2021-05-05 Nr. AB-9772-3-61-3-04235-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3019-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04235-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. Z. (H. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. Z. (H. Z.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Norlida“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas H. Z. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05139 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Norlida“ (toliau – ir Bendrovė). 2020 m. spalio 21 d. pareiškėjas gavo Departamento Sprendimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) buvo panaikintas, kadangi Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Bendrovės vadovas nubaustas 1 000 Eur bauda už nelegalų darbą. Pareiškėjas teigė, kad leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir dirbti Bendrovėje gavo dar iki nubaudžiant UAB „Norlida“ direktorių, t. y. atvykdamas dirbti į Lietuvą jis negalėjo tikėtis, kad dėl trečiųjų asmenų veiksmų jam bus panaikintas leidimas laikinai gyventi.

Bendrovės vadovas neskundė Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nes jam nebuvo išaiškinta, jog be paskirtos baudos, jo vadovaujamai įmonei UAB „Norlida“ bei joje dirbantiems asmenims bus pritaikytos ir kitos sankcijos. Bendrovė 2019 m. gruodžio 20 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. TT-002 su UAB „Megadarbas LT“, kurios pagrindu paslaugos teikėjas įsipareigojo surasti įdarbinti reikalingus darbuotojus ir paruošti visus dokumentus, reikalingus asmenims įdarbinti Lietuvoje, įskaitant ir darbo vizos gavimą.

Pareiškėjo teigimu, UAB „Megadarbas LT“ atitiko Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 30 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies 2 punkto normas, reglamentuojančias tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo reikalavimus. UAB „Norlida“, neturėdama patirties ir kompetencijos įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, sudarė minėtą sutartį su tarpininkavimo paslaugas teikiančia įmone. UAB „Norlida“ teikia logistikos paslaugas, todėl jai reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m.

II pusmečiui, patvirtintame Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) direktoriaus 2019 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-322 „Dėl Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. II pusmečiui patvirtinimo“, ir Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui, patvirtintame Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. V-469 „Dėl Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui patvirtinimo“, nurodoma, jog tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (C, CE kategorijos) priskiriamas prie profesijų, su kurių darbuotojų trūkumu susiduriama jau daugiau nei metus, todėl Bendrovė buvo priversta vairuotojų-ekspeditorių ieškoti iš trečiųjų šalių.

3. Pareiškėjas nurodė, kad nekilo pagrindo abejoti UAB „Megadarbas LT“ pateikta informacija dėl visų reikalingų leidimų, todėl Bendrovė buvo įsitikinusi, kad visi užsieniečiai įmonėje įdarbinti teisėtai ir apie jų įdarbinimą pranešta visoms atitinkamoms institucijoms. Nei UAB „Norlida“, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, o dėl galbūt aplaidžių paslaugų teikėjo veiksmų pareiškėjas negali būti atsakingas. Jokios žalos valstybei ar jos ekonomikai bei viešiesiems finansams padaryta nebuvo. Vien formalaus leidimo dirbti konkrečioje įmonėje, t. y. UAB „Norlida“, neturėjimas dėl paslaugos teikėjo kaltės negali užtraukti tokios administracinės atsakomybės kaip už nelegalų darbą. Taip buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, kadangi pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog galės dirbti ir gyventi Lietuvoje. Nuobauda buvo paskirta Bendrovės vadovui dėl jo padaryto administracinio nusižengimo, tačiau pareiškėjo darbdavys yra Bendrovė, o ne jos vadovas, todėl leidimas laikinai gyventi pareiškėjui negalėjo būti panaikintas. Taip pat buvo pažeistas ir proporcingumo principas, kadangi Bendrovėje dirba 60 vairuotojų, iš jų 53 – užsieniečiai, atvykę iš trečiųjų šalių. Panaikinus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, UAB „Norlida“ nebegalės vykdyti veiklos ir finansinių įsipareigojimų.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Departamentas nurodė, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Norlida“, Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, šį prašymą Departamentas patenkino ir 2019 m. gegužės 21 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2021 m. liepos 25 d. Departamentui nustačius, kad Bendrovės direktorius Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas už nelegalų darbą ir jam paskirta 1 000 Eur administracinė nuobauda, atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnyje 1 dalyje nustatytais pagrindais, o 19 punkto a papunktyje įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai. Todėl Departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Įstatymas neapibrėžia laikotarpio, kada leidimas laikinai gyventi panaikinamas, t. y. Įstatymo formuluotė nesudaro teisinio pagrindo daryti išvadą, kad leidimas laikinai gyventi, jei darbdavys nubaudžiamas už nelegalų darbą, gali būti panaikinamas tik iki darbuotojo įdarbinimo ir (ar) leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, o ne po to, kai su darbuotoju yra sudaryta darbo sutartis ir (ar) išduotas leidimas laikinai gyventi. Nors pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas dvejiems metams, t. y. iki 2021 m. liepos 25 d., tačiau tai nereiškia, kad jis galėjo tikėtis, jog leidimas laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios, neatsižvelgiant į tai, kad neliks Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas ir kartu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

6. Atsakovas nesutiko, jog nei UAB „Norlida“, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, o neteisėtus veiksmus įvykdė paslaugų teikėjas, kuris buvo įsipareigojęs surasti įdarbinimui reikalingus darbuotojus ir paruošti visus dokumentus, reikalingus asmenų įdarbinimui Lietuvoje. Bendrovės vadovo kaltė dėl administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra konstatuota įsiteisėjusiame Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020. Priimdamas Sprendimą Departamentas rėmėsi Administracinių nusižengimų registro duomenimis apie Bendrovės vadovo administracinį nusižengimą, kurie buvo pakankami konstatuoti, kad atsirado Įstatyme įtvirtintas pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas. Pagal Įstatymą, tik tos įmonės, kurios laikosi imperatyvių teisės aktų nuostatų, susijusių su darbuotojų įdarbinimo tvarka, ir kurioms nėra taikyta atsakomybė už nelegalų darbą, gali įdarbinti užsieniečius. Tiek UAB „Norlida“ atstovas, tiek pareiškėjas privalėjo žinoti šiuos Įstatymo reikalavimus ir dėl jų nesilaikymo kylančias teisines pasekmes. UAB „Norlida“ vadovo atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų, todėl galima teigti, kad tokiais kaip šis atvejis, būtent darbdavio veiksmai, atlikti per atstovą, sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį subjektas ir yra bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose. Todėl pareiškėjo minima aplinkybė, kad administracinė nuobauda buvo skirta darbdavio atstovui, kaip fiziniam asmeniui, nepaneigia ginčijamo sprendimo teisinio pagrindo. Departamentas nesutiko, jog Sprendimas prieštarauja proporcingumo principui. Nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, jog Departamentas, prieš panaikindamas pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, turėjo pareigą nustatyti, ar sprendimas bus ekonomiškai naudingas pareiškėjo darbdaviui, o teisės aktų, kuriuose būtų tokia pareiga nustatyta Departamentui, nenurodė ir pareiškėjas.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Norlida“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo H. Z. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 24 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad ketina dirbti UAB „Norlida“. Departamentas 2019 m. gegužės 21 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini); šį leidimą Departamentas išdavė 2019 m. liepos 25 d. ir jis turėjo galioti iki 2021 m. liepos 25 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020 UAB „Norlida“ direktorius D. V. nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už pažeidimus, nustatytus UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. už nelegalų darbą, ir jam paskirta 1 000 Eur bauda. Bendrovės direktorius baudą sumokėjo 2020 m. rugsėjo 10 d. Departamento Kontrolės skyrius, nustatęs, kad UAB „Norlida“ direktorius baustas už nelegalų darbą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Teismas, aptaręs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose, nurodė, kad tam, jog būtų galima taikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį, užtenka nustatyti, kad darbdavio atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidė ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skirta bauda. Nagrinėjamu atveju tokia aplinkybė neginčijamai nustatyta, t. y. įsiteisėjusiu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020 UAB „Norlida“ tuometiniam direktoriui D. V. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

11. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas nėra siejamas su užsieniečio, kurį darbdavys įsipareigojo įdarbinti pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, nelegaliu darbu. Šis teisinis pagrindas susijęs su darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, neteisėtais veiksmais, t. y. leidimu dirbti nelegalų darbą ir darbdavio nubaudimu. Siekiant taikyti minėtą Įstatymo normą nėra reikšminga, už kokio konkretaus asmens nelegalų įdarbinimą pagal ANK 95 straipsnį yra nubaudžiamas darbdavys.

12. Todėl teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad faktas, jog jo darbdavio atstovui buvo skirta nuobauda, be to, jis pats nepadarė jokio pažeidimo, niekaip negalėjo ir neturėjo daryti įtakos pareiškėjo išduoto leidimo laikinai gyventi teisėtumui.

13. Teismas konstatavo, kad nustačius, jog pareiškėjo darbdavys nubaustas už nelegalų darbą, nors šis faktas nustatytas (atsirado) jau po leidimo laikinai gyventi išdavimo, atsakovas turėjo pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes jo galiojimo laikotarpiu atsirado aplinkybių, kurioms esant toks leidimas būtų neišduotas. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad buvo pažeisti teisėtų lūkesčių bei proporcingumo principai.

14. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų, aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne; Įstatyme nėra nustatyta jokių šių reikalavimų netaikymo išimčių, todėl Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2021).

15. Teismas pažymėjo, kad argumentai, jog panaikinus pareiškėjui (ir kitiems darbuotojams) leidimą laikinai gyventi, Bendrovei kyla veiklos sutrikdymo rizika ir finansinių įsipareigojimų apsunkintas vykdymas, iš esmės nėra susiję su pačiu pareiškėju, be to, visa atsakomybė dėl kilusių neigiamų pasekmių tenka pačiai UAB „Norlida“, kurios vadovas atliko neteisėtus veiksmus, tačiau šios aplinkybės niekaip nedaro įtakos priimto Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

16. Teismas darė išvadą, kad Departamentas, nustatęs pareiškėjo darbdavio UAB „Norlida“ nelegalaus darbo faktą, kuris pasireiškė vadovo nubaudimu pagal ANT 95 straipsnio 1 dalį, bei tai, jog nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti (2020 m. rugsėjo 10 d.), praėjo mažiau kaip vieneri metai, turėjo teisę ir pareigą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Departamento Sprendimas atitinka jo priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo redakcijos 8 straipsnio nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio pagrindo.

III. 17. Pareiškėjas H. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; netenkinus prieš tai nurodyto reikalavimo – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, paviršutiniškai išanalizavo bylos medžiagą, neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus argumentus, nepasisakė, kodėl jų nevertino. Pareiškėjas pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su ginčo situacija.

19. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas turi būti panaikintas, nes pareiškėjo darbdavys (Bendrovė) nėra nubaustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, o yra nubaustas tik buvęs juridinio asmens vadovas. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas anksčiau, nei Bendrovės vadovas padarė administracinį nusižengimą, todėl, vadovaujantis teismų praktika, šis pažeidimas negali turėti įtakos jau nusistovėjusiems (įsigaliojusiems) teisiniams santykiams, turi būti laikomasi lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principo. Sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, nes jis yra paremtas teismo nutarimu, priimtu trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu, šiam nutarimui ar pažeidimo padarymui pareiškėjas negalėjo turėti įtakos, tačiau jis daro įtaką jo teisėms ir pareigoms. Sprendimas pažeidžia proporcingumo principą, nes leidimo laikinai gyventi panaikinimas daro įtaką ne tik asmeniui, kuriam jis yra adresuotas, bet ir Bendrovei, nes ji, netekusi darbuotojų, nebegalės įvykdyti savo įsipareigojimų ir greičiausiai taps nemokia. Bendrovės vadovo padarytas administracinis nusižengimas yra netyčinis ir formalus, valstybei bei jos saugomiems interesams žala nebuvo padaryta, tai patvirtina situacijos ir sukeltų pasekmių neproporcingumą, nes dėl formalaus pažeidimo buvo paskirtos kelios griežtos sankcijos: Bendrovės vadovui paskirta piniginė bauda; Bendrovės darbuotojams naikinami leidimai laikinai gyventi; Bendrovė netenka teisės ne tik įdarbinti naujus darbuotojus iš trečiųjų šalių, bet ir netenka jau esamų užsienio valstybių darbuotojų, todėl dėl atitinkamos specialybės darbuotojų stygiaus Lietuvoje, greičiausiai neras kitų darbuotojų Lietuvoje ir taps nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų.

20. Pareiškėjas teigia, kad Departamentas ir pirmosios instancijos teismas nurodė, jog buvo baustas pareiškėjo darbdavys, tačiau iš tiesų buvo baustas ne pats darbdavys, t. y. Bendrovė, o buvęs jos vadovas. Už konstatuotą pažeidimą Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę bausti ne tik pagal ANK, kuriame atsakomybė galima tik fiziniam asmeniui, bet ir pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę ir juridiniam asmeniui. Todėl turi būti laikoma, pareiškėjo darbdavys yra nebaustas, nes įstatymams suteikiant galimybę nubausti „tikrąjį“ darbdavį, t. y. juridinį asmenį, jis nebuvo nubaustas.

21. Pareiškėjas nurodo, kad asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, šiuo metu nebedirba Bendrovėje, todėl vertinant Įstatymo nuostatas, aplinkybė, kurios pagrindu buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, yra išnykusi.

22. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovas laikosi pozicijos, išdėstytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo panaikinti, nes jis teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2020 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. (15/5-3) 50U-05139 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“, kuriuo pareiškėjui H. Z. buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio pagrindu, nustačius, kad UAB „Norlida“ (įmonės, kurioje tikslu dirbti pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje) direktorius baustas už nelegalų darbą.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi. Departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų, priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant leidimo panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl ginčijamas sprendimas buvo priimtas pagrįstai ir nepažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; netenkinus prieš tai nurodyto reikalavimo – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neatskleidė bylos esmės, paviršutiniškai išanalizavo bylos medžiagą, neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus argumentus, nepasisakė, kodėl jų nevertino. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Departamento Sprendimas pažeidžia proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, administracinė nuobauda buvo paskirta buvusiam darbdavio direktoriui, todėl negali daryti įtakos pareiškėjo teisinei padėčiai.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes pareiškėjas ketino dirbti UAB „Norlida“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo darbdavio UAB „Norlida“ atstovas (direktorius) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, t. y. už nelegalų darbą, 2020 m. spalio 21 d. priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

29. Įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. lapkričio 21 d.) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatą – „<...> darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, <...>, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams <...>“, yra pažymėjęs, kad: leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio („Nelegalus darbas“) nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz., valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas; 3) aplinkybė, jog leidimas pareiškėjui laikinai gyventi buvo išduotas po to, kai jau buvo nustatytas bendrovės direktoriaus nubaudimo faktas, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės (žr., pvz., 2019 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA‑5394‑1062/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5343-624/2019; 2019 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5395-492/2019; kt.).

31. Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinto leidimo laikinai gyventi panaikinimo teisinis pagrindas yra susijęs su darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, neteisėtais veiksmais, t. y. leidimu dirbti nelegalų darbą ir darbdavio nubaudimu. Nagrinėjamu atveju UAB „Norlida“ direktorius buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nes jis tuo metu ėjo Bendrovės direktoriaus pareigas, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad jis buvo nubaustas ne kaip Bendrovės vadovas (darbdavys), o kaip fizinis asmuo, atitinkamai nėra pagrindo teigti, jog nebuvo nustatytas pareiškėjo darbdavio, kaip juridinio asmens, nubaudimo faktas.

32. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad, kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas, nustatęs, jog pareiškėjo darbdavio UAB „Norlida“ atstovas (direktorius) 2020 m. rugpjūčio 18 d. buvo nubaustas už nelegalų darbą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

34. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Sprendimas prieštarauja teisėtiems lūkesčiams, teisingumo ir proporcingumo principams, teisėjų kolegija pažymi, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, nereiškia, jog jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, kad jam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais negalės būti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas, taip pat neturi atsirasti aplinkybių, kurios Įstatyme nurodytos kaip leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindai. Nustatytas teisinis reglamentavimas yra aiškus, ir šiuo atveju pareiškėjo vertinimas, jog ginčijamas sprendimas neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, nėra pagrindas jį panaikinti.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo H. Z. (H. Z.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė