9099dc13-e469-4feb-883e-22b8faa28ea7 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-583-259/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01804-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.5.; 2.6.8.3.; 2.8.2.1.; 2.8.2.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondo Buzelio, Izoldos Nėnienės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialÄ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A.

J. ieÅ¡kinį atsakovui Swedbank P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančiam per Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialÄ , dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo ir draudimo sutarties sÄ lygos pripažinimo nesÄ Å¾ininga, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovės pusėje M. S., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Lietuvos bankas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame suformulavo reikalavimus:

1) pripažinti atsakovo, Swedbank P&C Insurance AS, Kasko draudimo taisyklių Nr. 001 4.3. punkto 2 pastraipos nuostatÄ â€žmes apmokėsime IÅ¡laidas Pakaitiniam automobiliui už laikotarpį iki 30 kalendorinių dienų vienam draudžiamajam įvykiui“ nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia;

2) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo Swedbank P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančio per Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialÄ , 335,40 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už automobilio remontÄ , jÄ priteisiant trečiajam asmeniui, M. S., 1 770 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už pakaitinio automobilio nuomÄ , jÄ priteisiant trečiajam asmeniui, M. S., 5 proc. procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., e. b. l. 1-8). Nurodė, kad ieÅ¡kovė A.

J. ir atsakovas Swedbank P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialÄ 2018 m. gruodžio 14 d. sudarė Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutartį (Kasko draudimo liudijimo Nr. TP11317718, identifikacinis Nr. 10056912802) laikotarpiui 2018 12 14 – 2019 12 13. Draudimo sutartimi buvo apdrausta trečiajam asmeniui M. S. priklausanti transporto priemonė – BMW 750, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), naudos gavėja draudimo sutartyje nurodyta ieÅ¡kovė.

Taip pat draudimo liudijime nurodoma, kad Å¡alims yra taikomos Kasko draudimo taisyklės Nr. 001, (2018 05 25 redakcija) (toliau – draudimo taisyklės), su kuriomis individualiai ieÅ¡kovė supažindinta nebuvo ir jų kopijos negavo. Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė nebuvo informuota apie draudimo taisyklėse esančiÄ sÄ lygÄ dėl pakaitinio automobilio nuomos trukmės įvykus draudiminiam įvykiui, Å¡i sÄ lyga nebuvo įraÅ¡yta ir draudimo liudijime. Draudimo sutartį sudarė bÅ«tent ieÅ¡kovė, nes ieÅ¡kovė naudoja apdraustÄ jį automobilį pagal tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens (dukra ir mama) žodinę automobilio panaudos sutartį. 2019 m. gegužės 9 d.

įvyko pirmasis eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta apdrausta transporto priemonė. Apie šį įvykį atsakovas buvo informuotas, žalos Nr. TP20067, ginčo, jog įvykis nėra draudiminis nekilo. 2019 m. gegužės 21 d. įvyko dar vienas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas draudimo sutartimi apdraustas automobilis. Apie šį įvykį atsakovas buvo informuotas, žalos Nr. TP20192, klausimo, jog įvykis nėra draudiminis nekilo. Antrojo įvykio metu automobilis buvo apgadintas taip, jog jo toliau, neatlikus remonto, nebuvo galima eksploatuoti.

Todėl ieÅ¡kovė paskambinusi į atsakovo informacinį centrÄ gavo leidimÄ nuomotis automobilį ir nuo 2019-05-22 iÅ¡ UAB “Autvina” pradėjo nuomotis automobilį iki kol bus sutvarkytas apdraustasis automobilis. Automobilio remontas užtruko užsitęsus deryboms su atsakovu dėl ieÅ¡kovės teisės remontuoti automobilį jos pasirinktame autoservise, kaip tai numatyta draudimo taisyklėse. IeÅ¡kovė, vadovaudamasi draudimo taisykliu 6 p., kuriame nurodyta, kad „jei JÅ«s norėsite Transporto priemonę remontuoti JÅ«sų pasirinktame autoservise, maksimali mokėtina draudimo iÅ¡mokos suma bus lygi MÅ«sų nurodyto autoserviso nustatytai remonto kainai”, norėjo automobilį remontuoti UAB „VaiÅ¡vydavos autoservisas“, tačiau atsakovė nurodė, kad Å¡io serviso nėra atsakovo partnerių autoservisų sÄ raÅ¡e, ir sutiko atlyginti tik 827,49 Eur remonto iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovė siekdama įrodyti, kad atsakovo nurodoma automobilio remonto kaina neadekvati, kreipėsi į nepriklausomÄ ekspertÄ UAB „Asistavita“, kuris nustatė, kad automobilio remonto kaina yra 2 458,14 Eur, ir į vienÄ iÅ¡ autoservisų, esančių atsakovės partnerių sÄ raÅ¡e, UAB „Juta“, kuris nurodė, kad automobilio remonto suma yra 2 324, 13 Eur. IeÅ¡kovė dėl automobilio remonto galiausiai kreipėsi į UAB „VaiÅ¡vydavos autoservisas“. Suremontavus automobilį, ieÅ¡kovė pateikė atsakovui UAB “VaiÅ¡vydavos autoservisas” sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ serija VAA Nr. 145 ir kasos pajamų orderio kvitÄ serija VAA Nr. 000083, pagal kuriuos ieÅ¡kovė sumokėjo už automobilio remontÄ 2 458,70 Eur.

Atsakovas sutiko iÅ¡mokėti ir 2019-10-17 iÅ¡mokėjo automobilio savininkei – trečiajam asmeniui, M. S., 1 120,37 Eur pagal žalÄ Nr. TP20192, minusavęs iÅ¡skaitas už du draudiminius įvykius – 288 Eur, ir 850,36 Eur pagal žalÄ Nr. TP20067. Tokiais atsakovo veiksmais ieÅ¡kovei liko neatlyginta 335,35 Eur draudimo iÅ¡moka už automobilio remontÄ , nes jeigu bÅ«tų pasirinktas atsakovo partneris servisas, UAB „Juta“, tuomet remonto kaina minusavus dvi iÅ¡skaitas bÅ«tų 2 036,13 Eur (2 324, 13 Eur – 288 Eur).

Vykstant ginčams su atsakovu dėl automobilio remonto kainos ieÅ¡kovė visÄ tÄ laikÄ buvo priversta nuomotis pakaitinį automobilį, tačiau atsakovas, iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ , už pakaitinio automobilio nuomÄ sumokėjo tik 270 Eur. Tuo tarpu atsakovei pakaitinio automobilio nuoma kainavo 2 040 Eur (30 Eur x 68 dienos). Atsakovas iÅ¡mokėjo 270 Eur nuomos iÅ¡laidų už 9 dienas, nes neva tai tiek truktų automobilio remontas atsakovo partnerio autoservise, tačiau nei draudimo liudijime, nei draudimo sÄ lygose nėra numatyta, jog pakaitinis automobilis gali bÅ«ti nuomojamas tik transporto priemonės remonto metu.

Pati draudimo taisyklių 4.3 punkte 2 pastraipoje įtvirtinta sÄ lyga, kad pakaitinis automobilis gali bÅ«ti nuomojamas tik 30 dienų vienam draudžiamajam įvykiui yra nesÄ Å¾ininga sutarties sÄ lyga ieÅ¡kovės kaip vartotojos atžvilgiu, nes iÅ¡ esmės apriboja atsakovo civilinę atsakomybę (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

2. Atsakovas Swedbank P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialÄ , atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., e. b. l. 93-101). Nurodė, kad draudimo liudijime Nr. TP11317718, identifikacinis Nr. 10056912802, yra nurodyta, kad draudimo taisyklės yra laikomos neatskiriama draudimo sutarties dalimi, o sumokėdamas draudimo įmokÄ (ar pirmÄ jÄ jos dalį) klientas patvirtina, jog yra tinkamai supažindintas su taisyklėmis, o jų kopija klientui yra įteikta.

Sumokėdamas draudimo įmokÄ klientas taip pat patvirtina, jog jam yra žinoma, kur galima gauti taisyklių kopijÄ , jei toks poreikis klientui kiltų jau po sutarties sudarymo. PirmÄ jÄ draudimo įmokos dalį pagal draudimo sutartį ieÅ¡kovės sutuoktinis V. J. sumokėjo 2018-12-21, t. y. praėjus savaitei po draudimo sutarties sudarymo. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė patvirtino, jog yra tinkamai supažindinta su draudimo taisyklėmis ir jai yra žinoma kur galima gauti taisyklių kopijÄ . Ä®vykus pirmajam draudiminiam įvykiui, ieÅ¡kovė automobilio neremontavo.

Ä®vykus antrajam draudiminiam įvykiui, ieÅ¡kovė apie jį pranešė 2019-05-22. 2019-05-23 elektroniniu laiÅ¡ku ieÅ¡kovei buvo pateikta informacija apie įvykio registracijÄ , bei nurodyta, kad su žalų ekspertu susisiekti nėra bÅ«tina, jei automobilis bus remontuojamas naudojantis vieno iÅ¡ atsakovo partnerių paslaugomis. IeÅ¡kovei pasirinkus automobilį remontuoti savo pasirinktame servise, atsakovas sumokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , įvertinęs, kad atsakovo partneris UAB „Akstė servisas“ remonto darbus atliktų už 1 988,73 Eur, o iÅ¡skaita 288 Eur, todėl atsakovei už automobilio remontÄ sumokėta 1 700,78 Eur.

Teisė pasirinkti ir nurodyti remonto dirbtuves pagal draudimo taisyklių nuostatas priklauso atsakovui ir mokėtinos draudimo iÅ¡mokos dydis privalo bÅ«ti apskaičiuotas pagal atsakovo nurodytos bendrovės pateikta pasiÅ«lymÄ . Be to, pradinėje atsakovės pasirinkto autoserviso UAB „VaiÅ¡vydavos autoservisas“ automobilio remonto darbų sÄ matoje, su kuria iÅ¡ pradžių nesutiko atsakovas, automobilio remonto darbų kaina buvo nurodyta 1 703,00 Eur. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieÅ¡kovės nurodyti duomenys apie realiai patirtas automobilio remonto iÅ¡laidas galimai neteisingi, nes ieÅ¡kovės pateiktoje UAB „VaiÅ¡vydavos autoservisas“ iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje nėra detalizuota nei kokie remonto darbai buvo atlikti, nei nurodyta kokiam automobiliui Å¡ie darbai atlikti, o ieÅ¡kovės pateiktas kasos pajamų orderio kvitas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 (aktuali redakcija nuo 2018-06-01) nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimų - kvitas nėra pasiraÅ¡ytas įgalioto asmens.

Dėl pakaitinio automobilio nuomos nurodė, kad draudimo taisyklėse yra aiÅ¡kiai nurodyta, jog atlyginamos tik tokios iÅ¡laidos, kurios yra nulemtos negalėjimo naudotis automobiliu. Kitaip tariant, atlyginamos tik bÅ«tinos ir pagristos iÅ¡laidos pakaitinio automobilio nuomai. IeÅ¡kovė savo poreikiams nuomojosi du automobilius VW TIGUAN ir VW GOLF už tokiÄ pačiÄ 30 Eur parai kainÄ , tačiau nurodytus automobilius ieÅ¡kovė nesunkiai galėjo iÅ¡sinuomoti ir už ženkliai mažesnę kainÄ . Be to, po antrojo draudiminio įvykio automobilis ne kartÄ keitė buvimo vietÄ , o ieÅ¡kovė neprašė atlyginti automobilio transportavimo iÅ¡laidų, nors turėjo teisę pagal draudimo sutartį.

Tai pagrindžia, kad automobilis buvo realiai naudojamas ir pakaitinis automobilis, kol nebuvo atliekamas remontas, ieÅ¡kovei nebuvo bÅ«tinas. Juo labiau, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog po antrojo įvykio buvo priimtas įgalioto policijos pareigÅ«no sprendimas uždrausti automobiliui dalyvauti vieÅ¡ame eisme. Vykstant ginčui dėl automobilio remonto kainos ieÅ¡kovės sutuoktiniui 2019-06-20 elektroniniu laiÅ¡ku taip pat buvo priminta, draudimo taisyklių nuostatos, jog iÅ¡laidos už pakaitinio automobilio nuomÄ atlyginamos už ne ilgesnį nei 30 dienų laikotarpį.

IeÅ¡kovė nepagrįstai praÅ¡o pripažinti negaliojančiÄ draudimo taisyklių 4.3 punkte 2 pastraipoje įtvirtintÄ sÄ lygÄ , kad pakaitinis automobilis gali bÅ«ti nuomojamas tik 30 dienų vienam draudžiamajam įvykiui. Pakaitinis automobilis yra papildomai užsakoma paslauga, t. y. ji taikoma tik tuo atveju, jei klientas pageidauja gauti tokiÄ paslaugÄ . Darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog užsisakydamas nestandartinę paslaugÄ , kuri, be kita ko, turi įtakos ir mokėtinos draudimo įmokos dydžiui, vidutinis, pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas bent minimaliai pasidomėtų tokios paslaugos suteikimo sÄ lygomis.

Å ios sÄ lygos yra nurodytos draudimo taisyklėse, todėl ieÅ¡kovė galėjo ir turėjo jomis pasidomėti, o draudimo įmokos dydis didžiausia apimtimi priklauso nuo to koks turtas yra draudžiamas, o ne nuo pasirinktų papildomų paslaugų apimties. Be to, remiantis CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 1 punktu preziumuojama, kad nesÄ Å¾iningos yra tik tos sÄ lygos, kuriomis panaikinama arba apribojama verslininko civilinė atsakomybė už žala, padaryta dėl vartotojo gyvybės atėmimo, sveikatos sužalojimo, ar už žala, padaryta vartotojo turtui.

Akivaizdu, kad ieÅ¡kovės nurodoma taisyklių sÄ lyga neatitinka Å¡ios teisės normos, todėl nėra pagrindo nurodytÄ sÄ lygÄ pripažinti nesÄ Å¾iningÄ . Juo labiau, kad Å¡i sÄ lyga nepažeidžia procedÅ«rinių ir materialinių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolės kriterijų.

3. Trečiasis asmuo M. S. atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 103-107). Nurodė, kad automobilis BMW 750, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui, tačiau tarp trečiojo asmens ir ieškovės yra susiklostę žodiniai automobilio panaudos santykiai, tretysis asmuo, kaip ieškovės motina, jai leido šiuo automobiliu naudotis. Trečiasis asmuo nedalyvavo ieškovei 2018 m. gruodžio 14 d. su atsakovu sudarant Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutartį (Kasko draudimo liudijimo Nr. TP11317718, identifikacinis Nr. 10056912802).

Trečiasis asmuo žinojo apie kilusį ginÄÄ dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio su atsakovu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir pripažino atsakovo Swedbank P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančio per Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialÄ Kasko draudimo taisyklių Nr. 001 4.3. punkto 2 pastraipos nuostatÄ â€žmes apmokėsime IÅ¡laidas Pakaitiniam automobiliui už laikotarpį iki 30 kalendorinių dienų vienam draudžiamajam įvykiui“ nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia; priteisė trečiajam asmeniui M.

S. iÅ¡ atsakovo Swedbank P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančio per Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialÄ 335,40 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už automobilio remontÄ , 1 770 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už pakaitinio automobilio nuomÄ , 5 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (2 105,40) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. vasario 13 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 250 Eur (dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisė ieÅ¡kovei A. J. iÅ¡ atsakovo Swedbank P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančios per Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialÄ , 1 910 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas bei priteisė iÅ¡ atsakovo procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas valstybei (2 t., e. b. l. 11-26).

5. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2018-12-14 sudarė Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutartį (Kasko draudimo liudijimo Nr. TP11317718, identifikacinis Nr. 10056912802) laikotarpiui nuo 2018-12-14 iki 2019-12-13. Draudimo sutartimi buvo apdrausta trečiajam asmeniui M. S. priklausanti transporto priemonė BMW 750, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Naudos gavėja draudimo sutartyje nurodyta ieškovė, tarp ieškovės ir trečiojo asmens M. S. yra sudaryta žodinė automobilio panaudos sutartis.

Draudimo liudijime Å¡alys susitarė, jog be kitų draudimo apsaugų, yra turima teisė į pakaitinio automobilio nuomÄ , tačiau nuomos kaina parai neturi virÅ¡yti 30 Eur. Draudimo liudijime taip pat nurodoma, kad Å¡alims yra taikomos Kasko draudimo taisyklės Nr. 001, (2018-05-25 redakcija), kurių popierinės formos kopija ieÅ¡kovei nebuvo įteikta. Paminėtose taisyklėse yra numatyta, jog atsakovė turi teisę nurodyti autoservisÄ , kuriame turi bÅ«ti remontuojama transporto priemonė. Jei klientas norės transporto priemonę remontuoti savo pasirinktame autoservise, maksimali mokėtina draudimo iÅ¡mokos suma bus lygi atsakovės nurodyto autoserviso nustatytai remonto kainai.

Apdraustas automobilis 2019-05-09 eismo įvykio metu buvo apgadintas. Apie šį įvykį atsakovė buvo informuota. 2019-05-21 įvyko dar vienas eismo įvykis, kurio metu draudimo sutartimi apdraustas automobilis buvo apgadintas. Apie šį įvykį atsakovė taip pat buvo informuota. Po antrojo eismo įvykio ieÅ¡kovė paskambinusi į atsakovės informacinį centrÄ gavo leidimÄ nuomotis automobilį ir nuo 2019-05-22 iÅ¡ UAB „Autvina“ pradėjo nuomotis automobilį iki kol bus sutvarkytas apdraustasis automobilis.

Apdraustas automobilis buvo sutvarkytas 2019-07-29. Ieškovė pakaitiniu automobiliu naudojosi iki 2019-07-29. Apdraustas automobilis 2019-07-29 buvo sutvarkytas UAB „Vaišvydavos autoservisas“, kuri nėra atsakovo nurodyta partnerė.

6. Teismas pažymėjo, kad tarp draudimo paslaugos teikėjo (atsakovo) ir ieškovės nėra kilę ginčo dėl to, kad ieškovė pagal 2018-12-14 Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutartį turėjo teisę remontuoti automobilį savo pasirinktame autoservise, kuris nėra draudimo paslaugos teikėjos (atsakovo) nurodytu partneriu. Savo nesutikimo su ieškiniu atsakovas taip pat negrindė aplinkybėmis ir argumentais, kad trečiasis asmuo ieškovės pusėje (ieškovės mama) M. S. neturi reikalavimo teisės pagal 2018-12-14 Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutartį ir tokių aplinkybių civilinės bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo.

Teismas konstatavo, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, kaip turėtų būti aiškinamos ir taikomos 2018-12-14 Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutarties nuostatos, esančios Kasko draudimo taisyklėse, kurios sudaro nurodytos sutarties sudėtinę dalį, t .y., kaip turėtų būti aiškinama ir taikoma sutarties nuostata, kad jei klientas norės transporto priemonę remontuoti savo pasirinktame autoservise, maksimali mokėtina draudimo išmokos suma bus lygi atsakovės nurodyto autoserviso nustatytai remonto kainai.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2018-12-14 Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutartyje ir jos sudėtinėje dalyje – draudimo taisyklėse – nėra vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodyta, ar sutarties nuostata „nurodyto autoserviso“ reiÅ¡kia iÅ¡imtinai tiktai atsakovės, sužinojusios kliento valiÄ transporto priemonę remontuoti savo pasirinktame autoservise, nurodomÄ autoservisÄ , ar reiÅ¡kia ir atsakovės klientui prieÅ¡ tai jau nurodytÄ autoservisÄ â€“ atsakovės partnerį. Aplinkybės, kad Jiezno UAB „Juta“ yra atsakovės partneris, atsakovė civilinėje byloje neginčijo.

Atsakovė civilinėje byloje taip pat neįrodinėjo aplinkybių, kad ieÅ¡kovės į bylÄ pateikta Jiezno UAB „Juta“ sÄ mata yra suklastota, sudaryta ne Å¡ios bendrovės ar joje bÅ«tų įraÅ¡yti neteisingi duomenys. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.193 straipsnio 4 dalį tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai. Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad sudaryti transporto priemonių draudimo sutartis vieÅ¡ai siÅ«lė atsakovas - profesionaliai draudimo verslu užsiimanti įmonė, o ieÅ¡kovė, bÅ«dama vartotoja, tokį atsakovo pasiÅ«lymÄ priėmė.

Todėl teismas sprendė, kad 2018-12-14 Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutarties ginčo sÄ lyga nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ieÅ¡kovės naudai.

8. Teismas taip pat pažymėjo, kad CK 6.193 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas dar vienas svarbus sutarčių aiÅ¡kinimo principas – tam tikros sutarties tikslų aiÅ¡kinimasis. Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius Å¡alių ketinimus, taip pat nustatyti sutarties rūšį, pobÅ«dį, vienos ar kitos jos sÄ lygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikÅ¡mės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiÅ¡kintis ir nagrinėti tikruosius Å¡alių ketinimus, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes ir kt. (Civilinio kodekso 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009 ir kt.). Atsižvelgdamas į civilinės bylos medžiagÄ ir nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad tikruoju ieÅ¡kovės ketinimu ir tikslu sudarant ginčo sutartį nebuvo ketinimas ir tikslas, jog ieÅ¡kovei remontuojant automobilį savo pasirinktame autoservise, maksimali mokėtina draudimo iÅ¡mokos suma bÅ«tų nustatyta iÅ¡imtinai pagal apie tai jau sužinojusios atsakovo tuo metu pasirinkto partnerio, kuris žinos, jog už jo nustatytÄ remonto kainÄ pačiam partneriui transporto priemonės remontuoti nebereikės, nustatytÄ kainÄ .

Å iais argumentais teismas papildomai pagrindė iÅ¡vadÄ , kad pagal sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles ir principus 2018-12-14 Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutarties ginčo sÄ lyga turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ieÅ¡kovės naudai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovo partnerio Jiezno UAB „Juta“ pateikta sÄ mata atitinka draudimo taisyklių nuostatÄ , pagal kuriÄ tuo atveju, jeigu klientas norės transporto priemonę remontuoti savo pasirinktame autoservise, maksimali mokėtina draudimo iÅ¡mokos suma bus lygi atsakovės nurodyto autoserviso nustatytai remonto kainai ir ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės jos neatlygintÄ automobilio remonto kainos dalį laikytinas pagrįstu ir tenkintinas pilnai.

9. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti atsakovo Kasko draudimo taisyklių Nr. 001 4.3. punkto 2 pastraipos nuostatÄ â€œmes apmokėsime IÅ¡laidas Pakaitiniam automobiliui už laikotarpį iki 30 kalendorinių dienų vienam draudžiamajam įvykiui“ nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia nurodė, kad bÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo nutartyse yra ne kartÄ akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008 ir kt.).

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė 2020-10-14 teismo posėdžio metu nurodė ir atsakovė byloje neginčijo, jog 2018-12-14 Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutartis buvo sudaryta prekybos centro „Molas“ patalpose. Todėl akivaizdu, kad sudarant nurodytÄ 2018-12-14 sutartį prekybos centro patalpose, ieÅ¡kovė negalėjo pilnai ir visapusiÅ¡kai susipažinti su internete skelbiamomis Kasko draudimo taisyklėmis Nr. 001, (2018-05-25 redakcija), kurių apimtis trys lapai teksto kadangi sudarydama sutartį prekybos centro patalpose ieÅ¡kovė (vartotoja) neturėjo galimybės perskaityti ir iÅ¡analizuoti nurodytų taisyklių pilno teksto stacionaraus kompiuterio ekrane, arba pakankamai dideliame neÅ¡iojamo kompiuterio ekrane, tuo tarpu nemažos apimties taisyklių perskaitymas nedideliame mobiliojo telefono ekrane, net jei ieÅ¡kovei tai bÅ«tų buvę pasiÅ«lyta padaryti dar prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, negali bÅ«ti prilyginamas pilnavertės ir realios galimybės susipažinti su Kasko draudimo taisyklėmis Nr. 001 ir iÅ¡analizuoti Å¡ių taisyklių turinį, sudarymui.

Aplinkybės, jog paminėtų taisyklių tekstas popierine forma ieÅ¡kovei (vartotojai) nagrinėjamu atveju nebuvo įteikta, atsakovė civilinėje byloje iÅ¡ esmės neginčijo, jos atstovui 2020-10-14 teismo posėdžio metu paaiÅ¡kinus, kad spausdintas popierinis taisyklių tekstas vartotojai nebuvo įteiktas dėl atsakovės nuostatos saugoti aplinkÄ . Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes teismas konstatavo, kad 2018-12-14 Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovei (vartotojai) nebuvo sudaryta reali galimybė susipažinti su Kasko draudimo taisyklėmis Nr. 001, kurios pagal ieÅ¡kovei iÅ¡duotÄ draudimo liudijimÄ turėjo bÅ«ti taikomos sutarties Å¡alims, ir iÅ¡analizuoti Å¡ių taisyklių turinį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

10. Teismas atmetė atsakovės teiginius, jog spausdintas taisyklių tekstas popierine forma vartotojai buvo neįteiktas dėl atsakovės nuostatos saugoti aplinkÄ vartojant mažiau popieriaus, kadangi akivaizdu, jog taisyklių neįteikimas vartotojams tik skatina ginčų tarp paslaugų teikėjo ir vartotojų kilimÄ ateityje, o tokiems ginčams pasiekus ikiteismines ginčų sprendimo institucijas ir/arba teismÄ , net ir tuo atveju, kai ginčas nagrinėjamas elektronine forma, yra sunaudojama deÅ¡imtis kartų daugiau popieriaus, nei jo bÅ«tų buvę sunaudota vartotojui įteikus Kasko taisykles popierine forma.

Teismas taip pat atmetė kaip neturinčius esminės reikÅ¡mės sprendžiant kilusį ginÄÄ atsakovės argumentus, kad ieÅ¡kovė su Kasko draudimo taisyklėmis Nr. 001 galėjo susipažinti vėliau, kadangi pagal Europos Teisingumo Teismo praktikÄ (Europos Teisingumo Teismo Sprendimo K?sler ir K?slerné R?bai, C-26/13, 75 punktas ir Sprendimo Van Hove, C-96/14, 50 punktas, Europos Teisingumo Teismo Sprendimo K?sler ir K?slerné R?bai, C-26/13, 71 ir 72 punktai ir Sprendimo Van Hove, C-348/14, 52 punktas) bei Å¡iuo atveju privalomai taikytinÄ Europos Tarybos DirektyvÄ 93/13/EEB, yra svarbu tai, ar vartotojas turėjo realiÄ galimybę susipažinti su sutarties sÄ lyga prieÅ¡ sudarydamas sutartį, o ne kada nors vėliau, jau po sutarties sudarymo.

Todėl teismas, įvertinęs visas nustatytas sprendime aukščiau nurodytas aplinkybes, nurodytÄ Europos Teisingumo Teismo praktikÄ bei atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2019-07-23 praneÅ¡ime dėl 1993-04-05 Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sutartyse su vartotojais iÅ¡vardintas Å¡ios Direktyvos aiÅ¡kinimo gaires, teismas sprendė, kad Kasko draudimo taisyklių Nr. 001, kurios sudaro sudėtinę 2018-12-14 Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutarties dalį, 4.3. punkto 2 pastraipos nuostata “mes apmokėsime IÅ¡laidas Pakaitiniam automobiliui už laikotarpį iki 30 kalendorinių dienų vienam draudžiamajam įvykiui“, nagrinėjamu atveju pagal Tarybos Direktyvos 93/13/EEB 4 straipsnio 2 dalį bei 5 straipsnį laikytina nesÄ Å¾ininga vartotojos (ieÅ¡kovės) atžvilgiu ir pripažintina negaliojančia.

11. Teismas taip pat konstatavo, kad nurodyta sutarties (taisyklių) sÄ lyga taip pat pažeidžia paslaugos teikėjo ir vartotojų teisėtų interesų, lÅ«kesčių ir teisių bei pareigų pusiausvyrÄ , kadangi sutarties (įskaitant taisykles) sÄ lygos nenumato maksimalaus termino, jį skaičiuojant nuo vartotojo praneÅ¡imo paslaugos teikėjui apie eismo įvykį dienos, per kurį paslaugos teikėjo partneris turi paÅ¡alinti dėl eismo įvykio atsiradusius apdraustos transporto priemonės trÅ«kumus taip, kad apdrausta transporto priemonė vėl galėtų dalyvauti eisme, tačiau numato maksimalų naudojimosi pakaitiniu automobiliu terminÄ .

Todėl nurodytos aplinkybės taip pat yra dar vienu atskiru ir savarankiÅ¡ku pagrindu sutarties (taisyklių) ginčo sÄ lygÄ laikyti nesÄ Å¾ininga vartotojų atžvilgiu ir pripažinti negaliojančia. Nustatęs aukščiau nurodytas aplinkybes teismas nesivadovavo Lietuvos banko į civilinę bylÄ pateikta 2020-11-03 iÅ¡vada dėl sprendime aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų.

12. Teismas pažymėjo, kad civilinės bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog ieÅ¡kovė pakaitinį automobilį nuomojosi 2019-05-22 įvykus antrajam draudiminiam įvykiui, kadangi automobilis negalėjo dalyvauti vieÅ¡ajame eisme, kÄ patvirtina ieÅ¡kovės į civilinę bylÄ pateikti įrodymai (fotonuotraukos, Kauno techninės apžiÅ«ros centro direktoriaus G. C. 2020-03-20 elektroninis laiÅ¡kas). Jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų buvus prieÅ¡ingÄ aplinkybę, t.y. buvus aplinkybę, kad 2019-05-22 įvykus antrajam draudiminiam įvykiui automobilis galėjo dalyvauti vieÅ¡ajame eisme, atsakovas nenurodė, į civilinę bylÄ nepateikė ir neprašė iÅ¡reikalauti (CPK 178 straipsnis).

Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir atsakovo argumentus dėl per didelės automobilio nuomos kainos, nes paties atsakovo nustatytas pakaitinio automobilio nuomos mokesčio dienos limitas nebuvo virÅ¡ytas. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir dėl draudimo iÅ¡mokos už automobilio nuomÄ .

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos atitinka CPK 88, 98 straipsnio reikalavimus, priteisė ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 14. Apeliaciniame skunde atsakovas Swedbank P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialÄ , praÅ¡o:

1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl Swedbank P&C Insurance AS, Kasko draudimo taisyklių Nr. 001 4.3. punkto 2 pastraipos sÄ lygos „mes apmokėsime IÅ¡laidas Pakaitiniam automobiliui už laikotarpį iki 30 kalendorinių dienų vienam draudžiamajam įvykiui“ pripažinimo nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia bei dėl 1 140 Eur draudimo iÅ¡mokos dalis priteisimo už pakaitinio automobilio nuomÄ ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti;

2) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria nutarta ieškovės A. J. naudai priteisti 140 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už nepriklausomo turto vertintojo paslaugas;

3) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendime nustatytÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ Å¡alims atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį;

4) priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 26 Eur žyminis mokestis (2 t., e. b. l. 31-47). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad draudimo taisyklių 4.3. punkto 2 pastraipos nuostata „mes apmokėsime IÅ¡laidas Pakaitiniam automobiliui už laikotarpį iki 30 kalendorinių dienų vienam draudžiamajam įvykiui“ yra nesÄ Å¾ininga ir turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia, nes draudimo sutartis buvo sudaryta prekybos centro „Molas“ patalpose, dėl ko ieÅ¡kovė neturėjo techninių galimybių patogiai susipažinti su internete skelbiamomis draudimo taisyklėmis.

Draudimo sutartis buvo sudaryta ne tiesiog prekybos centre „Molas“, o Å¡iame prekybos centre esančiame banko AB „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinyje. Banko padaliniuose yra įrengti specialiai klientams skirti kompiuteriai, kuriais klientai gali pasinaudoti savarankiÅ¡kai arba su klientus aptarnaujančių specialistų pagalba. Draudimo liudijime, kurio sÄ lygas ieÅ¡kovė pripažino skaičiusi ir supratusi, yra nurodyta, jog bÅ«tent banko AB „Swedbank“ padalinyje ieÅ¡kovė gali gauti spausdintÄ draudimo taisyklių versijÄ , jei ji tokios pageidauja.

Kitaip tariant, sudarant draudimo sutartį banko padalinyje klientas laisva valia gali pasirinkti bet kurį iÅ¡ taisyklių įteikimo ir susipažinimo bÅ«dų bei gali gauti kvalifikuotÄ konsultacijÄ , jei tokia klientui yra reikalinga. 14.2. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas nurodė, jog atspausdinta draudimo taisyklių kopija ieÅ¡kovei nebuvo įteikta, nes tokį draudimo taisyklių įteikimo bÅ«dÄ pasirinko pati ieÅ¡kovė ir toks įteikimo bÅ«das yra laikomas tinkamu vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 92-93 straipsnių reikalavimais.

IeÅ¡kovė nenurodė ir neįrodinėjo, jog ji buvo pasirinkusi kitokį draudimo taisyklių įteikimo bÅ«dÄ ar, kad ji prašė pateikti atspausdintÄ taisyklių kopijÄ , tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti. IeÅ¡kovė nenurodė ir teiginių, jog draudimo liudijimo atsiėmimo ji bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi norÄ pasinaudoti kompiuteriu ir perskaityti draudimo taisykles, tačiau tokia galimybė nebuvo suteikta. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovė tikslingai nebuvo supažindinta su draudimo taisyklėmis, rėmėsi prielaidomis, o ne byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Juo labiau, kad draudimo sutarties sudarymo vietoje (banko padalinyje) buvo visos reikiamos techninės priemonės, kuriomis ieÅ¡kovė galėjo pasinaudoti tam, kad tinkamai ir patogiai susipažinti su draudimo taisyklių nuostatomis. Be to, ieÅ¡kovės elgesys nurodant savo elektroninio paÅ¡to adresÄ nesudarė prielaidų atsakovui spręsti, kad ieÅ¡kovė neturi galimybių naudotis internetu. Taigi, ieÅ¡kovė turėjo realias galimybes susipažinti su draudimo taisyklių nuostatomis tiek prieÅ¡ draudimo sutarties sudarymÄ , tiek ir jos sudarymo metu banko padalinyje, tiek ir prieÅ¡ sumokėdama pirmÄ jÄ draudimo įmokÄ , t. y. prieÅ¡ draudimo sutarties įsigaliojimÄ .

Draudimo taisyklė yra skelbiamos vieÅ¡ai, be to, draudimo liudijime, kurio kopijÄ ieÅ¡kovė gavo, yra aiÅ¡kiai nurodytos visi galimi susipažinimo su draudimo taisyklėmis bÅ«dai. Vadinasi, perskaičiusi draudimo liudijimo nuostatas, ieÅ¡kovė, turinti humanitarinės pakraipos aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , negalėjo nesuprasti kokiais bÅ«dais ji gali gauti draudimo taisyklių kopijÄ . 14.3. Akcentuodamas draudimo sutarties sudarymo vietÄ ir datÄ pirmosios instancijos teismas ignoravo CK 6.996 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , jog draudimo sutartis, jei joje nėra nustatyta ko kita, įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visÄ ar pirmÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ).

Draudimo sutartyje nėra nurodyta jokių iÅ¡imčių dėl jos įsigaliojimo momento, todėl turi bÅ«ti taikoma CK 6.996 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė – draudimo sutartis įsigaliojo ieÅ¡kovei sumokėjus pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ . Taigi, net ir po sutarties sudarymo, klientas turi teisę pakeisti savo nuomonę ir pirmosios įmokos nemokėti. Tokiu atveju draudimo sutartis neįsigaliotų ir jokios pasekmės ar įsipareigojimai klientui neatsirastų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismui buvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ ieÅ¡kovės sutuoktinis V.

J. sumokėjo 2018-12-21, t. y. praėjus savaitei po draudimo sutarties sudarymo. BÅ«tent Å¡i diena turi bÅ«ti laikoma draudimo sutarties įsigaliojimo diena. Å ios aplinkybės, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, yra reikÅ¡mingos sprendžiant šį ginÄÄ , nes jos įrodo, kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę susipažinti su draudimo taisyklėmis ne tik prieÅ¡ sutarties sudarymÄ , bet ir prieÅ¡ Å¡ios sutarties įsigaliojimÄ . Todėl prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, svarbi yra byloje nustatyta faktinė aplinkybė dėl pirmosios įmokos sumokėjimo dienos bei tai, kad Å¡i įmoka buvo sumokėta po to kai ieÅ¡kovei buvo aiÅ¡kiai atskleista, kur galima jos pasirinktu bÅ«du susipažinti su draudimo taisyklių nuostatomis bei nurodyta, kad draudimo taisyklės yra neatskiriama draudimo sutarties dalis.

Be to, pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ ieÅ¡kovė sumokėjo žinodama, kad remiantis draudimo liudijimu Å¡ios įmokos sumokėjimas bus laikomas jos patvirtinimu, kad ji buvo tinkamai supažindinta su draudimo taisyklių sÄ lygomis, jas suprato ir joms pritaria. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti, kad Å¡is veiksmas buvo atliktas tinkamai informuoto vartotojo, siekiančio, kad bÅ«tent tokiomis sÄ lygomis sudaryta draudimo sutartis įsigaliotų, todėl reikalavimas dėl draudimo taisyklių nuostatos pripažinimo negaliojančia turėjo bÅ«ti atmestas. 14.4.

Pirmosios instancijos teismas atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , t. y. sÄ moningÄ ieÅ¡kovės nesupažindinimÄ su draudimo taisyklėmis, galėjo konstatuoti tik leistinais įrodymais paneigus atsakovo, kaip ir bet kurio kito civilinių teisinių santykių dalyvio, sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ . Tuo tarpu aukščiau nurodytos aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino, kaip tik nepaneigia atsakovo sÄ Å¾iningumo. Pirmosios instancijos teismas susikoncentravo tik į papildomÄ atsakovo nurodytÄ argumentÄ dėl aplinkos apsaugos nesiÅ«lant klientams popierinės draudimo taisyklių kopijos, tačiau pastarasis argumentas tikrai nebuvo pagrindinis atsakovui grindžiant savo procesinę pozicijÄ dėl sÄ Å¾iningo elgesio ieÅ¡kovės kaip vartotojos atžvilgiu tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu. 14.5.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė 1993-04-05 Tarybos Direktyvos Nr. 93/13/EEB dėl nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sutartyse su vartotojais (toliau - Direktyva) nuostatas. Direktyvos prasme nesÄ Å¾iningomis laikomos tik tos sutarčių sÄ lygos, su kuriomis vartotojas neturėjo realios galimybės susipažinti prieÅ¡ sutarties sudarymÄ ir, kurios vartotojui tampa neatÅ¡aukiamai privalomomis. Todėl sutarties sÄ lyga, su kuria vartotojas nebuvo supažindintas prieÅ¡ sutarties sudarymÄ , neturėtų bÅ«ti laikoma nesÄ Å¾ininga, jei vartotojas turi teisę atsisakyti tokios sÄ lygos ar pačios sutarties.

Be to, ir Direktyvos nuostatos dėl nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų nagrinėjamu atveju neturėjo bÅ«ti taikomos, kadangi Direktyvos preambulės devynioliktoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad nėra vertinamas tokiose sutartyse draudžiamÄ jÄ rizikÄ ar draudiko atsakomybę aiÅ¡kiai apibrėžiančių arba apribojančių sÄ lygų nesÄ Å¾iningumas, nes į Å¡iuos apribojimus atsižvelgiama apskaičiuojant vartotojo mokamos įmokos dydį. Nagrinėjamu atveju pakaitinio automobilio nuoma bÅ«tent ir yra papildoma draudimo paslauga, lemianti draudimo įmokos dydį, todėl sÄ lyga dėl jos taikymo apskritai negalėjo bÅ«ti vertinama nesÄ Å¾iningumo aspektu. 14.6.

CK 6.2284 straipsnio 2 ir 6 dalys nustato kriterijų, kurie turi bÅ«ti taikomi siekiant kvalifikuoti vartojimo sutarties sÄ lygos nesÄ Å¾iningumÄ , sistemÄ . Kasacinis teismas apibendrintai yra iÅ¡skyręs du nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų arba sÄ Å¾iningumo kontrolės aspektus: procedÅ«rinį (t. y. sÄ lygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-09 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018; 2018-07-19 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-289- 1075/2018; 2019-04-25 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-1075/2019; 2019-06-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-403/2019).

Pirmosios instancijos teismas nenustatė ginčijamos draudimo taisyklių sÄ lygos nesÄ Å¾iningumo procedÅ«riniu aspektu, tačiau nepagrįstai vertino, kad ginčo sÄ lyga nesÄ Å¾ininga materialiuoju aspektu, nes nenumato maksimalaus termino, jį skaičiuojant nuo vartotojo praneÅ¡imo paslaugos teikėjui apie eismo įvykį dienos, per kurį paslaugos teikėjo partneris turi paÅ¡alinti dėl eismo įvykio atsiradusius apdraustos transporto priemonės trÅ«kumus taip, kad apdrausta transporto priemonė vėl galėtų dalyvauti eisme.

Juo labiau, kad draudimo sutartimi atsakovas neįsipareigojo nei pats atlikti automobilio remonto darbus, nei organizuoti Å¡ių darbų atlikimÄ , todėl atsakovas negali bÅ«ti įpareigotas ir prisiimti atsakomybę už Å¡ių darbų atlikimo terminus. Pakaitinio automobilio suteikimas draudžiamojo įvykio atžvilgiu yra papildomai užsakoma paslauga, į kuriÄ atsižvelgiama skaičiuojant mokėtinÄ draudimo įmokÄ . Vadinasi, Å¡ios paslaugos teikimo apimtyje paslaugos tiekėjo (atsakovo) ir vartotojo (ieÅ¡kovės) interesų pusiausvyra turėtų bÅ«ti vertinama nustatant, ar už papildomai sutiektÄ paslaugÄ buvo teisingai apskaičiuota tiekėjui tenkanti atlyginimo dalis (padidinta draudimo įmoka).

Todėl Å¡alių tarpusavio interesų pusiausvyra galėtų bÅ«ti pažeista, jei ieÅ¡kovė bÅ«tų įsipareigojusi už papildomai teikiamÄ paslaugÄ (draudimo apsaugÄ ) mokėti nepagrįstai didelę kainÄ , tačiau Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenustatinėjo, todėl nebuvo pagrindo spręsti apie Å¡alių interesų pusiausvyros pažeidimÄ . 14.7. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė kodėl nepagrįstais pripažino atsakovo argumentus, jog atsakovo taikomos draudimo taisyklės yra vienos iÅ¡ trumpiausių ir lengviausiai vartotojams suprantamų, iÅ¡ visų draudimo rinkoje veikiančių bendrovių.

Atsakovas taip pat pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad draudimo taisyklių nuostatos dėl pakaitinio automobilio nuomos termino taip pat yra palankiausios rinkoje. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys (konkuruojančių bendrovių draudimo taisyklių kopijos) įrodantys, kad ERGO Insurance SE Lietuvos filialo taikomose Kasko draudimo taisyklėse nustatytas 15 arba 21 dienos maksimalus pakaitinio automobilio nuomos terminas, If P&C Insurance AS filialo taisyklėse – 15 dienų, AB „Lietuvos draudimas“ taisyklėse priklausomai nuo pasirinkto draudimo apsaugos varianto – 7 arba 14 dienų, ADB „Gjensidige“ taisyklėse – 14 dienų.

Å iais dokumentais atsakovas neabejotinai įrodė, jog jo siÅ«lomos draudimo apsaugos sÄ lygos, susijusios su pakaitinio automobilio nuoma, yra palankiausios vartotojams iÅ¡ visų rinkos dalyvių, todėl pripažindamas Å¡iÄ sÄ lygÄ nesÄ Å¾ininga ar iÅ¡kreipiančia draudimo sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , pirmosios instancijos teismas privalėjo bent minimaliai pasisakyti, kodėl Å¡ie argumentai yra nepagrįsti, ir kodėl, nepaisant rinkoje susiklosčiusios situacijos ir kitų draudimo bendrovių siÅ«lomų paslaugų apimties, teismas mano, jog pakaitinio automobilio nuoma turėtų trukti neribotÄ laikÄ arba turėtų bÅ«ti nustatytas draudiko įsipareigojimas atlikti remonto darbus per tam tikrÄ laikÄ .

Pirmosios instancijos teismas taip pat nesivadovavo Lietuvos banko teismui pateikta 2020-11-03 iÅ¡vada Nr. S 2020/(34.68.E-3402)-12-6707, kurioje nurodyta, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ginčijam sÄ lyga dėl savo apibrėžimo ir (ar) savo turinio sukelia neaiÅ¡kumÄ vartotojui, kaip nors nepagrįstai apsunkina vartotojo padėtį tokioje sutartyje ar kitaip iÅ¡kreipia sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , todėl turėjo nurodyti detalius argumentus, kodėl mano, kad ginčijama sÄ lyga pažeidžia Å¡alių interesų pusiausvyra ir todėl laikytina nesÄ Å¾ininga. 14.8.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, jog nuomodama pakaitinį automobilį ieÅ¡kovė patyrė per dideles iÅ¡laidas. Vien tai, kad draudimo sutartyje yra nurodyta maksimali vienos paros automobilio nuomos kaina, nereiÅ¡kia, jog bÅ«tent už tokiÄ sumÄ automobiliai ir turėjo bÅ«ti nuomojami. Atsakovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad tokio paties modelio automobilius ieÅ¡kovė bÅ«tų galėjusi iÅ¡sinuomoti ir mažesne kaina. Taigi atsakovas įrodė savo teiginius jog ieÅ¡kovė nesiekė iÅ¡sinuomoti pakaitinį automobilį už protingÄ ir rinkos sÄ lygomis pagrįstÄ kainÄ , tuo tarpu pirmosios instancijos teiginiai apie sezoninį automobilių nuomos kainų svyravimÄ nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir Å¡ios teismo aplinkybės negali bÅ«ti laikomos visuotinai žinomomis, nes UAB „Autvina“, iÅ¡ kurios ieÅ¡kovė nuomojosi automobilius, interneto svetainėje https://autorent24.lt/akcijos ir Å¡iuo apeliacinio skundo suraÅ¡ymo metu, t. y. galiojant karantinui ir plataus masto judėjimo suvaržymams yra skelbiamos tokios pačios automobilių VW GOLF ir VW TIGUAN nuomos kainos. 14.9.

Spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės naudai nutarė priteisti ir 140 Eur iÅ¡laidas už nepriklausomo turto vertintojo suraÅ¡ytÄ vertinimo ataskaitÄ teigdamas, kad ieÅ¡kovė paminėtas iÅ¡laidas patyrė spręsdama su atsakovu tÄ patį ginÄÄ , kuris yra iÅ¡nagrinėtas Å¡ioje civilinėje byloje, atsakovui nepagrįstai atsisakant atlyginti ieÅ¡kovės patirtas automobilio remonto iÅ¡laidas. Tuo tarpu ieÅ¡kovės teismui pateikta UAB „Asistavita“ transporto priemonės vertinimo ataskaita jokia apimtimi nėra susijusi su ieÅ¡kovės pozicija Å¡ioje byloje.

IeÅ¡kovė neįrodinėjo savo reikalavimų pagrįstumo remdamasi Å¡ioje ataskaitoje padarytomis iÅ¡vadomis ir ja nesirėmė praÅ¡ydama priteisti konkrečiÄ draudimo iÅ¡mokos sumÄ . Taigi, Å¡i ataskaita neturėjo jokios įrodomosios reikÅ¡mės sprendžiant dėl ieÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumo ir nepadėjo nustatyti Å¡ių reikalavimų dydžio. Net ir pirmosios instancijos teismas nesirėmė ataskaitoje nurodytomis aplinkybėmis, o pripažindamas, jog Å¡ios iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos, teismas nenurodė kokia skundžiamo sprendimo priėmimui reikÅ¡minga informacija buvo nustatyta remiantis Å¡ios ataskaitos duomenimis.

Vien faktas, kad Å¡i ataskaita ieÅ¡kovės iniciatyva buvo užsakyta prieÅ¡ ginčo nagrinėjime teisme pradžiÄ , savaime nesuponuoja iÅ¡vados, jog Å¡ios ataskaitos užsakymas buvo bÅ«tinas, o patirtos iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti pripažintos ieÅ¡kovės patirtomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis. PrieÅ¡ingai, ikiteisminėje stadijoje patirtos iÅ¡laidos galėtų bÅ«ti pripažintos pagrįstomis tik tuo atveju, jei patiriant tokias iÅ¡laidas bÅ«tų nustatytos reikÅ¡mingos aplinkybės, kuriomis remdamasi viena iÅ¡ ginčo Å¡alių vėliau įrodinėtų savo pozicijos pagrįstumÄ .

Šiuo atveju nei ieškovė, nei pirmosios instancijos teismas vertinimo ataskaitoje nurodytomis aplinkybėmis nesirėmė, todėl šios išlaidos negalėjo būti pripažintos būtinomis bei atlygintinomis atsakovo.

15. IeÅ¡kovė A. J. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 700 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai (2 t., e. b. l. 50-62). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Kaip ir pagrįstai nurodyta skundžiamame sprendime, sudarydama sutartį prekybos centro „Molas“ patalpose ieÅ¡kovė nebuvo tinkamai supažindinta su draudimo sutarties nuostatomis, esančiomis Kasko draudimo taisyklėse.

Sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė neturėjo galimybės iÅ¡studijuoti ir susipažinti su draudimo taisyklėmis, o Å¡ios atsakovo konsultantės ir nebuvo ieÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kintos. To neneigia ir pats apeliantas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad ieÅ¡kovė turėjo praÅ¡yti konsultantės popierinės taisyklių kopijos ir iÅ¡aiÅ¡kinti jai draudimo sÄ lygas. Visgi tokiais argumentais apeliantas paneigia savo pareigÄ supažindinti vartotojÄ su draudimo taisyklėmis, įtvirtintÄ teisės aktuose. Ne vartotojas turi praÅ¡yti susipažinti draudikÄ su draudimo taisyklėmis, o draudimo bendrovei tenka pareiga supažindinti klientÄ su draudimo taisyklėmis ir jam tenka Å¡ios pareigos neįvykdymo teisiniai padariniai.

Tokiais savo teiginiais iÅ¡ esmės apeliantas patvirtina, kad tai padaryta nebuvo, kadangi pati ieÅ¡kovė to neprašė. 15.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , neužtenka į sutartį įtraukti standartinės formos sÄ lygÄ , kad klientas yra susipažinęs su draudimo taisyklėmis, o supažindinimo pareiga turi bÅ«ti įgyvendinta realiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424-701/2016, 55, 56 punktai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civ. b.

Nr. 3K-3-221-403/2019). Atsakovas byloje nepateikė draudimo sÄ lygų kopijos, patvirtintos ieÅ¡kovės paraÅ¡u, jog įrodytų, kad su ieÅ¡kove buvo individualiai aptarta sÄ lyga dėl pakaitinio automobilio nuomos (tame tarpe ir maksimalaus nuomos termino) (CK 6.992 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-354-1075/2020). Maža to, ieÅ¡kovė bÅ«dama pakankamai protinga ir apdairi, matydama, jog draudimo liudijime yra nurodytas ribojimas pakaitinio automobilio iÅ¡laidoms per dienÄ , pagrįstai tikėjosi, kad esant sÄ lygoms dėl nuomos trukmės ar kitų sÄ lygų, jos taip pat bÅ«tų nurodytos draudimo liudijime. 15.3.

Ikisutartinė pareiga informuoti vartotojus apie sudaromÄ sutartį, jos sÄ lygas, kad jie turėtų galimybę priimti sprendimÄ dėl sutarties sudarymo, suprantant draudimo sutartyje įtvirtintÄ draudimo taisyklių turinį, tenka draudikui (Å¡iuo atveju apeliantui). Tai reiÅ¡kia, jog bÅ«tent apelianto darbuotojai turėjo įsitikinti, kad ieÅ¡kovė ne tik žino, kur ir kaip gauti taisyklių kopijÄ , bet tuo pačiu ir tinkamai jÄ su jomis supažindinti. IeÅ¡kovė nėra draudimo santykių specialistė, neturi specialių Å¡ios srities žinių.

Draudimo sutartį ieÅ¡kovė sudarė kaip fizinis asmuo savo asmeniniams Å¡eimos poreikiams tenkinti. Tai, kad ieÅ¡kovė turi humanitarinės pakraipos aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ negali paneigti jos teisės į vidutiniam vartotojui 5 taikytinÄ apsaugÄ ir nesudaro pagrindo jai taikyti aukÅ¡tesnių standartų vertinant jos gebėjimus suprasti draudimo teisinius santykius. 15.4. KategoriÅ¡kai nesutiktina su atsakovo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡dėstyti argumentai įrodo, kad ieÅ¡kovės ginčijama draudimo taisyklių nuostata yra iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir suprantamai, todėl nėra pagrindo Å¡iÄ nuostatÄ pripažinti nesÄ Å¾ininga.

Nors draudimo liudijime ir nurodyta, kad neva tai ieÅ¡kovė buvo supažindinta su Kasko draudimo taisyklėmis Nr. 001, tačiau tai nagrinėjamu atveju nėra tiesa, o apeliaciniame skunde tas ir nėra neigiama, nes apelianto teigimu pati ieÅ¡kovė turėjo susipažinti su ginčo taisyklėmis, o ne apeliantas jÄ su jomis supažindinti. asmeniui užsisakant papildomÄ paslaugÄ , jam turėjo bÅ«ti atskleistos visos su Å¡ia papildoma paslauga (individualiai sutarta sÄ lyga) susijusios nuostatos, o ne vartotojas turėjo ieÅ¡koti informacijos apie jo norimos įsigyti papildomos paslaugos apribojimus ar kitas aplinkybes.

IeÅ¡kovė pirmosios instancijos metu nurodė, kad konsultantė paaiÅ¡kino, jog dienos limitas yra 30 Eur, tačiau apie tai, kad yra taikomas ir laiko limitas – 30 dienų - nenurodė. Apeliantas to, jog tokia informacija ieÅ¡kovei buvo suteikta taip pat neįrodinėjo ir neteigė. 15.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra pasakęs, kad draudimo sutartis paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rÅ«Å¡ies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sÄ lygų, pagrindu prisijungimo bÅ«du (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis, CK 6.992 straipsnis).

Pagal CK 6.187 straipsnį, jeigu sutarties standartinės sÄ lygos prieÅ¡tarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai Å¡alių aptartoms, sÄ lygoms. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai. Tai reiÅ¡kia, kad jeigu draudikas parengia neaiÅ¡kias, sunkiai suprantamas, dviprasmiÅ¡kas draudimo sutarties sÄ lygas, kurios kelia abejonių ne tik draudėjui, bet ir teismui – jos bus interpretuojamos draudėjo naudai.

Tipinės (standartinės) sutarties individualiai neaptarta sÄ lyga laikoma nesÄ Å¾ininga, jeigu, nepaisant sÄ Å¾iningumo reikalavimo, dėl jos atsiranda didelis neatitikimas tarp iÅ¡ sutarties kylančių Å¡alių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2019, 46 punktas). Kadangi draudimo taisyklės laikomos bendrosiomis sÄ lygomis, o draudimo liudijime aptartos specialiosiomis, todėl draudimo liudijime Å¡alims sutarus dėl papildomų paslaugų užsakymo, jame turėjo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai bÅ«ti iÅ¡dėstytos visos sÄ lygos susijusios su pakaitinu automobiliu, tame tarpe ir pakaitinio automobilio suteikimo trukmės maksimalus terminas.

IeÅ¡kovė negalėjo tikėtis, jog jai užsisakius papildomÄ paslaugÄ , jos sÄ lygos nebus aptartos specialiosiose sÄ lygose, o bus nurodytos bendrose (standartinėse). 15.6. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog ginčijamos sÄ lygos sÄ Å¾iningumas neturėjo bÅ«ti vertinamas, nes į jÄ buvo atsižvelgta skaičiuojant draudimo įmokÄ . Visgi nėra suprantama, kokiais argumentais remiantis apeliantas pagrindžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Direktyvos 93/13/EEB nuostatomis ir jos negalėjo bÅ«ti taikomos ginčijamai sÄ lygai, nes svarbiausia, ar vartotojas turėjo prieigÄ prie sutarties sÄ lygos (-ų) ir jam buvo suteikta galimybė jÄ perskaityti; kai sutarties sÄ lyga nurodoma į priedÄ ar kitÄ dokumentÄ , kadangi vartotojas turi turėti galimybę susipažinti ir su tais dokumentais. 15.7.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl tikėtino atsakovo siekio sudaryti kliÅ«tis ieÅ¡kovei susipažinti su draudimo taisyklėmis. Å ios bylos kontekste yra visiÅ¡kai nesvarbu, kokias draudimo sÄ lygas siÅ«lo kitos draudimo bendrovės, kadangi byla nagrinėjama ne apie kitus rinkos dalyvius, o konkrečiai apie atsakovÄ ir jo pateiktos draudimo sutarties sÄ lygos sÄ Å¾iningumÄ vartotojos atžvilgiu konkrečiame ginče. Å alys susitarė dėl individualios draudimo sÄ lygos, t. y. galimybės nuomoti pakaitinį automobilį įvykus draudžiamajam įvykiui.

Visos su Å¡ia individualia draudimo sÄ lyga susijusios nuostatos turėjo bÅ«ti įtvirtintos draudimo liudijime. Kaip nurodo apeliantas Å¡ios paslaugos pasirinkimas ieÅ¡kovei kainuoja papildomai nustatant draudimo įmokos sumÄ . Taigi pagrįstai manome, jog apeliantas nuslėpė esmines Å¡ios papildomos paslaugos sÄ lygas siekdamas sau turtinės naudos ir turėjo tokį tikslÄ . 15.8. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vadovautis Lietuvos banko teismui pateikta 2020-11-03 iÅ¡vada Nr. S 2020/(34.68.E-3402)-12-6707, nes pagal teismų formuojamÄ praktikÄ tokia institucijos iÅ¡vada privalomos įrodomosios reikÅ¡mės teismui neturi ir yra vertinama kartu su kitais bylos įrodymais, atsižvelgiant į teismo nustatytas konkrečias bylos faktines aplinkybes (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civ. b.

Nr. 2A-204-826/2015; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartis civ. b. Nr. e2A-214-553/2017). 15.9. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieÅ¡kovė iÅ¡sinuomojo pakaitinį automobilį už neprotingÄ kainÄ . IeÅ¡kovė nesirinko prabangaus automobilio, o iÅ¡sirinko vidutinės klasės automobilį, kurio paros nuomos kaina atitiko draudimo sutarties sÄ lygose nurodytÄ paros kainÄ â€“ 30 Eur. Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad ieÅ¡kovė negalėjo automobilio nuomoti ilgam laikotarpiui (dėl ko kaina bÅ«tų buvusi mažesnė), kadangi tikėjosi, jog greitai pavyks suderinti automobilio remonto sÄ matÄ su atsakovu ir jai pakaitinio automobilio neprireiks ilgam laikui.

Taigi, ieÅ¡kovė negalėjo pasinaudoti racionaliausiu automobilio nuomos bÅ«du bÅ«tent dėl paties atsakovo neteisėtų veiksmų. 15.10. IÅ¡laidos už nepriklausomo turto vertintojo suraÅ¡ytÄ vertinimo ataskaitÄ buvo bÅ«tinos ir pagrįstai priteistos, nes tam, kad įrodyti atsakovui, jog jo, o ne partnerių serviso, teikiama sÄ mata yra nepagrįstai maža, buvo bÅ«tina pasitelkti nepriklausomus ekspertus, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į UAB „Asistavita“, jog Å¡i parengtų automobilio remontui reikalingų darbų sÄ matÄ , dėl kurios ieÅ¡kovė patyrė papildomų 140 Eur iÅ¡laidų.

PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovas, ieÅ¡kovė Å¡iomis aplinkybėmis rėmėsi ir pirmosios instancijos teisme, todėl teismas pagrįstai Å¡ias ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas pripažino bylinėjimosi iÅ¡laidomis. Minėtos iÅ¡laidos UAB „Asistavita“ yra atitinkančios apelianto minimoje praktikoje įtvirtintus kriterijus – buvo bÅ«tinos ir pagrįstos, kadangi ieÅ¡kovė turėjo apeliantui įrodyti, jog jo nurodoma automobilio remonto suma yra neadekvati. IÅ¡ esmės su Å¡iomis aplinkybėmis sutinka ir pats apeliantas neskųsdamas teismo sprendimo dalyje dėl dalies draudimo iÅ¡mokos už automobilio remontÄ priteisimo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

17. Byloje kilo Å¡alių ginčas dėl transporto priemonės draudimo sutarties sÄ lygų atitikties sÄ Å¾iningumo reikalavimams, draudimo sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo ir taikymo, draudimo iÅ¡mokos dydžio.

18. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog ieÅ¡kovė ir atsakovė 2018-12-14 sudarė Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. TP11317718, identifikacinis Nr. 10056912802) laikotarpiui nuo 2018-12-14 iki 2019-12-13, ja buvo apdrausta trečiajam asmeniui M. S. priklausanti transporto priemonė BMW 750, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Draudimo sutartyje Å¡alys susitarė, jog be kitų draudimo apsaugų, draudėja turi teisę į pakaitinio automobilio nuomÄ už laikotarpį iki 30 kalendorinių dienų vienam draudžiamajam įvykiui, tačiau nuomos kaina parai neturi virÅ¡yti 30 Eur. Draudimo taisyklėse yra numatyta, jog draudikas turi teisę nurodyti autoservisÄ , kuriame turi bÅ«ti remontuojama transporto priemonė, o jei klientė norės, transporto priemonę gali remontuoti savo pasirinktame autoservise, tačiau maksimali mokėtina draudimo iÅ¡mokos suma bus lygi atsakovės nurodyto autoserviso nustatytai remonto kainai.

19. Apdraustasis automobilis 2019-05-09 ir 2019-05-21 eismo įvykiuose buvo apgadintas. IeÅ¡kovė kreipėsi į vienÄ iÅ¡ atsakovės partnerių Jiezno UAB „Juta“, kuri pateikė sÄ matÄ , kad automobilio remonto kaina yra 2 324,13 Eur. Atsakovė automobilį remontavo savo pasirinktame UAB „VaiÅ¡vydavos autoservisas“, kuriai pagal sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ ir kasos pajamų orderio kvitÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 2 458,70 Eur sumÄ . Atsakovė sutiko iÅ¡mokėti ir iÅ¡mokėjo automobilio savininkei, M.

S., 1 120,37 Eur pagal žalos aktÄ Nr. TP20192 ir 850,36 Eur pagal žalos aktÄ Nr. TP20067. Atsakovė draudimo iÅ¡mokÄ skaičiavo taip: 1 700,73 Eur už automobilio remontÄ ir 270 Eur už pakaitinio automobilio nuomÄ . IeÅ¡kovė su atsakovės iÅ¡mokos dydžiais nesutiko, pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės papildomÄ 335,35 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už automobilio remontÄ ; 1 770 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už pakaitinio automobilio nuomÄ už visÄ pakaitinio automobilio nuomos laikotarpį, pripažinti atsakovo, Swedbank P&C Insurance AS, Kasko draudimo taisyklių Nr. 001 4.3. punkto 2 pastraipos nuostatÄ â€žmes apmokėsime IÅ¡laidas Pakaitiniam automobiliui už laikotarpį iki 30 kalendorinių dienų vienam draudžiamajam įvykiui“ nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia.

20. Kaip minėta Å¡ios nutarties 4 pastraipoje, pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimus visiÅ¡kai, o Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ skundžia atsakovė. Skundas grindžiamas tais argumentais, jog teismas draudimo sutarties sÄ lygÄ dėl pakaitinio automobilio nuomos laikotarpio ribojimo 30 dienų terminu pripažino nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia nepagrįstai, ieÅ¡kovė turėjo teisę ir galimybę susipažinti su Draudimo taisyklėmis ir gauti jų kopijÄ sutarties sudarymo vietoje, jei ir sudarymo metu negavo taisyklių, įmokÄ pagal draudimo sutartį sumokėjo po savaitės, todėl turėjo papildomai 7 dienas susipažinti ir apsispręsti dėl sutarties sÄ lygų priimtinumo, tačiau to nepadarė, draudiko sÄ Å¾iningumo prezumpcijos teismas nepaneigė (skundo 14.1-14.4 punktai); teismas netinkamai taikė 1993-04-05 Tarybos Direktyvos Nr. 93/13/EEB dėl nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sutartyse su vartotojais nuostatas, joje aiÅ¡kinama, kad nesÄ Å¾iningomis laikomos tik tos sutarčių sÄ lygos, su kuriomis vartotojas neturėjo realios galimybės susipažinti prieÅ¡ sutarties sudarymÄ ir, kurios vartotojui tampa neatÅ¡aukiamai privalomomis, o Direktyvos preambulės devynioliktoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad nėra vertinamas tokiose sutartyse draudžiamÄ jÄ rizikÄ ar draudiko atsakomybę aiÅ¡kiai apibrėžiančių arba apribojančių sÄ lygų nesÄ Å¾iningumas, nes į Å¡iuos apribojimus atsižvelgiama apskaičiuojant vartotojo mokamos įmokos dydį (skundo 14.5 punktas); teismas nenustatė ginčijamos draudimo taisyklių sÄ lygos nesÄ Å¾iningumo procedÅ«riniu aspektu, tačiau nepagrįstai vertino, kad ginčo sÄ lyga nesÄ Å¾ininga materialiuoju aspektu, nes nenumato maksimalaus termino, jį skaičiuojant nuo vartotojo praneÅ¡imo paslaugos teikėjui apie eismo įvykį dienos, per kurį paslaugos teikėjo partneris turi paÅ¡alinti dėl eismo įvykio atsiradusius apdraustos transporto priemonės trÅ«kumus taip, kad apdrausta transporto priemonė vėl galėtų dalyvauti eisme, draudimo sutartimi atsakovas neįsipareigojo nei pats atlikti automobilio remonto darbus, nei organizuoti Å¡ių darbų atlikimÄ , todėl atsakovas negali bÅ«ti įpareigotas ir prisiimti atsakomybę už Å¡ių darbų atlikimo terminus, (skundo 14.6 punktas); teismas neįvertino tų atsakovo argumentų, jog atsakovo taikomos draudimo taisyklės yra vienos iÅ¡ trumpiausių ir lengviausiai vartotojams suprantamų, iÅ¡ visų draudimo rinkoje veikiančių bendrovių, o nuostatos dėl pakaitinio automobilio nuomos termino taip pat yra palankiausios rinkoje, teismas taip pat nesivadovavo Lietuvos banko teismui pateikta 2020-11-03 iÅ¡vada Nr. S 2020/(34.68.E-3402)-12-6707, kurioje nurodyta, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ginčijama draudimo sÄ lyga yra nesÄ Å¾ininga (skundo 14.7, 14.8 punktai), teismas netinkamai iÅ¡sprendė turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ (skundo 14.9 punktas).

Dėl ginčijamos byloje transporto priemonės draudimo sutarties sÄ lygos vertinimo sÄ Å¾iningumo aspektu ir sÄ lygų jÄ pripažinti negaliojančia nustatymo 21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad draudėja, ­ fizinis asmuo ieÅ¡kovė A. J. sudarė su draudiku Swedbank P&C Insurance AS – draudimo srities profesionalu automobilio draudimo sutartį, Å¡ios sutarties vienÄ iÅ¡ nuostatų byloje ginčijo ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama teismo ginti jos, kaip vartotojos, todėl silpnesniosios sutarties Å¡alies pusės pažeistas teises ginčijama sutarties nuostata, apribojančia terminÄ nuomoti pakaitinį automobilį iki 30 dienų.

Transporto priemonės draudimo sutartis, tenkinanti nustatytus požymius, t. y. pagal sutarties Å¡alių (subjektų) specifikÄ bei tikslus, gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis (CK 6.2281 straipsnis), todėl jai taikomi atitinkami sutarčių aiÅ¡kinimo ir silpnesniosios sutarties Å¡alies apsaugos standartai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) bei nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų kontrolę reglamentuojančios normos, kai transporto priemonės draudimo sutartyje yra individualiai neaptartų sÄ lygų (CK 6.2284 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje Å¡alių sudarytÄ transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė „Kasko“ draudimu apdraudė panaudos sutarties pagrindu naudojamÄ automobilį, kaip vartojimo sutartį kvalifikavo pirmosios instancijos teismas. Nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde dėl to klausimas nebuvo keliamas, taigi, ginčo dėl to, kad draudimo sutartį sudarė verslininkas ir vartotoja, nėra.

22. Visų pirma, ieÅ¡kovė byloje įrodinėjo, jog ji nebuvo tinkamai supažindinta su Draudimo sutartimi ir draudimo taisyklėmis, dėl ko buvo pažeistos jos teisės žinoti ir apsispręsti dėl sudaromos sutarties turinio ir ginčijamos nuostatos pasekmių. Teisėjų kolegija pažymi, jog draudimo sutartį patvirtina draudimo liudijimas (polisas) (CK 6.989 straipsnio 2 dalis). Paprastai draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarčių sÄ lygų – draudiko parengtų draudimo rÅ«Å¡ies taisyklių – pagrindu prisijungimo bÅ«du.

Siekiant užtikrinti prisijungimo bÅ«du sudaromos sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , įstatyme nustatyta pareiga Å¡aliai, parengusiai standartines sutarčių sÄ lygas, sudaryti tinkamas galimybes kitai sutarties Å¡aliai, kuri prisijungia prie standartinių sutarčių sÄ lygų, susipažinti su tokiomis sutarčių sÄ lygomis. CK 6.185 straipsnio 2 dalis nustato, kad sutarties standartinės sÄ lygos privalomos kitai Å¡aliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sÄ lygomis susipažinti.

CK 6.992 straipsnio 2 dalis nustato dvejopo pobÅ«džio draudiko pareigÄ : visų pirma pareigÄ sudaryti sÄ lygas vieÅ¡ai susipažinti su draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėmis, antra, pareigÄ prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį įteikti draudimo rÅ«Å¡ies taisyklių kopijÄ draudėjui. CK 6.992 straipsnio 2 dalies gramatinė konstrukcija leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios dvi pareigos yra savarankiÅ¡kos, viena kitos nedubliuoja ir nepanaikina. Tai reiÅ¡kia, kad, vadovaujantis CK 6.992 straipsnio 2 dalimi, nepakanka tik vieÅ¡ai paskelbti draudimo rÅ«Å¡ies taisyklių, tačiau bÅ«tina ir jų kopijÄ Ä¯teikti draudėjui.

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir CK 6.991 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostata, kad draudimo liudijime (polise), be kita ko, turi bÅ«ti įraÅ¡as, kad draudėjas yra supažindintas su draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėmis ir jam įteikta jų kopija. Draudimo rÅ«Å¡ies taisyklių kopijos įteikimas draudėjui užtikrina, kad draudėjas bus informuotas, kokios konkrečiai (kokios redakcijos) draudimo rÅ«Å¡ies taisyklės taikomos draudimo sutarčiai, turės tokias taisykles savo žinioje ir kad draudikas negalės daryti įtakos tų taisyklių turiniui be draudėjo žinios.

23. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog Draudimo įstatymo 92 straipsnis nustato, kad draudimo taisyklės privalo bÅ«ti paskelbtos draudimo įmonės interneto svetainėje. Tokio paskelbimo tikslas – sudaryti galimybes kiekvienam asmeniui besidominčiam atitinkamos rÅ«Å¡ies draudimu susipažinti su atskirų draudikų teikiamomis draudimo paslaugomis, draudimo sutarčių sÄ lygomis, palyginti Å¡ias sutarčių sÄ lygas su kitų draudikų sutarčių sÄ lygomis ir apsispręsti su kuriuo draudiku (ar keliais) komunikuoti dėl galimo draudimo sutarties sudarymo.

Å is reguliavimas vertintinas kaip CK 6.992 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ draudiko vieÅ¡o draudimo rÅ«Å¡ies taisyklių paskelbimo pareigÄ detalizuojantis reikalavimas, konkretizuojantis vieÅ¡o draudimo rÅ«Å¡ies taisyklių paskelbimo vietÄ â€“ draudimo įmonės interneto svetainę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo Draudimo įstatymo 92 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ reguliavimÄ aiÅ¡kinti kaip reguliavimÄ , siaurinantį draudiko pareigÄ supažindinti draudėjÄ su draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėmis ir paneigiantį draudiko pareigÄ Ä¯teikti draudimo rÅ«Å¡ies taisyklių kopijÄ draudėjui.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir pareigos suteikti ikisutartinę informacijÄ reikÅ¡mė draudimo santykiuose. Draudimo sutarties fiduciarinis pobÅ«dis lemia, kad abi jos Å¡alys privalo atskleisti viena kitai esminę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , t. y. tokiÄ informacijÄ , kuriÄ Å¾inodama Å¡alis arba apskritai nesudarytų sutarties, arba jÄ sudarytų kitomis sÄ lygomis. Draudėjo požiÅ«riu tokia reikÅ¡minga sutarčiai informacija, be kita ko, yra standartinės sutarčių sÄ lygos, įtvirtintos draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse.

Todėl draudiko pareiga supažindinti draudėjÄ su draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėmis yra itin reikÅ¡minga draudiko pareigos suteikti draudėjui ikisutartinę informacijÄ dalis. Atsižvelgiant į tai, įstatymo leidėjas neatsitiktinai nustatė tokios informacijos atskleidimo sÄ lygas ir įtvirtino pareigÄ draudikui įteikti taisyklių kopijÄ draudėjui (CK 6.991 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 6.992 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jei draudikas netinkamai įvykdo pareigÄ supažindinti draudėjÄ su draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėmis, remiantis CK 6.185 straipsnio 2 dalimi, tokios taisyklės netampa draudimo sutarties dalimi ir nėra privalomos draudėjui.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad aplinkybę, jog kita Å¡alis buvo tinkamai supažindinta su standartinėmis sutarčių sÄ lygomis, privalo įrodyti standartines sÄ lygas parengusi Å¡alis, todėl, kilus ginčui dėl tinkamo supažindinimo su draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėmis, bÅ«tent draudikė kaip draudimo teisinių santykių profesionalė ir draudimo rÅ«Å¡ies taisykles parengusi Å¡alis turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad tinkamai įvykdė įstatyme įtvirtintÄ pareigÄ supažindinti draudėjÄ su draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691-313/2015). CK 6.992 straipsnio 2 dalis nedetalizuoja draudimo rÅ«Å¡ies taisyklių įteikimo bÅ«do. Jos gali bÅ«ti įteiktos tiek fiziÅ¡kai perduodant draudėjui draudimo rÅ«Å¡ies taisykles popierine forma, tiek ir elektroniniu bÅ«du skaitmenine forma.

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad draudimo sutartis buvo sudaryta ginčo Å¡alims pasiraÅ¡ius draudimo sutartį prekybos centro „Molas“ patalpose, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė neturėjo galimybės iÅ¡studijuoti ir susipažinti su draudimo taisyklėmis, o pačios taisyklės atsakovo konsultantės ir nebuvo ieÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kintos, draudimo taisyklių kopija draudėjai įteikta nebuvo. Todėl pagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog pagal byloje surinktus įrodymus ir privalomai taikytinÄ Europos Tarybos DirektyvÄ 93/13/EEB, ieÅ¡kovė kaip vartotoja neturėjo realios galimybės susipažinti su ginčijama sutarties sÄ lyga, prieÅ¡ sudarydama sutartį.

Apeliaciniame skunde deklaruota galimybė vartotojai kada nors vėliau, per 7 dienas po sutarties sudarymo susipažinti su taisyklėmis, nesudaro pagrindo pateisinti draudiko netinkamų veiksmų, neinformavus vartotojo apie bÅ«simos sutarties nuostatas ir jų sukeliamas teisines pasekmes. Todėl Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad Kasko draudimo taisyklių Nr. 001, kurios sudaro sudėtinę 2018-12-14 Transporto priemonės (KASKO) draudimo sutarties dalį, 4.3. punkto 2 pastraipos nuostata “mes apmokėsime IÅ¡laidas Pakaitiniam automobiliui už laikotarpį iki 30 kalendorinių dienų vienam draudžiamajam įvykiui“, laikytina nesÄ Å¾ininga vartotojos (ieÅ¡kovės) atžvilgiu ir pripažintina negaliojančia.

To neneigia ir pats apeliantas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad ieÅ¡kovė pati turėjo praÅ¡yti bendrovės konsultantę iÅ¡duoti popierinės taisyklių kopijÄ ar pareikalauti iÅ¡aiÅ¡kinti jai esmines draudimo sÄ lygas. Teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovas byloje nepateikė įstatymo leistinų įrodymų, jog su ieÅ¡kove buvo individualiai aptarta sÄ lyga dėl pakaitinio automobilio nuomos (tame tarpe ir maksimalaus pakaitinio automobilio nuomos termino). Pirmiau nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog ieÅ¡kovė turėjo teisę ir galimybę susipažinti su Draudimo taisyklėmis ar gauti jų kopijÄ sutarties sudarymo vietoje, o jei sudarymo metu negavo taisyklių, ji turėjo papildomai 7 dienas susipažinti ir apsispręsti dėl sutarties sÄ lygų priimtinumo (skundo 14.1-14.5 punktai).

26. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės teiginius, jog teismas netinkamai įvertino Lietuvos banko į bylÄ pateiktÄ 2020-11-03 iÅ¡vadÄ Nr. S 2020/(34.68.E-3402)-12-6707. Lietuvos banko iÅ¡vada yra vienas iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų byloje, kurį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, vertina teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ (CPK 177, 185 straipsniai). Lietuvos banko teismui pateikta 2020-11-03 iÅ¡vada Nr. S 2020/(34.68.E-3402)-12-6707 teismui privalomosios ar prejudicinės reikÅ¡mės neturi. Teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno apylinkės teismas, sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra įvertinęs minėtÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ , nurodęs jo reikÅ¡mę Å¡alių ginčui spręsti. Lietuvos banko į bylÄ pateikta 2020-11-03 iÅ¡vada Nr. S 2020/(34.68.E-3402)-12-6707 nesudaro pagrindo pripažinti teismo sprendimÄ tenkinti ieÅ¡kinį neteisėtu ar nepagrįstu, kadangi toks teismo sprendimas grindžiamas byloje surinktų įrodymų visuma.

27. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apelianto argumentų, jog draudimo sutartimi atsakovas neįsipareigojo nei pats atlikti automobilio remonto darbus, nei organizuoti Å¡ių darbų atlikimÄ , todėl negali bÅ«ti įpareigotas ir prisiimti atsakomybę už Å¡ių darbų atlikimo terminus (skundo 14.6 punktas); teismas neįvertino tų atsakovo argumentų, jog atsakovo taikomos draudimo taisyklės yra vienos iÅ¡ trumpiausių ir lengviausiai vartotojams suprantamų, iÅ¡ visų draudimo rinkoje veikiančių bendrovių, o nuostatos dėl pakaitinio automobilio nuomos termino palankiausios rinkoje.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamÄ ieÅ¡kovės draudimo sutarties nuostatÄ pripažino nesÄ Å¾ininga tuo faktiniu pagrindu, jog ieÅ¡kovė, kaip vartotoja nebuvo iki sutarties sudarymo tinkamai informuota apie svarbias sutarties sÄ lygas ir jos sukeliamas teisines pasekmes, o ne dėl ginčijama sÄ lyga nustatyto termino numoti pakaitinį automobilį trukmės. Todėl teismas neturėjo pareigos lyginti draudiko Swedbank P&C Insurance AS parengtų draudimo sutarčių, draudimo taisyklių apimties ir suprantamumo, lyginant su kitų draudikų parengtomis, spręsti dėl ginčijama sÄ lyga nustatyto termino nuomoti pakaitinį automobilį maksimalios trukmės ir Å¡io termino palankumo lyginant su kitais Å¡ios srities dalyviais.

28. Å ios nutarties 21-27 pastraipose nurodomų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčijamÄ draudimo sutarties sÄ lygÄ dėl pakaitinio automobilio nuomos maksimalaus termino nustatymo nesÄ Å¾ininga, jÄ panaikino, priteisė ieÅ¡kovei 1 770 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už visÄ pakaitinio automobilio nuomos terminÄ . Dėl papildomos 335,40 Eur draudimo iÅ¡mokos už automobilio remontÄ priteisimo 29. IeÅ¡kovė byloje reiÅ¡kė reikalavimÄ papildomai priteisti iÅ¡ atsakovės 335,40 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , nurodžiusi, kad atsakovas be pagrindo atsisakė sumokėti Å¡iÄ iÅ¡mokos dalį.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas šį reikalavimÄ tenkino pagrįstai, o atsakovas sprendimo Å¡ioje dalyje neskundė. Todėl teisėjų kolegija plačiau dėl spręsto ginčo Å¡ioje bylos dalyje nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 30. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 140 Eur iÅ¡laidas už nepriklausomo turto vertintojo suraÅ¡ytÄ ir ieÅ¡kovės pateiktÄ teismui vertinimo ataskaitÄ .

Teisėjų kolegija nustatė, kad minėta vertinimo ataskaita ieÅ¡kovė įrodinėjo sÄ naudas, reikalingas automobilio remontui. Teismas UAB „Asistavita“ iÅ¡vadomis grindė sprendimÄ priteisti draudimo iÅ¡mokos sumÄ . Todėl ieÅ¡kovės turėtos 140 Eur iÅ¡laidos iÅ¡vadai gauti pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintos bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir priteistos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės teisingai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nurodomais motyvais atmetami apeliantės skundo teiginiai dėl teismo netinkamo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 31. Nustatyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieÅ¡kovė turėjo 700 Eur iÅ¡laidų. Atsakovės apeliacinį skundÄ atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės (CPK 98 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo Swedbank P&C Insurance AS, Lietuvoje, veikiančio per Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialÄ (j. a. k. 302649474) 700 Eur iÅ¡laidų, turėtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Raimondas Buzelis Izolda Nėnienė Arvydas Žibas