2018-01-31 Nr. AB-2186-3-61-3-01755-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-113-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01755-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 57.1.1; 57.3; 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. Š. su 2016 m. balandžio 29 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. AMP1-52 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo direktoriui V. Š.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta netinkamai įvertinus visas faktines ir teisines aplinkybes. Pažymėjo, kad aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-654 buvo patvirtinta nauja Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (toliau – ir Fondas) administracijos struktūra bei administracijos struktūros schema. Numatyta, kad ji įsigalios nuo 2016 m. vasario 1 d. Siekdamas įgyvendinti šį įsakymą, V. Š. darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, įteikė 2015 m. rugsėjo 30 d. rašytinius pasiūlymus pakeisti sudarytų darbo sutarčių sąlygas, 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. B-52 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. B-52) patvirtino naują nuo 2016 m. vasario 1 d. numatytą įsigalioti Fondo pareigybių sąrašą, o 2015 m. lapkričio 30 d. Fondo valstybės tarnautojams įteikė įspėjimo apie numatomą atleidimą iš darbo lapelius.

3. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje susirinkusių komiteto narių poziciją bei Valstybės tarnybos departamento rekomendaciją stabdyti įstaigos reorganizavimo procesą, pareiškėjas 2016 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. B-1 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. B-52 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – Įsakymas Nr. B-1) Įsakymą Nr. B-52 pripažino netekusiu galios. V. Š. pažymėjo, kad Įsakymas Nr. B-1 buvo priimtas ne jo, kaip Fondo direktoriaus, iniciatyva. Priimdamas šį įsakymą, pareiškėjas veikė laikydamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų valstybės tarnautojo pareigų, siekdamas tinkamai vykdyti jam pavestas užduotis bei atlikti visas pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, elgdamasis sąžiningai ir tiesiogiai bendradarbiaudamas su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu.

4. V. Š. nurodė, kad 2016 m. sausio 22 d. 10.00 val. jam buvo paskirtas susitikimas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje, kuriame turėjo būti svarstomi tolesni sprendimai, susiję su Fondo struktūriniais pertvarkymas, tačiau susitikimas buvo nukeltas, o vėliau pareiškėjas buvo informuotas, kad į susitikimą nėra kviečiamas.

5. Skubiai reaguodamas į Aplinkos ministerijos 2016 m. sausio 25 d. raštą Nr. (16-3)-D8-511, kuriame buvo prašoma nurodyti veiksmų, įgyvendinant aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. D1-654, atlikimą, pateikė atsakymą į reikalavimą Nr. (LAAIF)-S-140, Fondo direktoriaus 2016 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. B-2 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. B-2), 2016 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. B-3 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo skyrių nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas B-3) bei 2016 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. B-4 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo pareigybių aprašymų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas B-4). Pažymėjo, kad visi struktūros pertvarkymui reikalingi teisės aktai buvo parengti.

6. Aplinkos ministerijos Kontrolės skyriaus vedėja ir specialistė 2016 m. sausio 26 d. atvyko į Fondą su aplinkos ministro 2016 m. sausio 26 d. pavedimu Nr. (16-4)-D8-545 skubos tvarka pateikti Aplinkos ministerijai įsakymais patvirtintus skyrių nuostatus, pareigybių aprašymus bei apmokėjimą už kurą patvirtinančius dokumentus. Šie dokumentai buvo pateikti. Tvirtinami dokumentai buvo parengti, bet neįsegti į įsakymų aplankalą, todėl pareiškėjas nesutinka su Įsakyme nurodytais teiginiais, kad Įsakymais Nr. B-3 ir Nr. B-4 Fondo nuostatai bei Fondo pareigybių aprašymai nebuvo patvirtinti. Į aplinkos ministrą V. Š. kreipėsi su 2016 m. sausio 28 d. raštu Nr. (LAAIF)-S-147 ir informavo, kad Įsakymu Nr. B-1 pripažinus netekusiu galios Įsakymą Nr. B-52 bei Įsakymu Nr. B-2 patvirtinus naują pareigybių sąrašą, nebuvo pažeistos Valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse tarnautojams bei darbuotojams užtikrinamos garantijos, o įgyvendinti aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. D1-654 nuo 2016 m. vasario 1 d. dėl visų susiklosčiusių aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios, tapo neįmanoma.

7. V. Š. nesutiko su teiginiu, kad atsakomybė už tai, jog neva nebuvo įgyvendinti struktūriniai pokyčiai, tenka jam, kaip Fondo direktoriui. Pažymėjo, kad visi veiksmai buvo atlikti laiku ir tinkamai, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, veikiant sąžiningai bei vykdant pavestas funkcijas. Tik nustačius, kad yra valstybės tarnautojo kaltė, galima taikyti tarnybinę atsakomybę, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo kaltės nebuvo.

8. V. Š. taip pat pateikė prašymą jam iš atsakovo priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

9. Teismo posėdyje pareiškėjas V. Š. ir jo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad jam aplinkos ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. AMP1-20 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo direktoriui V. Š.“ buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, o aplinkos apsaugos ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. AMP1-51 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo direktoriui V. Š.“ – tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pažymėjo, kad priėmus aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. D1-654, V. Š. ėmėsi Fondo pertvarkos ir 2015 m. lapkričio 30 d. priėmė Įsakymą Nr. B-52, tačiau valstybės tarnautojai kreipėsi į teismą, kuris pripažino, kad jų statusas minėtu įsakymu buvo pakeistas neteisėtai.

10. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovas paaiškino, kad aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-654 buvo patvirtinta Fondo struktūra ir struktūros schema, kurios įsigaliojimas buvo nustatytas 2016 m. vasario 1 d. Tam, kad Fondas galėtų veikti pagal šią struktūrą, pareiškėjas, kaip Fondo direktorius, privalėjo įsakymais patvirtinti skyrių nuostatus ir pareigybių aprašymus, įspėti darbuotojus apie struktūros pasikeitimą, galimus darbo organizavimo pokyčius bei pareigybių naikinimą, įteikti darbuotojams pasiūlymus užimti pareigas pagal naują struktūrą, gauti jų sutikimus eiti naujas pareigas, parengti įsakymus dėl darbuotojų perkėlimo ar atleidimo. V. Š. Įsakymu Nr. B-52 patvirtino Fondo pareigybių sąrašą, o Įsakymu Nr. B-1 minėtą įsakymą pripažino netekusiu galios. Atsakydamas į aplinkos ministro 2016 m. sausio 25 d. raštą Nr. (16-3)-D8-511, pareiškėjas nurodė, kad įgyvendindamas aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. D1-654, Įsakymu Nr. B-2 patvirtino Fondo darbuotojų pareigybių sąrašą, Įsakymu Nr. B-3 – Fondo skyrių nuostatus, o Įsakymu Nr. B-4 – Fondo darbuotojų pareigybių aprašymus. Pažymėjo, kad 2015 m. sausio 25 d. po pietų ketina darbuotojams (valstybės tarnautojams) įteikti pasiūlymus raštu eiti pareigas naujoje struktūroje.

12. 2016 m. sausio 27 d. rašte Nr. (LAAIF)-S-147 pareiškėjas nurodė, kad dėl to, jog Įsakymu Nr. B-1 panaikinus Įsakymą Nr. B-52, išnyko pagrindas, kuriam esant Fondo valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, apie pareigybių panaikinimą buvo įspėti, ir kad dėl to aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. D1-654 įgyvendinimas, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, tampa neįmanomas, nes neliko laiko, kad darbuotojai (valstybės tarnautojai) apie pareigybių panaikinimą būtų įspėti laikantis Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnyje ir Darbo kodekso 130 straipsnyje nustatytų terminų.

13. Atlikus V. Š. tarnybinį patikrinimą, buvo konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir Įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Įsakyme detalizuojama, kuo pasireiškė V. Š. tarnybinio nusižengimo padarymas, nurodomos jo pažeidimų sukeltos pasekmės bei tai, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas aplaidžiai atliekant pareigas; taip pat buvo įvertinta pareiškėjo veikla iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Atsakovas pažymėjo, kad tiriant V. Š. tarnybinį nusižengimą, buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, o tarnybinė nuobauda – pastaba, jam buvo paskirta įvertinus visas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

14. Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui, kaip Fondo direktoriui, teisės aktai įtvirtina kompetenciją tvirtinti valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių sąrašus bei pareigybių aprašymus ir skyrių nuostatus. Taigi, įgyvendindamas aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymą ir turėdamas nurodytą kompetenciją, V. Š. turėjo pareigą patvirtinti Fondo skyrių nuostatus, Fondo darbuotojų pareigybių sąrašą ir pareigybių aprašymus.

15. Atsakovas akcentavo, kad Įsakyme Nr. B-1 nėra nurodytas jo priėmimo pagrindas. V. Š. pasiaiškinime nurodė, kad jokių dokumentų po Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2015 m. gruodžio 9 d. posėdžio nėra gavęs, todėl neturint pagrindžiančių dokumentų, neįmanoma įvertinti, ar Seimo narių pozicija buvo išsakyta dėl reorganizacijos sustabdymo, ar dėl galbūt neteisėtų pareiškėjo veiksmų, naikinant visas valstybės tarnautojų pareigybes įstaigoje, kuri vykdo viešojo administravimo funkcijas. Aplinkos ministerija pažymėjo, kad įstaigos vadovas atsako už savo sprendimus ir jokiais dokumentais neparemtas teiginys, kad sprendimus V. Š. priėmė ne savo valia, o atsižvelgdamas į Seimo narių ir Valstybės tarnybos departamento nuomonę, nemažina pareiškėjo, kaip įstaigos vadovo, atsakomybės, priimat įsakymus, susijusius su pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimu. Be to, Valstybės tarnybos departamento 2016 m. sausio 7 d. rašte Nr. 27D-27 nekalbama apie reorganizaciją ar jos sustabdymą, jame pateikta tik nuomonė dėl viešojo administravimo funkcijų vykdymo, prašant užtikrinti, kad viešojo administravimo funkcijas įstaigos vykdytų tik valstybės tarnautojai.

16. Aplinkos ministerija pažymėjo, kad aplinkos ministrui su 2016 m. sausio 25 d. raštu Nr. (LAAIF)-S-140 buvo pateiktas tik Įsakymas Nr. B-2 su Fondo pareigybių sąrašu, o Įsakymai Nr. B-3 ir Nr. B-4 buvo pateikti be priedų (nebuvo pateikti nei Fondo skyrių nuostatai, nei pareigybių aprašymai). 2016 m. sausio 26 d. dokumentų kopijų perdavimo–priėmimo aktu V. Š. Fondo direktoriaus Įsakymų Nr. B-3 ir Nr. B-4 priedų taip pat nepateikė (buvo pateikti tik projektai su pastabomis). Atsakovo nuomone, V. Š. argumentai, kad Fondo skyrių nuostatai ir pareigybių aprašymai 2016 m. sausio 25 d. buvo patvirtinti, tik neįsegti į Fondo įsakymų aplanką, yra visiškai nereikšmingi – jeigu minėti dokumentai buvo parengti ir patvirtinti, pareiškėjas galėjo juos pateikti ir taip įrodyti dokumentų parengimo bei patvirtinimo faktą.

17. Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, kad aplinkos ministras, 2015 m. rugsėjo 11 d. priimdamas sprendimą dėl struktūrinių pokyčių, nustatė, kad nauja struktūra įsigalioja daugiau nei po keturių mėnesių nuo įsakymo pasirašymo dienos, kadangi struktūros įgyvendinimui Fondo direktorius turi atlikti daugybę veiksmų. Atsakovo nuomone, būtent dėl Fondo direktoriaus pasirinkto darbo organizavimo aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. D1-654 įgyvendinimas tapo neįmanomas. Šią aplinkybę 2016 m. sausio 27 d. rašte Nr. (LAAIF)-S-147 pripažino pats pareiškėjas.

18. Atsakovo nuomone, tai, kad V. Š. 2015 m. sausio 25 d. rašte Nr. (LAAIF)-S-140 aplinkos ministrui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, įrodo jo kaltę, be to, tinkamas aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. D1-654 įgyvendinimas yra išimtinai priskirtas Fondo direktoriaus diskrecijai, todėl pareiškėjo pasirinktas Fondo darbo organizavimas ir jo veiksmai, dėl kurių tapo neįmanomas aplinkos ministro įsakymo įgyvendinimas, neabejotinai įrodo V. Š. kaltę. Pareiškėjas galėjo ir privalėjo numanyti, kad dėl jo veikimo (tvirtinant, po to panaikinant Fondo pareigybių sąrašą) ir neveikimo (nepatvirtinus Fondo skyrių nuostatų bei pareigybių aprašymų) kils neigiamos pasekmės ir negalės būti įgyvendintas aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymas Nr. D1-654. 2016 m. sausio 7 d. panaikinus Fondo pareigybių sąrašą, Fondo direktoriui neliko laiko teisės aktų nustatyta tvarka atlikti privalomus veiksmus dėl įstaigos veiklos pagal naują Fondo struktūrą.

19. Aplinkos ministerijos teigimu, įvertinus pažeidėjo statusą, padaryti pažeidimai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai, todėl nėra pagrindo panaikinti V. Š. skirtos švelniausios tarnybinės nuobaudos.

20. Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo V. Š. skundą atmetė.

22. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai aptaręs faktines bylos aplinkybes bei išanalizavęs Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies 1 punkto ir 15 straipsnio 1 dalies 4 bei 5 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – Etikos taisyklės) 2.3 ir 9.3 punktų, aplinkos ministro 2010 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. D1-858 patvirtintų Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo nuostatų (toliau – Nuostatai) 17, 21.1, 21.2 ir 21.3 papunkčių, aplinkos ministro 2015 m. vasario 25 d.

įsakymu Nr. D1-158 patvirtinto Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo direktoriaus pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 7.1, 7.2, 7.3 bei 7.16 papunkčių nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėjui, kaip įstaigos vadovui, pareigą tvirtinti Fondo valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių sąrašą, Fondo valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių aprašymus bei Fondo skyrių nuostatus nustato Valstybės tarnybos įstatymas, Etikos kodeksas, Nuostatai ir Pareigybės aprašymas. Aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 11 d.

įsakymu Nr. D1-654 patvirtinus Fondo struktūrą bei Fondo struktūros schemą, buvo nustatytas šio įstatymo įsigaliojimo terminas nuo 2016 m. vasario 1 d. Taigi, V. Š. nuo minėto įsakymo priėmimo dienos iki jame nustatyto įsigaliojimo termino kilo pareiga, be kita ko, patvirtinti Fondo valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių sąrašą, Fondo valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių aprašymus bei Fondo skyrių nuostatus. Aplinkos ministerijai 2016 m. sausio 25 d. raštu Nr. (16-3)-D8-511 paprašius pareiškėjo skubiai pateikti paaiškinimą, kokie veiksmai yra atlikti įgyvendinant aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 11 d.

įsakymą Nr. D1-654, bei nurodyti, kokius veiksmus ir kada ketinama atlikti, kad būtų užtikrinta Fondo veikla nuo 2016 m. vasario 1 d. įsigaliojus 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymui Nr. D1-654, pareiškėjas su 2016 m. sausio 25 d. raštu Nr. (LAAIF)-S-140 kreipėsi į aplinkos ministrą, kuriame nurodė, kad įgyvendinant 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. D1-654, yra atlikti šie veiksmai: 1) Įsakymu Nr. B-2 patvirtinti Fondo darbuotojų pareigybių sąrašai; 2) Įsakymu Nr. B-3 patvirtinti Fondo skyrių nuostatai; 3) Įsakymu Nr. B-4 patvirtinti Fondo darbuotojų pareigybių aprašymai.

Šiame rašte pareiškėjas taip pat nurodė, kad būtų tikslinga aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. D1-654 įsigaliojimo terminą pratęsti. Kartu su šiuo raštu V. Š. pateikė Įsakymą Nr. B-4, kuriuo buvo patvirtinti Fondo pareigybių aprašymai, Įsakymą Nr. B-3, kuriuo buvo patvirtinti Fondo skyrių nuostatai, ir Įsakymą Nr. B-2, kuriuo buvo patvirtinti Fondo pareigybių sąrašai, kartu su Fondo pareigybių sąrašu, tačiau nepateikė Įsakymu Nr. B-4 patvirtintų pareigybių aprašymų bei Įsakymu Nr. B-3 patvirtintų Fondo skyrių nuostatų.

Be to, Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento Kontrolės skyriaus vedėjai O. B. bei vyriausiajai specialistei B. S. pareiškėjas pateikė Įsakymo Nr. B-3 kopiją bei Fondo skyrių nuostatų, patvirtintų Fondo direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu, projektus, Įsakymo Nr. B-4 kopiją bei Fondo skyrių pareigybių aprašymus, patvirtintus Fondo direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu, projektus, todėl darytina išvada, kad Fondo direktorius įsakymai buvo faktiškai nepatvirtinti, nepasirašyti, neregistruoti ir be antspaudų.

Pareiškėjas tik 2016 m. gegužės 6 d. vykusiame teismo posėdyje pateikė Įsakymą Nr. B-3 kartu su Fondo skyrių nuostatais bei Įsakymą Nr. B-4 kartu su Fondo skyrių pareigybių aprašymais. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra akivaizdu, jog V. Š. 2016 m. sausio 25 d. rašte Nr. (LAAIF)-S-140 aplinkos ministrui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kadangi Įsakymais Nr. B-3 ir Nr. B-4 nebuvo faktiškai patvirtinti Fondo skyrių nuostatai bei Fondo skyrių pareigybių aprašymai. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo argumentai, kad visi struktūros pertvarkymui reikalingi teisės aktai buvo parengti, buvo atmesti kaip nepagrįsti.

23. Teismas taip pat nustatė, kad Fondo direktorius Įsakymu Nr. B-52 patvirtino 27 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybes ir 1 valstybės tarnautojo – direktoriaus – pareigybę bei nustatė, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2016 m. vasario 1 d. Kaip teigia pats pareiškėjas, atsižvelgęs į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje susirinkusių komiteto narių poziciją bei Valstybės tarnybos departamento rekomendaciją stabdyti įstaigos reorganizavimo procesą, Įsakymu Nr. B-1 jis pripažino netekusiu galios Įsakymą Nr. B-52.

24. Įvertinęs Valstybės tarnybos departamento 2016 m. sausio 7 d. atsakymo Nr. 27D-27 turinį, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2015 m. gruodžio 9 d. vykusio posėdžio protokolinį nutarimą Nr. 107-P-29, kuriame, atsižvelgiant į posėdžio metu išsakytus trūkumus ir Fondo struktūrinės reformos metu padarytas esmines klaidas, buvo nutarta siūlyti Aplinkos ministerijai nedelsiant stabdyti Fondo direktoriaus pradėtus vykdyti Fondo struktūrinius pertvarkymus, pakartotinai įvertinti naujai įsigaliosiančios struktūros efektyvumą ir atlikti reikalingus struktūros pakeitimus, teismas padarė išvadą, kad Fondo direktorius įstaigos reorganizaciją buvo privertas stabdyti dėl savo paties netinkamai Įsakymu Nr. B-52 patvirtinto Fondo pareigybių sąrašo, neužtikrinant, kad Fondo, kaip viešojo administravimo subjekto, veiklą vykdytų valstybės tarnautojai. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Fondo reorganizavimo procesą jis sustabdė dėl Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Valstybės tarnybos departamento rekomendacijų, kadangi atsakomybė už netinkamai Įsakymu Nr. B-52 patvirtintą Fondo pareigybių sąrašą tenka būtent V. Š..

25. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nuo aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. D1-654 priėmimo iki jame nustatyto įsigaliojimo turėjo praeiti daugiau nei 4 mėnesiai. Įvertinęs pareiškėjo veiksmus, kad Įsakymą Nr. B-52 jis buvo priverstas panaikinti dėl to, kad šis įsakymas buvo akivaizdžiai neteisėtas, teismas padarė išvadą, kad atsakomybė už laiku neįgyvendintą aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. D1-654 tenka būtent jam. V. Š. argumentai, kad visi veiksmai buvo atlikti laiku ir tinkamai, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, veikiant sąžiningai ir vykdant pavestas funkcijas, buvo atmesti kaip nepagrįsti. Teismas sprendė, kad dėl pareiškėjo kaltės nebuvo įgyvendintas aplinkos ministro aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymas Nr. D1-654.

26. Įvertinęs ginčijamo aplinkos ministro 2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. AMP1-52 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo direktoriui V. Š.“ turinį, teismas pažymėjo, kad šis įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, atsižvelgiant į pareiškėjo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

27. Atmetęs pareiškėjo V. Š. skundą kaip nepagrįstą, teismas jo prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo taip pat netenkino.

III. 28. Pareiškėjas V. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, bei jam iš atsakovo priteisti teismo išlaidų atlyginimą.

29. Pareiškėjas paaiškina, kad visi struktūros pertvarkymui reikalingi dokumentai buvo parengti, patvirtinti ir pateikti Aplinkos ministerijai. V. Š. nesutinka su teismo išvada, kad jis rašte Nr. (LAAIF)-S-140 aplinkos ministrui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Pažymi, kad minėtame rašte nurodyti skyrių nuostatai, pareigybių aprašymai bei pareigybių sąrašas buvo parengti ir pateikti Aplinkos ministerijos Kontrolės skyriaus vedėjai, tačiau jie nebuvo įsegti į įsakymų aplanką ir tai buvo paaiškinta Aplinkos ministerijos Kontrolės skyriaus vedėjai bei specialistei. Be to, aplinkybė, kad 2016 m. sausio 25 d. Aplinkos ministerijai nebuvo pateikti Fondo skyrių nuostatai bei pareigybių aprašymai, negali reikšti, kad V. Š. pažeidė pareigas ir pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Kadangi dokumentai buvo parengti, tačiau neįsegti į bylą, konstatuoti, jog jie nebuvo patvirtinti, būtų neprotinga ir neteisinga, nes faktiškai pareiškėjas įvykdė savo įsakymą, kuriuo tvirtino pareigybių sąrašą, pareigybių aprašymus bei skyrių nuostatus.

30. V. Š. pažymi, kad aplinkybė, jog 2016 m. sausio 7 d. panaikindamas Įsakymą Nr. B-52, jis sustabdė Fondo reorganizacijos procesą, nereiškia, kad Įsakymas Nr. B-52, kuriuo buvo patvirtintas pareigybių sąrašas, buvo neteisėtas. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo teiginius, kad reorganizavimo procesą jis stabdė išimtinai atsižvelgdamas į darbuotojų skundus dėl naujai atliekamos reorganizacijos Seimui ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui. V. Š. po Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2015 m. gruodžio 9 d. posėdžio bei Fondo darbuotojams kreipusis į teismą dėl Įsakymo Nr. B-52 teisėtumo nusprendė reorganizavimo procesą stabdyti, siekdamas darbuotojų bei Fondo interesų užtikrinimo ir teisinių santykių stabilumo. Pareiškėjo nuomone, darbuotojams teisme ginčijant minėto įsakymo teisėtumą, buvo logiška stabdyti reorganizavimo procesą bent jau tam laikotarpiui, per kurį bus išnagrinėta byla dėl Įsakymo Nr. B-52 teisėtumo, nes, priešingu atveju, teismui priėmus sprendimą panaikinti įsakymą, jeigu reorganizavimas jau būtų atliktas, Fondas patirtų papildomų laiko ir pinigų sąnaudų, tai būtų neekonomiška ir neprotinga, kadangi darbuotojus reikėtų grąžinti į prieš tai buvusią padėtį. Taigi, reorganizavimo proceso stabdymas buvo būtinas ir logiškas veiksmas. V. Š. buvo akivaizdu, kad esant darbuotojų skundams ir kai kurių institucijų išreikštai pozicijai, reorganizacijos procesas iki 2016 m. vasario 1 d. negalės būti įvykdytas ir reorganizacijai, atsižvelgiant į protingumo bei ekonomiškumo principus, reikės daugiau laiko. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog Įsakymas Nr. B-52, kuriuo buvo patvirtintas naujas pareigybių sąrašas, buvo akivaizdžiai neteisėtas. Minėto įsakymo teisėtumo klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo priimtas įsakymas buvo neteisėtas, kadangi viešojo administravimo subjekto veiklą turėtų vykdyti valstybės tarnautojai. V. Š. pažymi, kad Įsakymo Nr. B-52 teisėtumo klausimas yra sprendžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-5281-643/2016, o teismas, pateikdamas argumentus dėl šio įsakymo teisėtumo, peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

31. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2016 m. sausio 28 d. raštu Nr. (LAAIF)-S-147 „Dėl sprendimų, susijusių su LAAIF struktūra“ aplinkos ministrą informavo, jog 2016 m. sausio 7 d. priėmė Įsakymą Nr. B-1, kuriuo panaikino Įsakymą Nr. B-52, ir atsižvelgdamas į reorganizacijos laiko sąnaudas prašė 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. D1-654 pripažinti netekusiu galios arba pratęsti reorganizacijos vykdymą iki 2016 m. birželio 1 d. 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-57 aplinkos ministras 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. D1-654 pripažino netekusiu galios.

32. V. Š. nesutinka su Įsakyme nurodytais teiginiais, kad atsakomybė už tai, jog nebuvo įgyvendinti struktūriniai pertvarkymai, tenka jam. Pažymi, kad visi pareiškėjo, kaip Fondo direktoriaus, veiksmai buvo atlikti laiku ir tinkamai, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, veikiant sąžiningai bei vykdant Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies 1 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Etikos taisyklių 2.3 ir 9.3 papunkčių bei Nuostatų 17, 21.2 ir 21.3 punktų nuostatas. Pareiškėjas nepažeidė valstybės tarnautojui teisės aktuose numatytų pareigų, kadangi jo atlikti veiksmai restruktūrizavimo metu nebuvo pripažinti neteisėtais.

33. V. Š. akcentuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog struktūriniams pertvarkymams atlikti buvo skirta nedaug laiko (daugiau nei 4 mėnesiai), natūralu, kad atsiradus tam tikroms kliūtims, reikėjo papildomo laiko ir struktūros pakeitimams įgyvendinti, tačiau nuo 2016 m. sausio mėnesio Aplinkos ministerija su pareiškėju nutraukė bendravimą dėl struktūros pakeitimų įstaigoje ir 2016 m. sausio mėnesio pabaigoje pradėjo patikrinimus, nors V. Š. prašė pratęsti terminą struktūriniams pertvarkymams atlikti bent iki 2016 m. birželio 1 d. Vien tai, kad struktūriniai pertvarkymai nebuvo atlikti iki 2016 m. vasario 1 d. dėl išreikštų abejonių Seimo komitete, nereiškia, kad pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus ir kad yra jo kaltė. V. Š., atsižvelgdamas į Seimo komiteto bei darbuotojų skundus, vykdė Pareigybės aprašymo 7.2 ir 7.3 papunkčiuose nurodytas pareigas organizuoti įstaigos darbą bei Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytą pareigą tvirtinti pareigybių aprašymus, tačiau tinkamam pokyčių procesui reikėjo daugiau laiko. Nuobauda vien už tai, kad pareiškėjas neįgyvendino struktūrinių pertvarkymų iki 2016 m. vasario 1 d., buvo paskirta nepagrįstai, nes valstybės interesams neatsirado jokios žalos. Pažymi, kad jeigu aplinkos ministras būtų pratęsęs terminą reorganizacijai atlikti, struktūriniai pokyčiai būtų įgyvendinti vėliau, tačiau išsamiai išnagrinėjus Seimo komitete bei darbuotojų skunduose išdėstytus nuogąstavimus ir poziciją. V. Š. nuomone, aplinkos ministras veikė ne siekdamas, kad būtų geriausiai įgyvendinami Fondo struktūriniai pertvarkymai, o siekdamas išimtinai surasti jo veiksmuose formalių pažeidimų.

34. Pareiškėjas pažymi, kad pagrindinis struktūrinių pertvarkymų tikslas buvo pakeisti įstaigos struktūrą, pakeitimą inicijavo jis, todėl vien tai, kad iki 2016 m. vasario 1 d. nebuvo pakeista struktūra, nesukelia neigiamų pasekmių įstaigai, valstybei, aplinkos ministerijai ir pan. Nuobaudos V. Š. skyrimas yra visiškai formalus, nuobauda buvo paskirta pažeidžiant protingumo principus, kadangi pagrindinis tikslas buvo atlikti struktūrinius pokyčius, laikantis visų įstatymų nuostatų, paisant įstaigoje dirbančių asmenų interesų, o tą pareiškėjas ir darė, o ne būtinai atlikti struktūrinius pertvarkymus iki 2016 m. vasario 1 d.

35. V. Š. atkreipia dėmesį, kad Aplinkos ministerijos veiksmai taip pat trukdė tinkamai įgyvendinti struktūrinius pokyčius. Pareiškėjui 2016 m. sausio 22 d. buvo paskirtas susitikimas Aplinkos ministerijoje su aplinkos ministru, viceministru, ministerijos kancleriu, Teisės ir personalo departamento direktoriumi bei personalo skyriaus vedėju. Susitikimo metu turėjo būti svarstomi tolesni sprendimai, susiję su Fondo struktūriniais pertvarkymais, tačiau susitikimas buvo nukeltas į 2016 m. sausio 25 d., o likus keletui valandų iki susitikimo V. Š. buvo informuotas, kad jis į posėdį nėra kviečiamas. Pareiškėjui akivaizdu, kad jo, kaip Fondo direktoriaus, dalyvavimas susitikime dėl Fondo struktūrinių pertvarkymų buvo būtinas, nes tai tiesiogiai susiję su V. Š. atliekamomis pareigomis.

36. Pareiškėjas akcentuoja, kad aplinkybė, jog jis, atsižvelgdamas į įvairias aplinkybes, atšaukė priimtus įsakymus dėl Fondo pareigybių sąrašo, o vėliau juos vėl patvirtino, nesudaro pagrindo teigti, kad V. Š. atliko neteisėtus veiksmus. Vien tai, kad struktūriniai pertvarkymai nebuvo įgyvendinti iki aplinkos ministro įsakyme nurodyto termino, taip pat nereiškia pareiškėjo, kaip Fondo vadovo, pareigų pažeidimo, kadangi neįgyvendinus šio įsakymo iki 2016 m. vasario 1 d., neatsirado jokios žalos Fondo interesams. V. Š. nuomone, jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl skirta nuobauda yra akivaizdžiai nepagrįsta bei neteisėta ir turi būti panaikinta.

37. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

38. Atsakovas savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas Įsakymu Nr. B-52 neužtikrino, kad viešojo administravimo subjekto veiklą vykdytų valstybės tarnautojai ir kad atsakomybė už netinkamai Įsakymu Nr. B-52 patvirtintą Fondų pareigybių sąrašą tenka būtent pareiškėjui. Apeliacinio skundo argumentai, kad V. Š. Fondo reorganizaciją stabdė ir aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymas Nr. D1-654 nebuvo įgyvendintas dėl to, kad darbuotojai teismui pateikė skundą dėl Įsakymo Nr. B-52, yra pagrįsti. Atsakovas pažymi, kad Įsakymas Nr. B-52 buvo priimtas 2015 m. lapkričio 30 d., o Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdis vyko 2015 m. gruodžio 9 d., t. y., vėliau nei buvo priimtas Fondo direktoriaus įsakymas. Taigi, vėliau įvykęs posėdis negalėjo turėti įtakos anksčiau priimtam įsakymui, darbuotojų pateiktas skundas dėl jau priimto Įsakymo Nr. B-52 taip pat negalėjo turėti įtakos pareiškėjui jį priimant.

39. Aplinkos ministerija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs bylos medžiagą, motyvuotai atmetė V. Š. argumentus, kad visi struktūros pertvarkymui reikalingi teisės aktai buvo parengti, ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 25 d. rašte Nr. (LAAIF)-S-140 aplinkos ministrui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, nes Įsakymai Nr. B-3 ir Nr. B-4 buvo faktiškai nepatvirtinti (neparengti ir nepatvirtinti Fondo skyrių nuostatai ir pareigybių aprašymai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas tik 2016 m. gegužės 6 d. vykusiame teismo posėdyje pateikė Fondo direktoriaus įsakymą Nr. B-3 su Fondo skyrių nuostatais ir Įsakymą Nr. B-4 su pareigybių aprašymais. Apeliaciniame skunde teigdamas, kad aplinkybė, jog 2016 m. sausio 25 d. Aplinkos ministerijai nebuvo pateikti Fondo skyrių nuostatai ir pareigybių aprašymai, negali reikšti, kad pareiškėjas pažeidė pareigą ir pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, jis pats pripažįsta, kad 2016 m. sausio 25 d. Fondo skyrių nuostatai ir pareigybių aprašymai Aplinkos ministerijai nebuvo pateikti, o tai rodo, kad pareiškėjas yra linkęs pateikti ir pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją.

40. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad tik apeliaciniame skunde V. Š. pradėjo teigti, kad struktūriniams pertvarkymams buvo skirta nedaug laiko ir jo reikėjo daugiau. Pareiškėjas su 2015 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (LAAIF)-S-1834 teikdamas Fondo struktūros pakeitimo projektą, 2 punkte nurodė struktūros įsigaliojimo datą 2016 m. vasario 1 d. Taigi, pats V. Š. savo veiksmais patvirtino, kad buvo pakankamai laiko įgyvendinti Fondo struktūrinius pokyčius, tačiau aktyvių veiksmų jų įgyvendinimui pareiškėjas ėmėsi tik 2015 m. lapkričio 30 d. priimdamas Įsakymą Nr. B-52, kuriuo patvirtino Fondo pareigybių sąrašą.

41. Aplinkos ministerijos nuomone, pareiškėjo teiginiai, kad Aplinkos ministerija jam trukdė tinkamai įgyvendinti struktūrinius pokyčius, nėra pagrįsti. V. Š. nenurodė, kaip Aplinkos ministerija tariamai jam trukdė pagal teisės aktuose įtvirtintą kompetenciją tvirtinti Fondo valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių sąrašus, pareigybių aprašymus ir skyrių nuostatus. Tai, kad 2016 m. sausio 22 d. paskirtas susitikimas dėl aplinkos ministro užimtumo buvo atšauktas, neturėjo įtakos pareiškėjo anksčiau priimtiems sprendimams įgyvendinant aplinkos ministro įsakymą. Kaip nekviečiant V. Š. į posėdį 2016 m. sausio 25 d., Aplinkos ministerija jam trukdė tinkamai vykdyti Fondo direktoriaus funkcijas iki 2015 m. sausio 25 d. ar vėliau, jis nenurodė. Aplinkos ministras 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymu D1-654 patvirtino naują Fondo struktūrą, o tolesni veiksmai, siekiant struktūrinių pertvarkymų, išimtinai buvo priskirti pareiškėjo, kaip Fondo direktoriaus, diskrecijai ir kompetencijai.

42. V. Š. teiginiai, kad aplinkos ministras, nepratęsdamas termino struktūriniams pokyčiams įgyvendinti, siekė išimtinai surasti pareiškėjo veiksmuose formalų pažeidimą, nėra pagrįsti, kadangi aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymas D1-654 nebuvo įgyvendintas, ne dėl to, kad aplinkos ministras nepratęsė termino, o dėl to, kad V. Š. darbą organizavo taip, kad būtent dėl jo veiksmų jis nebuvo įgyvendintas. Tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

43. Atsakovas pažymi, kad Įsakyme nurodytos pažeidimų sukeltos pasekmės – neįgyvendintas aplinkos ministro įsakymas, diskredituojamas valstybės institucijos autoritetas, daromas neigiamas poveikis valstybės tarnybos reputacijai. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse pabrėžiama, kad tarnybinis nusižengimas gali būti padaromas ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms. Institucijos vadovo (pavyzdžio institucijos darbuotojams) veiksmai, pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją ar neįgyvendinat aplinkos ministro įsakymo, daro neigiamą poveikį bendram įstaigos darbui, diskredituoja institucijos autoritetą ir daro neigiamą poveikį valstybės tarnautojo reputacijai, todėl tai negali būti vertinama kaip mažareikšmiai pažeidimai. Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pirmiausiai yra teisinės atsakomybės taikymas, o teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda.

44. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo veiksmų neteisėtumas pasireiškia per netinkamą (aplaidų) pareigų atlikimą dėl pareiškėjo kaltės (aplaidumo). Tiriant tarnybinę nuobaudą, buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, o tarnybinė nuobauda buvo paskirta įvertinus visas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, todėl Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 45. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

46. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas.

47. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei ginčo santykių kvalifikavimu ir tik atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, papildo teismo sprendimo motyvus.

48. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. AMP1-52 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo direktoriui V. Š.“ 1.1 ir 1.2 punktai patvirtina, kad tarnybinė nuobauda – pastaba, pareiškėjui buvo paskirta dėl to, kad jis 2016 m. sausio 25 d. raštu Nr. (LAAIF)-S-140 aplinkos ministrui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją bei neįvykdė aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. D1-654, kuriuo buvo patvirtinta Fondo struktūra bei Fondo struktūros schema.

49. Minėti kaltinimai dėl tarnybinio nusižengimo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo paneigti. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui naujų aplinkybių bei įrodymų, nenagrinėtų pirmosios instancijos teisme, nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tirti įrodymų iš naujo, nes nekyla abejonių dėl jų vertinimo teisingumo.

50. Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo bendrų principų pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, jog pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y., turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008, p. 240–260; taip pat žr. 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje A4-678/2004, skelbtą 2006 m. Apibendrinime).

51. Šios bylos apimtyje pareiškėjui inkriminuotų pažeidimų sudėties elementai nustatyti bei įrodyti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad jo veiksmai nepagrįstai pripažinti neteisėtais bei padariusiais žalą. Dėl šio apeliacinio skundo argumento pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytą tarnybinio nusižengimo sąvoką, ne kartą yra konstatavęs, kad iš šio apibrėžimo matyti, jog priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dviem formomis: aktyviai, t. y., veikimu, netinkamai atliekant pareigas, ir pasyviai, t. y., neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-906/2014). Šio ginčo atveju pareiškėjas neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktais nustatytas funkcijas, todėl toks neveikimas buvo pagristai kvalifikuotas kaip neteisėtas, dėl aplaidumo pažeidžiantis teisės aktus, kurių pagrindu pareiškėjas privalėjo įvykdyti aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. D1-654. Padarytas nusižengimas yra formalus ir realios žalos pasekmės šio tarnybinio nusižengimo kvalifikavimui nėra privalomos, todėl pakanka konstatavimo, kad pareiškėjo neveikimas pažeidė nustatytą teisinę tvarką.

52. Nustatęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta teisėtai, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

53. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis netenka teisės į išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, nes išlaidos atlyginamos proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 44 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Arūnas Sutkevičius