2026-01-07 Nr. AB-642-4-16-3-00481-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-10-520/2026

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00481-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.8; 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. I. I. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-2623-821/2025 pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. I. I. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. I. I. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu (toliau – ir Teikimas), prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį A. S. I. I. (toliau – ir Užsienietis) iki 2025 m. spalio 9 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Centras nurodė, kad yra reali galimybė įvykdyti sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo, tačiau sklandus išsiuntimo įvykdymas galimas tik apribojus jo judėjimo laisvę. Užsienietis tyčia nevykdė jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, neteisėtai išvyko iš Lietuvos ir buvo grąžintas, todėl egzistuoja rizika, kad, neapribojus jo judėjimo laisvės, jis gali bandyti vėl neteisėtai pasišalinti iš Lietuvos. Nors Užsienietis buvo pripažintas pažeidžiamu asmeniu, vykdant išsiuntimo procedūrą, bus iš naujo atliktas jo pažeidžiamumo vertinimas. Centras nurodė, kad Užsienietis nesutinka savanoriškai išvykti į savo kilmės valstybę, todėl išsiuntimo procedūra bus vykdoma priverstinai, lydint jį į kilmės valstybę.

II. 3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimu iš dalies tenkino Centro Teikimą, t. y. paskyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. spalio 9 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo.

4. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 21S43891, kuriuo nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir nurodė jį išsiųsti į kilmės valstybę, šis Departamento sprendimas yra įsiteisėjęs, o Užsienietis atsisakė vėlesnio prašymo suteikti prieglobstį, todėl jis nėra prieglobsčio prašytojas. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. birželio 21 d. sprendimu paskyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti institucijai apie savo buvimo vietą, tačiau Užsienietis nevykdė alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų ir išvyko iš Lietuvos, 2024 m. kovo 14 d. buvo perduotas Lietuvai iš Liuksemburgo. Užsieniečiui nuo 2024 m. kovo 15 d. buvo taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti institucijai apie savo buvimo vietą.

5. Teismo vertinimu, yra išlikę Užsieniečio sulaikymo pagrindai, nustatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 str. 1 d. 2, 5 p., 2 d.). Užsienietis nevykdė jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės ir neteisėtai išvyko iš Lietuvos, todėl egzistuoja didelė tikimybė, kad ir priverstinai vykdant sprendimą dėl išsiuntimo, Užsienietis gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę ir sutrukdydamas įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo.

6. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis nuo 2024 m. kovo 14 d. yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, jo tapatybė nustatyta, nėra duomenų apie tai, kad Užsienietis nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis, kt. Teismas konstatavo, jog, siekiant užtikrinti, kad būtų atliktos visos su Užsieniečio išsiuntimu susijusios procedūros, Užsieniečiui gali būti paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, kurios metu būtų kontroliuojamas jo judėjimas Lietuvos Respublikoje.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašė panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimą.

8. Užsienietis teigė, kad teismo sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai apribojama jo, kaip pažeidžiamo asmens, laisvė, ypač atsižvelgiant į tai, kad laisvės apribojimo tikslas – išsiuntimas – nėra vykdomas nuo 2022 m. gegužės 16 d. ir nėra jokios informacijos, jog jis yra objektyviai įmanomas. Byloje nėra duomenų apie kompetentingos kilmės valstybės institucijos planuojamą išduoti kelionės dokumentą. Užsienietis tvirtino, kad jis yra priskirtas pažeidžiamiems asmenims dėl nustatytos psichikos ligos ir (duomenys neskelbtini). Užsieniečiui kilmės valstybėje kyla persekiojimo grėsmė dėl (duomenys neskelbtini), todėl, neįvertinus išsiuntimo metu kylančių grėsmių, išsiuntimas pažeistų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatas (3 str., 13 str.). Užsienietis nurodė, jog jis nuomojasi būstą, dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, jo tapatybė yra nustatyta, nėra duomenų, kad jis nebendradarbiauja su Lietuvos institucijomis, be to, jo laisvė buvo apribota itin ilgą laiką nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį, todėl, net ir esant Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nustatytiems sulaikymo pagrindams, jo judėjimo laisvės ribojimas būtų neproporcingas.

9. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atmesti apeliacinį skundą.

10. Centras nurodė, kad Užsienietis pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, bet Departamentas 2025 m. rugsėjo 28 d. sprendimu nusprendė jo nenagrinėti, taip pat kad 2025 m. rugsėjo 28 d., atsižvelgiant į Užsieniečio sveikatos būseną, jo išsiuntimas į kilmės valstybę buvo nutrauktas, planuojama įvykdyti jo išsiuntimą iki 2025 m. spalio 9 d. Centro vertinimu, Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga, nes egzistuoja didelė tikimybė, kad, pritaikius švelnesnę apribojimo priemonę, Užsienietis, vengdamas išsiuntimo, vėl neteisėtai išvyks iš Lietuvos.

IV. 11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. spalio 8 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis) atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.

12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-19810-561/2025 pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdė Departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 21S43891 dalies dėl Užsieniečio išsiuntimo galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas dėl Departamento 2025 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 24M41326. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teismo posėdyje Centro atstovė patvirtino, kad kreipėsi į teismą su teikimu taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kas savaitę atvykti registruotis VSAT Migracijos skyriuje. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. spalio 8 d. sprendimu pakeitė skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir paskyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. atvykti registracijai į VSAT Migracijos skyrių, iki 2026 m. sausio 8 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes (Užsieniečio išsiuntimas buvo suplanuotas, Užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai, jis neketina savanoriškai be palydos išvykti į kilmės valstybę) ir naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes (pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 8 d. sprendimą), priėjo prie išvados, kad, atsižvelgiant į Užsieniečio individualias savybes, pirmosios instancijos teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė neproporcingai neribojo jo judėjimo laisvės. Alternatyvi sulaikymui priemonė Užsieniečiui buvo paskirta trumpam laikotarpiui, Centras buvo pateikęs įrodymus, kad Užsieniečio išsiuntimas yra realus ir buvo pradėtas vykdyti, Užsienietis kategoriškai atsisakė savanoriškai išvykti į kilmės valstybę, nevykdė jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės ir neteisėtai išvyko į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo pažeisdamas šių valstybių migracijos įstatymus, todėl egzistavo didelė tikimybė, kad Užsienietis, siekdamas išvengti išsiuntimo, galėjo slėptis. Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė buvo proporcinga, ją pritaikant buvo atsižvelgta į tai, kad Užsienietis yra pažeidžiamas asmuo.

14. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti.

V. 15. Užsienietis prašyme dėl proceso atnaujinimo prašo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-2623-821/2025 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais, tenkinti jo apeliacinį skundą ir panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimą.

16. Užsienietis teigia, kad buvo padarytas akivaizdus proceso teisės normų (ABTĮ 10 str. 3 d., 86 str. 2 d.) pažeidimas, nes apeliacinės instancijos teismas Nutartyje rėmėsi argumentais, kurie nebuvo ištirti teismo posėdyje, t. y. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 8 d. sprendimu. Priimant Nutartį, 2025 m. spalio 8 d. teismo sprendimas dar nebuvo įsigaliojęs, taip pat Užsienietis dar nebuvo supažindintas su šiuo teismo sprendimu.

17. Užsienietis tvirtina, kad Nutartis prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, pagal kurią asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką; vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr. 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2090-624/2025; 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1415-1047/2025; kt.). Be to, Nutartis nesuderinama su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje akcentuojama, jog tam, kad sprendimas apriboti užsieniečio laisvę būtų teisėtas, išsiuntimą grindžiantys duomenys teismui turi būti pateikti kartu su teikimu (žr. administracinę bylą Nr. A-1646-821/2023); jei byloje nėra duomenų, pagrindžiančių užsieniečio išsiuntimo realumą ir apibrėžimą laike, tai, atsižvelgus į galutinio sprendimo įvykdymo ir užsieniečio išsiuntimo tikimybę, jo judėjimo laisvės ribojimas galėtų tapti neterminuotu (žr. 2022 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3360-556/2022; 2023 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1419-822/2023). Užsienietis pažymi, kad jo išsiuntimas nebuvo vykdomas ne tik dėl objektyvių priežasčių, bet ir dėl to, kad Departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 21S43891 dalies dėl išsiuntimo vykdymas buvo sustabdytas.

18. Užsieniečio vertinimu, Nutartis yra nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teismo motyvai, kad Užsienietis nesutinka grįžti į kilmės valstybę, be to, Užsienietis 2024 m. kovo 14 d. buvo perduotas Lietuvai iš Liuksemburgo, todėl yra rizika, jog Užsienietis gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, nepagrįsti. Užsienietis nebuvo išsiųstas iš Lietuvos iki numatyto sulaikymo termino – 2025 m. spalio 9 d., ir Nutartyje nėra aptartos aplinkybės, patvirtinančios, jog apeliacinės instancijos teismas galėjo pagrįstai spręsti, jog šie veiksmai bus įgyvendinti iki nurodyto termino. Šiuo atveju nebuvo vykdomas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo, todėl jo sulaikymas negalėjo būti tęsiamas. Be to, Užsienietis teigia, kad dėl apeliacinio skundo atmetimo jis neteko teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

19. Centras atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo netenkinti Užsieniečio apeliacinio skundo (taip nurodyta atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo).

20. Centras teigia, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje jo atstovė pranešė apie atsiradusias naujas aplinkybes – teikimą teismui dėl Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės persvarstymo bei tą pačią dieną įvykusio teismo posėdžio. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. spalio 8 d. sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 12.30 val., todėl, apeliacinės instancijos teismui priimant Nutartį, šis teismo sprendimas jau buvo priimtas. Apeliacinės instancijos teismas atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą ne dėl to, kad buvo priimtas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 8 d. sprendimas, o dėl to, kad, išnagrinėjęs bylos aplinkybių visetą, priėjo prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą.

21. Centro vertinimu, Užsienietis nepagrįstai teigia, jog jo judėjimo laisvės ribojimas galėtų tapti neterminuotu. Centras, kreipdamasis į teismą, prašė apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę apibrėžtam, kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui, t. y. maždaug mėnesiui. Per šį laikotarpį 2 kartus bandyta įvykdyti Užsieniečio išsiuntimą (2025 m. rugsėjo 29 d. ir spalio 8 d.), tai patvirtina byloje esantys dokumentai. Užsieniečio išsiuntimo vykdymas 2025 m. rugsėjo 29 d. buvo nutrauktas dėl Užsieniečio sveikatos būklės, o 2025 m. spalio 8 d. – dėl pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

22. Centras tvirtina, kad, nei pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimą, nei VSAT ar Departamentas neturėjo duomenų apie Užsieniečio ketinimą pateikti paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kurį jis pateikė prieš pat išsiuntimo vykdymą. Užsienietis nesilaikė pareigos bendradarbiauti su kompetentingomis valstybės institucijomis, tyčia siekė sužlugdyti jo išsiuntimo operaciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

VI. 23. Šioje byloje Užsienietis prašo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. A-2623-821/2025 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais.

24. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai (nutartys). Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė administraciniame procese, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalyje. Įsiteisėjęs procesinis teismo sprendimas (bendrąja prasme) turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią.

25. Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kuris savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (žr., pvz., EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Varnienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42916/04); 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Ryabykh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 52854/99); kt.).

26. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr. EŽTT 2007 m. sausio 18 d. sprendimą byloje Kot prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 20887/03)). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teisminius sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr. EŽTT 2008 m. liepos 31 d. sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04)). Be to, teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2011 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 40713/04)).

27. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl proceso šalies nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris proceso šalies nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

28. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu

29. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą, procesas gali būti atnaujintas, jeigu teismo sprendimas ar nutartis yra be motyvų.

30. Vertinant, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą šiuo Užsieniečio nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, taip pat reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste, teisingumo vykdymas suponuoja tai, jog baigiamasis teismo aktas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (žr. 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą).

31. EŽTT yra nurodęs, kad nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92)). EŽTT 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų.

32. Užsienietis prašymą dėl proceso atnaujinimo aptariamu pagrindu grindžia tuo, jog apeliacinės instancijos teismas Nutartyje nurodė, kad Užsienietis nesutinka grįžti į kilmės valstybę, be to, Užsienietis 2024 m. kovo 14 d. buvo perduotas Lietuvai iš Liuksemburgo, todėl yra rizika, jog jis gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tačiau, Užsieniečio vertinimu, tokie apeliacinės instancijos teismo argumentai nepagrįsti. Užsienietis taip pat akcentuoja, jog jis nebuvo išsiųstas iš Lietuvos iki numatyto sulaikymo termino – 2025 m. spalio 9 d., ir Nutartyje nėra aptartos aplinkybės, patvirtinančios, jog apeliacinės instancijos teismas galėjo pagrįstai spręsti, jog šie veiksmai bus įgyvendinti iki nurodyto termino. Užsienietis laikosi pozicijos, kad šiuo atveju nebuvo vykdomas sprendimas dėl išsiuntimo, todėl jo (Užsieniečio) sulaikymas negalėjo būti tęsiamas.

33. Iš Nutarties motyvuojamosios dalies turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Užsieniečio apeliacinio skundo ir Centro atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertino nustatytas faktines aplinkybes, analizavo ginčo santykius reglamentuojantį teisinį reguliavimą, ginčui spręsti aktualią teismų praktiką ir pateikė faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis pagrįstus argumentus tiek dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų pagrįstumo vertinimo, tiek dėl Užsieniečio apeliacinio skundo argumentų, kuriais Užsienietis, be kita ko, grindžia ir savo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas Nutartyje įvertino pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes (Užsieniečio išsiuntimas buvo suplanuotas, Užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai, jis neketina savanoriškai be palydos išvykti į savo kilmės valstybę), konstatavo, kad Centras buvo pateikęs įrodymus, patvirtinančius, jog Užsieniečio išsiuntimas yra realus ir pradėtas vykdyti. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybių, turinčių teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti, ir dėl jų nepasisakė, o Užsienietis prašyme dėl proceso atnaujinimo konkrečiai neįvardija esminių apeliacinio skundo argumentų, į kuriuos nebuvo atsakyta Nutartyje.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, Užsienietis iš esmės nesutinka su Nutartyje išdėstytais motyvais ir juos kritikuoja. Pabrėžtina, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens netenkinantys ar, jo manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo (nutarties) motyvai ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginami motyvų nebuvimui ar tapatinami su motyvų nebuvimu.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi Užsieniečio prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, Nutarties turinį, konstatuoja, kad Užsienietis nepagrindė savo pozicijos, jog Nutartis yra be motyvų.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

36. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą (2025 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. XV-292 redakcija, įsigaliojusi 2025 m. birželio 21 d.), procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį.

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas, ar yra pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto (teisės akto redakcija, galiojusi iki šio punkto pakeitimų įsigaliojimo) pagrindu, yra išaiškinęs, kad, prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-22-602/2022; kt.). Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-61-502/2022; kt.).

38. Paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant ir taikant ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) turi būti vadovaujamasi ir taikant bei aiškinant 2025 m. birželio 21 d. įsigaliojusios redakcijos ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatą, pagal kurią procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-45-968/2025; 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-57-662/2025; kt.).

39. Užsienietis prašyme dėl proceso atnaujinimo teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė ABTĮ 10 straipsnio 3 dalyje numatytos teismo pareigos sprendimą pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Užsienietis atkreipia dėmesį taip pat į ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, pagal kurią, be kita ko, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Užsienietis nurodytų proceso teisės normų pažeidimą sieja su tuo, kad apeliacinės instancijos teismas Nutartyje rėmėsi Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A20.-541-664/2025.

40. Užsieniečio prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyti argumentai nepagrindžia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas Nutartį, pažeidė ABTĮ 10 straipsnio 3 dalies ir / ar 86 straipsnio 2 dalies nuostatas ir dėl to buvo priimta nepagrįsta ir neteisėta Nutartis.

41. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas Nutartį priėmė bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, t. y. apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo Teikimo, netyrė ir nevertino įrodymų, susijusių su Teikime nurodytomis aplinkybėmis ir Centro Teikime pareikštu reikalavimu. Šiuo atveju įrodymus ištyrė ir įvertino pirmosios instancijos teismas.

42. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

43. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Akcentuotina, kad ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

44. Iš Nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad nenustatytos aplinkybės ir pagrindai, dėl kurių turėtų būti peržengtos Užsieniečio apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.).

45. Apeliacinės instancijos teismas Nutartyje vertino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pagal šio teismo sprendimo priėmimo metu egzistavusias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė neproporcingai neribojo Užsieniečio judėjimo laisvės, nes ši priemonė buvo paskirta trumpam laikotarpiui, Centras buvo pateikęs įrodymus, kad Užsieniečio išsiuntimas yra realus ir buvo pradėtas vykdyti, Užsienietis atsisakė savanoriškai išvykti į kilmės valstybę, nevykdė jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės ir neteisėtai išvyko į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo pažeisdamas šių valstybių migracijos įstatymus, todėl egzistavo didelė tikimybė, kad Užsienietis, siekdamas išvengti išsiuntimo, galėjo slėptis. Apeliacinės instancijos teismas Nutartyje nurodė, kad Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė buvo proporcinga, buvo atsižvelgta į tai, jog jis yra pažeidžiamas asmuo.

46. Apeliacinės instancijos teismas Nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad, siekiant užtikrinti, jog būtų atliktos visos su Užsieniečio išsiuntimu susijusios procedūros, jam gali būti paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, kurios metu būtų kontroliuojamas jo judėjimas Lietuvos Respublikoje. Nutartyje yra aptartos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, be kita ko, tai, kad kelionės dokumento išdavimas yra suplanuotas, paskirta konkreti ambasados susitikimo su Užsieniečiu data. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvadų, įvertinęs pirmosios instancijos teismo byloje nustatytas faktines aplinkybes (Užsieniečio išsiuntimas buvo suplanuotas, jis į Lietuvą atvyko neteisėtai, jis neketina savanoriškai be palydos išvykti į savo kilmės valstybę) ir kt.

47. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į 2025 m. spalio 8 d. teismo posėdyje Centro atstovės nurodymą, jog Centras, gavęs informaciją apie 2025 m. spalio 6 d. teismo nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, iš karto kreipėsi į teismą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Užsieniečiui persvarstymo (pakeitimo į kitą priemonę, t. y. pareigą Užsieniečiui periodiškai atvykti į VSAT padalinį „atsižymėti“), kad administracinėje byloje Nr. A20.-541-664/2025 įvyko teismo posėdis, teismo sprendimas bus paskelbtas 12.30 val., ir patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, Nutartyje nurodė apie Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 8 d. sprendimo priėmimo faktą, nesudaro jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeistos Užsieniečio nurodytos ABTĮ nuostatos. Šiuo priimtu sprendimu nebuvo įrodinėjama jokia nagrinėjamai bylai teisiškai reikšminga aplinkybė, sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo iš dalies tenkino Teikimą, t. y. paskyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. spalio 9 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Užsieniečio apeliacinį skundą ir jame pareikštus reikalavimus, Nutartyje tik nurodė, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė buvo Įstatymo nustatyta tvarka persvarstyta ir pakeista Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 8 d. sprendimu, tačiau Nutartyje nesirėmė šio 2025 m. spalio 8 d. teismo sprendimo motyvais ir jame nustatytomis aplinkybėmis.

48. Pažymėtina, kad, apeliacinės instancijos teismui priimant Nutartį, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 8 d. sprendimas jau buvo paskelbtas ir jis įsigaliojo nuo jo paskelbimo dienos (tai nurodyta minėto teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, taip pat žr. Įstatymo 118 str. 3 d.). 2025 m. spalio 8 d. teismo sprendimas yra oficialus ir įsigaliojęs teismo procesinis dokumentas, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė apie jo priėmimo faktą.

49. Dėl pirmiau nurodytų motyvų konstatuotina, kad Užsienietis nepagrindė ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

50. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

51. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015; 2025 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-49-1188/2025; kt.). Pažymėtina, kad vertinant, ar nėra pagrindo atnaujinti procesą, svarbi teisės normos aiškinimo bei taikymo praktika, buvusi teismo sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-5-815/2025; kt.).

52. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą).

53. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016; kt.).

54. Užsienietis prašyme dėl proceso atnaujinimo pacituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pasisakyta dėl sulaikymo ir alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pažeidžiamiems asmenims (2025 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2090-624/2025; 2025 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1415-1047/2025; kt.) bei dėl judėjimo laisvės ribojimo su tikslu išsiųsti užsienietį iš šalies (2023 m. balandžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1646-821/2023; 2022 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3360-556/2022; 2023 m. vasario 9 d. (prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta nutarties data patikslinta) nutartis administracinėje byloje Nr. A-1419-822/2023) ir teigia, kad Nutartis prieštarauja šiai teismų praktikai. Užsienietis prašyme dėl proceso atnaujinimo neginčija, kad pažeidžiamiems asmenims gali būti taikomas sulaikymas arba alternatyvios sulaikymui priemonės, bet teigia, jog pažeidžiami asmenys gali būti sulaikomi tik ypatingu atveju; be to, Užsienietis neneigia, kad užsieniečiams gali būti taikomas sulaikymas arba alternatyvios sulaikymui priemonės išsiuntimo tikslais, bet nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu išsiuntimas nebuvo ir negalėjo būti vykdomas dėl objektyvių priežasčių – sprendimo dėl išsiuntimo vykdymas buvo sustabdytas.

55. Dėl Užsieniečio nurodyto jo pažeidžiamumo aspekto akcentuotina, jog kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui visada turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad teismas turėtų atsižvelgti į bylos aplinkybių visumą ir skirti asmeniui kiek įmanoma švelnesnę teisės aktų nustatytą priemonę (žr., pvz., 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-968/2024; kt.). Asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-5350-662/2018; 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1415-1047/2025; kt.).

56. Tam tikrais atvejais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs konkrečioje situacijoje susiklosčiusias individualias aplinkybes, yra pripažinęs, kad judėjimo laisvės apribojimo priemonių (įskaitant sulaikymą, taip pat griežčiausią alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (Įstatymo 115 str. redakcija, įsigaliojusi 2024 m. birželio 8 d.) / apgyvendinimą VSAT nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (Įstatymo 115 str. redakcija, įsigaliojusi 2023 m. gruodžio 30 d.) / apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. redakcija, įsigaliojusi 2021 m. kovo 1 d.)) taikymas užsieniečiui, kuris yra teisės aktuose nustatyta tvarka pripažintas pažeidžiamu asmeniu, gali būti suderinamas su proporcingumo ir kitais reikalavimais bei būtinas Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti (žr., pvz., 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3981-442/2022; 2023 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2411-602/2023; 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2044-520/2024; 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2104-552/2025; 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2375-575/2025; kt.).

57. Užsienietis prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2090-624/2025 ir 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1415-1047/2025, tačiau nepaaiškina, kaip šios nutartys įrodo aptariamą proceso atnaujinimo pagrindą. Pažymėtina, kad situacijos, išnagrinėtos administracinėse bylose Nr. A-2090-624/2025 ir Nr. A-1415-1047/2025, faktinėmis aplinkybėmis nėra tapačios Užsieniečio situacijai, pavyzdžiui, minėtose bylose užsieniečiai (pažeidžiami asmenys) buvo prieglobsčio prašytojai ir (tuo metu) dėl jų nebuvo vykdoma išsiuntimo procedūra, o šioje byloje Užsienietis pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu (2025 m. rugsėjo 12 d.) nebuvo prieglobsčio prašytojas ir dėl jo buvo vykdoma išsiuntimo procedūra, jis paskesnį prašymą suteikti prieglobstį pateikė vėliau, bet Departamentas 2025 m. rugsėjo 28 d. sprendimu atsisakė nagrinėti šį prašymą, kt. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas Nutartį, nukrypo nuo administracinėse bylose Nr. A-2090-624/2025 ir Nr. A-1415-1047/2025 suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

58. Dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo išsiuntimo tikslais pažymėtina, kad Užsienietis prašyme dėl proceso atnaujinimo pagrįstai nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tokiais atvejais yra vertinama, ar užsieniečio išsiuntimo laikas apibrėžtas ir yra reali galimybė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos (žr., pvz., Užsieniečio nurodytas nutartis, taip pat 2023 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1649-502/2023; 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1645-629/2024; kt.).

59. Užsienietis nepaaiškina, kodėl prašyme dėl proceso atnaujinimo pasirinko nurodyti būtent tokius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir ginčo šalių argumentus, Nutartyje konstatavo, kad Užsieniečio išsiuntimas buvo suplanuotas, jis neketina savanoriškai be palydos išvykti į kilmės valstybę. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose buvo nustatytos kitokios aplinkybės: 2023 m. balandžio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1646-821/2023 nustatyta, kad, nors Centras teigė, jog užsieniečio išsiuntimas yra planuojamas balandžio mėnesio ketvirtojoje savaitėje dalyvaujant bendroje grąžinimo operacijoje į kilmės valstybę, kurią koordinuoja Europos pasienio ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“, byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, o Centras tik paaiškino, jog su planuojamu išsiuntimu susijusi informacija yra konfidenciali; 2022 m. liepos 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3360-556/2022 konstatuota, kad užsieniečio, kuris atvyko į Lietuvą su šeima (įskaitant nepilnamečius vaikus), judėjimo laisvė varžoma beveik metus ir, nors VSAT teigė, jog ribojimai nustatytini siekiant įgyvendinti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje, nenustatyta, kokių realių veiksmų buvo imtasi dėl galutinio sprendimo įgyvendinimo ir užsieniečio išsiuntimo; 2023 m. vasario 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1419-822/2023 nebuvo vertinamos aplinkybės, susijusios su užsieniečio išsiuntimo realumu, kadangi užsienietis buvo prieglobsčio prašytojas ir dėl jo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį dar nebuvo priimtas galutinis sprendimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos teismo procesinius sprendimus, nenustatė, jog nurodytose bylose išnagrinėtos situacijos savo faktinėmis aplinkybėmis buvo tapačios Užsieniečio situacijai.

60. Teisėjų kolegija sprendžia, jog Užsieniečio pozicija, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė Nutartį, kuri neatitinka teismų praktikos, yra grindžiama jo (Užsieniečio) subjektyviu vertinimu, bet ne aiškiais, konkrečiais argumentais, sudarančiais pagrindą išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos vieningos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.

61. Užsienietis 2025 m. lapkričio 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose apžvelgia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. prejudicinio sprendimo byloje Adrar, C‑313/25 PPU, EU:C:2025:647, turinį, teigia, kad identiška situacija nagrinėta Užsieniečio byloje, ir prašo remtis šiuo išaiškinimu. Pažymėtina, kad Užsienietis neįvardija, kokiu aspektu šie rašytiniai paaiškinimai pagrindžia jo nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus, įtvirtintus ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir (ar) 12 punktuose.

62. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į prašyme dėl proceso atnaujinimo turinį bei pateiktus rašytinius paaiškinimus, akcentuoja, jog Užsieniečio prašymas atnaujinti procesą netenkinamas, kadangi Užsienietis iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, o administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014; kt.).

63. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Užsienietis nepagrindė ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir (ar) 12 punktuose įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimo, todėl Užsieniečio prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. S. I. I. prašymo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-2623-821/2025 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-2623-821/2025 pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. I. I. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. I. I. sulaikymo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė