2019-02-20 Nr. AB-4848-3-62-3-02290-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-31-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02290-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Ekostara“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Ekostara“ kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) direktoriaus 2016 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. V3-18 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. įsigijo supakuotas prekes iš Rusijos įmonės, kurias įsivežė į Lietuvos muitų teritoriją bei įformino tranzito „T1“ arba laikinojo muitinės sandėliavimo „74“ procedūras. Teigė, kad neatlikęs importo į Lietuvos Respubliką procedūros, muitinės sandėliuose prekes pardavė Lietuvos Respublikos subjektams, kurie ir atliko importo procedūrą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Alytaus RAAD) direktoriaus 2016 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. V3-18 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ buvo patvirtintas 2016 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo aktas Nr. 15621817 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir pareiškėjui nurodyta sumokėti 1 0269 Eur mokestį didesniu tarifu už nuslėptą taršą plastikinės, popierinės ir medinės gaminiais pripildytos apmokestinamos pakuotės atliekomis. Pažymėjo, kad minėtame Patikrinimo akte nurodyti pažeidimai ir padarytos išvados, jog pareiškėjas yra prekių importuotojas ir nevykdė pareigos sumokėti taršos mokesčio gaminiais pripildytos apmokestinamosios pakuotės atliekomis, taip pat išleido į vidaus rinką gaminiais pripildytas pakuotes, nuslėpė į vidaus rinką išleistus apmokestinamosios pakuotės kiekius ir dėl to nesumokėjo mokesčio už taršą gaminiais pripildytos pakuotės atliekomis – 1 0269 Eur.

4. Pareiškėjo nuomone, Patikrinimo akte išdėstytos išvados padarytos nepagrįstai, neįsigilinus į jo vykdomą veiklą, neatsižvelgus į dokumentus, juos neteisingai interpretuojant. Akcentavo, kad 2016 m. rugsėjo 26 d. pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto, kuriose nurodė, jog jis nėra prekių importuotojas į Lietuvos Respubliką ir prekių neišleido į vidaus rinką. Pabrėžė, kad į pastabas nebuvo atsižvelgta, dėl ko ginčijamas sprendimas priimtas nepagrįstai.

5. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo pozicija, jos jis yra prekių importuotojas, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas) 22 straipsnio 11 dalyje ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 2 straipsnio 38 dalies 1 punkte. Pažymėjo, kad jis neatliko importo procedūrų, t. y. neišleido prekių į laisvą apyvartą, todėl jis nėra importuotojas. Akcentavo, kad 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Muitinės kodeksas), 5 straipsnio 23 dalies 8 punkte aiškiai nurodyta, jog Europos Sąjungos (šiuo atveju Lietuvos Respublikos) prekėmis gali būti laikomos tik į laisvą rinką išleistos prekės. Pabrėžė, kad prekes į Lietuvos Respubliką importavo kiti pirkėjai, t. y. M. įmonė „Girios“ ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Garvilė“.

6. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad Patikrinimo akte nustatyta, jog pareiškėjas 2015 m. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekė 4,500 t plastikinės pirminės, 6,090 t popierinės (kartoninės) pirminės, 1,353 t medinės pirminės ir 19,020 t medinės antrinės (tretinės) į Lietuvą įvežtų gaminių pakuotės. Atsakovas, vadovaudamasis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punktu ir Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 12 punktu, apskaičiavo pareiškėjui 1 0566 Eur mokestį didesniu tarifu už nuslėptą taršą gaminiais pripildytos pakuotės atliekomis už 2015 m.

8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 26 d. pateikė rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto. Teigė, kad įvertinęs pareiškėjo pateiktas pastabas ir jas pagrindžiančius dokumentus, priėmė sprendimą perskaičiuoti apskaičiuotą mokestį padidintu tarifu. Pažymėjo, kad atlikus perskaičiavimus nustatyta, jog pareiškėjas 2015 m. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekė 4,320 t plastikinės, 6,090 t popierinės (kartoninės) ir 20,375 t medinės gaminiais pripildytos pakuotės, todėl apskaičiuotas 1 0262 Eur mokestis didesniu tarifu už nuslėptą taršą gaminiais pripildytos pakuotės atliekomis.

9. Atsakovo teigimu, Muitinės kodekso 1 straipsnis nustato, jog šis kodeksas yra taikomas prekybai tarp bendrijos ir trečiųjų šalių. Atsižvelgdamas į tai, kad šios bylos dalykas nėra santykiai su trečiosiomis šalimis, o pareiškėjas importavo gaminiais užpildytą pakuotę iš kitos valstybės, atsakovas mano, jog nėra pagrindo aiškinant importo sąvoką vadovautis teisės aktu, kuris reglamentuoja visiškai kitus teisinius santykius. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nedeklaravo į Lietuvos Respubliką atgabentų gaminių ir (ar) gaminiais pripildytas pakuotes Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas nelaikytinas importuotoju Atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka.

II. 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino visiškai ir panaikino Alytaus RAAD direktoriaus 2016 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. V3-18 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio 11 dalies nuostatas importuotojo sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatyme. Vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 38 dalimi, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas importuotoju, tiekusiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminiais pripildytas pakuotes, galėtų būti laikomas tuo atveju, jei pareiškėjas būtų importavęs ir (ar) iš kitos valstybės įvežęs gaminių pripildytas pakuotes į Lietuvos Respublikos teritoriją (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 38 d. 1 p.) bei įvežtas į Lietuvos Respublikos teritoriją pripildytas gaminių apmokestinamąsias pakuotes atlygintinai arba neatlygintinai perleidęs bet kuriam kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje ar sunaudojęs importuotojo reikmėms (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 str. 38 d. 1 p.).

12. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nei Atliekų tvarkymo įstatymas nepateikia nei „importo“, nei „įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“ sąvokų išaiškinimo. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju prekės į Europos Sąjungos (šiuo atveju Lietuvos Respublikos) muitų teritoriją buvo įvežtos iš trečiosios šalies – Rusijos Federacijos, todėl tam, jog prekes būtų galima importuoti ir / ar įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją bei tiekti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, turi būti atliktos tam tikros privalomos muitinės procedūros. Teismas pažymėjo, kad nei sąvoka „importas“ nei sąvoka „įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją“ šiuo atveju negali būti laikomos tapačiomis fiziniam Lietuvos Respublikos sienos kirtimui ir faktiniam prekių patekimui į Lietuvos Respublikos teritoriją, todėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio 11 dalies, 2 straipsnio 33 dalies ir Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 38 dalies nuostatos, kuriomis rėmėsi atsakovas, teismo nuomone, negalėjo būti vertinamos atsietai nuo teisės aktų, nustatančių privalomas muitinės procedūras prekėms, įvežamoms iš trečiųjų šalių.

13. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju aktualios 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, nuostatos. Teismas, vadovaudamasis Muitinės kodekso 4 straipsnio 7 punktu, 79 straipsniu, sprendė, jog kadangi pareiškėjas neatliko prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrų, t. y. pareiškėjui parduodant prekes M. įmonei „Girios“ ir UAB „Garvilė“ joms nebuvo atlikti prekių importo formalumai, prekės nebuvo apmokestintos privalomais mokėti mokesčiais, todėl pareiškėjas šuo atveju nelaikytinas importuotoju. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

III. 14. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nei Atliekų tvarkymo įstatymas nepateikia nei „importo“, nei „įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“ sąvokų išaiškinimo, todėl nagrinėjamu atveju aktualios Muitinės kodekso nuostatos. Atsakovas pažymi, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje nurodyta sąvoka „importuotojas“, o Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje – sąvoka „tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai“. Akcentuoja, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Muitinės kodekso nuostatomis, kadangi šis kodeksas yra taikomas prekybai tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių, o šios bylos dalykas nėra santykiai su trečiosiomis šalimis.

16. Atsakovo įsitikinimu, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio nuostata ir Atliekų tvarkymo įstatyme apibrėžtomis sąvokomis, MB „Ekostara“ laikytinas importuotoju, tiekusiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminiais pripildytas pakuotes, kuriam tenka pareiga tvarkyti pakuočių apskaitą ir deklaruoti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

17. Atsakovo teigimu, nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatliko prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrų tik su dviem įmonėm UAB „Garvilė“ ir M. įmone „Girios“, pareiškėjo skundą patenkino ne iš dalies, o visiškai. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2015 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai nedeklaravo, o Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaraciją už 2015 m. pateikė patikrinimo metu, t. y. 2016 m. rugpjūčio 19 d. Pareiškėjas deklaravo 420 Eur mokestį, o 2016 m. rugsėjo 8 d. patikslinta deklaracija – 525 Eur mokestį už į Lietuvą įvežtų ir vidaus rinkai tiektų gaminių 0,140 t plastikinės pirminės, 2,940 t popierinės (kartoninės) pirminės ir 3,700 t medinės pirminės pakuotės kiekius. Už šį pareiškėjo per mokestinį laikotarpį vidaus rinkai tiektos gaminių pripildytos pakuotės nedeklaruotą (nuslėptą) kiekį apskaičiuotas 1 050 Eur mokestis didesniu tarifu. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas mano, kad teismo sprendimas pareiškėjo skundą patenkinti visiškai yra nepagrįstas.

18. Pareiškėjas MB „Ekostara“ atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymi, kad apmokestinti jį aplinkos taršos mokesčiu pakuotės atliekomis būtinos dvi sąlygos: supakuotų prekių importavimas; ir išleidimas į Lietuvos Respublikos vidaus rinką. Akcentuoja, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad MB „Ekostara“ įvežė į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius muitinės sandėlius supakuotas prekes ir pardavė jas muitinės sandėlyje kitiems juridiniams asmenims, kas sudaro pagrindą išvadai, jog pardavimai įvyko neimportuojant prekių į Lietuvos Respubliką, dėl ko pareiškėjas nelaikytinas importuotoju.

20. Pareiškėjo teigimu, nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis Muitinės kodekso nuostatomis, kadangi pardavimo momentu prekės neturėjo Bendrijos (šiuo atveju Lietuvos Respublikos) prekės statuso, kaip tai nustatyta Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 7 punkte. Akcentuoja, kad dėl prekių pardavimo muitinės sandėlyje ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų neimportuotoms prekėms taikymo, išaiškinta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1631-614/2016.

21. Pareiškėjas paaiškina, kad atsakovo nurodyto fakto dėl apmokestinamosios pakuotės išleidimo į Lietuvos Respublikos vidaus rinką neneigia, tačiau pažymi, jog 525 EUR mokestį sumokėjo 2016 m. rugpjūčio 20 d. ir jį deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai 2016 m. rugsėjo 8 d. Pareiškėjas sutinka, kad mokestis sumokėtas pavėluotai, todėl atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. lK-188 patvirtintomis Delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklėmis, gali paskaičiuoti delspinigius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Alytaus RAAD direktoriaus 2016 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. V3-18 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Bylos duomenimis, Alytaus reg. AAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyrius, atlikęs MB „Ekostara“ neplaninį teminį patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo 2015 m. teisingumo, 2016 m. rugpjūčio 31 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. 15621817, kuriame MB „Ekostara“ apskaičiuotas 10 566 Eur mokestis didesniu tarifu už nuslėptą taršą gaminiais pripildytos 4,500 t plastikinės, 6,090 t popierinės (kartoninės) ir 20,555 t medinės pakuotės atliekomis už 2015 m. Įvertinęs pareiškėjo rašytines pastabas bei ją pagrindžiančius dokumentus, Alytaus reg. AAD 2016 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. V3-18 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nusprendė iš dalies patvirtinti Patikrinimo aktą: patvirtino po pastabų perskaičiuotą 10 296 Eur mokestį didesniu tarifu už nuslėptą taršą 4,320 t plastikinės, 6,090 t popierinės (kartoninės) ir 20,375 t medinės gaminiais pripildytos pakuotės atliekomis.

24. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad administracinėje byloje esančių PVM sąskaitų – faktūrų duomenys patvirtina, kad MB „Ekostara“ 2015 m. pardavė UAB „Garvilė“ ir M. įmonei „Girios“ prekes pakuotėse (PVM sąskaitose – faktūrose nurodyta, jog padėklai ir tara įeina į prekės kainą), taikydama 0 procentų PVM tarifą, o pastarosios, kaip matyti iš pateiktų muitinės dokumentų, įgytoms pagal paminėtas sąskaitas – faktūras įformino muitinės procedūrą „4000“ (išleidimas į laisvą apyvartą), vertino, jog MB „Ekostara“ neatliko prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrų, t. y. pareiškėjui parduodant prekes, joms nebuvo atlikti prekių importo formalumai, prekės nebuvo apmokestintos privalomais mokėti mokesčiais, todėl pareiškėjas nelaikytinas importuotoju, ginčijamą sprendimą, įpareigojantį pareiškėją sumokėti taršos užmokestį gaminiais pripildytos apmokestinamosios pakuotės atliekomis, skundžiamu sprendimu pripažintino nepagrįstu ir panaikino.

25. Alytaus RAAD padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia dviem argumentais: vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje ir Atliekų tvarkymo įstatymo 38 pateikiamos sąvokomis, MB „Ekostara“ laikytinas importuotoju, tiekusiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminiais pripildytas pakuotes, kuriam tenka pareiga tvarkyti pakuočių apskaitą ir deklaruoti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, o Muitinės kodekso nuostatos, taikomas prekybai tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių, netaikytinos, kadangi bylos dalykas nėra santykiai su trečiosiomis šalimis; pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas neatliko prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrų tik su dviem įmonėm – UAB „Garvilė“ ir M. įmone „Girios“, pareiškėjo skundą patenkino ne iš dalies, o visiškai, nors pareiškėjas, mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2015 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai nedeklaravęs ir Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaraciją už 2015 m. pateikęs tik patikrinimo metu, t. y. 2016 m. rugpjūčio 19 d., o 2016 m. rugsėjo 8 d. – patikslintą deklaraciją dėl 525 Eur mokesčio už į Lietuvą įvežtų ir vidaus rinkai tiektų gaminių 0,140 t plastikinės pirminės, 2,940 t popierinės (kartoninės) pirminės ir 3,700 t medinės pirminės pakuotės kiekius, dėl ko už šį mokestinį laikotarpį vidaus rinkai tiektos gaminių pripildytos pakuotės nedeklaruotą (nuslėptą) kiekį jam buvo apskaičiuotas 1 050 Eur mokestis didesniu tarifu.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą teisės taikymo ir įrodymų vertinumu aspektais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad MB „Ekostara“ laikytinas importuotoju Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo prasme: Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, nustatančio fizinių ir juridinių asmenų, vykdančių ūkinę veiklą Lietuvoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruotų užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų atstovybių bei filialų, mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo tvarką ir kontrolę, paskirtis – ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą, neviršyti nustatytų teršalų išmetimo į aplinką normatyvų, taip pat iš mokesčio kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 str. 1 ir 2 d.). Tokio mokesčio objektas yra, be kita ko, objektas pripildyta pakuotė, nurodyta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 priedėlyje (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 str. 3 p.), o jį (mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis) moka gaminių gamintojai ir importuotojai (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 str. 3 d.).

28. Įvertinus, koks asmuo ginčui reikšmingu aspektu (gaminių pripildytų pakuočių įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją) Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo prasme yra importuotojas (teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) ir gaminių pripildytas pakuotes į Lietuvos Respublikos teritoriją (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 str. 11 d., Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 38 d. 1 p.)), kas yra tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai (įvežtų į Lietuvos Respublikos teritoriją apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės atlygintinai arba neatlygintinai perleidimas bet kuriam kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje ar sunaudojimas importuotojo reikmėms) (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 str. 23 d. 1 p.), kaip apskaičiuojamas ir mokamas mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis (mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 str. 1-2 d., 4 d.)), taip pat kad Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatomis įgyvendinamas principas „teršėjas moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1831/2013), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad importuota pripildyta pakuotė, nurodyta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 priedėlyje, mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo objektu tampa įvykdžius jos išleidimo į laisvą apyvartą procedūras, kas suponuoja jos teikimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai.

29. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas MB „Ekostara“, neatlikęs UAB „Garvilė“ ir M. įmonei „Girios“ 2015 m. parduotų prekių pakuotėse išleidimo į laisvą apyvartą procedūrų, nelaikytinas jų importuotoju Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo prasme.

30. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apelianto argumentais, kad aptarta aplinkybė savaime nėra pagrindas pripažinti, kad visas Alytaus RAAD direktoriaus 2016 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. V3-18 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ yra nepagrįstas: kaip matyti iš byloje pateiktų ir pirmosios instancijos teismo vertintų įrodymų (I t., b. l. 152-190 ), pareiškėjas MB „Ekostara“ 2015 m. prekes pakuotėse pardavė ne tik UAB „Garvilė“ ir M. įmonei „Girios“, bet ir kitiems asmenims, atliko dalies prekių pakuotėse išleidimo į laisvą apyvartą procedūras, todėl yra šios dalies prekių importuotojas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo prasme.

31. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keičiama ir klausimas dėl 2016 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo akto Nr. 15621817 tvirtinimo yra gražinamas atsakovui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis 525 EUR mokestį sumokėjo 2016 m. rugpjūčio 20 d. ir jį deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai 2016 m. rugsėjo 8 d., turi būti vertinama iš naujo svarstant 2016 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo akto Nr. 15621817 tvirtinimo klausimą, kada ir turėtų būti įvertinta ir motyvuota, ar yra pagrindas pareiškėjui skaičiuoti didesnį mokesčio tarifą.

32. Pakeitus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, keičiama ir priteistų bylinėjimosi išlaidų dalis: pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 20 Eur bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

“Pareiškėjo mažosios bendrijos „Ekostara“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. V3-18 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir grąžinti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos klausimą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo akto Nr. 15621817 tvirtinimo nagrinėti iš naujo.

Kitą pareiškėjo mažosios bendrijos „Ekostara“ skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjui mažajai bendrijai „Ekostara“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 20 Eur (dvidešimt eurų) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė