2022-04-06 Nr. AB-8190-3-61-3-04822-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1812-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04822-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis B. B. (toliau – ir Užsienietis, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2021 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 21S34771 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 6K-2059 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti prieglobsčio prašymą.

2. Skunde pareiškėjas nurodė:

3. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą, dalyvavo protestuose prieš valdžią, yra persekiojamas, todėl išvyko iš kilmės šalies. Atsižvelgus į nurodytas konkrečias individualias aplinkybes, nesutiktina su išvada, kad nėra pagrindo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą, nes jis nurodė priežastį – politines ir religines priežastis bei nesaugumą dėl grasinimų ir kilusį pavojų.

4. Pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, pagal kurią (duomenys neskelbtini) yra grasinimų politiniais ir religiniais motyvais, dėl to kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą, arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Migracijos departamentas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.

5. Be to, turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas pareiškėjo išklausymas, prašyta Departamento sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Pažymėtina, kad asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimalus apskundimų terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo. Pats atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

6. Taip pat, Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė:

9. Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos jam suteikimo poreikį. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta.

10. Pareiškėjas nurodė, kad negali grįžti į savo kilmės valstybę, nes ten jam yra grasinama, kadangi yra (duomenys neskelbtini). Apklausos metu pareiškėjas užsiminė, kad dalyvavo eitynėse už (duomenys neskelbtini) žmonių teises ir dėl to patyrė persekiojimą, tačiau paprašius plačiau pakomentuoti, to padaryti negalėjo. Be to, pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo nenuoseklumu, buvo neišsamus, prieštaringas. Jo teikiami paaiškinimai buvo padriki bei keliantys pagrįstų abejonių. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo rimtais patikimumo trūkumais, jis Departamento vertintas kritiškai bei nėra laikomas patikimu įrodymu. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos jam suteikimo poreikį. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti nelaikyta visiškai pagrįsta ir spręsta, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

11. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės Departamento vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą. Atsižvelgęs į tai, Departamentas nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis turima informacija, pareiškėjo kilmės šalyje, jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Migracijos departamentas konstatavo, jog Užsienietis taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

12. Departamentas nesutiko, jog pareiškėjo skundas Komisijoje turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

13. Pareiškėjas neturėjo priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Migracijos departamentas nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertinti kaip proporcingi.

14. Pareiškėjas iš savo kilmės atvyko į Rusiją, keletą mėnesių gyveno Maskvoje, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė vykti į (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeisdamas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą į 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo dienos ir perspėjimo dėl draudimo atvykti įvedimo į C.SIS II terminą į 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo dienos.

16. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punktu, 12 straipsniu, Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99, 222 punktais, Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 6 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 4 dalimi, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos 5 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 15 punktu.

17. Teismas nustatė, jog 2021 m. spalio 25 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa, kurios metu pareiškėjas nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini). Pagal tautybę – (duomenys neskelbtini) ir išpažįsta (duomenys neskelbtini) religiją. Pareiškėjas teigė, jog jokiai politinei partijai nepriklauso, dalyvavo eitynėse už (duomenys neskelbtini) žmonių teises ir dėl to patyrė persekiojimą. Pagrindine priežastimi, kodėl išvyko iš šalies, prieglobsčio prašytojas nurodė, kad jam kyla grėsmė gyvybei, nes būdamas (duomenys neskelbtini) patiria persekiojimą iš Vyriausybės, diskriminavimą siekiant darbo ir mokslo. Dėl savo tautybės pareiškėjas su tėvu buvo ne kartą suimti ir tardomi. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog grįžti į kilmės šalį yra nesaugu. Taip pat, esant (duomenys neskelbtini) tautybės asmeniui galimybių kurti gyvenimą kilmės šalyje nėra. Apklausos metu pareiškėjas teigė dalyvavo eitynėse už (duomenys neskelbtini) žmonių teises ir dėl to patyrė persekiojimą, tačiau plačiau nepakomentavo. Apklausos metu pareiškėjas nurodė skirtingas persekiojimo priežastis, motyvus bei tikslus, tačiau iš skundžiamo Sprendimo matyti, jog pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo nenuoseklumu, buvo neišsamus, prieštaringas. Be to, pareiškėjo istorija nėra pagrįsta kitais (be jo pasakojimo) įrodymais. Teismas vertino, jog pareiškėjas nepagrindė savo baimės grįžti į kilmės valstybę, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir jam šiuo pagrindu negali būti suteiktas pabėgėlio statusas.

18. Teismas pažymėjo, jog papildomos apsaugos suteikimą pareiškėjas grindė tais pačiais argumentais kaip ir suteikti pabėgėlio statusą. Teismas konstatavo, jog nėra priežasčių pareiškėjo atžvilgiu taikyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nuostatas. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas, arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat, nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Atsižvelgus į tai, teismo įsitikinimu, pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

19. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo kilmės šalyje, jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Atsižvelgus į tai, atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

20. Teismas vertino, jog Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, tačiau surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtino, jog (duomenys neskelbtini) kyla individuali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei.

21. Teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui, nes Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padarius kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti maksimalaus draudimo atvykti termino taikymą. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl šis terminas keistinas, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

22. Šiuo atveju, kai Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką teismo nustatyta kaip mažintina iki dvejų metų, teismo vertinimu, yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį į 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 23. Užsienietis apeliaciniame skunde su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – Užsieniečio skundą tenkinti visa apimtimi.

24. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo:

25. Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nesurinko bei neįvertino visos aktualios su pareiškėjo individualia situacija susijusios kilmės valstybės informacijos. Apklausos metu pareiškėjas užsiminė, kad dalyvavo eitynėse už (duomenys neskelbtini) žmonių teises ir dėl to patyrė persekiojimą. Nesutiktina, kad pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo nenuoseklumu, priešingai – pasakojimas buvo išsamus ir neprieštaringas. Pareiškėjo teikiami paaiškinimai nebuvo padriki, prieštaringi bei keliantys abejonių. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo pasakojimas nepasižymėjo rimtais patikimumo trūkumais, jis negali būti vertintinas kritiškai.

26. Sprendime nėra pakankamai duomenų, kurie būtų surinkti ir pateiktos nuorodos į kompetentingų, tarptautinių institucijų dokumentus, informaciją. Departamentas nesikreipė į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kas yra privaloma. Kita vertus, atsakovas vadovavosi selektyviai atrinkta kilmės valstybės informacija. Todėl, Užsieniečio teigimu, vienareikšmiškai darytina išvada, kad surinkta informacija iš internete publikuojamų straipsnių, kurie tendencingai ir išimtinai palaiko (duomenys neskelbtini) valdžios režimą, neatspinti tikrosios kilmės šalies situacijos ir negali būti laikomi išsamiais, patikimais bei aktualiais įrodymais apie kilmės valstybę.

27. Atsiliepime į apeliacinį skundą Migracijos departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

28. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

29. Skundo teiginiai, jog Migracijos departamentas nesikreipė į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas, nors tai yra privaloma, yra nepagrįsti ir neatitinka nei faktinių bylos aplinkybių, nei teisės aktų reikalavimų. Priešingai nei teigiama skunde, jokiame teisės akte nėra nustatyta pareiga Migracijos departamentui nagrinėjant kiekvieną prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją ar Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas dėl informacijos apie kilmės valstybę pateikimo. Be to, pareiškėjas nors ir nurodo, kad Migracijos departamentas turėjo kreiptis į nurodytas institucijas, nepateikdamas jokių tokius teiginius pagrindžiančių teisės aktų nuostatų, nenurodo, kokią informaciją, jo manymu, galėtų pateikti šios institucijos, kuri galėtų būti aktuali jo prašymo nagrinėjimui. Užsieniečio pasakojimas pasižymėjo nenuoseklumu, buvo neišsamus, prieštaringas, jo teikiami paaiškinimai buvo padriki, prieštaringi bei keliantys pagrįstų abejonių. Pareiškėjas nurodė skirtingas persekiojimo priežastis, motyvus bei tikslus. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo rimtais patikimumo trūkumais, jis vertintinas kritiškai bei nėra laikomas patikimu įrodymu.

30. Skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas negali išvengti jam priskirtos prievolės rinkti išsamią, naujausią informaciją, kuri atitinka Lietuvos Respublikos ir tarptautiniuose aktuose keliamus reikalavimus, nepagrįsti. Nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti Užsieniečiui prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Įvertinusi bylos medžiagą, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

33. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nesurinko bei neįvertino visos aktualios su pareiškėjo individualia situacija susijusios kilmės valstybės informacijos.

34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

35. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš esmės dėl atsisakymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje suteikiamas prieglobsčio prašytojui suteikiant pabėgėlio statusą (Įstatymo 86 str. 1 d.) arba suteikiant papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str. 1 d.).

36. Pabėgėlio statusas suteikiamas pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog išvykimo iš kilmės valstybės motyvu prieglobsčio prašytojas nurodė jam kylančią grėsmę gyvybei, nes būdamas (duomenys neskelbtini) ir išpažindamas (duomenys neskelbtini) tikėjimą patiria vyriausybės persekiojimą, diskriminavimą siekiant darbo ir mokslo, dėl savo tautybės pareiškėjas su tėvu buvo ne kartą suimti ir tardomi. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog grįžti į kilmės šalį yra nesaugu. Taip pat, (duomenys neskelbtini) tautybės asmeniui nėra galimybių kurti gyvenimą kilmės šalyje. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog yra dalyvavęs eitynėse už žmogaus teises ir prieš valdžios veiksmus, dėl ko sulaukė nemalonumų.

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtinta „visiškai pagrįstos baimės“ samprata apima ne vien baimę kaip dvasinę būseną ir subjektyvią būklę, tačiau ir objektyvų baimės pobūdį, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Todėl „visiškai pagrįstos baimės“ sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3587-1062/2021).

39. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr. 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021, 2022 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1635-756/2022).

40. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Sprendimo pagrįstumą, nustatė, jog apklausos metu Užsienietis nurodė skirtingas persekiojimo priežastis, motyvus bei tikslus, pareiškėjo paaiškinimai pasižymėjo nenuoseklumu, buvo neišsamūs, prieštaringi. Be to, paaiškinimuose nurodytos aplinkybės nebuvo pagrįstos kitais faktiniais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog pareiškėjas nepagrindė savo baimės grįžti į kilmės valstybę, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir jam šiuo pagrindu negali būti suteiktas pabėgėlio statusas.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir pažymi, jog byloje nėra duomenų, taip pat tokių duomenų nepateikė ir prieglobsčio prašytojas, kuriais remiantis būtų galima objektyviai pagrįsti aplinkybes, jog Užsieniečiui kyla baimė būti persekiojamam dėl tautybės. Apklausos metu Užsieniečio paaiškinimai buvo neišsamūs, lakoniški ir nepagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis. Atsakydamas į klausimus ir nurodydamas galimas kylančio persekiojimo aplinkybes Užsienietis atsakinėjo trumpais ir nepakankamai aiškiais sakiniais.

42. Teisėjų kolegija vertina, jog Užsieniečio paaiškinimai apie jam galimai kylančią baimę yra tik neindividualizuoti bendro pobūdžio teiginiai, kurie nepagrįsti konkrečiais faktiniais duomenimis, todėl tokie paaiškinimai nėra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra pagrįsta. Atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimų turinį bei pobūdį, Migracijos departamentas pakankamai ištyrė informaciją apie Užsieniečio kilmės valstybę, nes kylanti baimė nebuvo individualizuota, pagrįsta kitais faktiniais duomenimis, todėl Departamentas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju Užsieniečiui nėra pagrindo suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį.

43. Papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

44. Priimdamas Sprendimą, Migracijos departamentas papildomos apsaugos suteikimo klausimą nagrinėjo tų pačių (kaip ir dėl prieglobsčio suteikimo) aplinkybių kontekste, nes papildomų duomenų, pagrindžiančių papildomos apsaugos poreikį, Užsienietis į bylą nepateikė. Departamentas pripažino, jog tyrimo metu nenustatyta, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–2 p.). Be to, remiantis turima informacija, (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantis beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje Užsieniečio gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei grėstų pavojus (Įstatymo 87 str. 1 d. 3 p.).

45. Teisėjų kolegija pažymi, jog kaip nurodyta paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vertinant, be kita ko, pagrindą suteikti papildomą apsaugą, pareiškėjo subjektyvi baimė turi būti individuali ir pagrįsta objektyviais, išoriniais veiksniais ir įrodymais, leidžiančiais spręsti apie asmeniui kylančios baimės visišką pagrįstumą.

46. Užsieniečio apklausos metu nurodytos aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) tautybės asmenims (duomenys neskelbtini) gali kilti sunkumų susirasti darbą ar įgyti išsilavinimą neprilygsta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams (kankinimams, nežmoniškam elgesiui, mirties bausmei, egzekucijai, kt.), leidžiantiems spręsti apie papildomos apsaugos poreikį. Be to, kaip jau buvo minėta, pagal byloje surinktą informaciją Užsieniečio kilmės valstybėje šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantis beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje Užsieniečio gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei grėstų pavojus.

47. Todėl pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog Migracijos departamentas nepakankamai ištyrė situaciją Užsieniečio kilmės valstybėje. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas tinkamai įvertino Užsieniečio individualią situaciją ir jo paaiškinimuose nurodytas individualias aplinkybes bei jų pagrįstumą. Skundžiamas Sprendimas yra grindžiamas informacija, surinkta iš tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos priemonių, kitų šaltinių. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš surinktų faktinių duomenų pagrįstai galima spręsti, kad nagrinėjamu atveju atsakovas tinkamai ir individualiai ištyrė pareiškėjo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes dėl papildomos apsaugos suteikimo, o Užsienietis nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima abejoti Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo pareiškėjui suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.

49. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo B. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė