907fb6da-46c3-488e-a27e-bc3ebda355bd · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-636-574/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21162-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; (S) 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.4 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Agnei Strunkytei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, nuteistajam A.

P. ir jo gynėjui Jonui Jasiulevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. P. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 50 MGL (2500 Eur) bauda; BK 641 straipsnio pagrindu paskirta bauda sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 1666,67 Eur bauda.

BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 68 straipsnio pagrindu A. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 6 d. bei konfiskuota automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti suma – 670 Eur. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. A.

P. nuteistas už tai, kad 2018m. gegužės 6 d., apie 16.00 val., dienos metu, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotÄ V. P. vardu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. jo kraujyje buvo rasta 2,30 promilės etilo alkoholio. II.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde A. P. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutÄ (laidavimÄ ). Teigia, kad potenciali laiduotoja V. P. atitiko visus įstatyme numatytus reikalavimus.

3. Skunde taip pat nurodo, kad nesutinka su konfiskuoto automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta verte, teigia, kad jo vertė yra ženkliai mažesnė. VÅ Ä® „Emprekis“ informacinio pobÅ«džio pažymoje nurodyta automobilio „Nussan Primera“ vidutinė kaina 670 Eur yra per didelė. Tokių metų automobilius superka po 1 Eur. Neturi tiek lėšų, kad galėtų sumokėti priteistÄ sumÄ , todėl praÅ¡o konfiskuoti patį automobilį.

4. Teismo posėdžio metu apeliantas prašė patenkinti apeliacinį skundÄ . Nuteistojo žmona V. P. sutiko, kad jų Å¡eimai priklausantis automobilis „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«tų konfiskuotas. Palaikė apelianto praÅ¡ymÄ dėl laiduotojo paskyrimo ir prašė paskirti jÄ laiduotoja. Prokuroras prašė apeliacinio skundo netenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados A. P. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies 5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės Dėl BK 40 straipsnyje įtvirtinto laidavimo 6. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

BK straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos. Pagal Å¡ias sÄ lygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis:

1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal teismų praktikÄ tik visų Å¡ių sÄ lygų egzistavimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-133/2013, 2K-52-648/2017).

7. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantas A. P. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje padarė esant neiÅ¡nykusiam teistumui už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 1 dalyje (Ukmergės rajono apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. baudžiamasis įsakymas), taigi negali bÅ«ti laikoma, kad jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ . Ä®vertinus tai, kolegija konstatuoja, kad neegzistuoja visos formalios sÄ lygos atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojai V. P..

8. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ priimti tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi bÅ«ti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis.

BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sÄ lyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobÅ«džio. Teismo iÅ¡vada Å¡iuo klausimu turi bÅ«ti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumÄ ar, prieÅ¡ingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibÅ«dinančiomis veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018).

9. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybė pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis) galimybių nėra, kadangi neegzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sÄ lyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnyje, ir sprendžiant klausimÄ , ar yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir jam taikytÄ administracinę atsakomybę.

Nors A. P. pirmÄ kartÄ yra baudžiamas už tokio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ , tačiau kaip matyti iÅ¡ apelianto administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o (b. l. 56), praeityje jis yra baustas administracine tvarka už tai, kad bÅ«damas neblaivus (1, 65 promilių), esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus greičio ir nuslydęs nuo kelio važiuojamosios dalies atsitrenkė į namo verandÄ , kuriÄ apgadino. Taip pat jis nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį dėl to, kad dėl aptariamo įvykio pasiÅ«lė duoti kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo (policijos patrulio) neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus.

Visos Å¡ios aplinkybės rodo, jog veika, už kuriÄ apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nėra atsitiktinio pobÅ«džio, jis linkęs daryti analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus, t. y. vairuoti transporto priemones, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Å ios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad apeliantas yra linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir Å¡iuo atveju tik atsitiktinai buvo iÅ¡vengta dar sunkesnių padarinių dėl jo nusikalstamų veiksmų. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė – stiprÅ«s tarpusavio santykiai su žmona, jį siejo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau sutuoktinės pavyzdys ir elgesys nuo nusikalstamos veikos padarymo jo nesulaikė.

Dėl automobilio konfiskavimo 10. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iÅ¡ nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamÄ veikÄ panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Å ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali bÅ«ti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės Å¡io kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) XI skyriuje numatytais pagrindais.

11. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad apeliantas A. P. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,30 promilės etilo alkoholio, taigi tyčia padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir yra priskirtinas konfiskuotinam turtui.

Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017).

12. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. P. nusikalstamÄ veikÄ padarė su jo sutuoktinės V. P. vardu registruotu automobiliu, tačiau kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų, automobilis „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklauso tiek A. P., tiek V. P., taigi pats apeliantas yra dalies yra konfiskuotino turto savininkas. Baudžiamajame procese įstatymai nenumato galimybės spręsti sutuoktinių turto padalijimo ar panaÅ¡ių klausimų, be to, BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jei turto dėl kokių nors priežasčių negalima konfiskuoti natÅ«ra, tai iÅ¡ieÅ¡koma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kai konfiskuotinas turtas nepriklauso kaltininkui.

A. P. sutuoktinė sutinka, kad automobilis bÅ«tų konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju, kolegijos nuomone, nėra pagrindo taikyti minėto straipsnio 5 dalį, nes nėra numatytų sÄ lygų, todėl turtas (automobilis „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) turi bÅ«ti konfiskuotas natÅ«ra. Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismÄ ir prisiteisti kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ civilinio proceso tvarka.

13. Be to, teismas konfiskuotino automobilio vertę – 670 Eur nustatė pagal VÅ Ä® „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinę sistemÄ . VieÅ¡ai skelbtinoje informacijoje apie Å¡iÄ sistemÄ nurodoma, jog joje „vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali bÅ«ti juridinių pretenzijų objektu“ (žr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, pagal Å¡ios sistemos duomenis, pateikta vidutinė analogiÅ¡kų „Nissan Primera“ kaina nebÅ«tinai yra tokia pati, kiek realiai ji verta.

Apeliantas kartu su skundu pateikė internete alio.lt pateiktus „Nissan Primera“ skelbimus, iš kurių matyti, kad 1997 m. automobilio supirkimo kaina – 1 Eur (b.l. 136), 2001 m. automobilis „Nussan primera“ parduodamas už 500 Eur (b.l. 135). Tokiu būdu, reali automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, į tai, kad tiek nuteistasis, tiek jo sutuoktinė sutinka, kad pati nusikaltimo padarymo priemonė būtų konfiskuota, netikslinga nustatinėti automobilio vertę, o automobilis konfiskuotinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: A. P. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2018 m. liepos 19 d. nuosprendį. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - konfiskuotino automobilio „Nissan Primera“ vertę atitinkančios pinigų sumos 670 Eur, konfiskavimo. Konfiskuoti automobilį „Nissan Primera“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Audrius Cininas Jurgita Mačionytė Vitalija NorkÅ«naitė