9092dd92-5aea-474b-b52d-e816a6ddeab3 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2S-749-109/2010                                                     Pirmosios instancijos teismo teisėja Olga ŠinkarenkoProcesinio sprendimo kategorija 106.8.2, 122.3 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. kovo 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I.

R. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-5135-199/2010 pagal ieÅ¡kovo I. R. ieÅ¡kinį atsakovui Lansforsakringar International Forsakringsaktiebolag filialui Nordicia draudimas dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.              Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : IeÅ¡kovas I. R. 2010 m. sausio 29 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lansforsakringar International Forsakringsaktiebolag filialui Nordicia 30 545,20 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 6 procentus metinių palÅ«kanų skaičiuojamų iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 2-4).

Nurodė, kad 2009-10-01 autoįvykio metu nepataisomai sugadino jam priklausantį automobilį VW Passat Variant 1.9 TDI. Su atsakovu yra sudaryta automobilio transporto priemonės (KASKO) draudimo sutartis, todėl ieÅ¡kovas po autoįvykio kreipėsi į draudikÄ praÅ¡ydamas atlyginti dėl įvykio padarytÄ Å¾alÄ . ŽalÄ draudikas atsisakė atlyginti remdamasis Transporto priemonių (KASKO) draudimo skyriaus Bendrųjų sÄ lygų dalimi „Draudimo iÅ¡mokos sumos mažinimo taisyklės“, kadangi draudėjas sÄ moningai iÅ¡Å¡aukė arba apsunkino draudžiamojo įvykio aplinkybes.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartimi ieÅ¡kovo I. R. ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip neteismingÄ Kauno miesto apylinkės teismui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kinys juridiniam asmeniui pareiÅ¡kiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytÄ juridinių asmenų registre, konstatavo, jog atsakovo buveinė yra Vilniuje, todėl ieÅ¡kinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nors ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė remdamasis CPK 30 str. 11 p., ir nurodydamas, kad Å¡alių sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis yra vartojimo sutartis, todėl ieÅ¡kovo pasirinkimu ieÅ¡kinys paduodamas pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį atsakovui dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo pagal tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ draudimo sutartį, todėl konstatavo, kad tarp Å¡alių susiklostė draudimo santykiai ir ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paduodamas pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (b. l. 5).Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas I.

R. praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-01 nutartį ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčas kilo iÅ¡ transporto priemonių draudimo sutarties, kurios viena Å¡alis yra fizinis asmuo, t. y. Å¡i draudimo sutartis yra ir vartojimo sutartis (CK 1.39 straipsnio 1 dalis)Atskirasis skundas tenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai).              Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylÄ nagrinėti kitam teismui, jeigu iÅ¡kėlus bylÄ teisme, paaiÅ¡kėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

CPK 30 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti vienÄ iÅ¡ galimų teismų (alternatyvusis teismingumas), kad jis galėtų ekonomiÅ¡kiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos.Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas yra pareiÅ¡kęs reikalavimÄ juridiniam asmeniui, kurio juridinių asmenų registre nurodytas buveinės adresas yra Vilniaus m. sav. Vilniaus m. T. Å evčenkos g. 21/Vytenio g. 12, tačiau spręsdamas, kad ginčo dalykas yra susijęs su vartojimo sutartimi, pasirinkęs alternatyvųjį bylos teismingumÄ , ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė pagal savo – vartotojo gyvenamÄ jÄ vietÄ Kauno miesto apylinkės teismui.

Teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir nurodė, kad ieÅ¡kovas turi kreiptis į Vilniaus miesto 1-Ä jį apylinkės teismÄ .Ginčas iÅ¡ esmės kyla dėl bylos teismingumo atsižvelgiant į tai, ar transporto priemonės (KASKO) draudimo sutartis laikytina kartu ir vartojimo sutartimi.Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, jog draudimo sutartys ne visais atvejais yra vartojimo sutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008).

Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės nustatytos CK 6.193 straipsnyje. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį sutarčių sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes. Ginčo Å¡alių sudaryta sutartis yra dėl transporto priemonės (KASKO) draudimo, sudaryta prisijungimo bÅ«du. Ä® tai atsižvelgiant turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas Å¡ios sutarties sÄ lygų turinys. Siekiant nustatyti, ar ginčo atveju draudimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, reikia palyginti, ar draudimo sutarties požymiai atitinka vartojimo sutarties požymius.Vartojimo sutarties sampratÄ pateikia CK 1.39 straipsnio 1 dalis.

Pagal Å¡iÄ normÄ vartojimo sutarčiai yra bÅ«dingi du požymiai. Pirma, prekes ar paslaugas turi įsigyti fizinis asmuo. Antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas turi įsigyti ne dėl savo Å«kinės-komercinės veiklos, o savo asmeninių, Å¡eimos, namų Å«kio poreikių tenkinimui. Å ie du požymiai reikalauja, kad teisiÅ¡kai vertinant sutartį, svarbu nustatyti, koks asmuo, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, yra galutinis prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ir paslaugų įsigijimo tikslÄ .

Be to, atsižvelgtina ir į vartotojų apsaugos srityje priimtas Europos SÄ jungos institucijų direktyvas, kurios sako, jog sutartis turėtų bÅ«ti kvalifikuojama kaip vartojimo, jeigu Å¡alis yra vartotojas – bet kuris fizinis asmuo, kuris veikia siekdamas tikslų, nesusijusių su jo prekyba, verslu ar profesija (taip nustato daugelis ES direktyvų, tame tarpe 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EBB dėl nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sutartyse su vartotojais 2 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylÄ nagrinėjęs teismas draudimo sutartį vertino ne kaip vartojimo, nes neatsižvelgė į tai, kas yra paslaugos gavėjas ir koks yra paslaugos įsigijimo tikslas.

Akivaizdu, kad pagal transporto priemonės (KASKO) draudimo sutartį vartotojas yra fizinis asmuo, t. y. ieškovas I. R., sudaręs sutartį savo asmeninei naudai – ne verslo ar profesijos tikslais. Todėl draudimo sutartis teisine prasme vertintina kaip vartojimo sutartis ir jai turi būti taikomos specialios teisės normos, taikomos vartojimo sutartims. Be to, vartotojas, kaip ekonomiškai silpnesnė vartojimo sutarties šalis, neabejotinai yra suinteresuotas, kad iš vartojimo santykių kilęs ginčas būtų sprendžiamas kuo ekonomiškiau laiko ir išlaidų atžvilgiu.

Kadangi CPK 30 straipsnyje numatytais atvejais ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti vienÄ iÅ¡ nurodytų teismų, kuriam byla teisminga (CPK 30 straipsnio 12 dalis), teisėjų kolegijos vertinimu, esant pagrindo byloje taikyti alternatyvųjį teritorinį teismingumÄ (CPK 30 straipsnio 11 dalis), bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė netaikytina.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas ir priėmė nepagrįstÄ nutartį, dėl ko ji naikintina ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a :

             atskirÄ jį skundÄ patenkinti.              Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Kolegijos pirmininkė              Birutė Bobrel Kolegijos teisėjai              AuÅ¡ra Baubienė Raimondas Buzelis