Legislator Case Law & Legislation
907ab54c-71e3-4e73-b988-da24bac98103 AI generated

907ab54c-71e3-4e73-b988-da24bac98103 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 907ab54c-71e3-4e73-b988-da24bac98103
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant prokurorei Jurgai ZieniÅ«tei, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. N. atstovei Vandai Laukevičienei, gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo A. N. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos

Legislator headnote

AI generated

907ab54c-71e3-4e73-b988-da24bac98103 · Lietuvos apeliacinis teismas: teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarties, kuria A. B. , padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktuose, BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, BK 258 straipsnio 2 dalyje, buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis stebėjimas ir gydymas griežto stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichinės sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrinėje ligoninėje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

fb

                                                      Baudžiamoji

byla Nr. 1A-251/2010

Procesinių sprendimų kategorijos:

1.2.3.2.; 1.1.14.; 2.1.15

Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo), teisėjų Viktoro Kažio ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. N. atstovei Vandai Laukevičienei, gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka

iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo A. N. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos

teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarties, kuria A. B. , padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktuose, BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, BK 258 straipsnio 2 dalyje, buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis stebėjimas ir gydymas griežto stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichinės sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrinėje ligoninėje.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjus bylÄ ,

n u s t a t ė:

Šiaulių apygardos teismas nustatė, kad A. B. 2009 m. rugsėjo 2 d., apie 15.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini),

Å iauliuose, virtuvėje dėl psichinės ligos peiliu sudavė vienÄ kartÄ mažametei G. N. , gim. 2009 m. vasario

22 d., kuriÄ ant rankų laikė I. N. , tuo mažamečiui bejėgiÅ¡kos bÅ«klės asmeniui padarydamas tarpvietės, deÅ¡inio sėdmens, deÅ¡inio kirkÅ¡nies ir deÅ¡inės Å¡launies durtines-pjautines kiaurymines

žaizdas, sukėlusias sunkaus laipsnio mažakraujystę, dėl ko po nukraujavimo G. N. 2009 m. rugsėjo 3 d.,

apie 3.05 val., mirė. Šiais veiksmais A.

B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose.

Be to, A. B. 2009 m. rugsėjo 2 d., apie 15.30 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, virtuvėje, dėl psichinės ligos dviem peiliais į įvairias kÅ«nas sudavė 21 kartÄ savo motinai I. N. , tuo jai padarydamas kiauryminę durtinę-pjautinę pilvo ertmės žaizdÄ , durtinę-pjautinę žaizdÄ apatinėje lÅ«poje, deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡inėje sprando pusėje, deÅ¡iniame žaste, abiejuose dilbiuose, kairės rankos pirmajame pirÅ¡te, krÅ«tinkaulio srityje, deÅ¡inėje krÅ«tinės pusėje, poodinės kraujosruvas deÅ¡inėje krÅ«tyje, deÅ¡inėje nugaros pusėje, deÅ¡inėje juosmens pusėje, deÅ¡iniame žaste ir

tokiu bÅ«du sužalodamas pasikėsino nužudyti savo Å¡eimos narį – motinÄ I. N. , padarydamas jai sunkų

sveikatos sutrikdymÄ , bei tuo pačiu metu vienu peilio dÅ«riu nužudęs G. N. , pasikėsino nužudyti du žmones, nužudęs vienÄ . Å iais veiksmais A. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktuose.

Be to, A. B. 2009 m. rugsėjo 2 d., apie 15.32 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, virtuvėje bei koridoriuje dėl psichinės ligos dviem peiliais sudavė 5 kartus savo broliui

A. N. į įvairias kÅ«no vietas, tuo jam padarydamas pjautines žaizdas kairiame dilbyje ir abiejuose krÅ«tinės lÄ stos pusėse bei sužalojo deÅ¡inės kojos trečiÄ jį pirÅ¡tÄ ir tokiu bÅ«du

nesunkiai sužalojo savo artimÄ giminaitį – brolį A. N. , padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Å iais veiksmais A. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.                 Â

Be to, A. B. nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku neteisėtai įsigijo pramoniniu bÅ«du pagamintÄ Å¡altÄ jį ginklÄ â€“ duriamojo-pjaunamojo poveikio, D kategorijos, 7.92 mm kalibro

1898/1935 m. pavyzdžio ,,Mauzer“ Å¡autuvo K98K durtuvÄ . Å iais veiksmais A. B. padarė baudžiamojo

įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. N. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartį, tenkinti jo civilinį ieškinį ir jam iš A. B. priteisti 1683 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo

A. N. teigimu, apygardos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė su civiliniu ieÅ¡kiniu susijusias teisės normas, todėl nepagrįstai atmetė jo civilinį ieÅ¡kinį. Apeliantas nurodo, kad nors įstatymas ir numato, jog veiksnus asmuo už padarytÄ Å¾alÄ neatsako, jei Å¡iÄ Å¾alÄ padarė bÅ«damas tokios bÅ«senos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, tačiau jis neatleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu tokios bÅ«senos pats tapo vartodamas alkoholinius gėrimus (CK 6.268 str. 1 d.). Nukentėjusysis atkreipia dėmesį, kad A.

B. tokios būklės tapo dėl alkoholinių gėrimų vartojimo, įvykio metu taip pat į namus grįžo apsvaigęs nuo alkoholio.

Be to, apeliantas pastebi, kad įstatymas numato iÅ¡lygÄ , jog tokiu atveju, jei žala padaryta asmens sveikatai ar gyvybei, tai teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens ir žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus bei kitas bylai reikÅ¡mės turinčias aplinkybes, gali priteisti visiÅ¡kÄ ar dalinį žalos atlyginimÄ iÅ¡ žalÄ padariusios asmens (CK 6.268 str. 2 d.). Nukentėjusiojo manymu, teismas turėjo atsižvelgti į Å¡ias teisės normas, nes jis neteko dukters, turėjo laidojimo iÅ¡laidų, kurias padengė skolintomis lėšomis, nes pats gyvena nepasiturinčiai. Be to, nors A. B. Å¡iuo metu turto neturi, tačiau ateityje gali turėti, todėl teismas turėjo tokias aplinkybes apsvarstyti, o ne formaliais pagrindais atmesti civilinį ieÅ¡kinį ir nukentėjusįjį palikti dar sunkesnėje materialinėje padėtyje. Taip pat teismas turėjo apsvarstyti ir neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , tačiau dėl to nutartyje visiÅ¡kai nepasisakė.

Apeliacinės

instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo civilinio ieškovo A. N. atstovė prašė jos atstovaujamojo apeliacinį

skundÄ patenkinti, prokurorė prašė nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apygardos teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas įvykio aplinkybes, kurios

pagrįstos išsamiai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, bei pagrįstai A. B. , padariusiam įstatymo

uždraustas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktuose, 138 straipsnio

2 dalies 3 punkte, 258 straipsnio 2 dalyje, taikė priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ ir gydymÄ griežto stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichinės sveikatos įstaigoje – VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos

ligoninėje, ko apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. N. iš esmės neginčija.

Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo apeliacinio skundo turinio, pastarasis nesutinka su ta apygardos teismo nutarties dalimi, kuria byloje buvo iÅ¡spręstas civilinio ieÅ¡kinio klausimas ir mano, jog jam turėjo bÅ«ti priteistas civilinis ieÅ¡kinys iÅ¡ A. B. . Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, apygardos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.268 straipsnis numato, jog tokiu atveju, jei žalÄ padarė asmuo, kuris dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalÄ kartu su Å¡iuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokiÄ Å¾alÄ padariusio asmens psichikos bÅ«klę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas

asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Byloje nustatyta, kad A. B. gyveno kartu su savo mama I. N. ir civilinį ieškinį pateikusiu broliu A. N. . Duomenų, kad I. N. būtų žinojusi apie A. B. psichinę būklę byloje

nėra. Be to, CK įtvirtintos nuostatos, kad žala siejama su nusikaltimu, žalÄ

padariusio asmens kalte. Tačiau šiuo atveju byloje nustatyta, kad A. B. baudžiamojo įstatymo uždraustas

veikas padarė bÅ«damas nepakaltinamas, todėl jo kaltės, o ir paties nusikaltimo, nėra. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos.

Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad baudžiamajame procese pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims turi teisę asmuo, patyręs turtinės ar neturinės žalos dėl nusikalstamos veikos. Tuo tarpu BPK 403 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iÅ¡nagrinėjęs bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima vienÄ iÅ¡ nutarčių, tame tarpe, taikyti asmeniui priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę, - jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ bÅ«damas nepakaltinamas. Kaip matyti, baudžiamojo proceso įstatyme, reglamentuojant Å¡iai bylai tinkamÄ sprendimÄ , ir kalbant apie veikÄ , už kurios padarymÄ taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, nevartojamas žodis ,,nusikalstama“. BK 17 straipsnio 2 dalyje taip pat nevartojamas terminas ,,nusikalstama veika“. BK 15 ir 16 straipsniai, apibÅ«dinantys nusikalstamų veikų rūšis, numato, kad veikos laikomos nusikalstamomis, jei jas darantis asmuo suvokė savo veikų pavojingÄ pobÅ«dį arba bent jau numatė ar pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti veikimo ar neveikimo padarinius. Tačiau Å¡iuo atveju iÅ¡ byloje esančio teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad A. B. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų darymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylÄ ir priimant nutartį, A. B. nebuvo kaltinamasis. Todėl, kolegijos manymu, taikyti Å¡ioje byloje BPK 109 straipsnio taisykles ir nagrinėti civilinius ieÅ¡kinius nebuvo galima. Dėl Å¡ios priežasties nutarties dalis, kuria atmestas nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo civilinis ieÅ¡kinys, keičiama ir ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra prilyginama iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui, kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, tačiau BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, Å¡iuo klausimu taikytina artimiausia teisės norma, t. y. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir civiliniai ieÅ¡kiniai paliekami nenagrinėti. Tai neužkerta kelio civiliniams ieÅ¡kovams ateityje pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo.

Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nutarties dalis, kuria atmesti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. N. ir Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai keistina, konstatuojant, kad civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti.

Kartu teisėjų kolegija pastebi, kad apie nukentėjusiajam A. N. padarytÄ neturtinę žalÄ byloje esančiame civiliniame ieÅ¡kinyje nėra nurodoma, tokia nukentėjusiojo pozicija užfiksuota ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nepasisakė dėl neturtinės žalos atlyginimo yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes dėl neturtinės žalos nebuvo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys. Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje dalyje apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarties dalį, kuria atmesti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A.

N. bei Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai ir palikti civilinius ieškinius nenagrinėtus.

Kitos nutarties dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                          Svajūnas Knizleris

Teisėjai:                                                                                                              Viktoras Kažys

                                                                                                                           Linas Žukauskas                Â