2013-03-22 Nr. DBT-48-3-63-3-00184-2011-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teisminio proceso Nr

Teismingumo byla Nr. T-41/2013

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02185-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)

NUTARTIS

2013 m. kovo 22 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Panevėžio apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovams Neringos savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos funkcijų teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityje perėmėjas) ir uždarajai akcinei bendrovei „Robala“, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, akcinei bendrovei „Baltic research“, uždarajai akcinei bendrovei „Erdvės norma“, uždarajai akcinei bendrovei „Armataga“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą

n u s t a t ė:

Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 31 d. sprendimą Nr.2, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio Neringoje, (duomenys neskelbtini), detalusis planas ir pritarta sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo; 2) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. rugsėjo 10 d. bendrovei „Robala“ išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Tarptautinio turizmo paslaugų centro, restorano ir svečių namų „Seklyčia“ rekonstrukcijai Neringoje, (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. bendrovei „Robala“ išduotą statybos leidimą Nr.67 Tarptautinio turizmo paslaugų centro, restorano ir svečių namų „Seklyčia“ rekonstrukcijai Neringoje, (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti negaliojančia Neringos savivaldybės ir UAB „Robala“ 2003 m. sausio 31 d. sutartį „Dėl infrastruktūros plėtojimo“; 5) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2006 m. liepos 14 d. išduotą Tarptautinio turizmo paslaugų centro, restorano ir svečių namų „Seklyčia“ pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr.09; 6) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. spalio 30 d. išduotą Tarptautinio turizmo paslaugų centro, restorano ir svečių namų „Nidos seklyčia“ pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr.STN-347-(12.7); 7) įpareigoti UAB „Robala“ nuosavybės teise priklausančius statinius, kurie buvo statomi Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr.67 pagrindu, nugriauti bei pertvarkyti taip, kad jie atitiktų Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendinius.

Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras nurodė, kad ginčijamo sprendimo dėl detaliojo plano patvirtinimo sprendiniais buvo numatyta galimybė sprendime paminėtame sklype vykdyti statinių rekonstrukcijos bei statybos darbus, įrengti su šiais statiniais susijusius infrastruktūros objektus. Tačiau tokie detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymui, teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams, Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr.308 patvirtintiems Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatams, Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr.1269 patvirtintai Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui), kitiems teisės aktams, todėl ginčijamas sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo turi būti panaikintas. Panaikinus sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo, turi būti panaikinti ginčijami projektavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimas, sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktai. Panaikinus statybos leidimą, jo pagrindu pastatyti (rekonstruoti) statiniai turi būti nugriauti bei pertvarkyti.

Ši byla iš pradžių buvo iškelta Klaipėdos miesto apylinkės teisme, kuris dėl bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją.

Specialioji teisėjų kolegija 2008 m. vasario 27 d. nutartimi konstatavo, kad šis ginčas yra teismingas administraciniam teismui, ir bylą perdavė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Specialioji teisėjų kolegija nurodė, kad ieškinio reikalavimai dėl detaliojo plano, projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktų ir sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo iš esmės yra keliami iš administracinių teisinių santykių, todėl jie teismingi administraciniam teismui. Ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo nugriauti ir pertvarkyti statinius priklauso nuo minėtų administracinio pobūdžio reikalavimų, todėl jis kartu su kitais reikalavimais taip pat turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Absorbcijos taisyklė šiuo atveju netaikytina.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, taip pat kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ir, nurodydamas naujausią Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, prašė dar kartą spręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija 2009 m. sausio 9 d. nutartimi konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą kitaip nei tai buvo padaryta Specialiosios teisėjų kolegijos anksčiau šioje byloje priimta 2008 m. vasario 27 d. nutartimi, ir bylą grąžino Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, dar kartą kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Nurodė, kad atsakovui UAB „Robala“ iškelta bankroto byla, todėl taip pat atsižvelgiant į tai, jog reikalavimai dėl statinių nugriovimo (pertvarkymo) yra civilinio pobūdžio bei turėtų būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, spręstinas klausimas, ar ši byla neturėtų būti perduodama UAB „Robala“ bankroto bylą nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija 2010 m. kovo 19 d. nutartimi konstatavo, kad Specialiajai teisėjų kolegijai jau išsprendus šios bylos rūšinio teismingumo klausimą, vėl iš naujo kitaip spręsti tą patį klausimą nėra pagrindo, bei kad bankroto bylos iškėlimas vienam iš atsakovų aptariamos bylos rūšinio teismingumo nekeičia, todėl bylą grąžino Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas 2012 m. spalio 13 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nėra galimybės suformuoti teisėjų kolegijos pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 46 straipsnio reikalavimus iš teisėjų, nedalyvavusių šios administracinės bylos nagrinėjime, bylą perdavė nagrinėti kitam – Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

Panevėžio apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Panevėžio apygardos administracinis teismas nurodo, kad įsiteisėjus Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo daliai, kuria buvo panaikinti ginčijami administraciniai teisės aktai, byloje iš naujo nagrinėjamas vienintelis reikalavimas – dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Šis ginčas susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t.y. yra civilinio teisinio pobūdžio, kas ne kartą konstatuota Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimis. Be to, ir iki Statybos įstatymo 281 straipsnio redakcijos, pagal kurią jei statyba yra pradėta, dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo turi būti kreipiamasi į bendros kompetencijos teismą, įsigaliojimo, neteisėtos statybos padarinių šalinimą reglamentavo Civilinio kodekso normos (4.103 straipsnis), tokie ginčai buvo priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Todėl kadangi byloje nagrinėjamas tik vienas reikalavimas – dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, byla iš naujo iš esmės nepradėta nagrinėti, šis ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Pažymėtina, kad šios bylos rūšinio teismingumo klausimas jau buvo išspręstas Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 27 d., 2009 m. sausio 9 d. ir 2010 m. kovo 19 d. nutartimis. Šiomis nutartimis buvo konstatuota, kad ši byla turi būti nagrinėjama administraciniame teisme. Kitaip spręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą Specialioji teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalavimas dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo buvo nagrinėjamas kartu su kitais aptariamoje byloje pareikštais reikalavimais administraciniuose teismuose nuo 2008 m. Todėl dabartinėje bylos stadijoje šio reikalavimo išskyrimas ir naujo proceso dėl jo pradėjimas bendrosios kompetencijos teismuose būtų visiškai nesuderinamas su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais. Dėl to aptariama byla turi būti baigta nagrinėti administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovams Neringos savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos funkcijų teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityje perėmėjas) ir uždarajai akcinei bendrovei „Robala“, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, akcinei bendrovei „Baltic research“, uždarajai akcinei bendrovei „Erdvės norma“, uždarajai akcinei bendrovei „Armataga“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus grąžinti Panevėžio apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Irmantas Jarukaitis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys