2016-03-22 Nr. AB-6256-3-62-3-00883-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-749-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00883-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. Z. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo 868,86 Eur (3 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2012 m. lapkričio 8 d., 2012 m. lapkričio 26 d., 2012 m. gruodžio 3 d., 2012 m. gruodžio 17 d., 2013 m. sausio 21 d., 2013 m. vasario 5 d., 2013 m. kovo 13 d., 2013 m. kovo 28 d., 2013 m. gegužės 6 d., 2013 m. birželio 11 d., 2013 m. rugsėjo 11 d., 2013 m. spalio 1 d., 2013 m. lapkričio 12 d. buvo specialiuoju transportu (automobiliu) (išskyrus 2013 m. vasario 20 d.) konvojuotas į Jonavos rajono apylinkės teismą, o 2013 m. sausio 30 d., 2013 m. vasario 27 d., 2013 m. spalio 10 d., 2013 m. spalio 11 d. – į atsakovo komisariatą.

Konvojuojant specialiuoju transportu buvo neteisėtai panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai. Pareiškėjas serga stuburo ligomis, širdies ligomis, dažnai gydosi, tačiau jam buvo uždedami antrankiai, nesant teisinio pagrindo ir būtinybės. Taip pareiškėjas buvo kankinamas, pajuto nepatogumus, pažeminimą dėl tokio atsakovo elgesio. Panaudojus antrankius panaudojimo faktas nebuvo niekaip įformintas. Paprašius konvojaus paaiškinti, kokiu pagrindu taikytinos pareiškėjui specialiosios priemonės, atsakovas paaiškino: „konvojuojant tokia instrukcija“.

Tokie atsakovo veiksmai buvo sistemingi ir pastovūs, tai ne kartą pažemino pareiškėją, sukėlė jam nepatogumus, fizinius skausmus. Atsakovas privalėjo vadovautis Policijos veiklos įstatymo 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalimi, Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 9 d.

įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą 2014 m. balandžio 24 d. skundu, kuriame išdėstė kaip ir teismui analogišką skundo esmę, nurodė pažeidimus. Atsakovas, nagrinėdamas skundą, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nustatyta skundų nagrinėjimo tvarka. 2014 m. gegužės 9 d. sprendime nėra nurodyta apskundimo tvarka, todėl pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnis.

Administracinės procedūros metu nebuvo iškviesti asmenys, kurie buvo konvojuojami minėtomis dienomis, netikrinamos faktinės aplinkybės (Viešojo administravimo įstatymo 28 str. 1 d.).

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK), atsiliepime prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Teigė, kad konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, kurios numato, kad konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Konvojavimo taisyklių 113 ir 158 punktai nustato antrankių panaudojimą konvojuojamiesiems uždedant antrankius, t. y. rankas laikant už nugaros, kai konvojavimui naudojamos kitos tarnybinės transporto priemonės ir kai transporto priemonėse nėra techniškai įrengtų kamerų. Konvojavimo taisyklių 194 punktas nustato, kad konvojuojamieji iš specialiųjų automobilių, specialiųjų autobusų į teismo posėdžių salę paprastai lydimi prieš įeinant į ją kitiems asmenims, o atgal kitiems asmenims išėjus.

Lydimiems konvojuojamiesiems antrankiai uždedami rankas laikant už nugaros, o Konvojavimo taisyklių 195 punktas nustato, kad nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Įvertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristiką, jo fizinę, psichologinę sveikatos būklę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti.

Konvojavimo taisyklių 229 punktas nustato, kad konvojuotojas taip pat turi teisę naudoti antrankius arba surišimo priemones, konvojuodamas konvojuojamąjį. Konvojaus dokumentacijoje yra įrašai apie Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjų sprendimus leisti pareiškėjui nuimti antrankius teismo salėje. Teismų pirmininkų sprendimais pareiškėjui 3 atvejais teismo salėje buvo nuimti antrankiai. Pareiškėjas, manydamas, kad konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu tiek Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnams, tiek Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – ir Jonavos rajono PK) konvojaus pareigūnams.

Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punkto nuostatomis. Apie tai daromas įrašas konvojaus dokumentacijoje. 2012 m. lapkričio 8 d., 2012 m. lapkričio 28 d., 2012 m. gruodžio 3 d., 2012 m. gruodžio 17 d., 2013 m. sausio 21 d., 2013 m. vasario 5 d., 2013 m. kovo 13 d., 2013 m. kovo 28 d., 2013 m. gegužės 6 d., 2013 m. birželio 11 d., 2013 m. rugsėjo 11 d., 2013 m. spalio 1 d. ir 2013 m. spalio 11 d. vykdytų konvojavimų į Jonavos rajono apylinkės teismą ir 2013 m. sausio 30 d., 2013 m. vasario 27 d., 2013 m. spalio 10 d. ir 2013 m. spalio 11 d. vykdytų konvojavimų į Jonavos rajono PK konvojaus dokumentacijoje konvojuojamųjų nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota.

Konvojavimo dokumentacijoje esančiuose Kauno tardymo izoliatoriaus pateiktose konvojuojamųjų asmenų sąrašuose jokių pastabų dėl pareiškėjo sveikatos būklės nėra. Jonavos rajono PK pareigūnų pareiškėjas buvo konvojuojamas vadovaujantis Konvojavimo taisyklių reikalavimais. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kokių jis patyrė nepatogumų, nepateikė įrodymų dėl priežastinio ryšio tarp 2014 m. gegužės 9 d. atliktos administracinės procedūros sprendime nenurodytos apskundimo tvarkos ir pareiškėjo patirtų nepatogumų, dėl kurių jis patyrė neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio nuostatas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo L. Z. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno AVPK, pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėtų Kauno AVPK Jonavos rajono PK pareigūnų veiksmų pareiškėjo konvojavimo metu, t. y. kai konvojavimo metu pareiškėją vežant specialiuoju transportu neteisėtai buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai ir pareiškėjas dėl to patyrė fizinius skausmus, pažeminimą, pablogėjo sveikata. Be to, pareiškėjui pateikus skundus Kauno AVPK dėl minėtų neteisėtų pareigūnų veiksmų, jie nebuvo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Taigi ir šie veiksmai pažeidė jo teises ir jis patyrė žalą.

Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 ir 6.271 straipsniais, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Kauno AVPK Jonavos rajono PK arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno AVPK Jonavos rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininko 2012 m. lapkričio 8 d. „Nurodymu dėl sulaikytųjų, suimtųjų, nuteistųjų konvojavimo“ Nr. 20-61-IL-5056 konvojaus viršininkui U. E. nurodyta vykti į pasikeitimo punktą Kauno tardymo izoliatorių priimti (perduoti) L. Z. ir J. V. (J. V.) ir pristatyti su apsauga į Jonavos rajono apylinkės teismą (kelionės žiniaraščio duomenimis, automobiliu FIAT DUCATO, valst. Nr.BFK706). Kauno AVPK Jonavos rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininko 2012 m. lapkričio 26 d.

„Nurodymu dėl sulaikytųjų, suimtųjų, nuteistųjų konvojavimo“ Nr. 20-61-IL-5324 konvojaus viršininkei D. J. nurodyta vykti į pasikeitimo punktą Kauno tardymo izoliatorių priimti (perduoti) L. Z. ir pristatyti su apsauga į Jonavos rajono apylinkės teismą (kelionės žiniaraščio duomenimis automobiliu FIAT DUCATO, valst. Nr. BFK706). Kauno AVPK Jonavos rajono PK viršininko 2012 m. gruodžio 3 d. „Nurodymu dėl sulaikytųjų, suimtųjų, nuteistųjų konvojavimo“ Nr. 20-61-IL-5462 konvojaus viršininkui U. E. nurodyta vykti į pasikeitimo punktą Kauno tardymo izoliatorių priimti (perduoti) L.

Z. ir pristatyti su apsauga į Jonavos rajono apylinkės teismą (kelionės žiniaraštyje duomenų apie automobilį nėra). Kauno AVPK Jonavos rajono PK Kriminalinės policijos viršininko 2012 m. gruodžio 17 d. „Nurodymu dėl sulaikytųjų, suimtųjų, nuteistųjų konvojavimo“ Nr. 20-61-IL-5719 konvojaus viršininkei D. J. nurodyta vykti į pasikeitimo punktą Kauno tardymo izoliatorių priimti (perduoti) L. Z. ir pristatyti su apsauga į Jonavos rajono apylinkės teismą (kelionės žiniaraščio duomenimis automobiliu FIAT DUCATO, valst.

Nr. BFK706). Kauno AVPK Jonavos rajono PK viršininko 2013 m. sausio 21 d. „Nurodymu dėl sulaikytųjų, suimtųjų, nuteistųjų konvojavimo“ Nr. 20-61-IL-294 konvojaus viršininkui J. D. nurodyta vykti į pasikeitimo punktą Kauno tardymo izoliatorių priimti (perduoti) L. Z. ir pristatyti su apsauga į Jonavos rajono apylinkės teismą (kelionės žiniaraščio duomenimis automobiliu FIAT DUCATO, valst. Nr. BFK706). Kauno AVPK Jonavos rajono PK viršininko 2013 m. sausio 30 d. „Nurodymu dėl sulaikytųjų, suimtųjų, nuteistųjų konvojavimo“ Nr. 20-61-IL-541 konvojaus viršininkui G.

S. nurodyta vykti į pasikeitimo punktą Kauno tardymo izoliatorių priimti (perduoti) L. Z. ir pristatyti su apsauga į Jonavos r. PK (kelionės žiniaraščio duomenimis automobiliu FIAT DUCATO, valst. Nr. BFK706). Kauno AVPK Jonavos rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininko 2013 m. vasario 5 d. „Nurodymu dėl sulaikytųjų, suimtųjų, nuteistųjų konvojavimo“ Nr. 20-61-IL-648 konvojaus viršininkui U. E. nurodyta vykti į pasikeitimo punktą Jonavos rajono PK priimti (perduoti) L. Z. ir pristatyti su apsauga į Kauno AVPK areštinę (kelionės žiniaraščio duomenimis automobiliu FIAT DUCATO, valst.

Nr. BFK706). Kauno AVPK Jonavos rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininko 2013 m. vasario 20 d. „Nurodymu dėl sulaikytųjų, suimtųjų, nuteistųjų konvojavimo“ Nr. 20-61-IL-931 konvojaus viršininkui U. E. nurodyta vykti į pasikeitimo punktą Kauno tardymo izoliatorių priimti (perduoti) L. Z. ir pristatyti su apsauga į Jonavos rajono apylinkės teismą (kelionės žiniaraščio duomenimis automobiliu ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. BFB627). Kauno AVPK Jonavos rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininko 2013 m. vasario 27 d.

„Nurodymu dėl sulaikytųjų, suimtųjų, nuteistųjų konvojavimo“ Nr. 20-61-IL-1100 konvojaus viršininkui A. Z. nurodyta vykti į pasikeitimo punktą Kauno tardymo izoliatorių priimti (perduoti) L. Z. ir pristatyti su apsauga į Jonavos rajono PK (kelionės žiniaraščio duomenimis automobiliu FIAT DUCATO, valst. Nr. BFK706). Kauno AVPK Jonavos rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininko 2013 m. kovo 13 d. „Nurodymu dėl sulaikytųjų, suimtųjų, nuteistųjų konvojavimo“ Nr. 20-61-IL-1401 konvojaus viršininkui O. T. nurodyta vykti į pasikeitimo punktą Kauno tardymo izoliatorių priimti (perduoti) A.

O. (A. O.) ir L. Z. ir pristatyti su apsauga į Jonavos rajono apylinkės teismą (kelionės žiniaraštyje duomenų apie automobilį nėra). Kauno AVPK Jonavos rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininko 2013 m. kovo 28 d. „Nurodymu dėl sulaikytųjų, suimtųjų, nuteistųjų konvojavimo“ Nr. 20-61-IL-1812 konvojaus viršininkei D. J. nurodyta vykti į pasikeitimo punktą Kauno tardymo izoliatorių priimti (perduoti) L. Z. ir Ž. C. ir pristatyti su apsauga į Jonavos rajono apylinkės teismą (kelionės žiniaraščio duomenimis automobiliu FIAT DUCATO, valst.

Nr. BFK706). Kauno AVPK Jonavos rajono PK Kriminalinės policijos viršininko 2013 m. gegužės 6 d. „Nurodymu dėl sulaikytųjų, suimtųjų, nuteistųjų konvojavimo“ Nr. 20-61-IL-2677 konvojaus viršininkui G. S. nurodyta vykti į pasikeitimo punktą Kauno tardymo izoliatorių priimti (perduoti) S. T. (S. T.), L. Z., E. L. ir pristatyti su apsauga į Jonavos rajono apylinkės teismą (kelionės žiniaraščio duomenimis automobiliu FIAT DUCATO, valst. Nr. BFK706). Kauno AVPK Jonavos rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininko 2013 m. birželio 11 d.

„Nurodymu dėl sulaikytųjų, suimtųjų, nuteistųjų konvojavimo“ Nr. 20-61-IL-3571 konvojaus viršininkui G. S. nurodyta vykti į pasikeitimo punktą Kauno tardymo izoliatorių priimti (perduoti) L. Z. ir pristatyti su apsauga į Jonavos rajono apylinkės teismą (kelionės žiniaraščio duomenimis automobiliu FIAT DUCATO, valst. Nr. BFK706). Kauno AVPK Jonavos rajono PK viršininko 2013 m. rugsėjo 11 d. „Nurodymu dėl sulaikytųjų, suimtųjų, nuteistųjų konvojavimo“ Nr. 20-61-IL-5386 konvojaus viršininkui J. D. nurodyta vykti į pasikeitimo punktą Kauno tardymo izoliatorių priimti (perduoti) L.

Z. ir pristatyti su apsauga į Jonavos rajono apylinkės teismą (kelionės žiniaraščio duomenimis automobiliu FIAT DUCATO, valst. Nr. BFK706). Kauno AVPK Jonavos rajono PK viršininko 2013 m. spalio 1 d. „Nurodymu dėl sulaikytųjų, suimtųjų, nuteistųjų konvojavimo“ Nr. 20-61-IL-5829 konvojaus viršininkui R. K. nurodyta vykti į pasikeitimo punktą Kauno tardymo izoliatorių priimti (perduoti) L. Z. ir pristatyti su apsauga į Jonavos rajono apylinkės teismą (kelionės žiniaraščio duomenimis automobiliu FIAT DUCATO, valst. Nr. BFK706).

Kauno AVPK Jonavos r. PK Viešosios policijos skyriaus 2015 m. vasario 26 d. raštas Nr. 20-S-37157 patvirtina, kad 2013 m. spalio 1 d. buvo vykdomas procesinis konvojus į Kauno AVPK Jonavos r. PK, kurio metu procesinių veiksmų atlikimui buvo konvojuotas O. S. ir R. Ž., konvojaus viršininku buvo paskirtas AVPK Jonavos r. PK Kriminalinės policijos skyriaus postinis O. Š.. Tą pačią dieną į Jonavos rajono apylinkės teismą teisminiu konvojumi buvo konvojuotas L. Z., konvojaus viršininku buvo paskirtas Kauno AVPK Jonavos rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresnysis patrulis R. K.. Kelionės duomenų apie automobilį nepateikta. Kauno AVPK Jonavos r. PK viršininko 2013 m. spalio 10 d. „Nurodymu dėl sulaikytųjų, suimtųjų, nuteistųjų konvojavimo“ Nr. 20-61-IL-6114 konvojaus viršininkui O. Š. nurodyta vykti į pasikeitimo punktą Kauno tardymo izoliatorių priimti (perduoti) L. Z., R. Ž. ir pristatyti su apsauga į Jonavos r. PK (kelionės žiniaraščio duomenimis automobiliu FIAT DUCATO, valst. Nr. BFK706). Kauno AVPK Jonavos rajono PK viršininko 2013 m. spalio 10 d. „Nurodymu dėl sulaikytųjų, suimtųjų, nuteistųjų konvojavimo“ Nr. 20-61-IL-6114 konvojaus viršininkui R. K. nurodyta vykti į pasikeitimo punktą Kauno tardymo izoliatorių priimti (perduoti) L. A., M. A. ir pristatyti su apsauga į Jonavos rajono apylinkės teismą (kelionės žiniaraščio duomenimis automobiliu FIAT DUCATO, valst. Nr. BFK706). Kauno AVPK Jonavos rajono PK viršininko 2013 m. spalio 11 d. „Nurodymu dėl sulaikytųjų, suimtųjų, nuteistųjų konvojavimo“ Nr. 20-61-IL-6152 konvojaus viršininkui R. K. nurodyta vykti į pasikeitimo punktą Kauno tardymo izoliatorių priimti (perduoti) L. Z. ir pristatyti su apsauga į Jonavos r. PK (kelionės žiniaraščio duomenimis automobiliu FIAT DUCATO, valst. Nr. BFK706). Kauno AVPK Jonavos rajono PK viršininko 2013 m. lapkričio 12 d. „Nurodymu dėl sulaikytųjų, suimtųjų, nuteistųjų konvojavimo“ Nr. 20-61-IL-6876 konvojaus viršininkui G. S. nurodyta vykti į pasikeitimo punktą Kauno tardymo izoliatorių priimti (perduoti) L. Z. ir pristatyti su apsauga į Jonavos rajono apylinkės teismą (kelionės žiniaraščio duomenimis automobiliu FIAT DUCATO, valst. Nr. BFK706).

Pareiškėjas 2014 m. vasario 17 d. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) pateikė skundą „Dėl vežiojimo su antrankiais specialiuoju transportu“, kuris pagal teritorinį priklausymą buvo persiųstas Kauno AVPK (gautas 2014 m. vasario 26 d., reg. Nr. 20-AP-261) ir buvo atliktas patikrinimas (patikrinimo medžiaga Nr. 20-AP-161). Kauno AVPK 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 20-S-931 „Dėl skundo“ pareiškėjui nurodė, kad nesant objektyvių duomenų apie pareigūnų galbūt netinkamai atliktas pareigas, konstatavo, kad Kauno AVPK Jonavos rajono PK pareigūnai nepažeidė Konvojavimo taisyklių nuostatų ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintų Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos reikalavimų. Pareiškėjas 2014 m. balandžio 15 d. Kauno AVPK pateikė skundą „Dėl spec. priemonių panaudojimo specialiuoju transportu“ (gautas 2014 m. balandžio 24 d., reg. Nr. 20-AP-323). Kauno AVPK 2014 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 20-S-1375 „Dėl skundo“ pareiškėjui nurodė, kad nesant objektyvių duomenų apie pareigūnų galbūt netinkamai atliktas pareigas, konstatavo, kad Kauno AVPK Jonavos rajono PK pareigūnai nepažeidė Konvojavimo taisyklių nuostatų.

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. sausio 8 d.). Šios taisyklės numato, kad konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros, o kitos transporto priemonės – tarnybiniai automobiliai ir autobusai, specialusis medicinos transportas, keleivinio traukinio kupė, lėktuvai, sraigtasparniai, laivai, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti nėra techniškai įrengtų kamerų. Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiuoju automobiliu FIAT DUCATO, valst. Nr. BFK706, ir kitu automobiliu – ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. BFB627.

Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Šių taisyklių 137 punktas numato, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų (uždedant antrankius) ir jų įtakos jo sveikatai (įrašų konvojaus kelionės žiniaraščiuose nėra). Abstrakčių skundo aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo skunde nurodomi galimai atsiradę sveikatos sutrikimai (kelių, stuburo, kaklo, galvos skausmai) kilo dėl konvojavimo sąlygų panaudojant (uždedant) antrankius, rankas laikant už nugaros ar kitų neteisėtų pareigūnų veiksmų. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie pažeminimą, nepatogumus nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti šiuo nagrinėjamu atveju (ABTĮ 57 str. 1 d.).

Konvojavimo taisyklių IV skyriaus, numatančio konvojuojamųjų priėmimo į specialųjį ar kitokį transportą tvarką, 113 punktas numato, kad konvojuojamiesiems, konvojuojamiems transporto priemonėmis, kuriose nėra techniškai įrengtų kamerų, uždedami antrankiai rankas laikant už nugaros. Konvojavimo taisyklų X skyriaus, numatančio konvojavimo transporto priemonėmis ir pėsčiomis ypatumus, II dalies, numatančios konvojavimą kitomis transporto priemonėmis, 158 punktas numato, kad konvojuojamajam uždedami antrankiai, rankas laikant už nugaros, prisegami saugos diržai (jei įrengti). Antrankiai užfiksuojami. Negalima konvojuojamojo prirakinti antrankiais prie transporto priemonės. Antrankiai turi būti užrakinti tol, kol konvojuojamasis bus nuvežtas į įstaigą ar kitą paskirties punktą. Konvojavimo taisyklių XI skyriaus, numatančio atskirų konvojaus rūšių ypatumus, I dalies numatančios teisminio konvojaus ypatumus, 194 punktas numato, kad konvojuojamieji iš specialiųjų automobilių, specialiųjų autobusų į teismo posėdžių salę paprastai lydimi prieš įeinant į ją kitiems asmenims, o atgal – kitiems asmenims išėjus. Lydimiems konvojuojamiesiems antrankiai uždedami rankas laikant už nugaros. Konvojavimo taisyklių 221 punktas numato, kad konvojuotojas šių taisyklių bei kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka gali panaudoti psichologinę ar fizinę prievartą, specialiąsias priemones, šaunamąjį ginklą bei sprogstamąsias medžiagas. Pagal šių taisyklių 229 punktą, konvojuotojas taip pat turi teisę naudoti antrankius arba surišimo priemones, konvojuodamas konvojuojamąjį. Pagal Konvojavimo taisyklių 238 punktą konvojuotojas, savarankiškai panaudojęs specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą, apie tai informuoja įstaigos, kurioje dirba, vadovą ir surašo tarnybinį pranešimą, o pareigūnai – aktą. Tarnybiniame pranešime arba akte nurodomas laikas, vieta, aplinkybės ir asmuo, prieš kurį ši priemonė ar šaunamasis ginklas buvo naudojamas.

Byloje liudytojais apklausti Kauno AVPK Jonavos rajono PK visi pareigūnai – konvojaus viršininkai, Kauno AVPK Jonavos rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulis konvojuotojas – vairuotojas A. B., vykdę jau minėtus nurodymus dėl sulaikytųjų, suimtųjų, nuteistųjų konvojavimo, nurodė, jog pareiškėją konvojuojant specialiuoju transportu, taip pat ir kaip specialioji priemonė, antrankiai nebuvo uždėti, pareiškėjas nereiškė pretenzijų, todėl apie tai nebuvo įrašyta procesiniuose dokumentuose, arba neatsimena pareiškėjo konvojavimo aplinkybių. Taip pat byloje liudytojais apklausti jau minėtuose nurodymuose dėl sulaikytųjų, suimtųjų, nuteistųjų konvojavimo nurodyti asmenys, kurie buvo konvojuojami kartu su pareiškėju specialiuoju automobiliu FIAT DUCATO, valst. Nr. BFK706 ir kitu automobiliu – ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. BFB627 (išskyrus J. V. ir A. O., nes teismui nepavyko įstatymų nustatyta tvarka nustatyti jų gyvenamosios ir darbo vietos, bei Ž. C., kuris Kauno AVPK 2014 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. 20-61-S-147676 duomenimis 2014 m. liepos 31 d. mirė) nurodė, jog antrankiai vykdant visus minėtus nurodymus pareiškėjui nebuvo uždėti, neatsimena pareiškėjo asmenybės bei pareiškėjo konvojavimo aplinkybių.

Gi, liudytoju apklaustas O. S. taip pat abejojo ar vykdant 2013 m. spalio 1 d. nurodymą dėl sulaikytųjų, suimtųjų, nuteistųjų konvojavimo pareiškėjui antrankiai buvo uždėti („Neatsimenu, ar Z. antrankiai buvo uždėti, buvo turbūt, visiems turbūt antrankiai buvo uždėti“), tačiau vėliau nurodė, jog pareiškėjui antrankiai buvo uždėti („Mačiau, kad Z. su antrankiais buvo, turėjo kažkokią rankinę su dokumentais“), todėl vertinant šio liudytojo prieštaringus parodymus surinktų įrodymų visumoje (liudytojų parodymai, konvojavimo dokumentai) labiau tikėtina, kad vykdant 2013 m. spalio 1 d. nurodymą dėl sulaikytųjų, suimtųjų, nuteistųjų konvojavimo pareiškėjui L. Z. antrankiai nebuvo uždėti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodomus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės akto normas (LVAT 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012).

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).

Pareiškėjas tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu teigė, kad pareiškėjo 2014 m. vasario 17 d. skundas „Dėl vežiojimo su antrankiais specialiuoju transportu“ bei 2014 m. balandžio 15 d.5 skundas „Dėl spec. priemonių panaudojimo specialiuoju transportu“ nebuvo išnagrinėti pagal Viešojo administravimo įstatyme numatytus reikalavimus, nes nebuvo apklausti pareigūnai, konvojavę pareiškėją, tokiu būdu, buvo pažeista Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad prieš priimant administracinės procedūros sprendimą, asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, taip pat kiti asmenys gali būti apklausiami siekiant išsiaiškinti ginčijamo klausimo esmę ir su juo susijusias aplinkybes, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, kai apklausa privaloma.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes dėl pareiškėjo L. Z. 2012 m. lapkričio 8 d., 2012 m. lapkričio 26 d., 2012 m. gruodžio 3 d., 2012 m. gruodžio 17 d., 2013 m. sausio 21 d., 2013 m. sausio 30 d., 2013 m. vasario 5 d., 2013 m. vasario 20 d. (konvojuotas kita transporto priemone, tačiau dėl konvojavimo sąlygų uždėjus antrankius, pareiškėjas žalos atlyginimo reikalavimo nekelia), 2013 m. vasario 27 d., 2013 m. kovo 13 d., 2013 m. kovo 28 d., 2013 m. gegužės 6 d., 2013 m. birželio 11 d., 2013 m. rugsėjo 11 d., 2013 m. spalio 1 d., 2013 m. spalio 10 d., 2013 m. spalio 11 d., 2013 m. lapkričio 12 d. konvojavimo specialiuoju automobiliu uždėjus jam antrankius, pareiškėjo 2014 m. vasario 17 d. skundo „Dėl vežiojimo su antrankiais specialiuoju transportu“ bei 2014 m. balandžio 15 d. skundo „Dėl spec. priemonių panaudojimo specialiuoju transportu“, kuriuose jis dėstė kaip ir pripažino pareiškėjas, tapačias faktines aplinkybes kaip ir nagrinėjamame skunde, patikrinimų medžiagos duomenis, liudytojų parodymus, vertina, kad administracinės procedūros nagrinėjant pareiškėjo minėtus skundus nebuvo pažeistos ir skundai buvo išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, nes Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalis numato viešojo administravimo subjektų teisę (gali būti) apklausti kitus asmenis siekiant išsiaiškinti ginčijamo klausimo esmę ir su juo susijusias aplinkybes, tačiau ne pareigą (privalo būti) atlikti apklausą.

Taigi Kauno AVPK visiškai teisėtai pareiškėjo skundus nagrinėjo vertindamas konvojavimo dokumentų faktinius duomenis (Konvojavimo taisyklių 94–96 punktai). Be to, Kauno AVPK 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 20-S-931 „Dėl skundo“ ir Kauno AVPK 2014 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 20-S-1375 „Dėl skundo“ pareiškėjui buvo pranešta, kad nesant objektyvių duomenų apie pareigūnų galbūt netinkamai atliktas pareigas, yra pagrindas konstatuoti, kad Kauno AVPK Jonavos rajono PK pareigūnai nepažeidė Konvojavimo taisyklių nuostatų ir tai patvirtina ir šios nagrinėjamos bylos išvados.

Ir nors minėtuose sprendimuose iš tiesų nenurodyta jų apskundimo tvarka, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju tai nėra esminis administracinės procedūros pažeidimas (pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog kreipėsi į teismą dėl šių aktų panaikinimo ir ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nebuvo atnaujintas), ir apskundimo tvarkos nenurodymas administraciniuose sprendimuose nepažeidė pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų (Viešojo administravimo įstatymo 8 str., 36 str.). Taigi pareiškėjo skundo argumentai dėl administracinių procedūrų neobjektyvumo ir nevisapusiškumo yra atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 57 str. 1 d.).

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad Kauno AVPK Jonavos rajono PK vykdymas 2012 m. lapkričio 8 d., 2012 m. lapkričio 26 d., 2012 m. gruodžio 3 d., 2012 m. gruodžio 17 d., 2013 m. sausio 21 d., 2013 m. sausio 30 d., 2013 m. vasario 5 d., 2013 m. vasario 27 d., 2013 m. kovo 13 d., 2013 m. kovo 28 d., 2013 m. gegužės 6 d., 2013 m. birželio 11 d., 2013 m. rugsėjo 11 d., 2013 m. spalio 1 d., 2013 m. spalio 10 d., 2013 m. spalio 11 d., 2013 m. lapkričio 12 d. nurodymus dėl pareiškėjo L. Z. konvojavimo specialiuoju automobiliu nepažeidė Konvojavimo taisyklių nuostatų, nes pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog minėtų nurodymų dėl konvojavimo vykdymo metu jam buvo uždėti antrankiai (ABTĮ 57 str. 1 d.).

Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytas skundo aplinkybes, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, skundo motyvus ir jau pripažinus, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš viešosios atsakomybės atlyginti neturtinę žalą sąlygos – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, tokiu būdu, ir pareiškėjo pažeistų teisių ar interesų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas L. Z. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkini.

Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

1. Kauno AVPK, nagrinėdamas pareiškėjo skundus, neiškvietė jo nurodytų liudytojų, jų neapklausė, todėl priėmė nepagrįstus sprendimus. Be to, sprendimuose nenurodė apskundimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu visai netyrė byloje pateiktų duomenų, jeigu būtų tyręs – būtų pamatęs, kad atsakovas iš esmės nagrinėjo aplinkybes dėl pareiškėjo laikymo surakintu antrankiais laikinojo sulaikymo kamerose, o ne konvojavimo automobilyje (tai patvirtina pareigūnų paaiškinimai). Taigi, teismas pažeidė ABTĮ 81 ir 86 straipsnių nuostatas.

2. Atsakovas vilkino pateikti teismui liudytojų vardus ir pavardes, todėl liudytojams buvo sunku prisiminti, kas vyko beveik prieš dvejus metus.

3. Liudytojas O. S. patvirtino, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas su antrankiais. Liudytojas R. Ž. paliudijo, kad jie kartu su O. S. buvo vežiojami surakinti antrankiais, ir tokia tvarka buvo taikoma be išimčių. Liudytojas M. A. paliudijo, kad jis konvojuotas bent 100 kartų – kartais jam uždėdavo antrankius, kartais ne.

4. Be to, kad pareiškėjui antrankiai būdavo nuimami net teismuose paliudija byloje pateikti įrodymai. Tai atliekama dėl pareiškėjo sveikatos būklės. Lazdijų rajono apylinkės teisme, Jonavos rajono apylinkės teisme, Kauno apylinkės teisme, Kauno apygardos teisme pareiškėjui nei karto nebuvo uždėti antrankiai.

5. Pareiškėjas dar kartą pažymi, jog neturtinės žalos reikalavo už tai, kad nurodytu laiku buvo konvojuojamas specialiame automobilyje surakintas antrankiais, o ne dėl to, kad laikinojo sulaikymo kameroje buvo laikomas su antrankiais. Be to, neturtinė žala kilo ir dėl to, kad atsakovas savo atsakymuose į jo skundus nenurodė apskundimo tvarkos.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno AVPK, su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas pažymi, jog teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjami du pareiškėjo skundai: 2014 m. vasario 17 d. skundas (Kauno AVPK gautas 2015 m. vasario 26 d.,reg. Nr. 20-AP-161) ir 2014 m. balandžio 15 d. skundas (Kauno AVPK gautas 2014 m. balandžio 24 d., reg. Nr. 20-AP- 323). 2014 m. vasario 17 d. Policijos departamentui pateiktame skunde, kuris pagal teritorinę priklausomybę buvo persiųstas Kauno AVPK, be to, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas su antrankiais, nurodyta ir tai, kad jis buvo uždarytas Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus operatyvaus valdymo grupėje esančioje laikinojo sulaikymo patalpoje su antrankiais, todėl pagal Policijos registruojamų įvykių registro duomenis nustačius, kada pareiškėjas buvo uždarytas laikinojo sulaikymo patalpoje, iš Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus operatyvaus valdymo grupės specialistų buvo paimti paaiškinimai. Nagrinėjant pareiškėjo skundo dalį dėl konvojavimo su antrankiais, buvo tikrinami konvojavimo dokumentai, kuriuose jokių faktinių duomenų apie jo atžvilgiu naudotas specialiąsias priemones – antrankius nebuvo, taip pat konvojaus dokumentuose neužfiksuota konvojuojamųjų nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams.

Atsakovas nesutinka su apelianto teiginiu, kad buvo pažeistos Konvojavimo taisykles, nes bylos nagrinėjimo metu į pirmosios instancijos teismą buvo iškviesti kaip liudytojai tiek pareiškėją konvojavę pareigūnai, tiek kartu su juo konvojuoti kiti konvojuojamieji, kurie nurodė, kad konvojuojant pareiškėjui antrankiai nebuvo uždėti.

Dėl sprendimuose nenurodytos apskundimo tvarkos, atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad tai nėra esminis administracines procedūros pažeidimas ir apskundimo tvarkos nenurodymas nepažeidė pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų. Apeliantas į teismą kreipiasi ne pirmą kartą ir apskundimo tvarka bei terminai jam yra žinomi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos (CK 6.271 str.) atlyginimo, kurią pareiškėjas L. Z. kildina iš jo konvojavimo (iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Tauragės rajono apylinkės teismą bei į Kauno AVPK Jonavos rajono PK) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. to, kad 2012 m. lapkričio 8 d., 2012 m. lapkričio 26 d., 2012 m. gruodžio 3 d., 2012 m. gruodžio 17 d., 2013 m. sausio 21 d., 2013 m. sausio 30 d., 2013 m. vasario 5 d., 2013 m. vasario 27 d., 2013 m. kovo 13 d., 2013 m. kovo 28 d., 2013 m. gegužės 6 d., 2013 m. birželio 11 d., 2013 m. rugsėjo 11 d., 2013 m. spalio 1 d., 2013 m. spalio 10 d., 2013 m. spalio 11 d., 2013 m. lapkričio 12 d. jis buvo konvojuojamas specialiąja transporto priemone (automobiliu FIAT DUCATO, valst. Nr. BFK706, kuriame yra įrengtos kameros) panaudojant specialiąsias priemones – būtent uždedant jam antrankius.

Be to, pasak pareiškėjo, neturtinę žalą jis patyrė ir dėl to, kad Kauno AVPK, atsakydamas į jo 2014 m. vasario 17 d. ir 2014 m. balandžio 15 d. skundus, 2014 m. kovo 27 d. sprendime Nr. 20-S-931 ir 2014 m. gegužės 9 d. sprendime Nr. 20-S-1375 nenurodė apskundimo tvarkos, taip pat neapklausė pareiškėjo nurodytų liudytojų.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo L. Z. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas konstatavo, kad Kauno AVPK Jonavos rajono PK, vykdymas nurodymus dėl pareiškėjo L. Z. konvojavimo specialiuoju automobiliu, nepažeidė Konvojavimo taisyklių nuostatų, nes byloje nėra įrodymų, kad konvojavimo vykdymo metu pareiškėjui buvo uždėti antrankiai, o administracinės procedūros nagrinėjant pareiškėjo 2014 m. vasario 17 d. ir 2014 m. balandžio 15 d. skundus taip pat nebuvo pažeistos, nes skundai išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai, kad Kauno AVPK 2014 m. kovo 27 d. sprendime Nr. 20-S-931 ir 2014 m. gegužės 9 d. sprendime Nr. 20-S-1375 nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, nagrinėjamu atveju nėra esminis administracinės procedūros pažeidimas, kadangi pareiškėjas teismo neprašė šių aktų panaikinti.

Pažymėtina, kad apeliacinį skundą teismui pateikė pareiškėjas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad iš esmės pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Be to, apelianto manymu, teismas neištyrė visų byloje surinktų duomenų.

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo ribų, apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Remdamasi minėta praktika apeliacinio teismo teisėjų kolegija patikrino bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka ir nenustatė pagrindo keisti ar naikinti apeliaciniu skundu skundžiamo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir išdėstytais argumentais, todėl jų iš naujo nekartoja.

Atmesdama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Šiuo atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde išskiria, jo manymu, jam palankius liudytojų O. S., R. Ž. ir M. A. parodymus. Tačiau, kaip minėta, šiuos parodymus reikia vertinti ne atskirai, o kartu su visuma byloje surinktų duomenų (kitų liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais duomenimis ir kt.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas liudytojo O. S. parodymai buvo prieštaringi, t. y. šis liudytojas iš pradžių abejojo, ar vykdant 2013 m. spalio 1 d. konvojavimą pareiškėjui L. Z. buvo uždėti antrankiai, teigė, kad neprisimena įvykio aplinkybių, o vėliau savo parodymus pakeitė – teigė, kad antrankiai buvo uždėti. Liudytojų R. Ž. ir M. A. parodymai, kolegijos vertinimu, nesusiję su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku, kadangi, kaip apeliaciniame skunde pažymėjo pareiškėjas, liudytojas R. Ž. paliudijo tik tai, kad jis kartu su O. S. buvo konvojuojami surakinti antrankiais, o liudytojas M. A. paliudijo, kad jis konvojuotas bent 100 kartų ir kartais jam uždėdavo antrankius, kartais ne.

Atsižvelgdama į išdėstytas nuostatas, teisėjų kolegija patikrino bylą teisės taikymo bei įrodymų vertinimo aspektu ir sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Kolegijos vertinimu, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai (I t., b. l. 38–132, 133–179), kuriuos paneigiančių duomenų (ir argumentų) pareiškėjas nepateikė.

Be to, kaip teisingai akcentuota apeliaciniu skundu skundžiamame teismo sprendime, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, o ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis raštu ar žodžiu teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų (t. y. to, kad jam buvo uždedami antrankiai) ir jų įtakos jo sveikatai (pažymėtina, kad konvojuojamųjų išreikštos pretenzijos dėl konvojavimo sąlygų, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 punktais, turi būti įrašomos į konvojavimo dokumentus, šiuo atveju tokių įrašų konvojaus kelionės žiniaraščiuose nėra). Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad tokia teisė pareiškėjui buvo ribojama. Šiuo aspektu apeliacinio teismo teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pareiškėjas visais atvejais turi teisę konvojaus veiksmus apskųsti laisvės atėmimo vietos vadovybei.

Apeliantas nurodo, jog neturtinę žalą patyrė ir dėl to, kad Kauno AVPK, atsakydamas į jo 2014 m. vasario 17 d. ir 2014 m. balandžio 15 d. skundus, 2014 m. kovo 27 d. sprendime Nr. 20-S-931 ir 2014 m. gegužės 9 d. sprendime Nr. 20-S-1375 nenurodė jų apskundimo tvarkos, neapklausė pareiškėjo nurodytų liudytojų. Šiuo aspektu išsamiai ir teisingai pasisakė pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija papildomai pažymi tik tai, kad pareiškėjas minėtų Kauno AVPK sprendimų teismui neskundė, neprašė atnaujinti jų apskundimo termino. Vadinasi, apskundimo tvarkos nenurodymas nagrinėjamu atveju nelaikytinas esminiu administracines procedūros pažeidimu, galėjusiu pažeisti pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina byloje esantys įrodymai, padarė išvadą, jog ginčo atveju konvojuojant pareiškėją buvo laikytasi visų Konvojavimo taisyklių reikalavimų, t. y. byloje nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas) pareiškėjo konvojavimo sąlygų aspektu, todėl nėra vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų ir pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271straipsnį kilti. Atitinkamai šiuo atveju, nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo L. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė