pavadinimÄ , pasireiÅ¡kia aktyviais kaltinamojo veiksmais, kuriais kurstoma neapykanta prieÅ¡ bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokiÄ Å¾monių grupę.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas vieÅ¡ai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantÄ ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų. BÅ«tent Å¡i nusikalstama veika pasireiÅ¡kia aktyviais kaltinamojo veiksmais tyčiojantis, niekinant, skatinant neapykantÄ , kurstant žmonių grupės ar jai priklausančio asmens diskriminacijÄ dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų.

Kaltininkas aktyviais veiksmais tyčiodamasis, niekindamas, skatindamas neapykantÄ ir diskriminacijÄ kursto aplinkinius savo vieÅ¡ais pareiÅ¡kimais, kuriuose pateikiamos specialiai, Å¡aliÅ¡kai, neobjektyviai parinktos ir iÅ¡dėstytos žinios, nuomonės, faktai, vertinimai, iÅ¡vados ir pan., iÅ¡reiÅ¡kiančios neigiamÄ , niekinantį, žeminantį pasisakančio asmens požiÅ«rį į tam tikras įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis. Taigi, pasisakantis asmuo nedviprasmiÅ¡kai ir visiems suprantamai nurodo vienÄ iÅ¡ įstatyme apibrėžtų žmonių grupių ir iÅ¡reiÅ¡kia jos atžvilgiu savo neigiamÄ , niekinantį ar žeminantį požiÅ«rį, skatindamas ir kurstydamas kitų visuomenės narių (jo viešų pareiÅ¡kimų respondentų) neigiamus jausmus, neapykantÄ nurodytai asmenų grupei ar jos nariui, tokių asmenų diskriminacijÄ .

Nurodyta nusikalstama veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento, t. y. Å¡ios nusikalstamos veikos sudėtis formalioji, pasekmių atsiradimas nėra svarbus. Veikos padarymo bÅ«das – bÅ«tinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis – veika turi bÅ«ti padaroma vieÅ¡ai, tam tikru vieÅ¡u pareiÅ¡kimu. Å i nusikalstama veika yra nukreipta prieÅ¡ nurodytų požymių bendrumu individualizuojamÄ asmenų grupę ar konkretų jos narį. Kvalifikuojant veikÄ nebÅ«tina nustatyti konkretaus asmens, prieÅ¡ kurį buvo padaryta veika, pakanka nustatyti, ar Å¡ia nusikalstama veika buvo siekiama pasityčiojant, paniekinant, skatinti neapykantÄ ar diskriminacijÄ prieÅ¡ konkrečių asmenų, pasižyminčių lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų bendrumu, grupę.

Subjektyviuosius Å¡ios nusikalstamos veikos požymius sudaro kaltė – tiesioginė konkretizuota tyčia, turint tikslÄ pasityčioti, paniekinti asmenį dėl jo rasės, tautybės bei kitų BK 170 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių. Kaltinamasis suvokia savo daromos veikos pavojingÄ pobÅ«dį, prieÅ¡ingumÄ teisei, tačiau nori veikti ir veikia tokiu pavojingu bÅ«du, turėdamas galimybę nukreipti savo valiÄ ir neatlikti prieÅ¡ingų teisei, pavojingų veiksmų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-677/2012).

12. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymÄ už nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ taip pat svarbu nustatyti, kiek pavojinga veika, dėl kurios padarymo kaltininkas traukiamas atsakomybėn. Pripažįstant ar nepripažįstant tam tikrus vieÅ¡us pareiÅ¡kimus kurstymu prieÅ¡ bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokiÄ Å¾monių grupę, bÅ«tina nustatyti dėl jų kilsiančios (galinčios kilti) grėsmės baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms realumÄ . Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien įžeidžiančio, niekinančio pobÅ«džio vieÅ¡o pareiÅ¡kimo, jeigu jame nėra konkretaus tiesioginio ar netiesioginio neapykantos, diskriminacijos skatinimo prieÅ¡ tam tikrÄ Å¾monių grupę, dėl kurio galėtų kilti reali grėsmė Å¡io baudžiamojo įstatymo saugomam objektui.

13. Byloje nustatyta, kad A. J. socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtoje vieÅ¡oje paskyroje (duomenys neskelbtini) parašė komentarÄ â€žIsnaikinsim“. Sprendžiant ar toks komentaras yra tokio pavojingumo, kad už jo padarymÄ asmenį reiktų traukti baudžiamojon atsakomybėn, be anksčiau iÅ¡dėstytų aplinkybių bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad seksualinių mažumų teisių temÄ Lietuvoje supa tam tikra socialinė įtampa, susijusi, be kita ko, su tam tikru konservatyvesniu (neigiamu) dalies visuomenės požiÅ«riu į seksualines mažumas.

Vis dėlto teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is bendras socialinis kontekstas ir konkretus byloje svarstomo komentaro kontekstas nėra toks įtemptas, kad savaime pateisintų griežtesnius su juo susijusio saviraiÅ¡kos laisvės įgyvendinimo ribojimus ir baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymÄ . Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas panaÅ¡aus pobÅ«džio baudžiamÄ sias bylas, pavyzdžiui nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86/2016.

14. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad A. J. komentaro turinys yra neigiamo, niekinančio pobūdžio, nukreiptas prieš homoseksualių žmonių grupę. Vis dėlto, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors komentaro turinys rodo, jog autorius įgyvendino savo saviraiškos laisvę netinkamai, tačiau tokiu pasisakymu negalėjo sukelti realios grėsmės aptariamo baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pažeisti homoseksualių žmonių grupės lygiateisiškumo, jos, kaip bendruomenės, orumo (ta apimtimi, kuria orumas ginamas pagal BK 170 straipsnį).

Taip pat Å¡is prieÅ¡taraujantis moralei pareiÅ¡kimas negalėjo realiai sukurstyti socialinio tinklo vartotojų smurtauti prieÅ¡ Å¡iÄ Å¾monių grupę. Tokios iÅ¡vados darytinos atsižvelgiant į tai, kad visoje prieÅ¡ homoseksualius asmenis nukreiptoje diskusijoje A. J. vaidmuo buvo epizodiÅ¡kas. Aptariama tema jis parašė tik vienÄ abstraktų lakoniÅ¡kÄ komentarÄ â€žIsnaikinsim“. Neigiamo savo požiÅ«rio nedėstė detaliau, nemotyvavo, siekdamas ir kitus nuteikti prieÅ¡ atitinkamÄ grupę.

Ä®vertinus tai, kas nurodyta, internetinėje erdvėje paskelbtas iÅ¡teisintojo teiginys „Isnaikinsim“ vertintinas kaip nekorektiÅ¡kas, prasilenkiantis su etiÅ¡ku savo konstitucinės informacijos, nuomonės sklaidos laisvės įgyvendinimu, tačiau savo pavojingumo laipsniu neatitinkantis BK 170 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos – kurstymo aktyviais veiksmais prieÅ¡ homoseksualius asmenis, tyčiojantis, niekinant, skatinant neapykantÄ ar diskriminacijÄ . Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę.

Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Kasacinėje praktikoje taip pat ne kartÄ pabrėžta, kad bet kokia neteisėta veika turi bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi bÅ«ti suvokiama kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys 2K-P-267/2011, 2K-262/2011, 2K-396/2016).

15. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad A. J., pasirinkdamas savo nuomonės apie homoseksualius asmenis iÅ¡raiÅ¡kos bÅ«dÄ , pavartojo netinkamÄ Å¾odį, tačiau vien tik žodžio „Isnaikinsim“ vartojimas, kaip pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas, nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170 straipsnio 2 dalį kilti. Nurodytais aktyviais veiksmais iÅ¡teisintasis nekurstė kitų visuomenės narių prieÅ¡ homoseksualius asmenis. Be to, tik dėl vieno lakoniÅ¡ko neetiÅ¡ko pasisakymo vieÅ¡ojoje internetinėje erdvėje nenustatyti ir subjektyvieji veikos požymiai – tiesioginė konkretizuota iÅ¡teisintojo tyčia kurstyti interneto vartotojus, skaitančius jo komentarÄ , prieÅ¡ homoseksualius asmenis, skatinti neapykantÄ jiems ar diskriminacijÄ .

16. Pastebėtina, kad net ir prokurorė apeliaciniame skunde sutinka, kad A. J. veiksmai nėra tokio pavojingumo, kad jį reiktų pripažinti kaltu padarius BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , tačiau nežiÅ«rint to, mano, kad jo veikÄ reiktų pripažinti mažareikÅ¡me ir bylÄ nutraukus skirti baudžiamojo poveikio priemonę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, su tokiu apeliantės argumentu nesutinka. . Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-393/2017).

Kadangi A. J. veiksmuose nėra BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių laikytina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas A. J. išteisinti pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, kaip nepadariusį veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, yra teisingas, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad veika, kurios padarymu jis buvo kaltinamas, turi būti pripažinta mažareikšme.

17. Ä®vertinus visa, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Eglės Kirpienės apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė