2013-06-14 Nr. AB-2679-3-63-3-00006-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A575-1778/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00006-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei trečiajam suinteresuotam asmeniui J. S. dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 5–6) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos VGTPT, Tarnyba) 2012 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. (1.32.)-SR-4579, kuriuo pareiškėja buvo parinkta teikti antrinę teisinę pagalbą J. S. baudžiamojoje byloje Klaipėdos apygardos teisme; 2) panaikinti Klaipėdos VGTPT 2012 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. (1.11.)-SR-4654, kuriuo pareiškėjos buvo prašoma užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą J. S.; 3) priteisti iš atsakovo Klaipėdos VGTPT žyminį mokestį.

Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos VGTPT 2012 m. gruodžio 12 d. pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. pranešimą ginti J. S. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1061-417-12 apeliacinėje instancijoje parinko pareiškėją, kadangi J. S. atsisakė jam prieš tai paskirto advokato J. K.. Taip pat pažymėjo, jog dar Klaipėdos miesto apylinkės teisme pradėjus nagrinėti minėtą baudžiamąją bylą, J. S. jos jau buvo atsisakęs ir nuo tolimesnio dalyvavimo toje byloje ji buvo atleista. Paaiškino, jog Klaipėdos VGTPT bei Klaipėdos apygardos teismui buvo pranešta, kad pareiškėja negali ginti J. S. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1061-417, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teisme J. S. jos teisinių paslaugų atsisakė. Tačiau Klaipėdos VGTPT 2012 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (1.11.)-SR-4654 pranešė Klaipėdos apygardos teismo teisėjui E. M. ir pareiškėjai, kad atsisako ją pakeisti kitu advokatu, nes pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-345 patvirtintą Lietuvos advokatų etikos kodekso (toliau – ir Advokatų etikos kodeksas) 3 punktą tarp J. S. ir pareiškėjos jokio interesų konflikto nėra. Pareiškėja pabrėžė, jog ji nesutinka su tokia Tarnybos pozicija ir mano, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 18 straipsnio 7 dalį antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Atsižvelgusi į tai, akcentavo, kad J. S. Klaipėdos apygardos teismo posėdžio metu ne vieną kartą reiškė jai nušalinimą ir nebenorėjo, jog ji toliau jį gintų, be to, tvirtino, kad pareiškėja jam sukelia pačias negatyviausias asociacijas, todėl pareiškėja pateikė prašymą pakeisti ją kitu advokatu, tačiau Klaipėdos VGTPT šio prašymo netenkino. Manė, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas pakeisti ją kitu advokatu, nes J. S. ją įžeidė ir pažemino, neatsiprašė, dėl ko pareiškėja J. S. minėtoje baudžiamojoje byloje negali užtikrinti tinkamos teisinės gynybos.

Atsakovas Klaipėdos VGTPT atsiliepimu į skundą (b. l. 14–17) prašė administracinę bylą nutraukti arba pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2012 m. lapkričio 19 d. Tarnyboje buvo gautas Klaipėdos apygardos teismo teisėjo E. M. pranešimas, kuriame nurodoma, jog Klaipėdos apygardos teisme 2012 m. gruodžio 20 d. 8.30 val. apeliacine tvarka bus nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1A-1061-417/2012 ir kaltinamajam J. S. gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos VGTPT 2012 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (1.32.)-SR-4579 informavo Klaipėdos apygardos teismo teisėją E. M., kad kaltinamajam J. S. minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1061-417/2012 ginti parinkta advokatė A.

M.. Akcentavo, jog 2012 m. gruodžio 17 d. pranešimu Klaipėdos apygardos teismo teisėjas E. M. informavo Klaipėdos VGTPT apie 2012 m. gruodžio 14 d. teisme gautą advokatės A. M. pranešimą dėl interesų konflikto ir nedalyvavimo 2012 m. gruodžio 20 d. paskirtame teismo posėdyje bei prašė išspręsti susidariusią situaciją ir užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Klaipėdos VGTPT 2012 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (1.11.)-SR-4654 informavo teisėją E. M. bei advokatę A. M., kad iš esamos informacijos, kuri pateikta 2012 m. gruodžio 17 d. teisėjo E. M. pranešime bei 2012 m. gruodžio 14 d. advokatės A.

M. pareiškime, Tarnyba minėtoje baudžiamojoje byloje interesų konflikto Advokatų etikos kodekso prasme nenustatė. Be to, pažymėjo, kad atsižvelgiant į asmenines J. S. savybes bei į tai, kad J. S. išreiškia nepasitikėjimą iš esmės visais Klaipėdos VGTPT skiriamais advokatais, darytina išvada, jog šiuo atveju neegzistuoja jokios objektyvios aplinkybės, dėl kurių advokatė A. M. negalėtų teikti teisinės pagalbos J. S.. Taip pat nurodė, kad 2013 m. sausio 8 d. pranešimu Nr. 1A-110-417/2013 Klaipėdos apygardos teismo teisėjas E. M. kreipėsi į Klaipėdos VGTPT, prašydamas skubiai J.

S. paskirti gynėją, todėl Tarnyba 2013 m. sausio 10 d. raštu Nr. (1.32.)-SR-113 parinko kitą advokatę – D. R.. Tvirtino, jog Tarnyba pati sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, advokato paskyrimo ar vėlesnio pakeitimo nepriima, o atlieka tik tarpinį vaidmenį, parinkdama ir pateikdama ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui gynėjo kandidatūrą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas, savo ruožtu nustatęs, kad parinkta gynėjo kandidatūra konkrečiu atveju konkrečiam ginamajam nėra tinkama, ar kad paskirtą gynėją būtina pakeisti kitu, turi kreiptis į Tarnybą dėl kito advokato.

Todėl Klaipėdos VGTPT pareiškėjos nepakeitė kitu advokatu, kadangi šios teisės Tarnybai nesuteikia jokie teisės aktai. Be to, manė, jog pareiškėja skunde nepagrįstai remiasi VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalyje numatyta advokato pakeitimo procedūra, kuomet sprendimą priima Tarnyba, nes šiame straipsnyje įtvirtintos procedūros taikomos organizuojant antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose nesant būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. ne Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 51 straipsnio tvarka (rėmėsi VGTPĮ 21 str. 6 d.).

Atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos VGTPT, vykdydama teisėjo E. M. pranešime išdėstytą prašymą „išsiaiškinti susidariusią situaciją bei užtikrinti gynėjo dalyvavimą teismo posėdyje“, 2012 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. (1.11.)-SR-4654 tik įvertino ir išreiškė savo poziciją dėl teisėjo aprašytos situacijos bei paskirto gynėjo pareigų. Tai įvertinusi, manė, kad minėtas 2012 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. (1.11.)-SR-4654 teisinių pasekmių pareiškėjai nesukėlė. Be to, akcentavo, kad baudžiamąją bylą nagrinėjančio teisėjo sprendimu advokatė A.

M. yra pakeista kitu gynėju, nes 2013 m. sausio 8 d. gavusi teisėjo E. M. pranešimą dėl kito gynėjo parinkimo, Klaipėdos VGTPT 2013 m. sausio 10 d. raštu Nr. (1.32.)-SR-113 vietoje A. M. parinko kitą gynėją ir apie tai informavo teisėją. Teigė, kad pareiškėja, prašydama panaikinti Klaipėdos VGTPT 2012 m. gruodžio 12 d. aktą Nr. (1.32.)-SR-4579, jokių neteisėtumo ir nepagrįstumo argumentų, susijusių su Tarnybos veiksmais, nenurodo. Pažymėjo, kad Klaipėdos VGTPT skundžiamu aktu tik parinko advokatę, tačiau jos nepaskyrė.

Prerogatyva vertinti šios advokatės kandidatūros tinkamumą, šią advokatę paskirti ar vėliau pakeisti kitu advokatu priklausė išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui, remiantis BPK 37 straipsniu, 51 straipsnio 3 dalimi ir 61 straipsniu, VGTPĮ 21 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-179 patvirtintomis Advokato parinkimo teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose rekomendacijomis (toliau – ir Rekomendacijos). Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teigė, kad skundžiamais aktais tiesiogiai nebuvo nustatytos ar panaikintos kokios nors pareiškėjos teisės ar pareigos, kadangi teises ir pareigas pareiškėjai sukūrė ne minėti Klaipėdos VGTPT aktai, o Klaipėdos apygardos teismo teisėjo E. M. sprendimas paskirti advokatę A.

M. J. S. gynėja, todėl abu skundžiami Tarnybos aktai negali būti savarankišku ginčo dalyku ir jų teisėtumo bei pagrįstumo klausimas nenagrinėtinas administraciniame teisme, dėl ko, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punktu, byla nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendimu (b. l. 60–67) pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Klaipėdos VGTPT 2012 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. (1.32.)-SR-4579 bei 2012 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. (1.11.)-SR-4654, taip pat priteisė pareiškėjai iš Klaipėdos VGTPT 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad VGTPĮ 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos: organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą apygardos teismo teritorijoje (VGTPĮ 9 str. 3 d. 2 p.); priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (VGTPĮ 9 str. 3 d. 3 p.); sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą. Sutartyje turi būti nustatyta advokatų pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą, šios pareigos atlikimo sąlygos ir tvarka, Tarnybos teisė nutraukti sutartį, jeigu advokatas neteikia ar netinkamai teikia antrinę teisinę pagalbą, ir kitos sąlygos (VGTPĮ 9 str. 3 d. 4 p.).

Tai įvertinęs, teismas akcentavo, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą. Sutartyje nustatoma pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą ir, nesilaikius minėtos pareigos, Tarnyba turi teisę nutraukti sutartį, t. y. gali nutraukti sutartį, jei advokatas neteikia ar netinkamai teikia antrinę teisinę pagalbą. Tarnybai paskyrus advokatą teikti antrinę teisinę pagalbą, šis turi pareigą ją teikti. Atsisakymas teikti antrinę teisinę pagalbą ar netinkama advokato gynyba gali būti priežastimi minėtos sutarties nutraukimui.

Pabrėžė, jog esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad paskyrus advokatą, šis privalo ne tik teikti antrinę teisinę pagalbą, bet ir šią pareigą atlikti tinkamai. Taip pat nurodė, kad Rekomendacijų 2 punkte numatyta, jog gynėją parenka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, kuris atlieka antrinės teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinavimo funkciją, arba advokatas, su kuriuo Tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka yra sudariusi sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinavimo (toliau vadinama – koordinatorius).

Tarnybos informuoja ikiteisminio tyrimo institucijas, prokuratūras ir teismus apie paskirtus koordinatorius. Rekomendacijų 6–6.8 punktai numato informaciją, kurią turi pateikti apeliacinės instancijos teismas Tarnybai dėl gynėjo parinkimo baudžiamojoje byloje, t. y. teismas Tarnybai privalo nurodyti antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrindą (BPK straipsnį (dalis ir punktus) ar kito įstatymo normą, nustatančią, kad gynėjo dalyvavimas privalomas (Rekomendacijų 6.3 p.); nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą; kitų nuteistųjų, išteisintųjų, asmenų, kuriems baudžiamoji byla nutraukta, skaičius ir bylos tomų skaičių (Rekomendacijų 6.4 p.); planuojamo pirmo posėdžio datą ir laiką (Rekomendacijų 6.5 p.); baudžiamąją bylą nagrinėsiantį teismą ir teisėjus (Rekomendacijų 6.6 p.); ankstesnėje baudžiamojo proceso stadijoje nuteistąjį, išteisintąjį ar asmenį, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, gynusį gynėją (Rekomendacijų 6.7 p.).

Be to, Rekomendacijų 10 punkte numatyta, kad gavęs koordinatoriaus pranešimą apie parinktą gynėją, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras nutarimu ar teismas nutartimi paskiria įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam koordinatoriaus parinktą gynėją. Kiekvienoje baudžiamojo proceso stadijoje priimamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis dėl gynėjo paskyrimo. Rekomendacijų 13 punkte nurodyta, kad jeigu BPK numatytais atvejais gynėjas keičiamas kitu gynėju, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas raštu (įskaitant ir elektroniniu būdu) kreipiasi į koordinatorių dėl kito gynėjo parinkimo, nurodydamas gynėjo pakeitimo priežastį.

Vertindamas šių Rekomendacijų nuostatų turinį, teismas padarė išvadą, jog gynėją baudžiamosiose bylose praktiškai paskiria valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, o ne teismas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nors Rekomendacijose ir nurodoma, kad minėti subjektai paskiria gynėją. Šiuo atveju šie subjektai daugiau atlieka formalią paskyrimo procedūrą, o ne realią, kadangi, kaip matyti iš Rekomendacijų 10 punkto, aiškiai nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas paskiria būtent koordinatoriaus parinktą gynėją, t. y. tik koordinatorius turi prerogatyvą išrinkti gynėją, o ne minėti subjektai.

Be to, Rekomendacijų 5–6.8 punktai patvirtina, jog teismas privalo pateikti atitinkamą informaciją Tarnybai, kad ši, atsižvelgusi į pateiktą informaciją, galėtų atitinkamai parinkti gynėją. Vadinasi, jei teismas pats parinktų gynėją, jam tokios informacijos pateikinėti Tarnybai nereikėtų. Teismas, įvertinęs tai, jog Tarnyba, parinkdama gynėją, iš esmės jį paskiria, konstatavo, kad toks Tarnybos veiksmas pareiškėjai sukelia analogiškas teisines pasekmes, kokias sukeltų Tarnybos sprendimas skirti gynėją, t. y. advokatui atsisakius ginti ginamąjį, su juo galėtų būti nutraukta sutartis, remiantis VGTPĮ 9 straipsnio 3 dalies 4 punktu.

Pasisakydamas dėl Klaipėdos VGTPT teiginio, kad advokato parinkimas nesukelia jokių teisinių pasekmių advokatei ir ji gali ginamojo neginti, teismas akcentavo, jog remiantis šia prielaida, bet kuris kitas advokatas galėtų pasirinkti ką jam ginti, o ką atsisakyti ginti, t. y. jis neturėtų jokios pareigos ginti ginamojo, nors ir būtų parinktas atlikti tokią pareigą. Taigi, sutikus su minėtu Klaipėdos VGTPT argumentu, atsirastų teisinė spraga, kurioje advokatai dėl bet kokių priežasčių, t. y. užimtumo, nenoro ginti ir kt., galėtų atsisakyti ginti nurodytą asmenį, nes jiems dėl to nekiltų jokių teisinių pasekmių.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog ginčijami Klaipėdos VGTPT administraciniai aktai pareiškėjai yra (buvo) privalomi ir sukelia teisines pasekmes, t. y. atsisakius ginti ginamąjį (jei ji yra parinkta jį ginti), gali būti nutraukta tarp Tarnybos ir jos sudaryta sutartis.

Vertindamas pareiškėjos parinkimą ginti J. S., teismas nurodė, kad pareiškėja A. M. 2012 m. liepos 4 d. Klaipėdos VGTPT pateikė pareiškimą dėl negalimumo atstovauti J. S. baudžiamojoje byloje esant interesų konfliktui su J. S.. Pareiškime nurodė, kad esant interesų konfliktui su J. S., ji Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-489-549-11 (bylos numeris apeliacinėje instancijoje yra Nr. 1A-110-417-2013) teisėjos buvo atleista nuo pareigos ginti J. S.. Be to, Klaipėdos VGTPT 2012 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-41-12 tenkino pareiškėjos prašymą ir pakeitė ją kitu advokatu.

Iš šio sprendimo turinio matyti, jog išnagrinėjus pareiškėjos A. M. pareiškime nurodytas aplinkybes, išrašą iš Klaipėdos apygardos teismo posėdžio protokolo, kitą turimą informaciją, buvo konstatuota, kad yra akivaizdu, jog tarp pareiškėjos ir J. S. yra kilęs konfliktas, todėl A. M. toliau negali teikti jam antrinę teisinę pagalbą. Teismas pabrėžė, kad minėtas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalimi, numatančia, jog antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje.

Taigi Klaipėdos VGTPT jau anksčiau yra konstatavusi interesų konfliktą tarp pareiškėjos A. M. ir J. S. baudžiamojoje byloje, kuri šiuo metu yra nagrinėjama apeliacine tvarka, tačiau šioje nagrinėjamoje byloje Tarnyba teigia priešingai, t. y. tvirtina, jog pareiškėja nepagrįstai remiasi VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalimi. Klaipėdos VGTPT ginčijamame 2012 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. (1.11.)-SR-4654 nurodė, jog nėra objektyvių aplinkybių, dėl kurių pareiškėja negalėtų ginti J. S. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1061-417/2012 (dabartinis baudžiamosios bylos Nr. 1A-110-417-2013).

Atsižvelgęs į tai, teismas atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos VGTPT nesilaiko nuoseklios pozicijos ir vieną kartą konstatavusi, jog tarp pareiškėjos ir J. S. yra interesų konfliktas, kitą kartą konstatuoja, kad jo nėra. Be to, iš baudžiamosios bylos Nr. 1-489-549/2011 teismo posėdžio protokolo matyti, jog J. S. atsisakė advokatės paslaugų, su ja konfliktavo, todėl buvo nuspręsta pareiškėją atleisti nuo pareigos ginti J. S.. Teismas pažymėjo, kad ankstesnis Klaipėdos VGTPT sprendimas Nr. (1.31.)-TPC-41-12 buvo grindžiamas būtent minėtu protokolu, kuriame matyti, jog J.

S. akivaizdžiai su pareiškėja nesutaria (nurodo, jog ji jį nervina, provokuoja, trikdo). Remdamasis VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalies nuostatomis ir Advokatų etikos kodekso 6.9 punktu, numatančiu, kad baudžiamosiose bylose advokatas negali be kliento žinios pasirinkti bet kokios gynybos pozicijos, nors ir yra baudžiamosiose bylose savarankiškas proceso dalyvis, jis turi tartis su klientu ir atsižvelgti į jo samprotavimus ir argumentus, taip pat atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 5 punkte įtvirtintą vieną iš pagrindinių advokato veiklos principų – lojalumą klientui ir interesų konflikto vengimą, teismas nurodė, jog akivaizdu, kad tarp gynėjo ir ginamojo turi vykti gynybos pozicijos derinimas, jie turi vienas su kitu bendradarbiauti, gynėjas privalo būti lojalus ginamajam bei suinteresuotas užtikrinti tinkamą gynybą.

Tačiau iš nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog ginamasis J. S. ir jo gynėja (pareiškėja) nesutarė, visiškai nebendradarbiavo, be to, gynėja nebenorėjo ginamojo ginti, kadangi ginant J. S. ji buvo įžeidinėjama ir žeminama. Atkreipė dėmesį, kad aplinkybę, jog J. S. nagrinėjant jo baudžiamąją bylą Klaipėdos apygardos teisme visaip įžeidinėjo ir žemino pareiškėją, patvirtino ir teisme posėdžio metu apklausti liudytojai – prokurorė J. S. ir advokatas A. K.. Liudytoja J. S. parodė, jog iš J.

S. veiksmų ir kalbos matėsi didžiulė neapykanta gynėjai – pareiškėjai. Jis advokatę A. M. įžeidinėjo ir visaip žemino, o ji (liudytoja) teismo posėdžio pertraukos metu ramino J. S., tačiau jis savo įžeidžiamų veiksmų advokatės atžvilgiu nenutraukė. Atitinkamai liudytojas A. K. taip pat patvirtino, jog advokatė A. M. J. S. buvo visaip įžeidinėjama ir žeminama. Tai įvertinęs, teismas konstatavo, jog tarp J. S. ir pareiškėjos A. M. yra interesų konfliktas ir pareiškėja dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl nuolatinio J.

S. žeminimo ir įžeidinėjimo, negali tinkamai jo ginti baudžiamojoje byloje Nr. 1A-110-417-2013, o Klaipėdos VGTPT šiuo atveju, parinkdama advokatą ginti J. S., visiškai neatsižvelgė į minėtas aplinkybes, todėl Tarnybos 2012 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. (1.32.)-SR-4579, kuriuo pareiškėja parinkta teikti antrinę teisinę pagalbą J. S. baudžiamojoje byloje Klaipėdos apygardos teisme, ir 2012 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. (1.11.)-SR-4654, kuriuo pareiškėjos prašoma užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą J. S., yra neteisėti ir naikintini.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 1–2 dalimis ir tuo, kad pareiškėjos reikalavimai buvo patenkinti visiškai, priteisė pareiškėjai iš Klaipėdos VGTPT 100 Lt dydžio sumą už sumokėtą žyminį mokestį.

III. Atsakovas Klaipėdos VGTPT pateikė apeliacinį skundą (b. l. 69–72), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti arba administracinę bylą nutraukti.

Atsakovas mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neteisingai aiškinus ir taikius teisės normas, reglamentuojančias antrinės teisinės pagalbos teikimo organizavimą baudžiamosiose bylose, kai įstatymas numato būtiną gynėjo dalyvavimą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad Klaipėdos VGTPT 2012 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (1.32.)-SR-4579 iš esmės paskyrė, o ne parinko gynėją baudžiamojoje byloje. Akcentuoja, jog remiantis pirmosios instancijos teismo pateiktu aiškinimu, tampa nebeaiški BPK, VGTPĮ ir Rekomendacijose įtvirtintos ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo nutarties dėl gynėjo paskyrimo paskirtis ir teisinė reikšmė. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju Tarnybos funkcija buvo gynėjo kandidatūros parinkimas, o ne paskyrimas, todėl skundžiami Klaipėdos VGTPT raštai jokių tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukėlė, dėl ko byla nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Pareiškėja A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 78) prašo skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą nepakeistą.

Pareiškėja mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas, priimtas išsamiai išnagrinėjus bylos aplinkybes. Pažymi, jog Tarnyba, laikydamasi savo apeliaciniame skunde cituojamų Rekomendacijų nuostatų, nebūtų paskyrusi pareiškėjos atstovauti J. S. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kadangi jau ankstesnėje baudžiamojo proceso stadijoje pareiškėja dėl interesų konflikto pačios Tarnybos sprendimu buvo pakeista kitu advokatu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Klaipėdos VGTPT 2012 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. (1.32.)-SR-4579, kuriuo pareiškėja buvo parinkta teikti antrinę teisinę pagalbą J. S. baudžiamojoje byloje Klaipėdos apygardos teisme, ir 2012 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. (1.11.)-SR-4654, kuriuo pareiškėjos buvo prašoma užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą J. S., teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 19 d. pranešimu Nr. 1A-1061-417/2012 (b. l. 18), be kita ko, prašė Klaipėdos VGTPT parinkti gynėją J. S. nagrinėjant jo baudžiamąją bylą. Atsižvelgusi į tai, Tarnyba 2012 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (1.32.)-SR-4579 „Dėl gynėjų parinkimo“ (b. l. 19) informavo Klaipėdos apygardos teismą ir pareiškėją, kad kaltinamąjį J. S. ginti yra parinkta advokatė A. M.. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu raštu, 2012 m. gruodžio 14 d. pareiškimu (b. l. 21) kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydama įpareigoti Klaipėdos VGTPT pakeisti ją kitu advokatu, kadangi ji dėl interesų konflikto J. S. ginti negali. Gavęs minėtą A. M. pareiškimą, Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. pranešimu Nr. 1A-1061-417/2012 (b. l. 20) kreipėsi į Klaipėdos VGTPT, prašydamas išaiškinti susidariusią situaciją bei užtikrinti gynėjo dalyvavimą teismo posėdyje. Atitinkamai Tarnyba 2012 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (1.11.)-SR-4654 „Dėl gynėjo dalyvavimo“ (b. l. 22–23) Klaipėdos apygardos teismui ir pareiškėjai nurodė, kad šiuo atveju nenustatė interesų konflikto Advokatų etikos kodekso prasme. Taip pat pažymėjo, jog atsižvelgiant į asmenines J. S. savybes ir tai, kad jis išreiškia nepasitikėjimą iš esmės visais Tarnybos paskiriamais advokatais, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja jokios objektyvios aplinkybės, dėl kurių advokatė A. M. negalėtų teikti teisinę pagalbą J. S. jo baudžiamojoje byloje. Remdamasi minėtomis aplinkybėmis, Tarnyba prašė advokatės dalyvauti teismo posėdyje ir užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis VGTPĮ ir Rekomendacijų nuostatomis, konstatavo, kad Tarnyba, parinkdama gynėją, iš esmės jį paskiria, todėl pareiškėjos ginčijami Klaipėdos VGTPT 2012 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. (1.32.)-SR-4579 ir 2012 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. (1.11.)-SR-4654 sukėlė jai analogiškas teisines pasekmes, kokias sukeltų Tarnybos sprendimas skirti gynėją. Be to, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalimi bei kitomis teisės aktų nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjos bei J. S. egzistavo interesų konfliktas ir pareiškėja dėl objektyvių priežasčių negali tinkamai ginti J. S., tačiau Klaipėdos VGTPT, parinkdama advokatą ginti J. S., visiškai neatsižvelgė į minėtas aplinkybes, todėl Tarnybos 2012 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. (1.32.)-SR-4579 ir 2012 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. (1.11.)-SR-4654 yra neteisėti ir naikintini.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos ginčijami Klaipėdos VGTPT 2012 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. (1.32.)-SR-4579 ir 2012 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. (1.11.)-SR-4654 sukėlė jai atitinkamas teisines pasekmes, todėl atsakovo Klaipėdos VGTPT argumentas, kad nagrinėjama byla yra nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad minėti Tarnybos raštai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl yra naikintini.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir iš naujo šio teismo motyvų nekartoja.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad valstybės garantuojamas teisinės pagalbos teikimas sudaro galimybę asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas jų teises ir įstatymų saugomus interesus (VGTPĮ 1 str. 1 d.), taigi kartu užtikrina konstitucinę asmens teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d.). VGTPĮ 3 straipsnio 2 dalis įtvirtina kertinį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principą – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principą. Tuo tarpu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 5 punktu, vienas iš pagrindinių advokatų veiklos principų – lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas. Advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai (Advokatų etikos kodekso 6.6 p.), be to, nors baudžiamosiose bylose yra savarankiškas proceso dalyvis, advokatas negali be kliento žinios pasirinkti bet kokios gynybos pozicijos (Advokatų etikos kodekso 6.9 p.). Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, kad tarp gynėjo ir ginamojo turi vykti gynybos pozicijos derinimas, jie turi vienas su kitu bendradarbiauti, gynėjas privalo būti lojalus ginamajam bei suinteresuotas užtikrinti tinkamą gynybą. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tai nuolat pažymi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A575-2973/11, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/11 ir kt.).

Šiuo aspektu pabrėžtina, kad iš byloje esančių duomenų (b. l. 5–6, 8, 21, 25, 47–50, 52–56) matyti, jog nagrinėjamu atveju ginamasis J. S. ir jo gynėja (pareiškėja) nesutarė, visiškai nebendradarbiavo, be to, gynėja nebenorėjo ginamojo ginti, kadangi ginant J. S. ji buvo įžeidinėjama ir žeminama, ką pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 57), patvirtino liudytojai J. S. ir A. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Šiuo atveju nepakeitus pareiškėjos kitu advokatu, nebūtų užtikrinama nei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybė, nei jos efektyvumas, kiltų abejonės dėl advokato galimybės kokybiškai ir tinkamai atstovauti klientą, t. y. iš esmės būtų paneigta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instituto paskirtis.

Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo Klaipėdos VGTPT apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas