Legislator Case Law & Legislation
907b3a4e-555d-4872-abcc-9c461759c1e2 AI generated

907b3a4e-555d-4872-abcc-9c461759c1e2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 907b3a4e-555d-4872-abcc-9c461759c1e2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-7269-821/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01856-2016-2           Procesinio sprendimo kategorija: 1.38; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant atsakovo atstovui A.

Legislator headnote

AI generated

907b3a4e-555d-4872-abcc-9c461759c1e2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pagal Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių įstatymÄ teismo nutartys dėl sankcionavimo yra nevieÅ¡os. Skundas atmestinas. Byla iÅ¡nagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTÄ®), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).Byloje kilo ginčas dėl pareiÅ¡kėjo teisės gauti Valstybės saugumo departamento turimÄ informacijÄ ir teismų nutartis, kuriomis sankcionuotas žvalgybos informacijos rinkimas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-7269-821/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01856-2016-2           Procesinio sprendimo kategorija: 1.38; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant atsakovo atstovui A.

B. iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo atsakovui Valstybės saugumo departamentui, ir atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės saugumo departamento, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas patikslintu skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2016-04-18 raÅ¡tÄ â€žDėl praÅ¡ymo“ ir įpareigoti atsakovÄ pateikti visÄ apie pareiÅ¡kėjÄ turimÄ informacijÄ bei teismų nutartis leidžiančias tokiÄ informacijÄ rinkti; priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSD, 300 EUR neturtinei žalai atlyginti.             PareiÅ¡kėjas nurodo, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija) elektroniniu paÅ¡tu kelis kart kreipėsi į VSD ir Teisingumo ministerijÄ praÅ¡ydamas pateikti susipažinimui VSD turimÄ informacijÄ apie jį ir iÅ¡aiÅ¡kinti susipažinimo tvarkÄ .

IÅ¡ VSD elektroniniu paÅ¡tu gauti atsakymai buvo neiÅ¡samÅ«s. Siekdamas gauti iÅ¡samų ir konkretų atsakymÄ 2016-04-05 VSD registruotu paÅ¡tu iÅ¡siuntė pretenzijÄ ir vadovaudamasis Konstitucijos 25 straipsniu prašė susipažinimui pateikti apie jį turimÄ informacijÄ , taip pat teismų nutartis, kuriomis remiantis buvo atliekamas žvalgybos informacijos rinkimas. VSD 2016-04-18 raÅ¡tu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkino ir nepateikė netgi cenzÅ«ruotų teismo nutarčių. Vadovaudamasis Konstitucijos 22 ir 25 straipsniais mano, kad VSD nepagrįstai atsisakė suteikti praÅ¡omÄ informacijÄ ir teismų nutartis.

             Teigia, kad dėl VSD aplaidaus neveikimo buvo pažemintas jo orumas. VSD atsisakydamas pagal praÅ¡ymÄ pateikti turimÄ informacijÄ , ignoruodamas praÅ¡ymÄ pateikti teismų nutartis ar sprendimus, pagal kuriuos buvo atliekamas žvalgybos informacijos rinkimas sukuria nesaugumo, visuotinio sekimo ir teismų nekontroliuojamo persekiojimo atmosferÄ , skatina norÄ emigruoti iÅ¡ Å¡alies, dėl to patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 300 EUR. Atsakovas atsiliepimu su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas, 2016 m. kovo 15 d., balandžio 1 d. ir balandžio 5 d. kreipėsi į VSD su praÅ¡ymais (toliau - PraÅ¡ymai) pateikti VSD turimÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjÄ ir motyvuotas teismo nutartis, kuriomis remiantis buvo atliekamas žvalgybos informacijos rinkimas apie pareiÅ¡kėjÄ , atliekant teismo sankcionuojamus veiksmus. VSD, susipažinęs su pareiÅ¡kėjo PraÅ¡ymais, 2016 m. kovo 30 d. raÅ¡tu Nr. 18-2363 ir 2016 m. balandžio 5 d. raÅ¡tu Nr. 18-2452 pateikė paaiÅ¡kinimus, kad VSD, kaip žvalgybos institucija, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (toliau – Žvalgybos įstatymas) nuostatomis ir žvalgybos informacijÄ teikia tik įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka ir tik jame paminėtiems subjektams.

Fiziniams asmenims turimos žvalgybos informacijos VSD neteikia. 2016 m. balandžio 5 d. pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si VSD vertino kaip pakartotinį ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) 12 punktu, jo nenagrinėjo, apie tai pareiÅ¡kėjas ir buvo informuotas 2016 m. balandžio 18 d. raÅ¡tu Nr. 18-2866.Pažymi, kad Žvalgybos informacijos teikimo subjektams nepaminėtiems Žvalgybos įstatymo 18 straipsnyje, Žvalgybos įstatymas nenumato.

Atsižvelgdamas į tai mano, kad VSD neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tinkamai vykdė įstatymų, reglamentuojančių informacijos teikimÄ , nuostatas, nepadarė pareiÅ¡kėjui jokios žalos.PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 48). Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė skundÄ atmesti atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu. Papildomai paaiÅ¡kino, kad žvalgybos informacijos rinkimo faktas įslaptinamas, todėl VSD negali nurodyti rinko informacijÄ ar ne.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių įstatymÄ teismo nutartys dėl sankcionavimo yra nevieÅ¡os. Skundas atmestinas. Byla iÅ¡nagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTÄ®), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).Byloje kilo ginčas dėl pareiÅ¡kėjo teisės gauti Valstybės saugumo departamento turimÄ informacijÄ ir teismų nutartis, kuriomis sankcionuotas žvalgybos informacijos rinkimas.

Teisę gauti iÅ¡ VSD informacijÄ pareiÅ¡kėjas grindžia Konstitucijos 22 ir 25 straipsniais. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. kovo 15 d. ir 2016 m. balandžio 1 d. elektroniniu paÅ¡tu kreipėsi į VSD praÅ¡ydamas pateikti apie pareiÅ¡kėjÄ turimÄ informacijÄ ir motyvuotas teismo nutartis, kuriomis remiantis buvo atliekamas žvalgybos informacijos rinkimas, atliekant teismo sankcionuojamus veiksmus (b. l. 32, 34). PareiÅ¡kėjui į minėtus jo paklausimus buvo atsakyta 2016 m. kovo 31 d. ir 2016 m. balandžio 5 d. raÅ¡tais, nurodant, kad praÅ¡oma žvalgybos informacija gal bÅ«ti suteikta tik Žvalgybos įstatymo 18 straipsnyje nurodytiems subjektams, o fiziniams asmenims tokia informacija neteikiama (b. l. 33, 35).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog pateikti atsakymai jo netenkino, todėl 2016 m. balandžio 5 d. praÅ¡ymÄ VSD iÅ¡siuntė registruotu paÅ¡tu (b. l. 36-37), pakartotinai praÅ¡ydamas pateikti apie jį turimÄ informacijÄ ir teismo nutartis, kuriomis remiantis buvo atliekamas žvalgybos informacijos rinkimas. VSD 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu (raÅ¡tu) Nr. 18-2866 pareiÅ¡kėjo 2016-04-05 praÅ¡ymÄ vertino kaip tapatų (pakartotinį) ir vadovaudamasis Taisyklių 12 punktu jo nenagrinėjo (b. l. 37). PareiÅ¡kėjas su minėtu sprendimu nesutinka, reikalauja jį panaikinti ir įpareigoti VSD pateikti jo praÅ¡omÄ informacijÄ .

Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie privatų gyvenimÄ gali bÅ«ti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymÄ . Žmogaus teisė įstatymų nustatyta tvarka gauti informacijÄ reglamentuojama Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje. Tačiau Å¡ios žmogaus nėra absoliučios ir įstatymo nustatyta tvarka gali bÅ«ti ribojamos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad žmogaus teisės į informacijos gavimÄ ribojimas gali bÅ«ti pateisinamas, siekiant apsaugoti kitas, Å¡ios konstitucinės normos taikymo prasme, prioritetines prieÅ¡ teisę į informacijos gavimÄ vertybes.

Laisvė gauti ir skleisti informacijÄ negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymo, jei tai bÅ«tina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1985/2012). Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – Ä®statymas) yra aukščiau aptartos konstitucinės teisės į informacijos gavimÄ iÅ¡ specialių subjektų - valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų - užtikrinimas.

Pagal Å¡io įstatymo 1 straipsnį, jis užtikrina asmenims teisę gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkÄ ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informacijÄ asmenims. Tai reiÅ¡kia, kad Ä®statymo nuostatos yra vienodai privalomos tiek atitinkamos informacijos praÅ¡ytojui, tiek jos valdytojui. Ä®statymo 3 straipsnyje yra iÅ¡vardinti atvejai, kai jis nėra taikomas, tarp jų - jis nėra taikomas informacijai, kuri yra įstatymais pripažįstama kaip neteiktina dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, Å¡alies gynybos interesų, statistinių duomenų panaudojimo apribojimo arba kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę, profesinę, banko paslaptį, kitais įstatymų nustatytais atvejais (1 straipsnio 3 dalies 6 punktas).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas kreipdamasis į Valstybės saugumo departamentÄ prašė pateikti jam informacijÄ (duomenis) gautÄ vykdant žvalgybÄ , kurios rinkimÄ , naudojimÄ ir teikimÄ reglamentuojama specialus Žvalgybos įstatymas.

Žvalgybos metu surinkta (gauta) informacija yra slapta ir tvarkoma taip, kad nebÅ«tų neteisėtai ar nepagrįstai atskleisti žvalgybos informacijos Å¡altiniai, pažeistos su žvalgybos institucijomis bendradarbiaujančių asmenų teisės ar teisėti jų interesai (Žvalgybos įstatymo 5 straipsnis, 16 straipsnio 2 dalis). Žvalgybos institucijos žvalgybos informacijÄ naudoja tik joms pavestiems uždaviniams įgyvendinti ir tik tiems tikslams, kuriems ji buvo renkama (Žvalgybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis).

Žvalgybos įstatyme taip pat nustatytas subjektų ratas, kuriems gali bÅ«ti teikiama žvalgybos informacija, t. y. Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumÄ užtikrinančioms institucijoms ir kitoms valstybės institucijoms pagal Valstybės gynimo tarybos patvirtintus žvalgybos informacijos poreikius ir prioritetus; Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumÄ užtikrinančioms institucijoms ir kitoms valstybės institucijoms apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kurie nebuvo įtraukti į Valstybės gynimo tarybos patvirtintus poreikius ir prioritetus, tačiau gali turėti reikÅ¡mės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai užtikrinti ir Lietuvos Respublikos užsienio politikai įgyvendinti;

Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms kriminalinės žvalgybos tyrimui arba baudžiamajam procesui pradėti (Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Pagal atskirus praÅ¡ymus žvalgybos institucijos turi teisę teikti žvalgybos informacijÄ : Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumÄ užtikrinančioms ir kitoms valstybės institucijoms, jeigu praÅ¡oma informacija yra susijusi su jų tiesioginėmis funkcijomis ir gali bÅ«ti reikÅ¡minga Å¡ių institucijų veiklai; tarptautinėms organizacijoms ir institucijoms, užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms, jeigu tokios informacijos pateikimo galimybė numatyta tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose;

žvalgybos institucijų kontrolę vykdančioms institucijoms, jeigu joms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti ar sprendimams priimti nepakanka pateiktos kitos informacijos (Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis). Žvalgybos įstatymo 18 straipsnyje nustatytas baigtinis subjektus ratas, turintis teisę gauti žvalgybos metu surinktÄ informacijÄ . Pagal nustatytÄ specialų teisinį reguliavimÄ Å¾valgybos informacija fiziniams asmenims neteikiama. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2015-12-01 iki 2016-10-01) 7 straipsnio 1 dalies 18 punktÄ ir 2 dalies 20 punktÄ , duomenys apie žvalgybos užduotis, žvalgybos institucijų veiklos organizavimÄ , eigÄ ir rezultatus, metodų, techninių ir kitų priemonių, medžiagų naudojimÄ sudaro valstybės paslaptį, o detalÅ«s duomenys apie kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos organizavimÄ ir eigÄ , priemonių ir metodų naudojimÄ , užduotis, operacijas, jų finansavimÄ , rezultatus, materialinį ir techninį aprÅ«pinimÄ , kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos metu gauta informacija, jeigu tokia informacija nepriskiriama valstybės paslaptims, taip pat kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų parengta analitinė-informacinė medžiaga, kurioje naudojama kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos metu gauta informacija, yra tarnybos paslaptis.

Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ pripažinta, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma pateikti žvalgybos informacija, įskaitant ir teismų nutartis apie sankcionuojamus veiksmus, yra slapta informacija, o pareiÅ¡kėjui tokios informacijos pateikimÄ riboja specialus įstatymas, todėl VSD neturi pareigos jos teikti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas siekdamas gauti jį dominančiÄ informacijÄ Ä¯ VSD kreipėsi ne vienÄ kartÄ (b. l. 32, 34, 36), formuluodamas iÅ¡ esmės tokius pačius praÅ¡ymus (reikalavimus).

PareiÅ¡kėjui į jo 2016 m. kovo 15 d. ir 2016 m. balandžio 1 d. praÅ¡ymus (paklausimus) buvo atsakyta 2016 m. kovo 31 d. ir 2016 m. balandžio 5 d. raÅ¡tais (sprendimais), iÅ¡samiai paaiÅ¡kinant kokiems subjektams žvalgybos informacija yra ir gali bÅ«ti teikiama, nurodyta priimtų sprendimų apskundimo tvarka. PareiÅ¡kėjas 2016 m. balandžio 5 d. praÅ¡ymu vėl kreipėsi į VSD kreipėsi tuo pačiu klausimu, t. y. praÅ¡ydamas (reikalaudamas) pateikti apie jį turimÄ informacijÄ ir teismo nutartis, kuriomis remiantis buvo atliekamas žvalgybos informacijos rinkimas, kurį VSD jau buvo iÅ¡nagrinėjęs ir dėl to 2016 m. kovo 31 d. ir 2016 m. balandžio 5 d. priėmęs sprendimus.

Kreipdamasis į VSD pakartotinai pareiÅ¡kėjas jokių naujų aplinkybių, leidžiančių suabejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu nenurodė, todėl VSD pagrįstai 2016 m. balandžio 5 d. pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ vertino kaip pakartotinį ir vadovaudamasis Taisyklių 12 punktu 2016 m. balandžio 18 d. priėmė sprendimÄ jo nenagrinėti. Skundžiamas VSD sprendimas (raÅ¡tas) atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, t. y. pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, aiÅ¡kus, suprantamas, nurodyta jo apskundimo tvarka.

IÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad VSD 2016 m. balandžio 18 d. sprendimas (raÅ¡tas) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ , kurį kildina iÅ¡ neteisėtų VSD veiksmų atsisakant suteikti jo praÅ¡omÄ informacijÄ . Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuris kildinamas iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas tik esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Nagrinėjamu atveju byloje konstatuota, jog VSD pagrįstai ir teisėtai atsisakė suteikti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ informacijÄ , t. y. nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas), o nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra ir atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sÄ lygos, todėl kitų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Esant Å¡ioms aplinkybėms pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                 Iveta Pelienė                                                                 Violeta Petkevičienė Ernestas Spruogis