2013-07-04 Nr. AB-3393-3-61-3-00859-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A438-174/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00859-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (pranešėjas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. D. ir S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. D. ir S. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. E. D. ir S. Š. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2012 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 12-01-355 „Dėl tarnybinio atlyginimo perskaičiavimo už tarnybos laiką“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 12-01-355) ir perduoti klausimą Ministerijai nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai nurodė, jog buvimo tarptautinėje operacijoje Afganistane metu tarnybinis atlyginimas jiems buvo skaičiuojamas tik už 8 tarnybos valandas, o kitos valandos buvo neapmokamos, nes buvo laikomasi nuomonės, kad kariai, nevykdantys tarnybinių užduočių, nėra tarnyboje. Paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011 m. gruodžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-3435/2011 konstatavo, kad tarnybos misijoje laikas yra visa para ir visa savaitė, todėl, pareiškėjų nuomone, jų tarnybinis atlyginimas už buvimo tarptautinėje operacijoje Afganistane laikotarpį nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2010 m. birželio 11 d. turi būti perskaičiuotas, skaičiuojant tarnybos laiką ne kaip 8, o kaip 24 valandas, ir ne tik darbo dienas, bet ir šeštadienius bei sekmadienius. Pareiškėjai nesutiko su atsakovo pozicija, kad minėtos LVAT nutarties motyvacinėje dalyje padarytos išvados susijusios ne su profesinės karo tarnybos karių, tarnaujančių tarptautinėse operacijose, tarnybos apmokėjimo sąlygų taikymu, o su karių drausmės užtikrinimu ir pareigų atlikimu.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pasak atsakovo, karių tarnybą reglamentuojantys teisės aktai nenumato karių tarnybos valandinio apmokėjimo, neatsižvelgiant į karių tarnybos vietą ir specifiką. Kario pagrindinį tarnybinį atlyginimą sudaro atitinkamas koeficientas, kurio dydis priklauso nuo kario laipsnio. Be to, prie pagrindinio tarnybinio atlyginimo kariui mokami priedai (kvalifikaciniai, už pareigas ir pan.), kompensacijos (už tarnybos specifiką) bei kitos išmokos (butpinigiai, maistpinigiai). Nurodė, kad pareiškėjams buvo mokamas tarnybinis atlyginimas, priklausantis nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, butpinigiai, priklausantys nuo jų šeiminės padėties ir kario laipsnio, 14 bazinių dydžių kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką, 0,2 bazinio dydžio kompensacija ryšio išlaidoms padengti kiekvieną mėnesį per visą dalyvavimo tarptautinėje misijoje laikotarpį, taip pat apmokėtos kelionės, sveikatos draudimo, bagažo gabenimo, nakvynės ir kitos su kelione susijusios išlaidos pagal pateiktas sąskaitas. Ministerijos teigimu, pareiškėjai nepagrįstai savo skundą ir skundo reikalavimus sieja su LVAT 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A662-3435/2011), nes aptariamoje byloje apskritai nebuvo sprendžiamas pareiškėjų tarnybos apmokėjimo pagrįstumo klausimas. LVAT minėtoje nutartyje konstatavo, kad visas buvimo tarptautinėje operacijoje laikotarpis yra tarnybos metas pagal Kariuomenės drausmės statutą, taigi padarytos išvados yra susijusios su drausmės užtikrinimu ir atsakomybės taikymu tarptautinės operacijos regione. Atsakovės įsitikinimu, tokios LVAT išvados, išimant jų turinį iš konteksto, negali būti taikomos nagrinėjant ginčą dėl karių apmokėjimo sąlygų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir Ministerija.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjų E. D. ir S. Š. skundą kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog administracinėje byloje ginčas kilęs dėl tarnybinio atlyginimo, pareiškėjams atliekant tarnybą tarptautinėje operacijoje Afganistane, skaičiavimo pagrįstumo. Teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2012 m. vasario 27 d. su skundu kreipėsi į Ministeriją ir, cituodami LVAT 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3435/2011, kurioje konstatuota, jog visas buvimo tarptautinėje operacijoje laikotarpis yra tarnybos metas ir šis visas laikotarpis laikytinas karo tarnyba, prašė perskaičiuoti tarnybinį atlyginimą už buvimo tarptautinėje operacijoje Afganistane laikotarpį nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2010 m. birželio 11 d., skaičiuojant tarnybos laiką ne kaip 8, o 24 kaip valandas, bei įskaičiuojant į tarnybos laiką ne tik darbo dienas, bet ir šeštadienius, sekmadienius, taigi papildomai priskaičiuoti tarnybinį atlyginimą už 16 valandų per parą darbo dienomis bei po 24 valandas už šeštadienius ir sekmadienius. Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2012 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą Nr. 12-01-355 atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymą perskaičiuoti jų tarnybinį atlyginimą. Atsakovas sprendime Nr. 12-01-355 nurodė, kad pareiškėjų nurodytos LVAT nutarties motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados susijusios ne su profesinės karo tarnybos karių, tarnaujančių tarptautinėse operacijose, tarnybos apmokėjimo sąlygų taikymu, o su karių drausmės užtikrinimu ir pareigų atlikimu, ir kad LVAT minėtoje nutartyje konstatavo, jog visas buvimo tarptautinėje operacijoje laikotarpis yra tarnybos metas pagal Kariuomenės drausmės statutą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 60 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinta, kad profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo dydis priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų. Tam tikroms profesinės karo tarnybos karių pareigoms, susijusioms su didesne vadų (ne žemesne kaip bataliono vado) atsakomybe ar ypatinga pareigų specifika, nustatomi pareiginiai tarnybinio atlyginimo priedai. Priedai mokami, kol karys eina šias pareigas.

Taip pat pažymėtina, kad kario tarnybos dienos ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių. Detalius tarnybos dienos reikalavimus, kariui suteikiamą paros ir savaitės poilsį, užtikrinantį jo sveikatos bei darbingumo atgavimą, nustato statutai ir kiti krašto apsaugos sistemą reglamentuojantys teisės aktai (KASOKTĮ 21 str. 4 d.). Vyriausybė 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“ patvirtino profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų dydžius, profesinės karo tarnybos karių pareigų, susijusių su didesne vadų atsakomybe, sąrašą ir šias pareigas atitinkančių tarnybinio atlyginimo priedų dydžius, profesinės karo tarnybos karių pareigų, susijusių su ypatinga specifika, sąrašą ir šias pareigas atitinkančių tarnybinio atlyginimo priedų dydžius.

Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintų Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų 13 punkte nustatytos papildomos apmokėjimo sąlygos kariams ir tarnautojams už tarnybą, kai jie siunčiami dalyvauti tarptautinėje operacijoje, į kurias įeina kompensacijos už tarnybos užsienyje specifiką, taip pat kompensacija ryšio išlaidoms padengti. Be to, dalyvavimo tarptautinėje operacijoje, numatytoje 12 punkte, atveju (už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų) kariams ir tarnautojams taikomos šios aprūpinimo sąlygos: tarnybos vietovėje suteikiama bendra gyvenamoji patalpa, kariams mokami iki išvykimo priklausę butpinigiai, apmokamos nakvynės ir kelionės į tarnybos vietą ir atgal į Lietuvą išlaidos karinio vieneto perdislokavimo ir atostogų suteikimo atvejais, aprūpinama maistu, o neaprūpintiesiems maistu krašto apsaugos ministro įsakymu išmokama maitinimosi išlaidų kompensacija – iki 100 procentų karių ir tarnautojų buvimo vietos valstybei patvirtintos dienpinigių normos (minėtų sąlygų 14 p.).

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai buvimo tarptautinėje operacijoje metu turėjo profesinės karo tarnybos kario statusą. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Krašto apsaugos ministras 2010 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-PR-1KF siuntė pareiškėjus į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane bei pavedė atitinkamiems buhalterinės apskaitos skyriams mokėti siunčiamiems į tarnybą Afganistane kariams (pareiškėjams) iš padaliniams skirtų lėšų nustatytą tarnybinį atlyginimą, priklausantį nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, butpinigius (išskyrus karius savanorius), priklausančius nuo kario šeiminės padėties ir kario laipsnio, iš programos „Karinės operacijos“ valstybės funkcijos „Dalyvavimas tarptautinėse operacijose“ Lietuvos kariuomenės tikslinės paskirties mokėjimams skirtų lėšų 14 bazinių dydžių kompensaciją už tarnybos užsienyje specifiką, 0,2 bazinio dydžio kompensaciją ryšio išlaidoms padengti kiekvieną mėnesį per visą dalyvavimo tarptautinėse operacijose laikotarpį, taip pat apmokėti kelionės, sveikatos draudimo, bagažo gabenimo, nakvynės ir kitas su kelione susijusias išlaidas pagal pateiktas sąskaitas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėjų buvimas tarptautinėje operacijoje apima laikotarpį nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2010 m. birželio 11 d.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš Lietuvos kariuomenės pateiktų pažymų apie pareiškėjų gautas pajamas matyti, kad pareiškėjams 2010 m. sausio–birželio mėn., t. y. tuo metu, kai jie buvo tarptautinėje operacijoje Afganistane, be ir kitais mėnesiais skaičiuojamo atlyginimo, maistpinigių, butpinigių, buvo mokamas dar ir priedas už tarnybos užsienyje specifiką bei kompensacija ryšio išlaidoms padengti. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog, kaip matyti, minėti priedas ir kompensacija buvo mokama ne už atitinkamas tarnybos valandas, bet už visą buvimo tarptautinėje operacijoje laiką, o šios išmokos nėra mokamos vykdant tarnybą ne tarptautinėje operacijoje, pvz., Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, remiantis anksčiau išdėstytu teisiniu reguliavimu bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatuotina, kad negalima padaryti išvados, jog tarnybinis atlyginimas bei priedai pareiškėjams buvo nustatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Teismo vertinimu, pareiškėjai taip pat klaidingai interpretuoja LVAT 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A662-3435/2011 (prijungta administracinė byla Nr. I-861-365/2011) išaiškinimus. Nors pareiškėjai vadovaujasi šia LVAT nutartimi, tačiau iš nurodytos bylos matyti, kad ji yra netapati šioje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. sprendimo pagrindas, motyvacija) (LVAT 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012). Pažymėtina, kad LVAT 2011 m. gruodžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-3435/2011 nagrinėjo drausminių nuobaudų – atleidimo iš tarnybos, panaikinimo ir grąžinimo į tarnybą – klausimus ir konstatavo, kad visas buvimo tarptautinėje operacijoje laikotarpis yra tarnybos metas pagal Kariuomenės drausmės statuto 66 straipsnį (jei profesinės karo tarnybos karys tarnybos metu yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jis už tokią veiką atleidžiamas iš tarnybos). Aptariamoje byloje iš esmės buvo sprendžiama tik dėl buvimo tarptautinėje operacijoje laikotarpio nustatymo kario drausminės atsakomybės kontekste, o ne sprendžiamas pareiškėjų tarnybos apmokėjimo teisingumo klausimas, todėl minėtos nutarties išaiškinimai nagrinėjamu atveju netaikytini. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tokios pozicijos laikėsi ir LVAT analogiškoje byloje (LVAT 2012 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. A662-1896/2012).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2012 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. 12-01-355 „Dėl tarnybinio atlyginimo perskaičiavimo už tarnybos laiką“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjai taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjų skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai neturi teisės ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjai E. D. ir S. Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Krašto apsaugos ministerijos viceministrės I. P.–Levickienės 2012 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 12-01-355 „Dėl tarnybinio atlyginimo perskaičiavimo už tarnybos laiką“ ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti Krašto apsaugos ministerijai, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde pareiškėjai akcentuoja, jog apeliacinės instancijos teismas, nepriklausomai nuo to, ar karys vykdo tarnybines užduotis, ar ne, nustatė, jog visas buvimo tarptautinėje operacijoje laikotarpis yra tarnybos metas ir šis visas laikotarpis laikytinas karo tarnyba, kartu tapatintina su Statuto 66 straipsnyje vartojama sąvoka „tarnybos metas“. Pareiškėjai pažymi, jog šio išaiškinimo pagrindu jiems buvo palikta galioti Krašto apsaugos ministrės skirta nuobauda – atleidimas iš profesinės karo tarnybos. Pareiškėjų nuomone, teismo išaiškinimas, kad tarnyba misijoje trunka visą parą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 49 straipsnio 2 daliai, pagal kurią darbo laiko trukmę apibrėžia įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 1 daliai, pagal kurią darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimas „Dėl Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų patvirtinimo“ nustato būtinas karių aprūpinimo ir apmokėjimo sąlygas tarptautinėse operacijose, tačiau nenustato tarnybos ir poilsio laiko kariams, dalyvaujantiems tarptautinėse operacijose. Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismo daroma prielaida, kad tarnyba tarptautinės operacijos metu vyksta 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę ir yra tik jokiais teisės aktais nepagrįsta prielaida, kadangi joks žmogus nesugebėtų daugiau nei 10 parų išbūti bei poilsio ir be miego.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į apeliaciį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareioškėjų apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, jog apeliantai apeliaciniame skunde remiasi tais pačiais argumentais, kuriais grindė savo skundą pirmosios instancijos teismui, taip pat nepateikia motyvų, pagrįstų teisės normomis, įrodančių, kad priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo netinkamai taikomos procesinės ar materialinės teisės normos, t. y., atsakovo nuomone, apeliantai neįrodė, kad egzistuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 142–143 straipsnyje nustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Lietuvos kariuomenė prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjų 2012 m. liepos 25 d. apeliaciniame skunde pateikti išvedžiojimai subjektyviai interpretuojant Liettuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadas administracinėse bylose Nr. A662-2565/2011 ir A662-3435/2011, kad jei tarnyba tarptautinėje operacijoje – tarnyba visą parą Kariuomenės drausmės statuto 66 straipsnio prasme, tai atitinkamai privalu perskaičiuoti atlyginimą, t. y. jį papildomai apskaičiuoti yra nepagrįsti ir, atitinkamai, tokios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvados, išimant jų turinį iš konteksto, negali būti taikomos nagrinėjant ginčą dėl karių apmokėjimo sąlygų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai 2012 m. vasario 27 d. su skundu (b. l. 7) kreipėsi į Ministeriją ir prašė perskaičiuoti tarnybinį atlyginimą už buvimo tarptautinėje operacijoje Afganistane laikotarpį nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2010 m. birželio 11 d., skaičiuojant tarnybos laiką ne kaip 8, o 24 kaip valandas, bei įskaičiuojant į tarnybos laiką ne tik darbo dienas, bet ir šeštadienius, sekmadienius, taigi papildomai apskaičiuoti tarnybinį atlyginimą už 16 valandų per parą darbo dienomis bei po 24 valandas už šeštadienius ir sekmadienius. Pareiškėjai rėmėsi praktika, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-3435/2011, kurioje konstatuota, jog visas buvimo tarptautinėje operacijoje laikotarpis yra tarnybos metas ir šis visas laikotarpis laikytinas karo tarnyba,

Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2012 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą Nr. 12-01-355 (b. l. 5–6) atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymą perskaičiuoti jų tarnybinį atlyginimą. Ministerija sprendime Nr. 12-01-355 pažymėjo, kad pareiškėjų nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados susijusios ne su profesinės karo tarnybos karių, tarnaujančių tarptautinėse operacijose, tarnybos apmokėjimo sąlygų taikymu, o su karių drausmės užtikrinimu ir pareigų atlikimu, ir kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, jog visas buvimo tarptautinėje operacijoje laikotarpis yra tarnybos metas pagal Kariuomenės drausmės statutą. Nesutikdami su minėtuoju Ministerijos sprendimu pareiškėjai E. D. ir S. Š. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Ministerijos 2012 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 12-01-355 „Dėl tarnybinio atlyginimo perskaičiavimo už tarnybos laiką“ ir perduoti klausimą Ministerijai nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. liepos 12 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog administracinėje byloje ginčas kilęs dėl tarnybinio atlyginimo, pareiškėjams atliekant tarnybą tarptautinėje operacijoje Afganistane, skaičiavimo pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai buvimo tarptautinėje operacijoje metu turėjo profesinės karo tarnybos kario statusą. Krašto apsaugos ministras 2010 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-PR-1KF (prijungta administracinė byla Nr. I-861-365-2011, t. I, b. l. 77–80) siuntė pareiškėjus į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane bei pavedė atitinkamiems buhalterinės apskaitos skyriams mokėti siunčiamiems į tarnybą Afganistane kariams (pareiškėjams) iš padaliniams skirtų lėšų nustatytą tarnybinį atlyginimą, priklausantį nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, butpinigius (išskyrus karius savanorius), priklausančius nuo kario šeiminės padėties ir kario laipsnio, iš programos „Karinės operacijos“ valstybės funkcijos „Dalyvavimas tarptautinėse operacijose“ Lietuvos kariuomenės tikslinės paskirties mokėjimams skirtų lėšų 14 bazinių dydžių kompensaciją už tarnybos užsienyje specifiką, 0,2 bazinio dydžio kompensaciją ryšio išlaidoms padengti kiekvieną mėnesį per visą dalyvavimo tarptautinėse operacijose laikotarpį, taip pat apmokėti kelionės, sveikatos draudimo, bagažo gabenimo, nakvynės ir kitas su kelione susijusias išlaidas pagal pateiktas sąskaitas.

Pareiškėjų buvimas tarptautinėje operacijoje apėmė laikotarpį nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2010 m. birželio 11 d. Iš Lietuvos kariuomenės pateiktų pažymų apie pareiškėjų gautas pajamas (b. l. 19, 20) matyti, kad pareiškėjams 2010 m. sausio–birželio mėn., t. y. tuo metu, kai jie buvo tarptautinėje operacijoje Afganistane, be ir kitais mėnesiais skaičiuojamo atlyginimo, maistpinigių, butpinigių, buvo mokamas dar ir priedas už tarnybos užsienyje specifiką bei kompensacija ryšio išlaidoms padengti. Pareiškėjų nuomone, tarnybinis atlyginimas jiems turėtų būti skaičiuojamas papildomai apskaičiuojant tarnybinį atlyginimą už 16 valandų per parą darbo dienomis, taip pat įskaičiuojant į tarnybos laiką ne tik darbo dienas, bet ir šeštadienius, sekmadienius (po 24 valandas už šeštadienius ir sekmadienius), kadangi, kaip nurodo pareiškėjai, buvimo tarptautinėje operacijoje Afganistane metu pareiškėjams tarnybinis atlyginimas buvo skaičiuojamas tik už 8 tarnybos valandas, o kitos valandos buvo neapmokamos.

Atkreiptinas dėmesys, jog Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtinta, kad profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo dydis priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų. Tam tikroms profesinės karo tarnybos karių pareigoms, susijusioms su didesne vadų (ne žemesne kaip bataliono vado) atsakomybe ar ypatinga pareigų specifika, nustatomi pareiginiai tarnybinio atlyginimo priedai. Priedai mokami, kol karys eina šias pareigas. Pažymėtina, kad kario tarnybos dienos ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių.

Detalius tarnybos dienos reikalavimus, kariui suteikiamą paros ir savaitės poilsį, užtikrinantį jo sveikatos bei darbingumo atgavimą, nustato statutai ir kiti krašto apsaugos sistemą reglamentuojantys teisės aktai (Įstatymo 21 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1353 patvirtintomis Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygomis patvirtino profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų dydžius; profesinės karo tarnybos karių pareigų, susijusių su didesne vadų atsakomybe, sąrašą ir šias pareigas atitinkančių tarnybinio atlyginimo priedų dydžius; profesinės karo tarnybos karių pareigų, susijusių su ypatinga specifika, sąrašą ir šias pareigas atitinkančių tarnybinio atlyginimo priedų dydžius.

Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintų Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų 13 punkte nustatytos papildomos apmokėjimo sąlygos kariams ir tarnautojams už tarnybą, kai jie siunčiami dalyvauti tarptautinėje operacijoje, į kurias įeina kompensacijos už tarnybos užsienyje specifiką, taip pat kompensacija ryšio išlaidoms padengti. Be to, dalyvavimo tarptautinėje operacijoje, numatytoje 12 punkte atveju (už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų) kariams ir tarnautojams taikomos šios aprūpinimo sąlygos: tarnybos vietovėje suteikiama bendra gyvenamoji patalpa, kariams mokami iki išvykimo priklausę butpinigiai, apmokamos nakvynės ir kelionės į tarnybos vietą ir atgal į Lietuvą išlaidos karinio vieneto perdislokavimo ir atostogų suteikimo atvejais, aprūpinama maistu, o neaprūpintiesiems maistu krašto apsaugos ministro įsakymu išmokama maitinimosi išlaidų kompensacija – iki 100 procentų karių ir tarnautojų buvimo vietos valstybei patvirtintos dienpinigių normos (minėtų sąlygų 14 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, aiškinant šias ginčo teisiniams santykiams aktualias teisės normas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog vykdant tarnybą tarptautinėse operacijose priedai ir kompensacijos yra mokamos ne už atitinkamas tarnybos valandas, bet už visą buvimo tarptautinėje operacijoje laiką, šios išmokos nėra mokamos vykdant tarnybą ne tarptautinėje operacijoje, o, pvz., Lietuvoje. Tokiais atvejais nėra pagrindo pripažinti, jog tarnybinis atlyginimas bei priedai buvo nustatomi pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1896/2012). Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju Lietuvos kariuomenės pateiktos pažymos apie pareiškėjų gautas pajamas (b. l. 19, 20) patvirtina, kad pareiškėjams 2010 m. sausio–birželio mėn., t. y. tuo metu, kai jie buvo tarptautinėje operacijoje Afganistane, be ir kitais mėnesiais skaičiuojamo atlyginimo, maistpinigių, butpinigių, buvo mokamas priedas už tarnybos užsienyje specifiką bei kompensacija ryšio išlaidoms padengti, t. y. paskirtos bei išmokėtos specialios išmokos (priedai ir kompensacijos) už buvimo tarptautinėje operacijoje laiką. Taigi ši atsakovo taikyta tarnybinio atlyginimo skaičiavimo sistema visiškai atitinka tiek ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju įpareigoti atsakovą taikyti pareiškėjams kitą tarnybinio atlyginimo skaičiavimo sistemą nėra jokio objektyvaus teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisėtai ir pagrįstai atmetė jų skundą kaip nepagrįstą.

Papildomai pažymėtina, jog sprendžiant šį ginčą nėra ir jokio teisinio pagrindo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2011 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2565/2011), kurioje konstatuota, jog visas buvimo tarptautinėje operacijoje laikotarpis yra tarnybos metas ir šis visas laikotarpis laikytinas karo tarnyba. Akcentuotina, jog nurodytos bylos Nr. A662-2565/2011 ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos administracinės bylos, kadangi byloje Nr. A662-2565/2011 buvo sprendžiami ne karių tarnybos apmokėjimo, bet jų drausminės atsakomybės (drausminių nuobaudų) taikymo klausimai. Byloje Nr. A662-2565/2011 apskritai nebuvo sprendžiamas pareiškėjų tarnybos apmokėjimo teisingumo klausimas, bet buvo iš esmės sprendžiama dėl buvimo tarptautinėje operacijoje laikotarpio nustatymo kario drausminės atsakomybės kontekste. Analogiškos aplinkybės buvo nagrinėjamos ir kitoje pareiškėjų nurodomoje administracinėje byloje, t. y. byloje Nr. A662-3435/2011. Konstatuotina, jog nagrinėjamai administracinei bylai aktualaus teisės aktų aiškinimo, paneigiančio pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantų akcentuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nėra.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Naikinti šį sprendimą pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų E. D. ir S. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Irmantas Jarukaitis Romanas Klišauskas