2023-06-14 Nr. AB-12151-3-64-3-02571-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-407-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02571-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. I. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. I. skundą atsakovui Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentui dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas R. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Šiaulių 1-ojo skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. SSI(19.5)-1061 „Dėl išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims neskyrimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pareiškėjui neskirta išmoka, ir įpareigoti atsakovą Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentą (toliau – ir atsakovas) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gegužės 7 d. prašymą.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog 2020 m. gegužės 7 d. jis kreipėsi į Skyrių su prašymu dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui skyrimo. Skyrius 2020 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. SSI(19.5)-293 netenkinto šio prašymo, nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžtos savarankiškai dirbančio asmens sąvokos. Pareiškėjas apskundė teismui šio sprendimo dalį, kurioje nuspręsta neskirti jam išmokos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1967-756/2021 buvo palankus pareiškėjui, t. y. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimą, kuriuo jo skundas buvo atmestas, ir priėmė naują sprendimą, kuriuo panaikino Skyriaus 2020 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. SSI(19.5)-293 dalį, kurioje nuspręsta neskirti pareiškėjui išmokos, ir įpareigojo Skyrių iš naujo įvertinti jo 2020 m. gegužės 7 d. prašymą. Vykdydamas šį teismo sprendimą, Skyrius 2021 m. lapkričio 18 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. SSI(19.5)-1061, kuriuo vėl nusprendė neskirti pareiškėjui išmokos, remdamasis tuo, kad nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2020 m. kovo 17 d. pareiškėjas nevykdė savarankiškos veiklos, nes neturėjo verslo liudijimo, todėl jo veikla negalėjo nukentėti dėl paskelbto karantino. Pareiškėjas nesutiko su tokiu vertinimu.

3. Pareiškėjas tvirtino, jog jis vykdė individualią veiklą visą karantino laikotarpį ir vykdo iki šiol (pridedami verslo liudijimai). Sprendime išdėstyti teiginiai, kad pareiškėjas nenukentėjo dėl karantino, yra subjektyvi atsakovo nuomonė. Pareiškėjo pragyvenimo šaltinis yra pajamos iš individualios veiklos. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateiktos deklaracijos patvirtina, jog 2020 metais pajamos iš individualios veiklos yra labai sumažėjusios, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas nukentėjo dėl karantino paskelbimo. Pareiškėjo veikla pagal verslo liudijimą per paskutinius 12 mėnesių iki karantino paskelbimo yra daug ilgesnė nei nurodo įstatymų leidėjas. Nuo 2019 m. kovo 20 d. pagrindinis jo pajamų ir pragyvenimo šaltinis yra darbas pagal verslo liudijimą (žemės kasimo darbai ir kt.). Minėtus darbus galima atlikti maždaug nuo kovo mėnesio vidurio iki lapkričio mėnesio pabaigos ar gruodžio mėnesio vidurio (tai priklauso nuo įšalo žemėje bei oro temperatūros). Pavyzdžiui, pareiškėjas 2019 metais kasimo darbus pradėjo kovo 20 d. ir dirbo iki gruodžio 17 d. Laikotarpius, kai nėra įmanoma atlikti kasimo darbus, pareiškėjas skyrė statybinės technikos remontui bei atostogoms, šiuo periodu neėmė verslo liudijimo. 2020 m. kovo 16 d. pareiškėjas kreipėsi į VMI dėl verslo liudijimo išdavimo ir nuo 2020 m. kovo 17 d. iki šiol toliau vykdo kasimo darbus, net praplėtė savo veiklą (įsigijo naujos technikos). Be to, nuo 2020 m. gruodžio 20 d. (tokia data nurodyta skunde) pareiškėjo sutuoktinė R. I. pradėjo vykdyti tą pačią veiklą pagal verslo liudijimą; šiame verslo liudijime pareiškėjas buvo įrašytas kaip asmuo, galintis vykdyti veiklą, taigi pareiškėjas galėjo teisėtai vykdyti veiklą ir iki karantino paskelbimo 2020 m. kovo 16 d.

4. Pareiškėjo vertinimu, savarankiškos veiklos periodas neturi sutapti su verslo liudijimo laikotarpiu, nes tai reikštų, kad privaloma verslo liudijimą turėti visas 365 dienas per metus (be poilsio ir švenčių dienų, be atostogų, be teisės susirgti ar slaugyti šeimos narį). Šiuo atveju pagrindinis ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies taikymo. Pareiškėjas laikytinas savarankiškai dirbančiu asmeniu, kaip ši sąvoka apibrėžta VSDĮ, nes jis iki karantino paskelbimo dienos (2020 m. kovo 16 d.) vykdė savarankišką veiklą daugiau nei 6 mėnesius per paskutinius 12 mėnesius. Atsakovas neteisingai interpretuoja, kas yra verslo liudijimas, jo galiojimas, jį sutapatina su savarankiška veikla, laiko, kad verslo liudijimo įsigijimas yra veiklos įregistravimas, o verslo liudijimo pabaiga yra ir savarankiškos veiklos išregistravimas. Tačiau verslo liudijimas yra Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla, įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą veiklos rūšių sąrašą (minėto įstatymo 22 str.). Gyventojas, planuodamas vykdyti norimą individualią veiklą, turi teisę pasirinkti pajamų mokesčio nuo gautų individualios veiklos pajamų sumokėjimo būdą, t. y. gyventojas gali arba iš anksto sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, įsigydamas verslo liudijimą (jeigu jo pageidaujama vykdyti veiklos rūšis yra nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame veiklos rūšių sąraše), arba informuoti apskrities valstybinę mokesčių inspekciją apie pradedamą vykdyti individualią veiklą ir mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kitų metų gegužės 1 d. deklaruoti gautas individualios veiklos pajamas ir nuo jų (atėmus su individualia veikla susijusias išlaidas) sumokėti pajamų mokestį. Taigi verslo liudijimo neturėjimas savaime nepagrindžia, kad pareiškėjas nevykdė savarankiškos veiklos nurodytu laikotarpiu, nes toks dokumentas tik patvirtina, jog yra avansu sumokėtas nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokestis verčiantis savarankiška veikla, ir jis nėra veiklos įregistravimo dokumentas. Individualios veiklos nutraukimo pagrindas yra asmens pateikta prašymo forma su įrašyta tos veiklos nutraukimo data.

5. Atsakovas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

6. Atsakovas tvirtino, kad jis tinkamai įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1967-756/2021. Pakartotinai nagrinėjant pareiškėjo 2020 m. gegužės 7 d. prašymą, buvo konsultuotasi su Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus atsakingais darbuotojais. Sprendime nutarta neskirti pareiškėjui išmokos, nes pareiškėjas neatitiko Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visumos išmokai gauti. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad 2019 m. spalio 1 d. kartu su pareiškėju parengtame Individualiame užimtumo veiklos plane laikotarpiui nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. vasario 16 d. buvo suplanuota priemonė – vykdyti savarankišką darbo paiešką. Pareiškėjas tęsė veiklą su verslo liudijimu iki 2019 m. gruodžio 17 d., vėliau savarankiškos darbo paieškos priemonė nebuvo įgyvendinama dėl bedarbio laikino nedarbingumo laikotarpio. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos, o pareiškėjo teiginiai apie tai, jog savarankiškos veiklos periodas neturėtų sutapti su verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu, nepagrįsti.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo R. I. skundą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 7 d. pateikė prašymą dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui skyrimo.

9. Sprendime, priimtame vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą, nurodoma, kad asmuo neturi teisės gauti išmoką – neatitinka Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygų visumos išmokai gauti, t. y. savarankiška veikla buvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo dienos. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, paskutinis asmens savarankiškos veiklos vykdymo laikotarpis iki ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo buvo nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. Savarankiškos veiklos vykdymas pratęstas tik 2020 m. kovo 17 d., t. y. po Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo 2020 m. kovo 16 d.

10. Teismas pažymėjo, jog byloje nekilo ginčas dėl to, kad pareiškėjo savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių. Tačiau pareiškėjas nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo neturėjo verslo liudijimo. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad verslo liudijimas yra terminuoto galiojimo dokumentas, todėl, pasibaigus terminui, kuriam jis buvo išduotas, pasibaigia ir teisė užsiimti verslo liudijime nurodyta veikla.

11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kuriais jis verslo liudijimo išdavimą siejo su pajamų mokesčio mokėjimu (jo grąžinimu), pažymėdamas, kad pareiškėjo verslo liudijimo galiojimo paskutinė diena buvo 2019 m. gruodžio 17 d., taigi jo nurodytos teisės normos dėl pajamų mokesčių įskaitymo arba grąžinimo taikytinos, kai dar galioja verslo liudijimas. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl jo žmonai išduoto verslo liudijimo, kuriame įrašytas ir jis, akcentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 patvirtintų Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, pagal kurias tik verslo liudijimą įsigijęs (turintis) asmuo turi deklaruoti gautas pajamas, o ne jame įrašytas asmuo, ir todėl tik liudijimą įgijęs asmuo pagal VSDĮ 2 straipsnio 9 dalį yra laikytinas savarankiškai dirbančiu asmeniu (verslo liudijimus turintys asmenys).

12. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo paaiškinimus apie priežastis, dėl kurių jis 2019 m. gruodžio 18 d. – 2020 m. kovo 16 d. neturėjo verslo liudijimo (galimybė atlikti darbus priklauso nuo įšalo žemėje bei oro temperatūros, šiuo laikotarpiu pajamų negaunama), taip pat į tai, kad 2020 m. vasario 17 d. darbo ieškančio asmens apsilankymų kortelėje nurodyta, kad pareiškėjas planuoja ir toliau vykdyti veiklą su verslo liudijimu, pripažino, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjo nedarbas galėjo būti laikomas sezoniniu. Kita vertus, įstatymų leidėjas nenumatė pareigos atsakovui, nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl išmokos, įvertinti ir pareiškėjo veiklos specifiškumą.

13. Teismas priėjo prie išvados, kad Skyrius, Sprendimu atsisakydamas skirti pareiškėjui jo prašomą išmoką, nepažeidė teisės normų, Skyrius vadovavosi tuo metu aktualaus Užimtumo įstatymo nuostatomis. Teismas, nenustatęs pagrindo tenkinti pagrindinį skundo reikalavimą (panaikinti Sprendimo dalį), atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą (įpareigoti atlikti veiksmus).

III. 14. Pareiškėjas R. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

15. Pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus, be kita ko, kad jis nukentėjo dėl paskelbto karantino (2020 m. jo pajamos labai sumažėjo), kad jis faktiškai nesustabdė individualios veiklos, kad jis dar 2020 m. kovo 16 d. kreipėsi į VMI dėl naujo verslo liudijimo išdavimo ir kad verslo liudijimo neturėjimas savaime neįrodo, jog pareiškėjas nevykdė savarankiškos veiklos aptariamu laikotarpiu. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas neįvertino šių argumentų, t. y. teismas nepasisakė apie verslo liudijimo įregistravimo ar išregistravimo galimybes, taip pat apie tai, kad individualios veiklos laikotarpis nėra lygus verslo liudijimo vykdymo laikotarpiui (tai akivaizdu iš VMI atmintinės). Pareiškėjo vertinimu, jo argumentai patvirtina, kad, pagal VSDĮ 2 straipsnio 9 dalį, įstatymų leidėjas priskiria prie savarankiškai dirbančių asmenų ir verslo liudijimus turinčius asmenis, tačiau trūksta konkrečių teisės aktų dėl vykdymo tvarkos, todėl buvo pritaikytas panašus ar artimiausias teisės aktas, kuris reguliuoja panašią veiklos sritį, taip suvaržant pareiškėjo galimybę gauti išmoką kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Skyriaus Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui neskirta išmoka pagal Užimtumo įstatymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, pagal galiojusį teisinį reguliavimą (Užimtumo įstatymo 5 str., VSDĮ 2 str. 9 d., GPMĮ 2 str. 2 d. 1 p.), pareiškėjas nebuvo laikomas savarankiškai dirbančiu asmenimi ir negalėjo gauti išmokos, kadangi jis neatitiko Užimtumo įstatymo 51 straipsnyje nustatytų sąlygų.

18. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą iš esmės aplinkybe, kad jis turėtų būti laikomas savarankiškai dirbančiu asmeniu nesiejant šio statuso su pareiškėjui išduoto verslo liudijimo terminu ekstremalios situacijos ir karantino metu. Pareiškėjas teigia, kad jis faktiškai vykdė savo veiklą, t. y. buvo savarankiškai dirbančiu asmeniu net ir pasibaigus jam išduoto verslo liudijimo galiojimui (pareiškėjui nebuvo išduotas verslo liudijimas nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. kovo 16 d. (ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo)).

19. Byloje iš esmės keliamas klausimas, ar pareiškėjas buvo savarankiškai dirbantis asmuo, 2020 m. kovo 16 d. paskelbus ekstremaliąją padėtį ar karantiną.

20. Ginčui aktualus teisinis reguliavimas (pagal pareiškėjo 2020 m. gegužės 7 d. atsakovui Skyriui teiktą prašymo datą) įtvirtintas Užimtumo įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. balandžio 7 d.), VSDĮ (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 1 d.) ir GPMĮ (redakcija, aktuali nuo

2020 m. vasario 1 d.). Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad, Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, savarankiškai dirbantis asmuo, kaip ši sąvoka apibrėžta VSDĮ 2 straipsnio 9 dalyje, turi teisę gauti išmoką, jeigu jis atitinka visas šias sąlygas: 1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ar neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų; 3) juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso. Savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas turi būti nutraukiamas, kai asmuo nebeatitinka bent vienos iš trijų minėtų sąlygų ar kai Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueina bent vieno iš jų galiojimo terminas (Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 4 dalies 1-2 punktai). Pagal VSDĮ 2 straipsnio 2 dalį, savarankiškai dirbančiais asmenimis laikomi individualių įmonių savininkai; mažųjų bendrijų nariai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta GPMĮ (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys); fiziniai asmenys, besiverčiantys individualia žemės ūkio veikla; šeimynos nariai ir asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos pagal šioje dalyje nustatytus požymius. GPMĮ 2 straipsnio 2 dalis apibrėžia, kad individuali veikla laikoma savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius; 2) savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla.

21. Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad, pagal Užimtumo įstatymo 51 straipsnį, savarankiškai dirbantis asmuo turi teisę gauti išmoką, jeigu jis atitinka visas šio straipsnio nustatytas sąlygas, be kita ko, sąlygą, kad, paskelbus karantiną ar ekstremaliąją situaciją, jis buvo savarankiškai dirbantis asmuo.

22. Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjas vykdė žemės kasimo veiklą pagal verslo liudijimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 16 d. paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną. Pareiškėjas verslo liudijimą buvo įgijęs 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d., paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, jis įgijo verslo liudijimą nuo 2020 m. kovo 17 d. Taigi, akivaizdu, kad, paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną, pareiškėjas nebuvo įgijęs verslo liudijimo.

23. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą, savarankiškai dirbančiais asmenimis laikomi asmenys, kurie teisėtai vykdo konkrečią individualią veiklą, t. y. jie yra įregistravę mažąją bendriją, įsigiję verslo liudijimą ar pažymą, įregistravę ūkininko ūkį ar pasirašę autorinę sutartį ar kita forma verčiasi individualia veikla, o visus šiuos faktus įmanoma patikrinti valstybės registruose ar informacinėse sistemose ar gauti dokumentus, pagrindžiančius veiklos vykdymo laikotarpius ir pobūdį. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. kovo 16 d. pareiškėjas nebuvo įgijęs verslo liudijimo, taip pat jis nebuvo įregistravęs savo vykdomos individualios veiklos, taigi jis neatitinka Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos, kad jis vykdė savarankišką veiklą paskelbiant ekstremalią situaciją ir karantiną.

24. Bylos aplinkybių ir teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai dėl jo veiklos specifikos (sezoniškumo), taip pat argumentai, susiję su pareiškėjo sutuoktinės įgytu verslo liudijimu, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl jo teisės į išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui.

25. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitiko visų Užimtumo įstatymo 51 straipsnyje nustatytų sąlygų, todėl atsakovas ginčijamu Sprendimu pagrįstai neskyrė jam išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui.

26. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. I. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis