2018-10-25 Nr. AB-19492-3-61-3-03548-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-682-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03548-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK, atsakovas) 1 085,91 Eur turtinės žalos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 200 Eur atstovavimo išlaidų ir 5 % metinių procesinių palūkanų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio (toliau – ir Vilniaus m. 6 PK VPS OVP) specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 17P-24496366-15, kaltinant pareiškėją tuo, kad jis 2015 m. sausio 18 d. 13.40 val. prekybos centre „IKI“, esančiame adresu Šeškinės g. 32, Vilnius, praėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes. Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Antrojo būrio patrulis 2015 m. spalio 23 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-41213943-15, kaltinant pareiškėją tuo, kad jis 2015 m. spalio 23 d. apie 18.30 val., prekybos centre „RIMI“, esančiame adresu Žirmūnų g. 64, Vilnius, praėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes. 2015 metų spalio mėnesį Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas (toliau – ir Vilniaus m. 1 PK) surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaltinant pareiškėją tuo, kad jis 2015 m. spalio 16 d. apie 17.10 val., prekybos centre „IKI“, esančiame adresu Žirmūnų g. 2, Vilnius, praėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes. 2015 metų spalio mėnesį Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK surašė pareiškėjo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaltinant tuo, kad jis 2015 m. spalio 18 d. apie 17.40 val., prekybos centre „RIMI“, esančiame adresu Jeruzalės g. 17, Vilnius, praėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes. 2015 m. lapkričio 24 d.

Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės Ketvirtosios kuopos Trečiojo būrio patrulis priėmė nutarimą Nr. 10N-44432205-15 administracinio teisės pažeidimų byloje, kuriuo pareiškėjas nubaustas 23 Eur bauda už tai, kad 2015 m. lapkričio 7 d. apie 1.30 val. Vilniuje, Naugarduko-Švitrigailos sankryžoje įžengė į pėsčiųjų perėją esant draudžiamam šviesoforo signalui ir ją perėjo. 2015 metų lapkričio mėnesį Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaltinant pareiškėją tuo, kad 2015 m. lapkričio 13 d. apie 13.40 val., prekybos centre „Norfa“, esančiame adresu Ateities g. 10, Vilnius, praėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes. 2016 m. vasario 26 d.

Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos Antrojo būrio vyriausiasis patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-52559291-16, kaltinant pareiškėją tuo, kad 2016 m. vasario 26 d. apie 14.40 val., prekybos centre „IKI“, esančiame adresu Kauno g. 1 A, Vilnius, praėjo pro kasas nesumokėjęs už 10 vienetų riešutų „Arimel“. 2016 metų kovo mėnesį Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK papildomai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaltinant pareiškėją tuo, kad jis 2016 m. vasario 26 d. apie 14.40 val., prekybos centre „IKI“, esančiame adresu Kauno g. 1A, Vilnius, praėjo pro kasas nesumokėjęs už 10 vienetų riešutų „Arimel“. 2016 m. kovo 16 d.

Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas priėmė nutarimą Nr. 14N-54367689-16 administracinio teisės pažeidimų byloje, kuriuo pareiškėjui paskirtas įspėjimas už tai, kad 2016 m. kovo 11 d. apie 15.35 val., adresu Aušros vartų g. 4, Vilnius, viešoje vietoje įkyriais veiksmais kabinėjosi prie žmonių, prašė išmaldos.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jo atžvilgiu buvo pradėtos administracinių teisės pažeidimų bylos, kurios jam pateikus apeliacinius skundus buvo nutrauktos nustačius, jog pareiškėjas nepadarė šių pažeidimų, o padarė kitas asmuo. Teigė, jog Vilniaus AVPK struktūrinių padalinių pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, kadangi daugybę kartų nustatinėdami tikrojo kaltininko D. G. tapatybę ir surašinėdami pareiškėjo R. R. atžvilgiu administracinių teisės pažeidimo protokolus ir nutarimus dėl administracinės nuobaudos jam paskyrimo, perduodami bylas į Vilniaus miesto apylinkės teismą nagrinėjimui veikė nepateisinamai aplaidžiai, nepakankamai kruopščiai, paviršutiniškai, formaliai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

4. Teigė, kad dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos, susijusios su teisinių paslaugų teikimu, pavardės keitimu, vairuotojo pažymėjimo išdavimu, asmens tapatybės kortelės išdavimu, kelionės išlaidos, dokumentų siuntimo išlaidos, gydymo išlaidos, kurių bendra suma sudaro 1 085,91 Eur. Taip pat dėl neteisėtų (aplaidžių) pareigūnų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, t. y. pareiškėjui teko gydytis, jautėsi beviltiškoje padėtyje, jaučia pastovų nerimą, stresą, depresiją, bendrą silpnumą, didelę nervinę įtampą, nuovargį, pažeminimą, patyrė nuoskaudas, pablogėjo vidinė savijauta, tapo uždaras. Dėl patirto pažeminimo turėjo pasikeisti pavardę, vartojo vaistus. Neturtinę žalą vertino 5 000 Eur.

5. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime prašė teismo priteisti mažesnį nei reikalaujama turtinės žalos atlyginimą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo brolis D. G., visais atvejais neturėjo jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, policijos pareigūnams prisistatydavo pareiškėjo R. G. vardu, nurodydavo gimimo datą ir (ar) asmens kodą. Siekiant nustatyti asmens tapatybę, buvo užduodami kontroliniai klausimai: deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, tėvų anketiniai duomenys (vardai, pavardės, gimimo datos), jų gyvenamoji vieta, motinos mirties data, taip pat brolio anketiniai duomenys bei duomenys apie ankstesnius pristatymus į policiją. Į visus klausimus asmuo atsakydavo užtikrintai ir neklysdamas. Pareigūnų vertinimu, asmens, prisistačiusio pareiškėjo vardu, veido bruožai sutapo su registruose esančia asmens duomenų savininko nuotrauka. Atsižvelgiant į nustatytų faktorių visumą, pareigūnams nekildavo įtarimų dėl asmens tapatybės.

7. Pažymėjo, jog dėl pareiškėjo skundų buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, kuris 2016 m. sausio 26 d. buvo baigtas. Tarnybinio patikrinimo metu pasitvirtino pareiškėjo pareiškime ir prašymuose nurodytos aplinkybės, tačiau pareigūnai nebuvo patraukti tarnybinėn atsakomybėn, kadangi tarnybinio patikrinimo atlikimo metu nenustatyta jų kaltės (būtinojo tarnybinio nusižengimo sudėties elemento). Apie atliktą tarnybinį patikrinimą ir jo rezultatus bei galimai neteisėtą R. G. asmens duomenų naudojimą buvo informuoti visi Vilniaus AVPK struktūriniai padaliniai.

8. Atsakovas iš dalies sutiko su pareiškėjo nurodomu turtinės žalos dydžiu, pažymėjo, jog pareiškėjas pagrindė tik dalį savo išlaidų, todėl prašė mažinti priteistiną turtinę žalą.

9. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas administracine tvarka buvo baudžiamas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą, be to, atsakovas gavęs pareiškėjo pareiškimus, siekė bendradarbiauti ir išspręsti susidariusią problemą, buvo atliktas pareigūnų tarnybinis patikrinimas. Mano, kad remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika ginant pagrindines žmogaus teises ir laisves, teisės pažeidimo pripažinimas būtų pakankama ir teisinga satisfakcija, atlyginant neturtinę žalą.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjo R. R. skundą tenkino iš dalies: priteisė R. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK 215,06 Eur turtinės žalos atlyginimą, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; penkių procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 215,06 Eur sumos, nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11. Teismas nustatė, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtos administracinių teisės pažeidimų bylos: Nr. A2.2.-1473-806/2016, nutraukta 2016 m. kovo 25 d. (b. l. 50–53); Nr. A2.2.-1738-992/2016, nutraukta 2016 m. vasario 22 d. (b.l. 44–45); Nr. II-76-1013/2016, nutraukta 2016 m. sausio 15 d. (b.l. 34–35); Nr. A2.2.-584-754/2016, nutraukta 2016 m. sausio 8 d. (b. l. 31–33); Nr. A2.2.-14648-935/2016, 2016 m. spalio 12 d. bauda paskirta pareiškėjo broliui; Nr. A2.11.-6558-817/2016, 2016 m. balandžio 1 d. bauda paskirta pareiškėjo broliui; Nr.A2.2.5038-806/2016, 2016 m. kovo 22 d. grąžinta Vilniaus AVPK trūkumų šalinimui.

12. Pareiškėjas Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su neteisėtu ir nepagrįstu jo patraukimu administracinėn atsakomybėn. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 284, 286 straipsnių normomis bei įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad policijos pareigūnai veikė ne taip, kaip jie privalėjo veikti. Teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ne tam asmeniui, kuris padarė pažeidimą, yra pagrindas konstatuoti, kad valstybės pareigūnai, priimdami nutarimus pareiškėjo atžvilgiu, nesilaikė ATPK 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas pripažino, kad nustatytos aplinkybės tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, t. y. pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kadangi dėl nuobaudos panaikinimo turėjo bylinėtis teisme, kas lėmė išlaidas teisinei pagalbai.

13. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčo, dėl neteisėtai surašytų protokolų pareiškėjo atžvilgiu, nėra. Byloje ginčas kyla dėl pareiškėjo patirtų išlaidų (materialinės žalos) administracinių pažeidimų bylose ir neturtinės žalos priteisimo.

14. Pareiškėjas, prašydamas priteisti turtinės žalos atlyginimą, pateikė teismui įrodymus: Eurovaistinės kvitus (b. l. 11, 26); Lietuvos pašto sąskaitas (b.l. 12, 13, 15, 22, 40, 48, 54, 55); „Lukoil“ degalinės kvitą (b. l. 42); UAB „Teisės sprendimai“ sąskaitas-faktūras ir pinigų priėmimo kvitus (b. l. 17–18, 36–37, 46–47, 56–57, 108–109); asmens tapatybės kortelės pagaminimo išlaidas patvirtinantį kvitą (b. l. 61); vairuotojo pažymėjimo keitimo išlaidas patvirtinantį kvitą (b. l. 66); banko kortelės keitimo išlaidas patvirtinantį kvitą (b. l. 65), kurie teismo vertinimu, patvirtina, kad nurodytos išlaidos yra realios ir patirtos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo pateiktas išlaidas, susijusias su pavardės keitimu, naujo gimimo liudijimo išdavimu (20,82 Eur), naujo vairuotojo pažymėjimu išdavimu (14,19 Eur), naujos asmens tapatybės kortelės išdavimu (9,18 Eur), naujos kortelės pergaminimu (5 Eur), pažymėjo, jog šios išlaidos nėra laikytinos būtinomis, todėl nepriteistinos.

16. Vertindamas pareiškėjo nurodytas patirtas 12,41 Eur gydymo išlaidas – UAB Eurovaistinės kvitai įsigyjant Live Well, Neuro maisto papildus (b. l. 11), Neuro-1 žolelių arbatos ir Sedatif PC preparatą (b. l. 26), teismas atkreipė dėmesį, kad gydymo išlaidas gali sudaryti gydytojo paskirtų preparatų vartojimas, receptinių vaistų vartojimas pagal gydytojo nurodymą. Kadangi pareiškėjas kartu su Eurovaistinės kvitais nepateikė gydytojo recepto kopijos ar išrašo iš medicininės knygelės, iš kurio būtų matyti, kad nurodytus preparatus pareiškėjui reikėjo vartoti pagal gydytojo rekomendacijas, nurodytų preparatų įsigijimo patirtos išlaidos vertintinos kaip nebūtinos.

17. Dėl kelionės išlaidų, kurias pareiškėjas grindė pridėtu „Lukoil“ degalinės kvitu (b. l. 42), teismas pažymėjo, jog grindžiant patirtas kuro išlaidas neužtenka tik pridėti kvito kopiją įrodančią jų realumą, būtina pateikti duomenis iš kurių būtų matyti patirtų išlaidų būtinumas, t. y. nurodyti, konkrečią datą kada pareiškėjui ir dėl kokios priežasties kilo išlaidos, nurodyti kelionės atstumą, pateikti naudoto automobilio duomenis, iš kurių būtų matyti, automobilio savininkas, jo galia. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl kuro išlaidų būtinumo, todėl prašymą dėl 19,25 Eur kuro išlaidų priteisimo atmetė.

18. Pareiškėjo į bylą pateikti Lietuvos pašto kvitai (b. l. 12, 13, 15, 22, 40, 48, 54, 55) patvirtina pareiškėjo su dokumentų siuntimu patirtas išlaidas, todėl teismas priteisė 15,06 Eur išlaidų, susijusių su dokumentų siuntimu.

19. Pareiškėjas nurodė jog patyrė 990 Eur teisinių paslaugų išlaidų administracinių pažeidimų bylose. Pareiškėjas pateikė UAB „Teisės sprendimai“ sąskaitas faktūras (b. l. 17, 36, 46), pinigų priėmimo kvitus (b. l. 18, 37, 47), tačiau nepateikė teisinių paslaugų sutarties Nr. TS-2015/11/30-2, patvirtinančios, kad sąskaitos apmokėtos šios sutarties pagrindu, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 790 Eur turtinės žalos priteisimo dėl jo atstovavimo administracinių pažeidimų bylose, atmestinas kaip nepagrįstas.

20. Pareiškėjas pateikė UAB „Teisės sprendimai“ sąskaitą faktūrą dėl 200 Eur patirtų teisinių paslaugų išlaidų administracinių pažeidimų byloje Nr. A2.2.-1473-806/2016 (b. l. 56), pinigų priėmimo kvitą (b.l. 57), iš kurio matyti, kad pareiškėjas šią sąskaitą apmokėjo. Į bylą pareiškėjo pateikta teisinių paslaugų sutartis Nr. TS-2015-11-19/-1 patvirtina, jog pareiškėjas buvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko. Teismas vertino, kad prašomos priteisti 200 Eur išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti yra realios ir pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovo.

21. Atsižvelgdamas į tai, kad dėl nustatytų atsakovo pareigūnų neteisėtų veiksmų, pareiškėjui buvo skiriamos nuobaudos, kurias jis turėjo ginčyti teisme, teismui nekilo abejonių, kad dėl atsakovo neapdairumo, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei atsakovas būtų elgęsis apdairiai ir įsitikinęs dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapatybės, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Įvertinęs pažeidimų pobūdį, trukmę, nenustačius, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą, atsižvelgdamas į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 500 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo.

22. Pareiškėjas prašė priteisti 200 Eur išlaidų už atstovavimą administracinėje byloje. Pareiškėjas į bylą pateikė atstovavimo sutartį, iš kurios matyti, jog administracinėje byloje Nr. I-8999-244/2016 pareiškėjo interesus atstovavo advokato padėjėjas P. N. (P. N.). Taip pat, pareiškėjas į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitą (b.l. 67), iš kurio matyti, jog pareiškėjas advokato padėjėjui sumokėjo 200 Eur. Teismas vertino, kad nėra duomenų už kokias konkrečias advokato padėjėjo paslaugas jam buvo sumokėta 200 Eur, todėl nesant pateikto detalizuoto apskaičiavimo ir pagrindimo, pareiškėjo prašymas dėl išlaidų priteisimo nesvarstytinas. Teismas pažymėjo, jog tai netrukdo pareiškėjui pakartotinai kreiptis dėl išlaidų priteisimo pateikus nurodytus duomenis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

23. Bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis priteisė pareiškėjui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. rugsėjo 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. 24. Pareiškėjas R. R. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1 085 Eur 91 ct turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

25. Pareiškėjas vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

25.1 Nesutinka su teismo vertinimu dėl teisinių paslaugų išlaidų administracinių teisės pažeidimų bylose nepriteisimo. Pažymi, jog įrodinėjant teisinių paslaugų teikimo faktą teismui nėra būtina teikti teisinių paslaugų sutarties tarp teisinių paslaugų teikėjo ir kliento sutarties kopijas. Šiam faktui įrodyti pakanka pateikti sąskaitą-faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą, kuriose yra nurodoma suma, kurią apmokėjo arba turi apmokėti klientas ir kokios teisinės paslaugos jam buvo teikiamos. Pažymi, kad iš 2015 m. lapkričio 19 teisinių paslaugų sutarties Nr.2015/11/19 1.1 punkto matyti, kad UAB „Teisės sprendimai“ įsipareigojo atstovauti pareiškėją ir ginti jo interesus visose jau esamose ir būsimose administracinio teisės pažeidimo bylose. Jokiose kitose byloje pareiškėjas nebuvo atstovaujamas, todėl jokios kitos teisinės paslaugos nebuvo teiktos. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pasiruošimo nagrinėti administracinę bylą metu ir bylos nagrinėjimo metu nepasiūlė pareiškėjui pridėti teisinių paslaugų sutarties Nr. TS-5015/11/30-2.

25.2 Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad išlaidos, susijusios su pavardės keitimu, naujo gimimo liudijimo išdavimu, vairuotojo pažymėjimo, asmens tapatybės kortelės, banko kortelės išdavimu, gydymosi ir kelionės (atstumas nuo darbovietės iki teismo – 7 kilometrai 600 metrų) išlaidos nėra būtinos. Nurodo, jog pavardę keitėsi tuo tikslu, kad D. G. ateityje darant galimą nusikalstamą veiką ir bandant prisistatyti pareiškėjo vardu, būtų sunku tokį ketinimą realizuoti. Kiti dokumentai neatsiejamai susiję su pavardės keitimu. Gydymo išlaidos buvo būtinos, kadangi egzistavo poreikis gydytis arbata ir papildais dėl padarytos neturtinės žalos.

26. Atsakovas Vilniaus AVPK prašo pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

27. Nurodo, jog nors pareiškėjas teigia, kad teismas nepasiūlė pateikti UAB „Teisės sprendimai“ teisinių paslaugų sutarties Nr. TS-5015/11/30-2, tačiau grįsdamas atmestą reikalavimų dalį, iki šiol nepateikia minėtos sutarties nuorašo ir paaiškinimo, kodėl išrašytose sąskaitose faktūrose ir pinigų priėmimo kvituose yra nurodytas būtent šios sutarties numeris, o ne sutarties, kurios pagrindu turėjo būti teikiamos paslaugos ir kurios nuorašas buvo pateiktas teismo posėdžio metu.

28. Atkreipia dėmesį, kad visos pareiškėjo vardu iškeltos administracinių teisės pažeidimų bylos buvo panašios, todėl atstovavimas jose reikalavo minimalių darbo laiko sąnaudų, nereikalavo teisės aktų ir (ar) teismų praktikos analizės.

29. Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad gydymo išlaidos buvo būtinos ir poveikis sveikatai yra ryškus, tęstinis ir juntamas iki šiol, nes priešingu atveju vien arbatos ir papildų vartojimo nepakaktų. Pareiškėjo pateiktas medicinos dokumentų išrašas apie ligoniui skirtus vaistus, nepatvirtina paskirtų vaistinių preparatų vartojimą.

30. Grįsdamas neturtinę žalą, pareiškėjas teigia, kad nuolat lankosi pas gydytojus, tačiau šio teiginio nepagrindžia jokiais duomenimis. Vertina, kad teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos dydžio įvertinimo yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant atsakovo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

32. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų, iškėlus administracinių teisės pažeidimų bylas, atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, turtinę žalą sudaro išlaidos, susijusios su teisinių paslaugų teikimu, pavardės keitimu, vairuotojo pažymėjimo išdavimu, asmens tapatybės kortelės išdavimu, kortelės pergaminimu, kelionės išlaidos, dokumentų siuntimo išlaidos, gydymo išlaidos, kurių bendra suma sudaro 1 085,91 Eur bei neturtinę žalą 5 000 Eur, patirtą dėl neteisėtų (aplaidžių) pareigūnų veiksmų.

33. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Vilniaus AVPK pareigūnai priimdami nutarimus pareiškėjo atžvilgiu, nesilaikė ATPK įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl nutrauktus administracinių teisės pažeidimų bylas, pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Teismas priteisė pareiškėjui 215,06 Eur turtinės žalos atlyginimą, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 215,06 Eur sumos.

34. Apeliacinį skundą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies pareiškėjo skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, netinkamai vertino pareiškėjo pateiktus įrodymus (pažeidė įrodymų vertinimo taisykles), dėl ko jam buvo priteista mažesnė žalos atlyginimo suma.

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

36. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju neginčijamas faktas dėl Vilniaus AVPK padarytų neteisėtų veiksmų, taip pat pareiškėjas neginčija teismo priteistų 15,06 Eur išlaidų, susijusių su dokumentų siuntimu bei dalies priteistų išlaidų už suteiktas teisines paslaugas.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, neteisingai vertino teisinių paslaugų išlaidų pagrindimą. Pareiškėjo teigimu, teisinių paslaugų išlaidų faktui įrodyti pakanka pateikti sąskaitą-faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą, neteikiant teisinių paslaugų sutarties. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepasiūlė pareiškėjui pateikti 2015 m. lapkričio 30 d. UAB „Teisės sprendimai“ teisinių paslaugų sutarties Nr. TS-2015/11/30-2.

38. Taigi, apeliantas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir pateikia savo vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

39. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį bei spręsdamas asmens išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priteisimo klausimą, įvertina teismui raštu pateiktą prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Vadinasi, išlaidas, susijusias su teisiniu atstovavimu byloje bei rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, turi pagrįsti teisinių paslaugų sutartis, teisinių paslaugų apskaičiavimas ir pagrindimas bei įrodymai apie atsiskaitymą už suteiktas teisines paslaugas.

40. Įvertinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo argumentus dėl priteistos turtinės žalos dydžio, matyti, kad pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus, pagrindžiančius patirtas teisinių paslaugų išlaidas administracinių teisės pažeidimų bylose. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB „Teisės sprendimai“ teisinių paslaugų sutartis Nr. TS-2015-11-19/1, sąskaita-faktūra TS 0141 bei pinigų priėmimo kvitas Serija BUH Nr. 9754340 patvirtina, jog pareiškėją administracinės teisės pažeidimų byloje Nr. A2.2-1473-806/2016 atstovavo teisininkas, todėl pareiškėjo patirtos 200 Eur išlaidos laikytinos realiomis ir pagrįstomis. Kitos pareiškėjo pateiktos sąskaitos-faktūros bei apmokėjimo kvitai nepatvirtina, kad išlaidos buvo patirtos pareiškėją atstovaujant teismui nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas. Pareiškėjas, grįsdamas reikalavimą dėl teisinių paslaugų teikimo administracinių teisės pažeidimų bylose, nėra pateikęs teismui teisinių paslaugų sutarties Nr. TS-5015/11/30-2, kuri patvirtintų, kad jam jo apmokėtos sąskaitos yra išrašytos šios sutarties pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, todėl atmestinas pareiškėjo argumentas, jog teismas neišsireikalavo ir jam nepasiūlė pateikti dokumentą, kuriuo pareiškėjas grindžia savo reikalavimus.

41. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad išlaidos, susijusios su pavardės keitimu, naujojo gimimo liudijimo išdavimu (20,82 Eur), naujo vairuotojo pažymėjimu išdavimu (14,19 Eur), naujos asmens tapatybės kortelės išdavimu (9,18 Eur), naujos banko kortelės išdavimu (5 Eur), 12,41 Eur gydymo išlaidomis, įsigyjant Live Well, Neuro maisto papildus, Neuro-1 žolelių arbatos ir Sedatif PC preparatą, nėra laikytinos būtinomis, o pareiškėjo prašomos kelionės išlaidos nėra pagrįstos, todėl nepriteistinos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė argumentų, kad būtent atsakovo Vilniaus AVPK veiksmai nulėmė būtinybę pareiškėjo nurodytoms išlaidoms atsirasti, todėl šios išlaidos nėra priteistinos pareiškėjui kaip turtinė žala.

42. Vertindama pareiškėjo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priteisė mažesnį nei pareiškėjas prašė neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pažeidimų pobūdį, trukmę, atsakovo veiksmus, todėl konstatuotina, jog priteistos neturtinės žalos dydis yra pagrįstas.

43. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų bei laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

44. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog nesant pateikto detalizuoto apskaičiavimo ir pagrindimo, pareiškėjo pateiktas pinigų apmokėjimo kvitas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, nepagrindžia kokie konkretūs advokato veiksmai buvo atlikti nagrinėjant administracinę bylą.

45. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui priteista turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri, atsižvelgus į įstatymuose bei teismų praktikoje suformuluotus žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, yra pakankama kompensuoti pareiškėjo nagrinėjamu atveju patirtus nepatogumus.

46. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė