2023-12-06 Nr. AB-21307-3-61-3-08148-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-627-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08148-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimą / Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją nedelsiant pateikti pareiškėjui atsakymus į elektroniniu paštu 2023 m. liepos 17 d. siųstus klausimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad pateiktas skundas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) keliamus reikalavimus, t. y. skunde nenurodytas pareiškėjo asmens kodas, netiksliai nurodytas gyvenamosios vietos adresas (nurodyta, jog pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Vilnius) bei nenurodytas telefono numeris, todėl 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 kalendorinių dienų terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

2023 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, nurodydamas, kad pareiškėjo asmens kodas teismui yra pateiktas, atsižvelgiant į tai, kad skundas buvo teiktas per LITEKO / EPP ir yra matomas minėtose sistemose, o atsakovas neturi nei teisės, nei pagrindo, nei teisėto poreikio žinoti pareiškėjo asmens kodo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teismas, susipažinęs su patikslinto skundo turiniu, vertino, kad pareiškėjas nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nustatytų trūkumų.

Teismas, įvertinęs ABTĮ 24 straipsnio 2 dalyje išvardytus reikalavimus skundo formai ir turiniui, pažymėjo, kad įstatymų leidėjas nustatė imperatyvų reikalavimą skunde nurodyti vardą, pavardę (pavadinimą), asmens kodą (kodą), gyvenamąją vietą (buveinę), atstovo, jeigu jis yra, vardą, pavardę ir adresą, taip pat pageidavimą dėl atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą), teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis. Tuo tarpu reikalavimai skunde nurodyti elektroninio pašto adresą, telefono, fakso numerius ar kitus elektroninių ryšių priemonių adresus, taip pat atstovo elektroninio pašto adresą, telefono, fakso numerius ar kitus elektroninių ryšių priemonių adresus yra dispozityvaus pobūdžio, skunde nurodomi pagal pareiškėjo pasirinkimą – jeigu pareiškėjas tokius duomenis turi / žino.

Teismas pažymėjo, kad, nustatant formalius reikalavimus asmens kreipimuisi į teismą, be kita ko, siekiama sudaryti sąlygas nuo skundo besiginantiems asmenims suvokti pareikšto reikalavimo esmę, suformuoti savo poziciją ir apsiginti nuo galimo nepagrįsto skundo. Dėl to teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka turi būti derinama ne tik su teisės aktais, bet ir su kitais proceso principais, pavyzdžiui, procesinio lygiateisiškumo, rungimosi, proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir kt. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas sudaro sąlygas efektyviai gintis nuo pareikšto reikalavimo, taip užtikrinant šalių procesinį lygiateisiškumą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino nustatytų skundo trūkumų, kurie laikytini esminiais, todėl laikė pareiškėjo skundą nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023m. rugsėjo 18 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą svarstyti iš naujo; kreiptis į Nuolatinę teisėjų veiklos vertinimo komisiją dėl neeilinio Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos Gitanos Butrimaitės veiklos vertinimo bei mokymų ar kvalifikacijos kėlimo kursų paskyrimo ir (arba) į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl drausmės bylos minėtai teisėjai iškėlimo (ypač jeigu įtariama tyčia), arba siūlyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ar Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkui kreiptis į minėtus teismų savivaldos organus dėl nurodytų priežasčių.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą išskirtinai formaliais ir jokios reikšmės bylos nagrinėjimui ar atsakovo teisėms neturinčiais pagrindais, nevertino pateiktų paaiškinimų bei argumentų.

Pareiškėjo teigimu, jeigu skundo trūkumas neturi reikšmingos įtakos ar apskritai neturi jokios įtakos bylos nagrinėjimui ar kitų proceso šalių teisėms, tai nurodymai šalinti tokius trūkumus ura nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės formaliai gali būti laikomos esminiais skundo trūkumais, tačiau jos neturi jokios įtakos minėtos bylos nagrinėjimui ar atsakovo teisėms, neužkerta ir net neapsunkina atsakovo galimybių susipažinti su pateiktu skundu, teikti atsiliepimą į jį ir kt. Pirmosios instancijos teismo nutartyje konkrečiai nenurodoma, kaip nustatyti skundo trūkumai apsunkins atsakovo procesinių teisių įgyvendinimą, be to, pareiškėjo nuomone, skunde nurodyti duomenys yra pakankami, o perteklinis jų pateikimas atsakovui (pvz., asmens kodo nurodymas) pažeistų pareiškėjo teises dėl asmens duomenų atskleidimo. Pareiškėjas nurodo, kad jo asmens kodas yra žinomas teismui, o atsakovui jis neturi būti teikiamas.

Pareiškėjas paaiškina, kad jis nurodė savo gyvenamąją vietą (Vilnius) skunde, o ABTĮ nėra nustatytas reikalavimas nurodyti tikslų adresą, bei nurodo, kad jis pateikė paaiškinimus dėl telefono numerio.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo reikalavimas skunde nurodyti itin jautrius asmens duomenis pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, kadangi atsakovas, kaip juridinis asmuo, neteikia tokių duomenų į bylą.

Pareiškėjas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla reikalavimas nepagrįstai nepasunkinti asmens teisės kreiptis į teismą, todėl atsisakymas priimti skundą išskirtinai formaliais pagrindais, kurie pažeidžia asmens duomenų apsaugą bei teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti prašymo trūkumus, t. y. nurodyti savo asmens kodą, tikslią gyvenamąją vietą, telefono numerį.

Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 14 d. pateikė patikslintą skundą ir paaiškinimus, kuriuose patikslino savo gyvenamosios vietos adresą, nurodydamas gyvenamosios vietos buveinės (šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės) adresą, tačiau nesutiko su teismo reikalavimu skunde nurodyti asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą ir telefono numerį, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkto nuostatų matyti, jog įstatymų leidėjas nustatė imperatyvų reikalavimą skunde nurodyti vardą, pavardę (pavadinimą), asmens kodą (kodą), gyvenamąją vietą (buveinę), atstovo, jeigu jis yra, vardą, pavardę ir adresą, taip pat pageidavimą dėl atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą), teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis. Tuo tarpu reikalavimai skunde nurodyti elektroninio pašto adresą, telefono, fakso numerius ar kitus elektroninių ryšių priemonių adresus, taip pat atstovo elektroninio pašto adresą, telefono, fakso numerius ar kitus elektroninių ryšių priemonių adresus yra dispozityvaus pobūdžio, skunde nurodomi pagal pareiškėjo pasirinkimą – jeigu pareiškėjas tokius duomenis turi / žino.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skunde nėra nurodytas asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas ir telefono numeris, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundas turi trūkumų. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 14 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nepašalino nustatytų skundo trūkumų (pašalino ne visus trūkumus), pagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduodu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai (dėl asmens duomenų apsaugos, šalių lygiateisiškumo principų ir kt.) nesudaro pagrindo teismui nesivadovauti ABTĮ 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais reikalavimais skundo formai ir turiniui. Pareiškėjui buvo išaiškinta, jog, teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau pareiškėjas tinkamai nerealizavo teismo suteiktos galimybės, nepašalino visų teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, dėl to teismas skundžiama nutartimi pagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduotu. Pažymėtina, jog tokia pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-742-525/2022; Nr. eAS-761-502/2022).

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl asmens duomenų (be kita ko, asmens kodo) neviešinimo vykstant teisminiams procesams, yra konstatavęs, jog į teismą besikreipiantys asmenys (teisminio proceso šalys) dėl asmens duomenų pripažinimo neviešais ir šių duomenų tvarkymo turi teisę kreiptis į konkrečią bylą nagrinėjantį teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1146-968/2023 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-5332-931/2022).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl atsakovo neveikimo. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus, kartu su skundu pateikiant teismui prašymą dėl pareiškėjo asmens duomenų pripažinimo neviešais.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo kreiptis į kompetentingas institucijas dėl nutartį priėmusios teisėjos nepakankamos kompetencijos, jos veiklos įvertinimo bei inicijuoti drausminę bylą. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais, savaime nesuponuoja išvados, kad jie yra neteisėti, turi su teisėjų etika susijusių pažeidimų požymių ar parodo teisėjo nepakankamą kompetenciją spręsti tokius klausimus. Teisėja, sprendusi pareiškėjo skundo priėmimo klausimą bei priėmusi skundžiamą nutartį, vykdė teismo (teisėjų) jurisdikcinę veiklą, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, ir tai negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti esant aplinkybių, dėl kurių nutartį priėmusi teisėja negalėtų spręsti skundžiama nutartimi išspręsto procesinio klausimo, tokių aplinkybių nenurodo bei nepagrindžia pats pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo atlikti pareiškėjo prašomus atlikti veiksmus teisėjos atžvilgiu.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė