909d8103-e112-4e35-bc8c-91052cf5f5e7 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1729-254/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01569-2013-7;                                                                                Procesinio dokumento kategorijos: 75.4.3;77.4.2.;78.2.1; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

AuÅ¡ros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolitos Cirulienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-807-329/2014 pagal ieÅ¡kovės A. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nutraukti jos ir atsakovo D. M. santuokÄ , įregistruotÄ 2012 m. kovo 24 d. Kauno m. civilinės metrikacijos biure, akto įraÅ¡o Nr.211, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti santuokinę pavardę MeÅ¡kutavičienė; priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnametei dukrai M. M., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ;

M. M. skirtų iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieÅ¡kovę; nustatyti M. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove; priteisti iÅ¡ atsakovo 1850 Lt iÅ¡laikymo dukrai M. M. įsiskolinimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo valstybės naudai visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t. b. l. 57-59). IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu gyveno kaip sutuoktiniai nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio. Nuo 2012 m. pradžios atsakovas niekur nedirbo, tuo metu ji studijavo. Praėjus 3 mėnesiams po santuokos sudarymo atsakovas ėmė ypač Å¡iurkščiai ir nepagarbiai elgtis su ja; kilus nesutarimams Å¡eimoje atsakovas pastoviai naudojo psichologinį smurtÄ jos atžvilgiu; ypač santykiai pablogėjo gimus dukrai, atsakovas visiÅ¡kai neprisidėjo prie vaiko auginimo, iÅ¡eidavo į darbÄ , o grįžęs nuolat ilsėdavosi arba užsiimdavo savo asmeniniais reikalais, nekreipdamas dėmesio nei į jÄ , nei į vaikÄ , nepadėjo atlikti jokių buities darbų.

Nuo 2012-10-17 atsakovas neprisideda prie nepilnametės dukters iÅ¡laikymo. Atsakovas, naudodamas psichologinį smurtÄ , nesidomėdamas sutuoktine, taip pat neteikdamas jai moralinės ir materialinės paramos bei palaikymo pademonstravo visiÅ¡kÄ nepagarbÄ tiek savo sutuoktinei, tiek jų santuokai bei iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko jų santykiai nepataisomai atÅ¡alo, jie vienas nuo kito atitolo, o bendras jų gyvenimas tapo negalimas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: santuokÄ , sudarytÄ tarp D.

M. ir A. M. nutraukė, pripažįstant, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei ir atsakovui paliko santuokines pavardes – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); nustatė nepilnametės M. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina A. M.; priteisė iÅ¡ atsakovo nepilnametei M. M. iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, mokant kas mėnesį po 400 Lt nuo 2013 m. sausio 31 d. iki vaiko pilnametystės, jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ir 1600 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už 2012 m. rugpjūčio mėnesį ir laikotarpį nuo 2012-10-17 iki 2013-01-31.

Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jo motinÄ A. M.. Teismas savo sprendimÄ grindė Å¡iais motyvais:1. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė nepateikė patikimų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo ir byloje nepakanka duomenų vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡vadai daryti, kad santuoka iÅ¡iro vien dėl atsakovo kaltės. Teismo vertinimu, konfliktai Å¡eimoje kildavo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovas paaÅ¡trėjusių santykių Å¡eimoje laikotarpiu nesugebėjo surasti abiems sutuoktiniams priimtino krizinės situacijos iÅ¡sprendimo bÅ«do, siekti Å¡eimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, jiems trÅ«ko tolerancijos vienas kitam, nebuvo lojalÅ«s, t.y. savo asmeninius interesus prieÅ¡pastatė kito sutuoktinio, jų Å¡eimos interesams, nepaisė vienas kito nuomonės, nesprendė visų Å¡eimos gyvenimo klausimų abipusiu susitarimu, nevykdė pareigos remti vienas kitÄ moraliai, todėl teismas santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 str.).2.

Teismas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su motina, nes ginčo tarp Å¡alių Å¡iuo klausimu nebuvo, be to, atsižvelgė į pateiktÄ byloje Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadÄ ir į vaiko interesus.

3. Teismas spręsdamas klausimÄ dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio priteisimo nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti vaiko iÅ¡laikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 500 Lt, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės ir atsakovo turtinę padėtį (ieÅ¡kovės pajamos per mėnesį yra apie 757 Lt, o atsakovo apie 466 Lt) yra per didelis. Teismo teigimu, įvertinus Å¡alių galimybes tenkinti vaiko poreikius, laikantis proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, optimalus nepilnametės M.

M. poreikiams tenkinti dydis yra periodinės iÅ¡mokos iÅ¡ kiekvieno tėvo po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. Teismas pažymėjo, kad atsakovo gaunamos mažos pajamos nėra ta priežastis, kuri pateisinama nemokėti vaikui bÅ«tino iÅ¡laikymo, tinkamų pajamų gavimas priklauso nuo paties atsakovo. Jis nepateikė jokių įrodymų dėl kokių priežasčių negali gauti didesnių pajamų. Teismas nustatė, kad Å¡alys bendro Å«kio nevedė nuo 2012-10-17, taip pat atskirai gyveno ir 2012 m. rugpjūčio mėnesį, todėl atsakovas įsiskolino vaiko iÅ¡laikymÄ už 4 mėnesius: 2012 m. rugpjūčio mėn. ir 3 mėnesius nuo 2012-10-17 iki ieÅ¡kinio pateikimo.

Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes ir į Å¡alių dalis iÅ¡laikymo prievolėje (po 400 Lt), iÅ¡ atsakovo priteisė 1600 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . III. Apeliacinio skundo argumentai IeÅ¡kovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimÄ pakeisti: ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės arba pripažinti jÄ negaliojančia pagal CK 3.13, CK 3.37 bei CK 3.40 str.; priteisti nepilnametei M. M. iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 500 Lt nuo 2013 m. sausio 31 d. iki vaiko pilnametystės, jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , lėšų valdytoja uzufrukto teise skirti ieÅ¡kovę A.

M.; priteisti 1850 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ iÅ¡ atsakovo D. M. už laikotarpius nuo 2012-08-02 ir 2012-08-27 bei nuo 2012-10-17 iki 2013-01-31; atleisti ieÅ¡kovę nuo priteistos 15 Lt sumos atsakovui dėl jo turėtų iÅ¡laidų už advokato suteiktÄ pagalbÄ byloje, Å¡iais argumentais:1. Apeliantė teigia, kad atsakovas buities darbuose niekada nepadėdavo, beveik 3 mėn. nedirbo, todėl visas iÅ¡laidas padengdavo ieÅ¡kovė, net atsakovui įsidarbinus, už komunalinius mokesčius mokėdavo ieÅ¡kovė.

Dar iki gimdymo, atsakovas jÄ vadindavo stora, bjauria. Gimus dukrai, atsakovas pareiÅ¡kė, jog jis yra dirbantis asmuo ir neprisidės prie rÅ«pinimosi dukra. Savaitgaliais ir laisvu laiku, atsakovas nepadėdavo ieÅ¡kovei, o iÅ¡vykdavo iÅ¡ namų. Kai nutrÅ«ko bendras gyvenimas atsakovas atvažiuodavo tik trumpam aplankyti dukters. IeÅ¡kovė duodavo pinigų atsakovui nuvykti pas giminaičius, atlygino žalÄ kaimynui. Å alims susitaikius, atsakovas grįžęs gyventi atgal į bendrÄ su ieÅ¡kove Å¡eimÄ , ir toliau dalį savo gaunamo atlyginimo skyrė gyvenamojo bÅ«sto nuomai, į kurį buvo iÅ¡sikėlęs vos tik paliko Å¡eimÄ .

Apeliantė pažymi, kad atsakovas dažnai iÅ¡vykdavo į nuomojamÄ bÅ«stÄ , grasindavo ieÅ¡kovei. Atsakovas paniekino santuokos institutÄ , nes ieÅ¡kovę vedė tik todėl, kad nebÅ«tų iÅ¡varytas iÅ¡ namų. Tai įrodo, jog santuokÄ atsakovas sudarė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdamas pasinaudoti palankiomis aplinkybėmis, kuomet nedirbdamas yra pilnai iÅ¡laikomas ir aprÅ«pintas gyvenamÄ ja vieta. Atsakovo teiginys, jog santuokÄ sudarė gÄ sdinamas ieÅ¡kovės tėvų, pasak apeliantės, įrodo, jog santuoka buvo sudaryta ne laisva valia, kas pagal CK 3.13, CK 3.37 bei CK 3.40 straipsnius yra santuokos pripažinimo negaliojimo pagrindas.

Ieškovės teigimu, ji buvo atsakovo apgauta, nes apie atsakovo abejones dėl tėvystės sužinojo tik prasidėjus teismo procesui, todėl viso bendro gyvenimo metu ji buvo apgaudinėjama - atsakovas niekada iki teismo nėra užsiminęs apie savo dvejones. Jei ieškovė būtų šias aplinkybes žinojusi anksčiau, ji nebūtų sudariusi santuokos su atsakovu, nekūrusi šeimos santykių kaip gyvenimo pagrindo su ja nepasitikinčiu asmeniu.

2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo turtinė padėtis yra tolygi, nes atsakovas gaunamus pinigus (466 Lt) iÅ¡imtinai skiria savo poreikiams. Apeliantės teigimu, jokio iÅ¡laikymo dukrai iki 2012-12-25 atsakovas neteikė. Kauno apylinkės teismui nustačius, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, trukdančių gauti jam didesnes pajamas, nepagrįstas tampa ir teismo sprendimas sumažinti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , nes atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo, todėl gali įsidarbinti ir teikti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ 500 Lt sumÄ vaiko iÅ¡laikymui.

Å alių nepilnametė dukra gyvena kartu su ieÅ¡kove, tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovei tenka didesnė iÅ¡laikymo pareigos naÅ¡ta nei atsakovui. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje nustatyta vaiko teisė į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , kurios įgyvendinimÄ privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (Å¡io įstatymo 4 straipsnio 7 punktas, CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai vaikui gyvenamÄ jį bÅ«stÄ užtikrina vienas iÅ¡ skyrium gyvenančių tėvų, į Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgiama priteisiant iÅ¡laikymÄ vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ tėvų valdžios lygybės principÄ bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintÄ proporcingumo principÄ .

Atsakovui gaunamomis pajamomis tenkinant iÅ¡imtinai savo asmeninius poreikius preziumuojama, kad jis nesÄ Å¾iningu elgesiu vengia iÅ¡laikymo pareigų, tad nėra jokio pagrindo ir taip minimaliÄ iÅ¡laikymo vaikams sumÄ pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , mažinti.3. Teismas spręsdamas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo už 2012 m. rugpjūčio mėn. ir laikotarpiu nuo 2012-10-17 iki 2013-01-31 skirti po 400 Lt, remėsi tik priteistu iÅ¡laikymo dydžiu nuo 2013-01-31 po 400 Lt, tačiau neatsižvelgė, kad minėtu laikotarpiu atsakovas turėjo pastovų darbÄ AB „LiÅ«tei“, kuriame dirbo 0.75 etato, ir, remiantis jo liudijimu teisme, jo pajamos į rankas siekdavo apie 900 Lt per mėnesį.

4. IeÅ¡kovė pateikė teismui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-01-15 ir 2014-01-27 sprendimus, kuriais remiantis jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba parengti procesinius dokumentus ir atstovauti jÄ pirmosios instancijos teisme, atleidžiant 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo, todėl teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 15 Lt jo turėtų iÅ¡laidų už advokato suteiktÄ pagalbÄ .Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat bÅ«tinybės peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v.

P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir jo patikslinime nurodė, kad praėjus trims mėnesiams po santuokos sudarymo, atsakovas pradėjo ypač Å¡iurkščiai ir nepagarbiai su ja elgtis, kilus nesutarimams naudodavo psichologinį smurtÄ , po konflikto 2012-10-17 paliko Å¡eimÄ , tuo pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis ir nurodė, kad jis rÅ«pinosi Å¡eima ir jos buitimi, o ieÅ¡kovė nedarė to, kÄ paprastai moteris Å¡eimoje daro, jam grasino, pasidavė tėvų įtakai, nesistengė iÅ¡saugoti santuokos, nesutiko gyventi atskirai nuo savo artimųjų, apie nesutarimus Å¡eimoje kalbėdavo vieÅ¡ai, nepasitarusi su atsakovu, todėl pati kalta dėl santuokos iÅ¡irimo.

Sprendžiant dėl ieÅ¡kovės nurodomo psichologinio smurto, galima bÅ«tų manyti, kad reikalavimÄ nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės ji grindžia preziumpcija – žiauriu elgesiu su sutuoktine (CK 3.60 str. 3 d.). Tačiau tokiu atveju ieÅ¡kovė turėjo detalizuoti tokio žiauraus elgesio su ja faktus, t.y. nurodyti kaip jie pasireiÅ¡kė, kokios pasekmės dėl to atsirado ir t.t. Nagrinėjamu atveju buvo nurodoma, kad atsakovas nesidomėjo sutuoktine, neteikė jai moralinės ir materialinės paramos bei palaikymo.

Tačiau Å¡ios aplinkybes gali duoti pagrindÄ spręsti ne apie žiaurų atsakovo elgesį, o apie sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo įgyvendinimÄ (CK 3.26 str.), sutuoktinių pareigos vienas kitÄ remti (CK 3.27 str.) vykdymÄ , sutuoktinių pareigas vaikams (CK 3.30 str.), t.y. pagal jas galima nustatyti ar kitas sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Teismo posėdžio metu buvo apklausti abiejų Å¡alių liudytojai (1 t., b.l. 163-164, 165-167). IÅ¡klausius jų parodymus teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jie liudijo apie skubotÄ santuokos sudarymÄ , sutuoktinių tarpusavio nesutarimus ir nepakankamÄ tarpusavio bendravimÄ , neatidumÄ sutuoktinio poreikiams, jų nepasitikėjimÄ vienas kitu, per maÅ¾Ä paramÄ vienas kitam auklėjant vaikÄ , artimųjų įtakÄ jų Å¡eimai, netinkamus tarpusavio nesutarimų sprendimo bÅ«dus (atsakovo išėjimÄ /iÅ¡varymÄ iÅ¡ namų).

Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat akcentavo tik nesutarimus vaiko auklėjime, vienas kitam reiÅ¡kiamus priekaiÅ¡tus Å¡iuo klausimu, nepakankamÄ sutuoktinio paramÄ jai, jo dažnÄ vykimÄ padėti artimiesiems jų buityje. Teisėjų kolegijos nuomone visa tai duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad sudarant santuokÄ sutuoktiniai per mažai vienas kitÄ pažino, nekÅ«rė Å¡eimos santykių, kaip bendro gyvenimo pagrindo, atsiradus sunkumams, nedėjo pastangų Å¡eimai iÅ¡saugoti, neieÅ¡kojo kompromisų, nebuvo lojalÅ«s ir negerbė vienas kito, todėl Å¡iuo atveju aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo gali bÅ«ti didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

Todėl apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , kuriuo abu sutuoktiniai buvo pripažinti kaltais dėl santuokos iÅ¡irimo. Apeliaciniame skunde praÅ¡oma santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės arba pripažinti jÄ negaliojančia. IeÅ¡kovės teigimu, ji buvo atsakovo apgauta, nes apie jo abejones dėl vaiko tėvystės sužinojo tik prasidėjus teismo procesui, todėl viso bendro gyvenimo metu ji buvo apgaudinėjama, nors atsakovas niekada iki teismo nėra užsiminęs apie savo dvejones.

Jei ieÅ¡kovė bÅ«tų Å¡ias aplinkybes žinojusi anksčiau, ji nebÅ«tų sudariusi santuokos, o atsakovo teiginys, jog santuokÄ sudarė gÄ sdinamas ieÅ¡kovės tėvų, pasak apeliantės įrodo, jog santuoka buvo sudaryta ne laisva valia, kas pagal CK 3.13, CK 3.37 bei CK 3.40 straipsnius yra santuokos pripažinimo negaliojimo pagrindas. Å iuo aspektu atkreipiamas dėmesys į tai, kad CPK 312 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, t.y., apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Apeliantė pirmosios instancijos teisme nereiÅ¡kė reikalavimo pripažinti santuokÄ negaliojančia, o prašė jÄ nutraukti, todėl teisėjų kolegija apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių Å¡iuo pagrindu nevertina ir dėl jų nepasisako. Dėl iÅ¡laikymo dydžio Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Nustatydamas Å¡alių vaiko poreikių turinį, teismas turėjo įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja Å¡is asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.

Be to, svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi kitų iÅ¡laikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos bÅ«klę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006). PusiausvyrÄ tarp nurodytų kriterijų padeda iÅ¡laikyti CK 3.3. straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų iÅ¡laikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias iÅ¡laikymo priteisimÄ bei nepadarė procesinės teisės normų pažeidimų, įvertindamas byloje surinktus įrodymus (CPK 178 str. 185 str.).   Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad iÅ¡kėlus bylÄ teisme atsakovo pajamos buvo vidutiniÅ¡kai po mokesčių 1036,75 Lt (2012-10 – 2012-12).

Nuo 2013 m. liepos 8 d. atsakovas įraÅ¡ytas Darbo biržoje kaip ieÅ¡kantis darbo (1 t. b. l. 31, 37, 156-157). Apeliacinio teismo iÅ¡reikalauti duomenys apie Å¡alių draudžiamÄ sias pajamas patvirtina, kad atsakovo pajamos per 2014-06-10 -2014-08-04 iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki mokesčių buvo - 344,16 Lt per mėnesį. Atsakovo vardu registruota 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 13), tačiau jis Kaune nuomoja butÄ , kurio nuoma per mėnesį yra 250 Lt (29-30 b.l.).

IeÅ¡kovės mėnesio pajamos iÅ¡keliant bylÄ buvo 466,24 Lt motinystės paÅ¡alpa. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sprendimo priėmimo metu jos pajamos buvo 757 Lt (466 Lt motinystės paÅ¡alpa, 291 Lt socialinė paÅ¡alpa) (1 t. b.l.38), o nuo 2014-02-04 – 1244,50 Lt. Taigi, Å¡alių pajamos yra tokios, kurios neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad tėvai gali patenkinti maksimalius vaiko poreikius ir Å¡iuo atveju teismas pagrįstai sprendė, kad negalima priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). IeÅ¡kovė pateikė teismui vaiko poreikių apskaičiavimo lentelę (1 t. b. l. 85-86), pagal kuriÄ dukrai iÅ¡laikyti per mėnesį yra reikalinga 1113 Lt piniginių lėšų. Tačiau Å¡ioje lentelėje vien tik higienos reikmenims (muilui, Å¡ampÅ«nui, dantų Å¡epetėliui, dantų pastai, dezodorantui ir kt.) per mėnesį nurodoma 106 Lt suma, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, yra per didelė.

IeÅ¡kovė taip pat nepagrindė bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų dalį, tenkančiÄ vaikui, kurios pagal suvestinę yra 300 Lt per mėnesį. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ nustatyti, kad 800 Lt iÅ¡laikymo suma leis patenkinti Å¡alių vaiko bÅ«tinus poreikius, o atsakovo 400 Lt dalis iÅ¡laikyme bus proporcinga vaiko tėvų turtinei padėčiai bei tėvų valdžios lygybei (CK 3.156 str.). Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos.

IeÅ¡kovė prašė priteisti 1850 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , kurį paskaičiavo po 500 Lt už iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpį nuo 2012-08-02 iki 2012-08-27 ir nuo 2012-10-17 iki 2013-01-31, o pirmosios instancijos teismas priteisė jį 1600 Lt sumos, jį paskaičiavęs po 400 Lt už 4 mėn. Apeliantė nurodė, kad atsakovas iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpiu dirbo 0,75 etato ir jo pajamos buvo apie 900 Lt per mėnesį, todėl teismo priteista suma yra neteisinga ir neproporcinga atsakovo turtinei padėčiai.

IÅ¡ byloje esančios pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovo darbo užmokestis 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo 719,38 Lt, 2012 m. spalio mėn. – 1119,93 Lt, 2012 m. lapkričio mėn. - 1008,92 Lt, 2012 m. gruodžio mėn. - 981,39 Lt (1t. b. l. 31). Apeliacinės instancijos teismo gautais duomenimis , 2013-01 atsakovo darbo užmokestis iki mokesčių buvo 1113,14 Lt, t.t. mažesnis negu 2012-12, kuomet iki mokesčių jis uždirbo 1214,91 Lt.

Vertinant Å¡iuos duomenis sutinkama su apeliante, kad atsakovo pajamos per iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ buvo didesnės, negu gautos pajamos, priteisiant iÅ¡laikymÄ , tačiau priteista 400 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimo suma per mėnesį sudaro beveik puse atsakovo pajamų. Ä®vertinus tai, kad priteistas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iÅ¡laikymas iki vaiko pilnametystės, Å¡iuo metu sudaro beveik visas atsakovo gautas pajamas per mėnesį, 1600 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepažeis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo bei atitiks protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Pažymima, kad apeliantė pradiniu ieÅ¡kinio iÅ¡ atsakovo prašė priteisti tik 1350 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ (1 t., b.l. 4-6). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliantė praÅ¡o atleisti jÄ nuo priteisto 15 Lt atlyginimo atsakovui už jo turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, nes jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. sausio 15 d. sprendimu ir 2014 m. sausio 27 d. sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba parengti procesinius dokumentus ir atstovauti jÄ pirmosios instancijos teisme, atleidžiant ieÅ¡kovę 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo (1 t. b. l.7-8, 150).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antros Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovei suteikiant antrinę teisinę pagalbÄ ji buvo atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, bet ne nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo kitai Å¡aliai, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atmestų ieÅ¡kovės reikalavimų dalis sudaro 0,83%, pagrįstai priteisė iÅ¡ apeliantės atsakovui 15 Lt jo turėtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ (1800 Lt x 0,83% ).Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai:                                                                                                                     Aušra Baubienė Dalė Burdulienė Jolita Cirulienė