9085084d-55d2-42e4-9d98-3a77a1151bbd · Kauno apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedskundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dÄl neturinÄs žalos priteisimon u s t a t Ä :pareiÅ¡kÄjas R. S. savo skundu praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 10 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo (b.l. 4-9). PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad nuo 2012-10-24 iki 2013-11-05 buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau tekste â Kauno TI), kuriame buvo pažeistos jo teisÄs dÄl netinkamo kalinimo, gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisÄs aktuose.
Legislator headnote
AI generated9085084d-55d2-42e4-9d98-3a77a1151bbd · Kauno apygardos administracinis teismas: Kamerų baldai ir inventorius turi bÅ«ti pagaminti ir įrengti taip, kad jų nebÅ«tų galima lengvai iÅ¡ardyti ar naudoti užpuolimui (Taisyklių 17 p.). Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau â ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), 21 punktÄ , pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmÄs izoliatorių, kalÄjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.
Full text
AdministracinÄ byla Nr.1-3966-402/2015                                                                                                      Proceso Nr. 3-62-3-01469-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74. (S)                                    KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                                   S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                2015 m. gruodžio 21 d.                                                                       Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄja Natalja ZelionkienÄ, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo R.
S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dÄl neturinÄs žalos priteisimon u s t a t Ä :pareiÅ¡kÄjas R. S. savo skundu praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 10 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo (b.l. 4-9). PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad nuo 2012-10-24 iki 2013-11-05 buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau tekste â Kauno TI), kuriame buvo pažeistos jo teisÄs dÄl netinkamo kalinimo, gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisÄs aktuose.
Nebuvo sudarytos normalios suÄmimo â kalinimo sÄ lygos. Kameros perpildytos, jose nebuvo vietos mankÅ¡tintis, nebuvo galimybÄs laisvai judÄti, prasilenkti su kitu žmogumi. DidesnÄ kameros ploto dalį užima baldai. DÄl atsakovÄs neteisÄtų veiksmų pareiÅ¡kÄjui sutriko visavertis gyvenimas, sutriko miegas, prasidÄjo depresija, atsirado baimÄ uždaroms patalpoms, pasidarÄ irzlus ir t.t. Kadangi atsakovas nesudarÄ tinkamų kalinimo sÄ lygų, t.y. neveikÄ taip, kaip privalÄjo veikti, pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ .
PraÅ¡Ä skundÄ tenkinti.AtsakovÄ Lietuvos valstybÄ, atstovaujama Kauno TI, atsiliepime (b.l. 12-14) nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas Kauno TI kamerose buvo laikomas nuo 2012-10-24 iki 2013-11-05. Po pusÄ paros kameroje jis buvo laikomas atvykimo ir iÅ¡vykimo dienomis bei perkeliant suimtÄ jį iÅ¡ vienos kameros į kitÄ . Apie 81 proc. viso buvimo laiko pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas jam tenkanÄio didesnio nei 3,6 kv. m. ploto sÄ lygomis. Pripažįsta, kad dÄl objektyvių priežasÄių atskirais laiko tarpais pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas netenkinant ploto normatyvų.
Tokie pažeidimai yra susijÄ su etapuojamų ir suimtųjų (nuteistųjų) skaiÄiumi ir suÄmimo vykdymo režimo reikalavimais, t. y. objektyviomis aplinkybÄmis, kurios nuo tardymo izoliatoriaus nepriklauso ir yra besÄ lygiÅ¡kai vykdomos. Mažesnio, nei numatyta normoje ploto sÄ lygomis pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas trumpais laikotarpiais, todÄl didesnÄs įtakos jo sveikatos bÅ«klei padaryta nebuvo. Kauno TI įrengta 16 pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių, kurių plotai yra nuo 11,22 kv. m. iki 17,43 kv. m.
TeisÄs aktai nereguliuoja pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių plotų ir nenustato vienam asmeniui ploto normos. Kauno TI taip pat įrengti du kiemeliai su sporto įranga bei teniso kambarys, kuriais naudojasi suimtieji. Taip sudaromos galimybÄs didesniam suimtųjų (nuteistųjų) fiziniam aktyvumui. Ä® teismo posÄdį neatvyko pareiÅ¡kÄjas ir atsakovÄs atstovas. Jiems apie teismo posÄdį praneÅ¡ta tinkamai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posÄdį, jeigu jiems apie posÄdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nÄra kliÅ«tis bylai nagrinÄti ir sprendimui priimti.
Byla iÅ¡nagrinÄta pareiÅ¡kÄjui ir atsakovÄs atstovui nedalyvaujant.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kÄjas skunde pareiÅ¡kÄ reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisÄtais atsakovo veiksmais, pareiÅ¡kÄjui bÅ«nant Kauno TI.PareiÅ¡kÄjas konkretaus laikotarpio, už kurį praÅ¡oma priteisti neturtinÄ Å¾ala, neapibrÄžÄ. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas į Kauno TI buvo patalpintas 2012-10-24 ir buvo laikomas iki 2013-11-05.
PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisÄtais valstybÄs valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ Kauno TI teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis. Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kÄjas iÅ¡ esmÄs grindÄ tuo, kad, pažeidžiant galiojanÄius teisÄs aktus (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau â Konvencija), Higienos normÄ HN 76:2010 ir kt.), jis buvo laikomas perpildytose patalpose, per maži pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių plotai ir pan.
DÄl gyvenamojo ploto normos Kauno tardymo izoliatoriuje.PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog neturtinÄ Å¾alÄ patyrÄ dÄl to, kad Kauno TI buvo laikomas patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisÄs aktuose. NurodÄ, kad stalas, gultai ir sanitarinis mazgas kameroje taip pat užima atitinkamÄ plotÄ , todÄl buvo priverstas nuolat gulÄti arba sÄdÄti. GinÄui aktualiu laikotarpiu galiojusi Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau â ir Vidaus tvarkos taisyklÄs) redakcija nustatÄ minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotÄ , kuris negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m. pataisos įstaigų bendrabuÄių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnameÄių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir PravieniÅ¡kių gydymo ir pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (Vidaus tvarkos taisyklių 111.1. ir 111.2. p.).
KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau - ir TaisyklÄs), reglamentuojanÄių kamerų įrengimÄ III skyriuje nurodyta, jog kameroje, be kitų nurodytų bÅ«tinų inventoriaus daiktų, turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinÄs lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetÄs (suoliukai), viena spintelÄ arba sieninÄ lentyna dviems suimtiesiems knygoms ir daiktams susidÄti, spintelÄ arba lentyna maisto produktams laikyti (Taisyklių 14.5 p., 14.6 p., 14.7 p., 14.8 p.).
Kamerų baldai ir inventorius turi bÅ«ti pagaminti ir įrengti taip, kad jų nebÅ«tų galima lengvai iÅ¡ardyti ar naudoti užpuolimui (Taisyklių 17 p.). Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau â ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), 21 punktÄ , pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmÄs izoliatorių, kalÄjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.
Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvÄ, veidrodis, tualeto reikmenų spintelÄ (lentynÄlÄ). Taigi, pagal minÄtÄ teisinį reglamentavimÄ kamerose turi bÅ«ti stalas, lovos, sanitarinis mazgas, kurių užimamas plotas skaiÄiuojant kamerų plotus pagal galiojanÄius teisÄs aktus nÄra vertinamas, todÄl pareiÅ¡kÄjo skunde nurodytos aplinkybÄs dÄl per mažo kamerų ploto dÄl jose esanÄio privalomo inventoriaus, atmestini kaip nepagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjas Kauno TI buvo laikomas nuo 2012-10-24 iki 2013-11-05.Nurodytų duomenų analizÄ leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikrais laikotarpiais nuo 2012-11-05 iki 2013-05-27, t. y. 296 paras, pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje kartu su kitais asmenimis ir jam tenkantis kameros plotas neatitiko teisÄs aktų reikalavimų (3,6 kv. m. ploto vienam asmeniui).
Atsakovas neginÄija fakto, jog nustatyti teisÄs aktų reikalavimai gyvenamojo ploto normai tam tikrÄ laikÄ buvo pažeisti. Tai byloje patvirtina pateikta pažyma (b.l. 16-25).Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todÄl teismas jais vadovaujasi, sprÄsdamas pareiÅ¡kÄjo reikalavimų pagrįstumÄ . Darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kÄjui kalint Kauno TI, atskirais laikotarpiais, 296 paras, nebuvo tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje.
Atsakovas atsiliepime neginÄija fakto, jog nustatyti teisÄs aktų reikalavimai gyvenamojo ploto normai tam tikrÄ laikÄ buvo pažeisti. Nors pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ teismui įrodymų apie sveikatos bÅ«klÄ, jos pablogÄjimÄ , kitas fizines ar psichines savybes, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ (ABTÄ® 57 str. 1 d.), taÄiau teismui nekyla abejonių, kad dÄl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiÅ¡kÄjas patyrÄ tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyrÄs, jei bÅ«tų buvÄs laikomas teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ (moralinÄ) žalÄ .
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinÄ byla Nr. A143-1966/2008; administracinÄ byla Nr. A 502-734/2009, administracinÄ byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymÄjo, kad galimybÄs nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkanÄiÄ teisÄs aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybÄs nuo atsakomybÄs dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinÄ byla Nr. A438-121/2009), taÄiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas vertinamu laikotarpiu Kauno TI buvo kalinamas 296 paras, kurios neatitiko nustatyto gyvenamojo ploto normos reikalavimų.
Be to, pareiÅ¡kÄjui teisÄs aktais buvo užtikrinta galimybÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore, o tai dalinai kompensuoja judÄjimo trÅ«kumÄ . Ä®rodymų, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl per mažo kameros ploto, pasivaikÅ¡Äiojimų gryname ore sÄ lygų, ribotos judÄjimo laisvÄs ar sveikatos bÅ«klÄs pablogÄjimo, kuriÄ galimai įtakojo Å¡ios aplinkybÄs, bÅ«tų kreipÄsis į Kauno TI administracijÄ jo teisių pažeidimo metu, byloje nepateikta.DÄl kitų kalinimo sÄ lygų Kauno tardymo izoliatoriuje.PareiÅ¡kÄjas skunde taip pat nurodÄ, kad kameros, kuriose jis buvo laikomas nebuvo įrengtos taip, kaip reikalauja tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄs. Skunde teigiama, kad Kauno TI kamerose asmeniui tenkantis plotas turi bÅ«ti matuojamas atmetus kameroje esanÄių baldų ir kitų įrengimų plotÄ .
Toks pareiÅ¡kÄjo reikalavimas neturi pagrindo, kadangi minÄtas KalÄjimų departamento direktoriaus įsakymas nenurodo, kad 3,6 kv, m. asmeniui turi tekti atmetus baldų ir sanitarinio mazgo plotÄ .DÄl atsakovÄs neteisÄtų veiksmų pareiÅ¡kÄjui sutriko visavertis gyvenimas, sutriko miegas, prasidÄjo depresija, atsirado baimÄ uždaroms patalpoms, pasidarÄ irzlus ir t.t., t.y. patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ .PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ teismui įrodymų, patvirtinanÄių minÄtus skundo motyvus, kurie bÅ«tų reikÅ¡mingi sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ (ABTÄ® 57 str. 1 d.).
Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, 21punktÄ , Pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmÄs izoliatorių, kalÄjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema.
Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvÄ, veidrodis, tualeto reikmenų spintelÄ (lentynÄlÄ). Sanitarinis mazgas turi turÄti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Å ios nuostatos pažeidimo įrodymų byloje pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ. Gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas). PareiÅ¡kÄjas savo teisių pažeidimus grindžia aplinkybÄmis, jog pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių plotas, tenkantis vienam asmeniui, yra per mažas, o pats pasivaikÅ¡Äiojimo laikas per trumpas.
TeisÄs aktai nereglamentuoja ir nenurodo pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių, įrengtų tardymo izoliatoriuje, plotų. Be to, Kauno TI įrengti du kiemeliai su sporto įranga bei teniso kambarys, o viso yra 16 kiemelių, kurių plotas nuo 11,22 kv. m. iki 17,43 kv. m. SuÄmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtina suimtųjų teisÄ ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore, Å¡i teisÄ pažeista nebuvo. Teismas pabrÄžia, kad pareiÅ¡kÄjas tik deklaratyviai nurodÄ, jog minÄtos faktinÄs aplinkybÄs (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinÄs žalos atlyginimo, taÄiau visiÅ¡kai nepagrindÄ ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io.
Kaip jau buvo paminÄta, sprendžiant skundo dÄl neturtinÄs žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dÄl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kÄjo) nurodyta žala (pasekmÄs). LVAT iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008 pabrÄžÄ, kad įrodinÄjant neturtinÄ Å¾alÄ ypatingÄ reikÅ¡mÄ Ä¯gyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas â materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinÄjamu atveju â neturtinÄs žalos padarymo faktas).
PareiÅ¡kÄjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turÄtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentÄjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinÄs žalos padarymo faktas, tokių duomenų pareiÅ¡kÄjas teismui nepateikÄ.Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis teismas 2006-05-17 nutartimi civilinÄje byloje Nr. 3K-3-337/2006 (Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai nurodÄ, kad neturtinÄ Å¾ala nÄra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.
Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nÄra sudÄtingos ar nesunkiai įveikiamos. NeturtinÄ Å¾ala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmÄ ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad minÄti pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia pareiÅ¡kÄjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginÄijami įrodymai, todÄl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinÄs žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui. DÄl paminÄtų priežasÄių pareiÅ¡kÄjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjo fizinÄ sveikata visÄ buvimo Kauno TI laikÄ buvo gera.
Nusiskundimų dÄl sveikatos, kurie bÅ«tų susijÄ su laikymo sÄ lygomis nÄra. PažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas net aÅ¡tuonis kartus kreipÄsi į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos psichiatrÄ dÄl psichikos sveikatos. IÅ¡ įrašų darytina iÅ¡vada, kad sveikatos sutrikimai nebuvo susijÄ su laikymo Kauno TI sÄ lygomis: iÅ¡ specialisto - psichiatro apžiÅ«ros rezultato (2014.06.13 ir kiti) matyti, kad pareiÅ¡kÄjui nustatyta diagnozÄ F 19.2 (Psichikos ir elgesio sutrikimai dÄl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybÄs sindromas), todÄl manytina, kad pareiÅ¡kÄjas, negaudamas narkotikų, nuo kurių buvo priklausomas, kalinamas Kauno TI iÅ¡ tikro jautÄsi blogai, taÄiau tai nesusijÄ su kalinimo sÄ lygomis.
Jis taip pat jaudinosi dÄl bylos tyrimo eigos. IÅ¡ iÅ¡dÄstyto darytina iÅ¡vada, kad psichikos sveikatos problemų priežastys buvo pareiÅ¡kÄjo narkotikų vartojimas (abstinencija) ir jo padarytas nusikaltimas - jaudinimasis dÄl bylos eigos ir nuosprendžio.Psichologo konsultacijos įraÅ¡as (pridedamas) taip pat rodo, kad pareiÅ¡kÄjas turÄjo problemÄ abstinencijos bÅ«sena dÄl narkotikų vartojimo. DÄl laikymo Kauno TI sÄ lygų pretenzijų nereiÅ¡kÄ.IÅ¡ pateiktų dokumentų darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjo teiginiai, kad laikomas Kauno TI yra nepagrįsti, pareiÅ¡kÄjas konkreÄiai nenurodo, kaip minÄta žala pasireiÅ¡kÄ ir kokie konkreÄiai veiksmai sukÄlÄ tam tikras neturtines žalas.
Jis nurodo LR civilinio kodekso 6.250 str. ir knygÄ rusų kalba, kurioje, kaip jis teigia, iÅ¡samiai nurodytos laikymo TI pažeidžiant teisÄs aktų reikalavimus, pasekmÄs. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas apraÅ¡o ne tik savo asmeninius iÅ¡gyvenimus, bet ir literatÅ«ros Å¡altinius pateikia Teismui, kuris privalÄtų jais remtis priimdamas sprendimÄ byloje.DÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.AiÅ¡kindamas iÅ¡vardintų nuostatų visumÄ , teismas pažymi, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinÄs žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dÄl turtinÄs žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinÄjimo taisyklÄmis, o turi bÅ«ti taikomi minÄti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo. Å iuo atveju pažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjo subjektinių teisių pažeidimo pobÅ«dis yra susijÄs su jo esminių laisvių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje pažeidimu â draudimu elgtis nežmoniÅ¡kai ar žeminant asmens orumÄ .
IÅ¡ bylos aplinkybių ir įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kÄjo nurodytu nagrinÄjamu laikotarpiu pareiÅ¡kÄjui 296 paras teko mažesnis nei teisÄs aktais nustatytas minimalus gyvenamasis plotas. Atsižvelgus į kalinimo neatitinkanÄiomis teisÄs aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmÄ, pareiÅ¡kÄjo subjektinÄs teisÄs pažeidimo mastÄ , į pareiÅ¡kÄjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kanÄias, į bendrÄ Å¡alies ekonominÄ situacijÄ , pragyvenimo lygį, į kitus pirmiau minÄtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimo pripažinimu.
Remdamasis iÅ¡dÄstytais argumentais, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kÄjo skundo nagrinÄjimo apimtį, į pirmiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumÄ , į tai, kad byloje nÄra duomenų, jog atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kÄjo patirtai neturtinei žalai, kuri kilo dÄl netinkamų jo kalinimo sÄ lygų Kauno TI (CK 6.271 str. prasme) ir, kuri kyla iÅ¡ minÄtų teisÄs aktų pažeidimo (priežastinis ryÅ¡ys), tinkamu atlygintinos žalos dydžiu yra 1500 Eur suma ir ji priteistina iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, pareiÅ¡kÄjui (CK 6.250 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismasn u s p r e n d ž i a:
SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kÄjui R. S. (gim. 1980-01-14) iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitos skundo dalies netenkinti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . TeisÄja                                                                                                                    Natalja ZelionkienÄ