Legislator Case Law & Legislation
9085084d-55d2-42e4-9d98-3a77a1151bbd AI generated

9085084d-55d2-42e4-9d98-3a77a1151bbd · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 9085084d-55d2-42e4-9d98-3a77a1151bbd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturinės žalos priteisimon u s t a t ė :pareiÅ¡kėjas R. S. savo skundu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 4-9). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo 2012-10-24 iki 2013-11-05 buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau tekste – Kauno TI), kuriame buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamo kalinimo, gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose.

Legislator headnote

AI generated

9085084d-55d2-42e4-9d98-3a77a1151bbd · Kauno apygardos administracinis teismas: Kamerų baldai ir inventorius turi bÅ«ti pagaminti ir įrengti taip, kad jų nebÅ«tų galima lengvai iÅ¡ardyti ar naudoti užpuolimui (Taisyklių 17 p.). Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), 21 punktÄ , pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr.1-3966-402/2015                                                                                                      Proceso Nr. 3-62-3-01469-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74. (S)                                    KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                                   S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                2015 m. gruodžio 21 d.                                                                       Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturinės žalos priteisimon u s t a t ė :pareiÅ¡kėjas R. S. savo skundu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 4-9). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo 2012-10-24 iki 2013-11-05 buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau tekste – Kauno TI), kuriame buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamo kalinimo, gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose.

Nebuvo sudarytos normalios suėmimo – kalinimo sÄ lygos. Kameros perpildytos, jose nebuvo vietos mankÅ¡tintis, nebuvo galimybės laisvai judėti, prasilenkti su kitu žmogumi. Didesnę kameros ploto dalį užima baldai. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjui sutriko visavertis gyvenimas, sutriko miegas, prasidėjo depresija, atsirado baimė uždaroms patalpoms, pasidarė irzlus ir t.t. Kadangi atsakovas nesudarė tinkamų kalinimo sÄ lygų, t.y. neveikė taip, kaip privalėjo veikti, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, atsiliepime (b.l. 12-14) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TI kamerose buvo laikomas nuo 2012-10-24 iki 2013-11-05. Po pusę paros kameroje jis buvo laikomas atvykimo ir iÅ¡vykimo dienomis bei perkeliant suimtÄ jį iÅ¡ vienos kameros į kitÄ . Apie 81 proc. viso buvimo laiko pareiÅ¡kėjas buvo laikomas jam tenkančio didesnio nei 3,6 kv. m. ploto sÄ lygomis. Pripažįsta, kad dėl objektyvių priežasčių atskirais laiko tarpais pareiÅ¡kėjas buvo laikomas netenkinant ploto normatyvų.

Tokie pažeidimai yra susiję su etapuojamų ir suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, t. y. objektyviomis aplinkybėmis, kurios nuo tardymo izoliatoriaus nepriklauso ir yra besÄ lygiÅ¡kai vykdomos. Mažesnio, nei numatyta normoje ploto sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas buvo laikomas trumpais laikotarpiais, todėl didesnės įtakos jo sveikatos bÅ«klei padaryta nebuvo. Kauno TI įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotai yra nuo 11,22 kv. m. iki 17,43 kv. m.

Teisės aktai nereguliuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų ir nenustato vienam asmeniui ploto normos. Kauno TI taip pat įrengti du kiemeliai su sporto įranga bei teniso kambarys, kuriais naudojasi suimtieji. Taip sudaromos galimybės didesniam suimtųjų (nuteistųjų) fiziniam aktyvumui. Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir atsakovės atstovas. Jiems apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla iÅ¡nagrinėta pareiÅ¡kėjui ir atsakovės atstovui nedalyvaujant.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas skunde pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais, pareiÅ¡kėjui bÅ«nant Kauno TI.PareiÅ¡kėjas konkretaus laikotarpio, už kurį praÅ¡oma priteisti neturtinė žala, neapibrėžė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į Kauno TI buvo patalpintas 2012-10-24 ir buvo laikomas iki 2013-11-05.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kauno TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindė tuo, kad, pažeidžiant galiojančius teisės aktus (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – Konvencija), Higienos normÄ HN 76:2010 ir kt.), jis buvo laikomas perpildytose patalpose, per maži pasivaikščiojimo kiemelių plotai ir pan.

Dėl gyvenamojo ploto normos Kauno tardymo izoliatoriuje.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog neturtinę žalÄ patyrė dėl to, kad Kauno TI buvo laikomas patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktuose. Nurodė, kad stalas, gultai ir sanitarinis mazgas kameroje taip pat užima atitinkamÄ plotÄ , todėl buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusi Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) redakcija nustatė minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotÄ , kuris negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m. pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir PravieniÅ¡kių gydymo ir pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (Vidaus tvarkos taisyklių 111.1. ir 111.2. p.).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau - ir Taisyklės), reglamentuojančių kamerų įrengimÄ III skyriuje nurodyta, jog kameroje, be kitų nurodytų bÅ«tinų inventoriaus daiktų, turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), viena spintelė arba sieninė lentyna dviems suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (Taisyklių 14.5 p., 14.6 p., 14.7 p., 14.8 p.).

Kamerų baldai ir inventorius turi bÅ«ti pagaminti ir įrengti taip, kad jų nebÅ«tų galima lengvai iÅ¡ardyti ar naudoti užpuolimui (Taisyklių 17 p.). Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), 21 punktÄ , pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Taigi, pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ kamerose turi bÅ«ti stalas, lovos, sanitarinis mazgas, kurių užimamas plotas skaičiuojant kamerų plotus pagal galiojančius teisės aktus nėra vertinamas, todėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl per mažo kamerų ploto dėl jose esančio privalomo inventoriaus, atmestini kaip nepagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas Kauno TI buvo laikomas nuo 2012-10-24 iki 2013-11-05.Nurodytų duomenų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikrais laikotarpiais nuo 2012-11-05 iki 2013-05-27, t. y. 296 paras, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje kartu su kitais asmenimis ir jam tenkantis kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų (3,6 kv. m. ploto vienam asmeniui).

Atsakovas neginčija fakto, jog nustatyti teisės aktų reikalavimai gyvenamojo ploto normai tam tikrÄ laikÄ buvo pažeisti. Tai byloje patvirtina pateikta pažyma (b.l. 16-25).Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ . Darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui kalint Kauno TI, atskirais laikotarpiais, 296 paras, nebuvo tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje.

Atsakovas atsiliepime neginčija fakto, jog nustatyti teisės aktų reikalavimai gyvenamojo ploto normai tam tikrÄ laikÄ buvo pažeisti. Nors pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui įrodymų apie sveikatos bÅ«klę, jos pablogėjimÄ , kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ (ABTÄ® 57 str. 1 d.), tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas vertinamu laikotarpiu Kauno TI buvo kalinamas 296 paras, kurios neatitiko nustatyto gyvenamojo ploto normos reikalavimų.

Be to, pareiÅ¡kėjui teisės aktais buvo užtikrinta galimybė pasivaikščioti gryname ore, o tai dalinai kompensuoja judėjimo trÅ«kumÄ . Ä®rodymų, kad pareiÅ¡kėjas dėl per mažo kameros ploto, pasivaikščiojimų gryname ore sÄ lygų, ribotos judėjimo laisvės ar sveikatos bÅ«klės pablogėjimo, kuriÄ galimai įtakojo Å¡ios aplinkybės, bÅ«tų kreipęsis į Kauno TI administracijÄ jo teisių pažeidimo metu, byloje nepateikta.Dėl kitų kalinimo sÄ lygų Kauno tardymo izoliatoriuje.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad kameros, kuriose jis buvo laikomas nebuvo įrengtos taip, kaip reikalauja tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Skunde teigiama, kad Kauno TI kamerose asmeniui tenkantis plotas turi bÅ«ti matuojamas atmetus kameroje esančių baldų ir kitų įrengimų plotÄ .

Toks pareiÅ¡kėjo reikalavimas neturi pagrindo, kadangi minėtas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas nenurodo, kad 3,6 kv, m. asmeniui turi tekti atmetus baldų ir sanitarinio mazgo plotÄ .Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjui sutriko visavertis gyvenimas, sutriko miegas, prasidėjo depresija, atsirado baimė uždaroms patalpoms, pasidarė irzlus ir t.t., t.y. patyrė neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių minėtus skundo motyvus, kurie bÅ«tų reikÅ¡mingi sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ (ABTÄ® 57 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, 21punktÄ , Pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Å ios nuostatos pažeidimo įrodymų byloje pareiÅ¡kėjas nepateikė. Gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas). PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimus grindžia aplinkybėmis, jog pasivaikščiojimo kiemelių plotas, tenkantis vienam asmeniui, yra per mažas, o pats pasivaikščiojimo laikas per trumpas.

Teisės aktai nereglamentuoja ir nenurodo pasivaikščiojimo kiemelių, įrengtų tardymo izoliatoriuje, plotų. Be to, Kauno TI įrengti du kiemeliai su sporto įranga bei teniso kambarys, o viso yra 16 kiemelių, kurių plotas nuo 11,22 kv. m. iki 17,43 kv. m. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtina suimtųjų teisė ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, Å¡i teisė pažeista nebuvo. Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io.

Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas, tokių duomenų pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė.Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 (Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai nurodė, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad minėti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo fizinė sveikata visÄ buvimo Kauno TI laikÄ buvo gera.

Nusiskundimų dėl sveikatos, kurie bÅ«tų susiję su laikymo sÄ lygomis nėra. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas net aÅ¡tuonis kartus kreipėsi į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos psichiatrÄ dėl psichikos sveikatos. IÅ¡ įrašų darytina iÅ¡vada, kad sveikatos sutrikimai nebuvo susiję su laikymo Kauno TI sÄ lygomis: iÅ¡ specialisto - psichiatro apžiÅ«ros rezultato (2014.06.13 ir kiti) matyti, kad pareiÅ¡kėjui nustatyta diagnozė F 19.2 (Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas), todėl manytina, kad pareiÅ¡kėjas, negaudamas narkotikų, nuo kurių buvo priklausomas, kalinamas Kauno TI iÅ¡ tikro jautėsi blogai, tačiau tai nesusiję su kalinimo sÄ lygomis.

Jis taip pat jaudinosi dėl bylos tyrimo eigos. IÅ¡ iÅ¡dėstyto darytina iÅ¡vada, kad psichikos sveikatos problemų priežastys buvo pareiÅ¡kėjo narkotikų vartojimas (abstinencija) ir jo padarytas nusikaltimas - jaudinimasis dėl bylos eigos ir nuosprendžio.Psichologo konsultacijos įraÅ¡as (pridedamas) taip pat rodo, kad pareiÅ¡kėjas turėjo problemÄ abstinencijos bÅ«sena dėl narkotikų vartojimo. Dėl laikymo Kauno TI sÄ lygų pretenzijų nereiÅ¡kė.IÅ¡ pateiktų dokumentų darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad laikomas Kauno TI yra nepagrįsti, pareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodo, kaip minėta žala pasireiÅ¡kė ir kokie konkrečiai veiksmai sukėlė tam tikras neturtines žalas.

Jis nurodo LR civilinio kodekso 6.250 str. ir knygÄ rusų kalba, kurioje, kaip jis teigia, iÅ¡samiai nurodytos laikymo TI pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pasekmės. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas apraÅ¡o ne tik savo asmeninius iÅ¡gyvenimus, bet ir literatÅ«ros Å¡altinius pateikia Teismui, kuris privalėtų jais remtis priimdamas sprendimÄ byloje.Dėl neturtinės žalos atlyginimo.AiÅ¡kindamas iÅ¡vardintų nuostatų visumÄ , teismas pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo. Å iuo atveju pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo subjektinių teisių pažeidimo pobÅ«dis yra susijęs su jo esminių laisvių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje pažeidimu – draudimu elgtis nežmoniÅ¡kai ar žeminant asmens orumÄ .

IÅ¡ bylos aplinkybių ir įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjo nurodytu nagrinėjamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui 296 paras teko mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus gyvenamasis plotas. Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ , į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu.

Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo skundo nagrinėjimo apimtį, į pirmiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumÄ , į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai, kuri kilo dėl netinkamų jo kalinimo sÄ lygų Kauno TI (CK 6.271 str. prasme) ir, kuri kyla iÅ¡ minėtų teisės aktų pažeidimo (priežastinis ryÅ¡ys), tinkamu atlygintinos žalos dydžiu yra 1500 Eur suma ir ji priteistina iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, pareiÅ¡kėjui (CK 6.250 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismasn u s p r e n d ž i a:

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui R. S. (gim. 1980-01-14) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitos skundo dalies netenkinti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                    Natalja Zelionkienė