9099cbe2-3761-412d-b7bd-ab111ec6a2ab · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-928-324/2013 Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06505-2012-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.4; 30.2; 30.10; 30.12.2; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 31 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Labostera“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9952-192/2012 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Labostera“ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei LESTO dėl nuosavybės teisės gynimo.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė įpareigoti atsakovę paÅ¡alinti ieÅ¡kovės nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, t. y. paÅ¡alinti valstybiniam žemės fondui priklausančiame kelyje kliÅ«tis, trukdančias privažiuoti prie ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, per 3 mėnesius savo sÄ skaita. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Privažiavimas į žemės sklypÄ ir jame esantį pastatÄ yra teritorijoje tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Å i privažiavimo teritorija nesuformuota kaip žemės sklypas ir yra valstybinės žemės fondo Kauno mieste dalis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. raÅ¡te „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 8SD-1494 nurodyta, kad minėta teritorija paskirta naudoti kaip privažiavimo kelias patekti į žemės sklypÄ . Nepaisant to, AB LESTO Å¡ioje privažiavimui skirtoje teritorijoje pastatė dvi elektros perdavimo linijų atramas, kurios neleidžia ieÅ¡kovei iÅ¡ vieÅ¡ojo kelio (duomenys neskelbtini) g. privažiuoti žemės sklypÄ bei jame esančius statinius.

Atsakovė, suteikdama teritorijÄ naudoti kaip privažiavimo keliÄ Ä¯ žemės sklypÄ , negalėjo suteikti AB LESTO užstatymo teisės ir taip sudaryti sÄ lygas pažeisti ieÅ¡kovės teisę į netrukdomÄ Å¾emės sklypo valdymÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kinį. Ä®vertinęs byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė turi galimybę pasinaudoti Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarkos ir sÄ lygų apraÅ¡e nustatyta tvarka ir terminais ir perkelti oro linijÄ bei atramÄ .

Sprendė, kad atsakovė nesudaro ieÅ¡kovei kliūčių kreiptis į operatorių ir savo lėšomis perkelti oro linijos atramÄ , jokiais veiksmais nepažeidžia ieÅ¡kovės nuosavybės ar kitų teisių. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Neatskleista bylos esmė (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Apeliantė ieÅ¡kiniu prašė paÅ¡alinti valstybiniam žemės fondui priklausančiame kelyje kliÅ«tis, trukdančias privažiuoti prie apeliantės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, per 3 mėnesius savo sÄ skaita, tačiau sprendimo motyvuojančioje dalyje nustatyta, kad „ginčo esmė yra ta, kad atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė suformuotų civilinį objektÄ Å¾emės sklypÄ â€œ.

Toks ginčo esmės konstatavimas yra nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, esančiomis civilinėje byloje, apeliantė nekėlė tokio klausimo, neteikė tai pagrindžiančių įrodymų. Nepagrįstai spręsta, kad apeliantė turi galimybę pasinaudoti Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarkos ir sÄ lygų apraÅ¡e nustatyta tvarka ir terminais ir perkelti oro linijÄ bei atramÄ .

Apeliantė nereikalauja prisijungti prie elektros tinklų, nurodytas norminis dokumentas nereglamentuoja ginčo tarp Å¡alių. Ginčas su atsakove yra dėl trečiojo asmens kilnojamojo turto, esančio atsakovei priklausančiame turte. Apeliantė, vadovaudamasi protingumo kriterijais, pati renkasi savo teisių gynimo bÅ«dÄ . Ji negali veikti tokiomis priemonėmis, kurios padidintų jos nuostolius, nes trečiasis asmuo nepagrįstai reikalautų stulpų perkėlimo iÅ¡laidų padengimo, apeliantė turėtų organizuoti projektavimÄ bei statybos darbų organizavimÄ .

Dėl to laikytina, kad teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas (CPK 330 str.). Nepasisakyta dėl apeliantės motyvų, kad trečiasis asmuo kilnojamÄ jį turtÄ pasistatė neteisėtai atsakovės nekilnojamame turte. Nepagrįstas motyvas, kad apeliantė tvirtino, jog atsakovės atstovė pagal įstatymÄ nesudaro apeliantei kliūčių kreiptis į trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį AB LESTO. Apeliantė byloje nėra tvirtinusi, kad atsakovės atstovė pagal įstatymÄ sudaro kliÅ«tis kreiptis į AB LESTO, todėl Å¡is motyvas nėra susijęs su bylos esme ir laikytinas nepagrįstu.

PraÅ¡o panaikinti sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir patenkinti ieÅ¡kinį. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o sprendimo nekeisti. Nurodo, kad pastraipoje, kurioje yra apeliantės cituojamas sakinys apie žemės sklypo suformavimÄ , teismas pasisakė dėl byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių, tačiau tai nebuvo nagrinėjamos bylos esmės apibendrinimas, tÄ Ä¯rodo ir toliau dėstoma motyvuojamoji sprendimo dalis, teismo argumentai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. gruodžio 9 d.

įsakymu Nr. 1-246 patvirtinto Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarkos ir sÄ lygų apraÅ¡o 49 punktu, pati apeliantė, kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ir elektros vartotoja, pageidaudama, kad elektros įrenginys (oro linijos atrama) bÅ«tų perkeltas į kitÄ vietÄ , tai turi padaryti savo lėšomis kreipusis į operatorių AB LESTO.

Byloje nebuvo spręstas klausimas dėl kilnojamojo daikto pastatymo teisėtumo/neteisėtumo. Ä®siteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1638-365/2011 nustatytos prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje turinčios faktinės aplinkybės, kad elektros perdavimo linijos atÅ¡aka į gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pastatyta 1969 m. pagal tuo metu galiojusiÄ tvarkÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo praÅ¡o procesinį sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodo, kad elektros perdavimo oro linijos atÅ¡aka (su ginčo atrama) į gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pastatyta 1969 m., laikantis visų normatyvinių reikalavimų ir suderinimų pagal tuo metu galiojusiÄ tvarkÄ , kurios pagrindu teisėtai pastatytoms elektros oro linijoms Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos specialiosios naudojimo sÄ lygos – apsaugos zonos. Pačios oro linijų atramos nebuvo registruojamos kaip nekilnojamasis turtas, kadangi pagal specialų teisinį reglamentavimÄ laikomos kilnojamaisiais daiktais.

Apeliantei priklausančiam žemės sklypui yra nustatytos specialiosios naudojimo sÄ lygos – elektros tinklų apsaugos zona. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010, ir 2006 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-326/2006, suformavo praktikÄ , kad nereikia įrodinėti aplinkybės, jog elektros įrenginiai elektros energijos tiekėjo vykdomai veiklai užtikrinti buvo įrengti teisėtai, kadangi tai yra visuotinai žinoma ir reglamentuota įstatyme.

Trečiojo asmens teisę naudotis kitų asmenų turtu, siekiant tinkamai eksploatuoti energetikos objektus bei kitų asmenų Å«kinės veiklos ribojimus energetikos objektų užimamoje teritorijoje numato Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 2 dalis. Apeliantės nuosavybės teisių ribojimas įstatymu yra teisėtas ir bÅ«tinas, siekiant apsaugoti AB LESTO ir kitų asmenų – elektros energijos vartotojų – teises ir laisves. Apeliantė, reikÅ¡dama reikalavimÄ paÅ¡alinti kelyje kliÅ«tis, trukdančias privažiuoti prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, nenurodė į kuriÄ vietÄ turėtų bÅ«ti perkelta oro linija/jos atrama, siekiant nepažeisti kitų, byloje neįtrauktų dalyvauti asmenų, teisių ir teisėtų interesų, tame tarpe ir jų teisės netrukdomai naudoti elektros energijÄ .

Nepaisant to, kad ginčo oro linijos atrama yra valstybei priklausančioje žemėje, jos perkėlimas inicijuojamas to asmens, kuriam ji dėl tam tikrų priežasčių kliudo, susitarimu su energetikos įmone teisės aktų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Perkėlimas atliekamas iniciatoriaus lėšomis. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė apie neįrodytÄ negatorinį ieÅ¡kinį ir ieÅ¡kovės teisę pačiai atlikti ieÅ¡kinio reikalavime nurodytus veiksmus.

Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jos motyvų apie elektros linijų atramos neteisėtÄ pastatymÄ . 2011 m. gegužės 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.1-1638-365/2011 pagal UAB „Labostera“ skundÄ atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, tretiesiems asmenims AB „Lesto“, A. L., Nacionalinei žemės tarnybai dėl sprendimo panaikinimo Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, jog byloje ginčas buvo kilęs dėl elektros atramos statybos teisėtumo (pastatymo be statybos leidimo).

Teismas konstatavo, jog inžineriniais statiniais yra elektros perdavimo linijos su jų maitinimo Å¡altiniais ir įrenginiais, o ne atskiros jų dalys (atramos, kabeliai ir t.t.). Statybos inspekcija atramų įrengimo priežiÅ«ros nevykdo. Elektros linijos su jas laikančiomis atramomis bei kitais priklausiniais laikomos kilnojamais daiktais, todėl nekilnojamojo turto registre neregistruojamos, registruojamos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos – elektros tinklų apsaugos zonos. Apeliacine tvarka peržiÅ«rimame sprendime nurodyta, jog 2008m. kovo 17 d. pirkimo pardavimo sutartimi UAB „Labostera“, įsigydama žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini), įsipareigojo perimti ir specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas, servitutus ir Å«kinės veiklos apribojimus ir kitus įsipareigojimus, susijusius su nupirkto žemės sklypo valdymu, tvarkymu ir disponavimu (5.3 punktas).

VÄ® Registrų centras pažymėjimas apie nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamo turto registre patvirtina, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra saugotini želdiniai, augantys ne miÅ¡ko žemėje, ryÅ¡ių linijų apsaugos zonos, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos ir elektros linijų apsaugos zonos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010 civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I.

L. ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei „Rytų skirstomiesiems tinklams“ dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (tretieji asmenys: E. V., S. K. S.), kurios faktinės aplinkybės panaÅ¡ios į vertinamas apeliacine tvarka (ieÅ¡kovė prašė įpareigoti atsakovÄ nukelti gelžbetoninį stulpÄ su dviem atramomis nuo jos žemės sklypo dalies), konstatavo, jog energetikos objektų įrengimo teisėtumo atsakovui nereikia įrodinėti kaip visuotinai žinomos, reglamentuotos įstatyme aplinkybės. „Energetikos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad energetikos objektai statomi Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; valstybinės svarbos energetikos objektai plėtojami vadovaujantis Nacionalinės energetikos strategijos nuostatomis; vartotojų aprÅ«pinimo energija ir energijos iÅ¡tekliais bendrieji ar specialieji planai rengiami vadovaujantis nurodyta strategija.“  Trečiojo asmens AB „Lesto“ teisę naudotis kitų asmenų turtu, siekiant tinkamai eksploatuoti energetikos objektus bei kitų asmenų Å«kinės veiklos ribojimus energetikos objektų užimamoje teritorijoje numato Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 2 dalis.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad elektros linijos atrama pravažiavimÄ Ä¯ jos sklypÄ sudarančioje valstybinėje žemėje yra pastatyta neteisėtai. Atmestini apeliantės argumentai ir apie tai, kad, jai nereikalaujant prisijungti prie elektros tinklų, teismas nepagrįstai nusprendė dėl jos galimybės pasinaudoti Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarkos ir sÄ lygų apraÅ¡e nustatyta tvarka ir perkelti elektros perdavimo linijos atramas.

Be prisijungimo tvarkos, šio Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr.1-246 patvirtinto teisės akto, galiojusio ieÅ¡kinio pateikimo metu, 49 punktas ir teismo sprendimo priėmimo metu galiojusio 2012 m. liepos 4 d. įsakymu nr. 1-127 „Dėl elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 54 punktas reglamentuoja ir ieÅ¡kovės nurodomos kliÅ«ties naudotis žemės sklypu paÅ¡alinimo tvarkÄ .

Pastarojo ApraÅ¡o 54 punktas įtvirtina, kad vartotojo, gamintojo ar kitų asmenų pageidaujami perkelti ar rekonstruoti operatoriui priklausantys energetikos objektai (elektros tinklai ir įrenginiai), kliudantys statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, yra perkeliami ar rekonstruojami remiantis operatoriui pateikta paraiÅ¡ka ir pagal teisės aktų nustatyta tvarka operatoriaus iÅ¡duotas prijungimo sÄ lygas, Å¡io ApraÅ¡o nustatyta vartotojų elektros įrenginių prijungimo tvarka ir sÄ lygomis. Å iuo atveju paraiÅ¡kÄ pateikęs vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo savo lėšomis ir vadovaudamasis operatoriaus pateiktomis prijungimo sÄ lygomis parengia ir pateikia operatoriui teisės aktų nustatyta tvarka parengtÄ operatoriaus elektros tinklų ir (ar) kitų įrenginių statybos (tiesimo) ir (ar) rekonstrukcijos projektÄ ir sÄ matÄ .

Energetikos objekto perkėlimo ir (ar) rekonstravimo iÅ¡laidas moka pageidavimÄ dėl tokio energetikos objekto perkėlimo ar rekonstravimo pateikęs vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo Å¡io ApraÅ¡o 47 punkte nustatyta tvarka ir terminais..  Sutiktina su apeliante, kad ieÅ¡kinyje suformuluotas teisių gynimo bÅ«do pasirinkimas yra naudingas ieÅ¡kovei ir priklauso nuo jos sprendimo, tačiau, įgyvendindama savo teises, apeliantė, kaip ir kiti asmenys, privalo laikytis įstatymų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kinyje nurodytas ieÅ¡kovės teisės įgyvendinimo bÅ«das negali bÅ«ti patvirtintas teismo sprendimu todėl, kad valstybinėje žemėje teisėtai esantį elektros įrenginį ji praÅ¡o iÅ¡kelti valstybę, tuo tarpu pagal aukščiau nurodyto ApraÅ¡o 54 punktÄ Å¡iuos veiksmus ApraÅ¡e nustatyta tvarka savo lėšomis turi atlikti paraiÅ¡kÄ pateikęs asmuo – Å¡iuo atveju pati ieÅ¡kovė kaip savininkė žemės sklypo, į kurį, jos teigimu, transporto priemonėmis patekti kliudo elektros įrenginys.

Padaręs tokiÄ iÅ¡vadÄ , pirmosios instancijos teismas materialinės teisės normas iÅ¡ esmės pritaikė tinkamai. Dėl to, kad atsakovė nedaro ieÅ¡kovei kliūčių kreiptis į trečiÄ jį asmenį AB LESTO elektros įrenginio perkėlimo klausimu, ginčo nėra. Toks teiginys sprendimo motyvuojamosios dalies 6-me lape nėra paremtas ieÅ¡kovės pasisakymu, todėl nėra pagrindo jį paÅ¡alinti.  Tai, kad ginčo esmė yra žemės sklypo suformavimas, ieÅ¡kovės atstovas nurodė 2012 m. rugsėjo 10 d. parengiamajame teismo posėdyje (b.l.71 4 pastraipa).

Frazė apie tokiÄ ginčo esmę teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pacituota kaip ieÅ¡kovo atstovo paaiÅ¡kinimas, o ne teismo iÅ¡vada. Ginčo esmę teismas, pasisakydamas dėl neįrodyto negatorinio reikalavimo ir ieÅ¡kovės teisės pasinaudoti teisės akte reglamentuota elektros įrenginio iÅ¡kėlimo tvarka, nustatė tinkamai. Vadovaudamasi iÅ¡dėstytais argumentais, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, kad nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir nenustačiusi CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti, pakeisti ar perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, apygardos teismo teisėjų kolegija sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 320 straipsnio antroji dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, nutaria:  Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                               Žibutė Burdžienė                                                                                                            Evaldas Burzdikas                                                                                                            Virginija Gudynienė