908d6abe-8b5b-4def-b5b7-4e7e752ab8b0 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-558-560/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03422-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 106.4.; 106.8.1.; 122.3 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 1 d.VilniusVilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-12-19 nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieÅ¡kovės L. S. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus apskrities VMI dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo už ½ automobilio vertę, trečiasis asmuo A.

S., ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė L. S. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o nustatyti, jog ½ dalis lengvojo automobilio ,,Opel Vectra“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto ieÅ¡kovės sutuoktinio A. S. vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė; lengvojo automobilio 4100 Lt vertės ½ dalį priskirti prie ieÅ¡kovės turto dalies ir nustatyti teisę už sutuoktinio dalį valstybės iždui sumokėti 2 050 Lt kompensacinę sumÄ bei patį automobilį palikti ieÅ¡kovės nuosavybe.

Teigė, kad administracinės teisės pažeidimo byloje, kurioje jos sutuoktinis A. S. pripažintas kaltu padarius administracinės teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 1302 str., buvo konfiskuotas automobilis „Opel Vectra“, v.n. (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovė pažymėjo, kad šį automobilį ji su sutuoktiniu įsigijo santuokos metu, naudoja Å¡eimos poreikiams tenkinti, todėl jis pripažintinas bendra jungtine nuosavybe, kurios ½ dalis priklauso ieÅ¡kovei. Teigia, kad vykdant Å¡io automobilio konfiskavimÄ , pirmenybė jo ½ dalį iÅ¡pirkti priklauso ieÅ¡kovei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus rajono apylinkės teismas 2012-12-19 nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės L. S. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus apskrities VMI dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo už ½ automobilio vertę. Nurodė, kad pateiktas ieÅ¡kinys pavadintas ieÅ¡kiniu dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo už ½ automobilio vertę, tačiau reikalavimas iÅ¡mokėti kompensacijÄ nekeliamas. IÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų matyti, kad ieÅ¡kovė siekia atgauti Vilniaus rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1431-137/2012 konfiskuotÄ automobilį ,,Opel Vectra“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Pateikti dokumentai patvirtina, kad automobilis buvo konfiskuotas administracinio teisės pažeidimo byloje, teismo nutarimas įsiteisėjo 2012-10-25 ir yra vykdomas, todėl, teismo vertinimu, nei klausimas dėl automobilio pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nei klausimas dėl teisės iÅ¡sipirkti automobilį nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.).III. Atskirojo skundo argumentaiIeÅ¡kovė L. S. pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-12-19 nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Skunde teigiama, kad ieÅ¡kiniu nėra ginčijami administracinės teisės pažeidimo byloje priimti teismų procesiniai sprendimai.

IeÅ¡kovė gina savo nuosavybės teisę į pusę automobilio, todėl ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, kurie nagrinėjami bendros kompetencijos teisme. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį, pažeidė LR CPK 137 str. 3 d. reikalavimÄ nutartyje nurodyti, į kurį teismÄ jai reikia kreiptis bei kaip paÅ¡alinti aplinkybes, trukdančias ieÅ¡kinio priėmimui. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas tenkintinas.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-12-19 nutartis naikintina ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kovės L. S. ieÅ¡kinio priėmimo klausimui iÅ¡spręsti. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

AtskirÄ jį skundÄ nagrinėjantis teismas sutinka su apeliantės L. S. teiginiais, jog skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė, gindama savo kaip bendrasavininkės teises, remdamasi LR CK 4.74 str., 4.89 str. 2 d., 4.92 str. 2 d. nuostatomis, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama nustatyti, jog ½ dalis lengvojo automobilio ,,Opel Vectra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto ieÅ¡kovės sutuoktinio A. S. vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė; lengvojo automobilio 4 100 Lt vertės ½ dalį priskirti prie ieÅ¡kovės turto dalies ir nustatyti teisę už sutuoktinio dalį valstybės iždui sumokėti 2 050 Lt kompensacinę sumÄ bei patį automobilį palikti ieÅ¡kovės nuosavybe. Kitaip tariant, pagal ieÅ¡kinyje pateiktus argumentus bei suformuluotus reikalavimus, ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti konfiskuotÄ lengvÄ jį automobilį jos bei sutuoktinio bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jai asmeninės nuosavybės teise priskirti ½ automobilio dalį, patį automobilį priteisti ieÅ¡kovei bei jÄ Ä¯pareigoti valstybės iždui sumokėti ½ automobilio vertės, t.y. 2 050 Lt dydžio kompensacijÄ .

LR CPK 5 straipsnio 1 d. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ä®statyme įtvirtinta teisminės gynybos garantija reiÅ¡kia ne tik asmens teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, skundu, praÅ¡ymu ar pareiÅ¡kimu, bet ir teismo pareigÄ iÅ¡nagrinėti tokį ieÅ¡kinį (skundÄ ). Atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį, teismas nurodė, kad ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad 1. ieškinio pavadinimas neatitinka keliamų reikalavimų;

2. ieÅ¡kovė siekia atgauti administracinės teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konfiskuotÄ transporto priemonę, o, esant įsiteisėjusiems bei vykdytiniems procesiniams sprendimams dėl turto konfiskavimo, klausimas dėl automobilio pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe bei dėl teisės iÅ¡sipirkti automobilį nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iÅ¡ civilinių, Å¡eimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktÅ«rizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių (LR CPK 22 str. 1 d.).

Kaip minėta, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ reikÅ¡dama reikalavimus kaip turto bendrasavininkė, siekdama apginti savo nuosavybės teises. IeÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu neginčija administracinės teisės pažeidimo byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumo, todėl laikytina, kad ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiami reikalavimai kildinami iÅ¡ civilinių teisinių santykių ir nagrinėtini bendros kompetencijos teisme. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad LR CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas absoliutus ir negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du.

Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) pareiÅ¡kimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad Å¡i asmens subjektinė teisė bÅ«tų įgyvendinta tinkamai.

Pažymėtina, kad civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (LR CPK 13 str.).

Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieÅ¡kovui, kokius reikalavimus jis turi reikÅ¡ti, kad ieÅ¡kinys (prieÅ¡ieÅ¡kinys), teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų bÅ«ti patenkintas. Taigi, ieÅ¡kinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieÅ¡kovo iÅ¡imtinė teisė. Å iÄ teisę, kaip minėta, jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.

Tuo tarpu ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobÅ«džio faktus, t.y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismÄ (gali bÅ«ti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismÄ kito asmens vardu) ir ar Å¡iÄ teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iÅ¡ civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (CPK 2 str.), bÅ«tų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo bei kitų civilinio proceso principų.

Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieÅ¡kinys neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Taigi, teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos ir teisės į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ santykis lemia tai, kad ieÅ¡kinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio. Å ioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobÅ«džio aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kovo teise į reikalavimo patenkinimÄ , teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas.

Å iÄ aplinkybę savo nutartyse ne kartÄ yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-17 nutartis c.b. Nr.3K-3-244/2003, 2008-07-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.). Teismas pažymi, kad ieÅ¡kinio pavadinimo neatitikimas ieÅ¡kinio reikalavimų ar kiti ieÅ¡kinio trÅ«kumai nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio formos ar turinio neiÅ¡samumas (prieÅ¡taringumas) gali bÅ«ti paÅ¡alintas per trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (LR CPK 115 str. 4 d.) bei parengiamojo posėdžio metu (LR CPK 230 str. 1 d.).

Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atsisakydamas priimti ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, neteisingai aiÅ¡kino bei taikė proceso teisės normas. Dėl iÅ¡dėstyto skundžiama teismo nutartis panaikintina (CPK 329 str. 1 d.. 338 str.) bei byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas. n u t a r i a :

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui. Teisėjas                                                    Dainius Rinkevičius