908e42e8-8386-4cbd-aa97-d3dd4aa729d8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-8439-821/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02995-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.; 3.21; (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad nuo 2014-01-01 iki 2016-07-01 periodiÅ¡kai buvo gydomas Ligoninėje netinkamomis sÄ lygomis. Nurodytu laikotarpiu buvo laikomas perpildytose kamerose. Laisvo ploto beveik nelikdavo, nes dalį jo užėmė baldai ir kitas inventorius. Tualetai nuo gyvenamosios patalpos atskirti tik nedidele sienele, kuri neužtikrina privatumo, neapsaugo nuo kvapų. Ligoninės palatose ventiliacijos sistema yra, tačiau ji neveikia. LangÄ dėl įrengtų grotų atidaryti nepatogu, o pareigÅ«nui ar kitam asmeniui įėjus į palatÄ susidaro skersvėjis.

Labai prastas dieninis apÅ¡vietimas, buvo neįmanoma nei skaityti, nei raÅ¡yti. Dušų grindys iÅ¡klotos plytelėmis ir yra labai slidžios, todėl nuolat baimindavosi, kad nepaslystų. Nebuvo įrengta jokių laikymosi sistemų, neslidžių kilimėlių. DuÅ¡uose nuolat savaime keitėsi vandens temperatÅ«ra, bijodavo nusiplikyti karÅ¡tu vandeniu. Dušų patalpos neÅ¡varios, nedezinfekuojamos, nėra įrengtų pertvarų, o tai pažeidžia privatumÄ . Ligoninėje nėra įrengtos kirpyklos.

Norint apsikirpti reikia raÅ¡yti praÅ¡ymÄ , kad į kamerÄ atneÅ¡tų kirpimo maÅ¡inėlę, kuri nėra dezinfekuojama. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad pats apsikirpti nemoka. Dėl netinkamų jo laikymo sÄ lygų patyrė nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimÄ , baimę, jautėsi kankinamas. Valstybę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu (b. l. 6-9) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo gydytas Å¡eÅ¡is kartus.

Paaiškina, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma suimtųjų/nuteistųjų neveda, todėl pateikti duomenų, koks ligonių skaičius buvo gydomas su pareiškėju negali. Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų arba nuteistųjų asmenų skaičiui, nes turi suteikti stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems/suimtiesiems. Ligoninė taip pat privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir Lietuvos Respublikos suėmimo įstatyme, laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų dėl užkrečiamų ligų.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjÄ gydant Vidaus ligų skyriuje (4-6 laikotarpiais), jam buvo sudaryta galimybė nuo 6 valandos iki 22 valandos, laisvu nuo medicininių paslaugų atlikimo metu, bÅ«ti gryname ore, todėl minimalus ploto neatitikimas buvo kompensuotas sudarant galimybę laisvai judėti. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - ir Eksploatavimo taisyklės) nenustato pataisos įstaigoms, kokie baldai turi bÅ«ti įrengti gyvenamojoje patalpoje.

Ligoninės palatos baldais ir kitu inventoriumi aprÅ«pintos minimaliai. Visose palatose sanitariniai mazgai atskirti įrengta 1,5 metro sienelė, o tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu, nepateikė jokių pastabų dėl sienelės neatitikimų teisės aktų reikalavimams. Teigia, kad visose kamerų tipo palatose bei palatose oro temperatÅ«ra bei santykinėoro drėgme atitinka Higienos normų 76:2010 ir 134:2015 reikalavimus. Kiekvienoje kameroje langai pritaikyti vėdinimui (atidarant ir uždarant langÄ ), yra ventiliacinė vėdinimo Å¡achta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliacijÄ ir vėdinimÄ patalpoje.

Ligoninės palatose bei kamerų tipo palatose apÅ¡vietimas įrengtas atsižvelgiant į Lietuvos higienos normų nuostatas.Ligoninės pacientų maudymasis organizuojamas vadovaujantis Pataisos įstaigų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu (toliau – ir Taisyklės), 258 punkto nuostatomis, t. y. „Ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u“. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, Ligoninė yra patvirtinusi dušų lankymo grafikÄ , pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u kartÄ per savaitę.

DuÅ¡e yra karÅ¡tas vanduo, patalpos dezinfekuojamos laikantis visų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Ligoninės Vilniaus padalinyje nėra įrengtos kirpyklos, tačiau esant suimtųjų/nuteistųjų praÅ¡ymams iÅ¡duodamos kirpimosi maÅ¡inėlės. Po naudojimosi kirpimo maÅ¡inėlė visada dezinfekuojama laikantis teisės aktų reikalavimų. Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. iÅ¡duotÄ LeidimÄ -Higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690. Å is dokumentas įrodo, kad Ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi Ligoninės veiklai vykdyti.Atsakovės atstovė mano, kad pareiÅ¡kėjas tariamai patirtÄ Å¾alÄ grindžia bendrojo pobÅ«džio teiginiais ir samprotavimais, priežastinio ryÅ¡io tarp Ligoninės veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamaiatsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ , nepagrindė.

Taip pat niekuo nepagrįsta ir praÅ¡oma priteisti 5 000 EUR neturtinės žalos suma.PareiÅ¡kėjas susipažinęs su atsakovės atstovės atsiliepimu pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (b. l. 150), kuriuose iÅ¡dėstė nesutikimÄ su Ligoninės atsiliepimu. Byla iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų jo laikymo sÄ lygų Ligoninėje nuo 2014-01-01 iki 2016-07-01 (toliau – ir ginčo laikotarpis).

IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu Ligoninėje buvo gydytas Å¡eÅ¡is kartus (b. l. 10-19). Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Ligoninę pirmÄ kartÄ atvyko 2014-01-08 ir iki 2014-01-22 buvo gydytas Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 3, kurios plotas 9,56 m2, joje įrengtos 2 lovos ir Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 7, kurios plotas 15,51 kv. m., joje įrengtos 6 lovos. AntrÄ kartÄ pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo gydytas nuo 2015-01-13 iki 2015-01-19 Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 24, jos plotas 21,25 kv. m., įrengtos 4 lovos.

Laikotarpiu nuo 2015-03-17 iki 2015-03-26 pareiškėjas gydytas Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 25, jos plotas 21,25 kv. m., įrengta 10 miegamųjų vietų. Laikotarpiais nuo 2015-05-22 iki 2015-05-29 ir nuo 2015-08-07 iki 2015-08-14 pareiškėjas gydėsi Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3, kurios plotas 19,80 kv. m., įrengtos 6 lovos. Nuo 2015-12-23 iki 2016-01-06 pareiškėjas buvo gydytas Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 5, jos plotas 12,14 kv. m., įrengtos 3 miegamosios vietos (b. l. 39, 41, 88).

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 62 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo vietų ligoninė prilyginama laisvės atėmimo bausmę vykdančiai įstaigai, todėl ginčo santykiams taikytini teisės aktai, reglamentuojantys pataisos įstaigų veiklÄ . Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (redakcija galiojusi nuo 2015-09-01 iki 2016-04-01) 111.4 punkte numatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Nagrinėjamu atveju Ligoninė nepateikė informacijos, kiek nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma kartu su pareiškėju. Paaiškino, jog tokia informacija nekaupiama ir nesaugoma. Ligoninė taip pat nenurodė, kiek konkrečiai dienų pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-01-08 iki 2014-01-22 buvo gydytas kamerų tipo palatoje Nr. 3 ir kiek kamerų tipo palatoje Nr.

7. Atsižvelgiant į tai, kad Ligoninė negali nurodyti, kiek tiksliai buvo laikoma asmenų kartu su pareiÅ¡kėju palatose ginčo laikotarpiu, vertintina pareiÅ¡kėjo naudai ir tikėtina, jog tuo metu kartu su pareiÅ¡kėju buvo gydomi ir kiti asmenys (ne vienas pareiÅ¡kėjas). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įrodinėjimo naÅ¡ta, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta vienam asmeniui tenkanti minimalaus ploto norma, tenka atsakovei. Tai ne kartÄ pažymėjo ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas bei Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje.PareiÅ¡kėjo skaičiavimu, ginčo laikotarpiu jam teko apie 2-2,5 kv. m. gyvenamojo ploto, nes dalį vietos palatose užėmė baldai ir kitas inventorius.

Vertinant pareiÅ¡kėjo argumentų pagrįstumÄ pažymėtina, kad EŽTT yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kv. m turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ ; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ Logothetis ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ). EŽTT praktikoje ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose taip pat nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ (žr., pvz.

LVAT 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015, 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-520/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Ligoninėje kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 5,1 kv. m. palatos ploto, o šis reikalavimas nustatytas Taisyklėse, todėl nacionaliniai teismai remiasi būtent šiuo standartu (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-442/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015).

Vienam asmeniui tenkantis plotas apskaičiuojamas visÄ kameros (palatos) plotÄ dalijant iÅ¡ kameroje (palatoje) laikytų asmenų skaičiaus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1654-602/2016).Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad kamerų tipo palatoje laikotarpiu nuo 2014-01-08 iki 2014-01-22 (pirmas periodas) ir nuo 2015-03-17 iki 2015-03-26 (trečias periodas) vienam asmeniui tenkantis plotas kamerų tipo palatose sudarė nuo 2,13 iki 4,78 kv. m. Teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma nebuvo užtikrinta ir pareiÅ¡kėjÄ gydant ne kamerų tipo palatose, laikotarpiu nuo 2015-05-22 iki 2015-05-29 (ketvirtas periodas) ir nuo 2015-08-07 iki 2015-08-14 (penktas periodas) pareiÅ¡kėjui teko 3,3 kv.m. ploto, o nuo 2015-12-23 iki 2016-01-06 – 4,05 kv. m.

Vienam asmeniui tenkanti ploto norma nuo 2015-01-13 iki 2015-01-19 (antras periodas) nebuvo pažeista (vienam asmeniui teko 5,31 kv.m. Vertinant asmeninės erdvės trÅ«kumÄ pareiÅ¡kėjui gydantis Ligoninėje Vidaus skyriaus palatose ir jos įtakÄ kalinimo sÄ lygų priimtinumui svarbu pažymėti ir tai, kad pareiÅ¡kėjui minėtu laikotarpiu (ketvirtu – Å¡eÅ¡tu periodais) nebuvo apribotas judėjimas, todėl jis galėjo naudotis lokaliniu sektoriumi, vaikščioti bendro naudojimo patalpose, bÅ«ti gryname ore ir tokiu bÅ«du iÅ¡ dalies kompensuoti maÅ¾Ä asmeninės erdvės plotÄ .

Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sÄ lygų aspektais – kameros oro temperatÅ«ra, vėdinimu, apÅ¡vietimu, sanitarine įranga ir kt. Å iuos klausimus ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) (galiojusi iki 2015-11-01) ir nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015).PareiÅ¡kėjas grįsdamas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo skunde nurodė, kad Ligoninėje netinkama ventiliacija, dėl įrengtų grotų nėra galimybės atidaryti langų. Labai prastas dieninis apÅ¡vietimas.

Pareiškėjas taip pat teigė, kad slidžios durų grindys, savaime keičiasi vandens temperatūra, dušo patalpos nešvarios, nedezinfekuojamos. Ginčo metu galiojusios higienos normos nustatė, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ir kondicionavimo sistema (HN 76:2010 24 punktas, HN 134:2015 17 punktas). Laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, o mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (HN 76:2010 22 punktas).

Nuo 2015-11-01 įsigaliojusi HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Pagal HN 76:2010 39 punkto reikalavimus duÅ¡inėse ir kitose prausimosi patalpose grindys privalo bÅ«ti neslidžios, turi turėti nuolydį į vandens nutekėjimo kanalus, angas. DuÅ¡inės patalpos privalo bÅ«ti valomos kasdien naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų, o pagrindinis valymas atliekamas vienÄ kartÄ per mėnesį, jo metu valikliais, turinčiais dezinfekantų, nuvalomi langai, sienos, lubos, patalpos iÅ¡džiovinamos, iÅ¡vėdinamos.

Patalpose ant paviršių neturi būti pelėsių. Reikalavimas valyti ir dezinfekuoti dušo patalpas nustatytas ir HN 134:2015 28.2 punkte. Į dušo patalpas privalo būti teikiamas karštas vanduo (HN 76:2010 27 punktas, HN 134:2015 28.2 punktas). Vilniaus visuomenės sveikatos centras atlikęs patikrinimus Ligoninėje (pareiškėjo buvimo ar jam artimais laikotarpiais) nustatė, kad gyvenamosios patalpos vėdinimas per langus (b. l. 42-45, 44-45, 47-48, 65-67, 86-87), dirbtinis apšvietimas palatose (kamerose) atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus, o apšvietimo pažeidimas užfiksuotas tik Vidaus ligų skyriaus prausykloje – tualete (b. l. 44-46, 73-75).

Kitų esminių higienos normų pažeidimų patikrinimų metu palatose (kamerose) Vilniaus visuomenės sveikatos centras nenustatė. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Ligoninės administracijÄ nesikreipė, galimų higienos normų neatitikčių Å¡alinti neprašė (b. l. 162). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl higienos normų pažeidimų Ligoninės gyvenamosiose patalpose. Vertinant pareiÅ¡kėjo nurodytų argumentų dėl higienos normų pažeidimų dušų patalpose, pažymėtina, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu nustatė, kad duÅ¡o patalpose yra karÅ¡to ir Å¡alto vandens tiekimo sistema, yra nuolydis į vandens nutekėjimo angÄ , anga neužsikimÅ¡usi, vanduo nuteka (b. l. 42-43, 44-46).

Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad dušo persirengimo patalpoje santykinė oro drėgmė buvo didesnė nei nustato teisės aktai, nebuvo vieno dušo purkštuko, tačiau šie pažeidimai grįžtamosios kontrolės metu pašalinti (b. l. 44-46, 50-52). Kitų higienos normų pažeidimų dušo patalpose nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ginčo laikotarpiu dušo patalpos ne visada atitiko higienos normų reikalavimus. Pareiškėjas skunde nurodė, kad tualetai nuo gyvenamosios patalpos atskirti tik nedidele sienele, kuri neužtikrina privatumo, neapsaugo nuo kvapų.

Privatumo pažeidimÄ pareiÅ¡kėjas taip pat sieja ir su tuo, kad duÅ¡e nėra įrengtų pertvarų. Atsakovės atstovė nurodė, kad tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 16.5 punkto reikalavimus. Vilniaus visuomenės sveikatos centras pastabų dėl sanitarinio mazgo atkyrimo sienelės niekada nebuvo pateikęs. IÅ¡ byloje esančių kamerų tipo palatų foto nuotraukų (b. l. 120, 123, 127, 130, 132, 144), matyti, kad tualetai įrengti kamerose ir nuo jų tik dalinai atkirti nedidelėmis sienelėmis.

Kamerų tipo palatoje Nr. 3, tualeto sienelė yra itin maža, o unitazas ganėtai aukÅ¡tai pakeltas nuo žemės, jokios užtvaros nuo durų pusės nėra (b. l. 132). Kai kuriose kamerų tipo palatose tualeto zonose papildomai įrengtos užuolaidos (b. l. 120, 123, 127). Teismo vertinimu, dalinis tualeto atskyrimas, kai pareiÅ¡kėjas toje pačioje kameroje buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, pažeidė jo teisę į privatumÄ , žemino orumÄ , neabejotinai kėlė diskomfortÄ ir kitus neigiamus potyrius.

Pažymėtina, kad pagal Europos žmogaus teisių teismo praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ . Tik iÅ¡ dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09; 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ 81, 82, 90 punktai, pareiÅ¡kimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13).

PareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį buvo laikomas su kitais asmenimis, todėl konstatuotinas teisės į privatumÄ pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjas teisės į privatumÄ pažeidimÄ sieja ir su tuo, kad duÅ¡e nėra pertvarų. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 2 dalį, pataisos namuose vieni nuo kitų izoliuotai toje pačioje pataisos įstaigoje laikomi vyrai ir moterys. BÅ«damas Ligoninėje duÅ¡u pareiÅ¡kėjas naudojosi tik su tos pačios lyties asmenimis. Teisės aktai jokių specialių papildomų reikalavimų, susijusių su pertvaromis duÅ¡e įrengimu, nenustato.

Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti kokius nors su tuo susijusius pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimus.  PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ dėl to, kad Ligoninėje nėra įrengtos kirpyklos, į kameras iÅ¡duodamos plaukų kirpimo maÅ¡inėlės buvo nedezinfekuotos, neÅ¡varios. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 259 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigose duÅ¡ai, sanitarinės Å¡varyklos, skalbyklos, kirpyklos, džiovyklos ir kiti komunalinės ir buitinės paskirties objektai turi veikti nuolat.

Atsakovės atstovė aplinkybės, jog Ligoninės Vilniaus padalinyje nėra įrengtos kirpyklos neginčija. Tačiau vien tai, kad Ligoninėje neįrengta kirpykla nėra pakankamas pagrindas konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu Ligoninėje periodiÅ¡kai buvo gydytas Å¡eÅ¡is kartus, nuo 6 iki14 dienų. Ä® bylÄ nėra pateikta duomenų, kad pareiÅ¡kėjas gydymosi Ligoninėje laikotarpiu buvo iÅ¡reiÅ¡kęs pageidavimÄ kirptis. Kokiu konkrečiu periodu pareiÅ¡kėjas norėjo apsikirpti ir kada jam buvo iÅ¡duota galimai nedezinfekuota plaukų kirpimo maÅ¡inėlė pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, praÅ¡ymų ar skundų dėl to administracijai neteikė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, jog pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo gydytas trumpais periodais, pripažintina, jog kirpyklos Ligoninėje nebuvimas pareiÅ¡kėjui didesnių nepatogų nesukėlė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui ginčui aktualiu laikotarpiu 51 dienÄ nebuvo užtikrintas minimalus kameros (palatos) plotas, tačiau gydantis Vidaus ligų skyriuje (ketvirtu – Å¡eÅ¡tu periodais, iÅ¡ viso 28 dienas), jam buvo sudaryta galimybė laisvai judėti lokaliniame sektoriuje, tokiu bÅ«du kompensuojant asmeninės erdvės trÅ«kumÄ . Gydantis kamerų tipo palatose pareiÅ¡kėju taip pat nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nustatyta keletas nežymių higienos normų pažeidimų duÅ¡o patalpose.

Tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant Ligoninėje perpildytose kamerų tipo palatose, neužtikrinat jo privatumo naudojantis tualetu, jis galėjo jausti neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, jausti, kad tokiu bÅ«du nėra gerbiamas jo žmogiÅ¡kasis orumas, yra pakankama iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinės žalos. Nors byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu laikymas pažeidžiant nustatytus reikalavimus pareiÅ¡kėjui sukėlė sveikatos sutrikimų, tačiau atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobÅ«dį ir jo trukmę, konstatuotina, jog tai neabejotinai sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamų iÅ¡gyvenimų, sukėlė jam dvasinių kančių bei nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ .

Atsižvelgęs į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkančių sÄ lygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sudaro pagrindÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, laikymo Ligoninėje laikotarpį, atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 5 000 EUR suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų.

Nustatytų pažeidimų atveju, pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į laikymÄ neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę ir periodiÅ¡kumÄ , taip pat su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius iÅ¡gyvenimus, pareiÅ¡kėjui nepateikus įrodymų, jog tai neigiamai įtakojo jo sveikatÄ , taip pat atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma bÅ«tų 200 EUR. n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti pareiÅ¡kėjui R. G. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 200 EUR neturtinės žalos atlyginimÄ . Kitoje dalyje skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                 Iveta Pelienė