2017-11-22 Nr. AB-21593-3-61-3-02911-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2318-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02911-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. D. padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 8 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

2. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2014 m. spalio mėn. buvo etapuojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą nežmoniškomis sąlygomis. Konvojaus pareigūnai žemino, tyčiojosi, nuolat demonstruodavo kovinius ginklus. Atlikdami asmens bei daiktų apžiūras tyčiodavosi tiek iš asmens, tiek iš jo daiktų. Automobilio patalpoje, kurios plotas buvo 2 kv. m, buvo vežama po 7 asmenis su asmeniniais daiktais. Žiemą buvo šalta, todėl peršalęs susirgdavo, dėl vietos trūkumo tirpo kojos. Vasaros metu būdavo karšta, dėl oro trūkumo darėsi silpna. Etapavimo automobiliai baisūs, dėl vėdinimo stokos viduje tvyrojo blogas kvapas, buvo purvina. Automobiliuose neįrengti saugos diržai ar rankenėlės. Viename automobilyje buvo etapuojami ir sunkius ir lengvus nusikaltimus padarę asmenys, taip pat agresyvaus, žiauraus elgesio asmenys, todėl vykdavo konfliktai. Dėl nežmoniškų konvojavimo sąlygų patyrė didžiulę moralinę žalą, garbės ir orumo pažeminimą, nežmoniškas kančias, nepatogumus.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir taikyti senaties terminą.

4. Nurodė, kad Tarnyba konvojuoja specialiais automobiliais, autobusais, kuriuose pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai. Pažymėjo, kad asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės). Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus specialistai teigiamai įvertino esamą specialiosios paskirties transporto būklę. Konvojavimo taisyklių 146 punkte nenustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamajam asmeniui. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Pareiškėjas, manydamas, kad jis buvo konvojuojamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį fizinei ar psichinei sveikatai, galėjo pateikti konvojaus viršininkui skundą žodžiu arba raštu. Tarnyba duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu neturi. Pažymėjo, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš Tarnybos galimai neteisėtų veiksmų, pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškėjo A. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 1, 5 dalių, 1.125 straipsnio 8 dalies nuostatomis. Įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2016 m. liepos 13 d., tačiau iš esmės nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą, teismas sprendė, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, todėl pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2013 m. liepos 13 d. Atsakovas, atstovaujamas Tarnybos, prašė taikyti ieškinio senatį, todėl, konstatavęs, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už minėtą laikotarpį yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Teismas, atsižvelgęs į CK 1.131 straipsnio nuostatas, pripažino, kad nagrinėjamu atveju, nesant pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą ir įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nebuvo pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl laikoma, kad pareiškėjo teisė į žalos atlyginimą teismo ginama nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2014 m. spalio mėn.

7. Teismas vadovavosi Konvojavimo taisyklių 3, 109 punktais. Į bylą pateikti Konvojavimo žiniaraščiai patvirtino pareiškėjo konvojavimo faktą. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas „Volkswagen Crafter“ ir „Mercedes-Benz“ markės specialiaisiais automobiliais. Teismas pažymėjo, kad Konvojavimo taisyklių 137 punkto nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu, ar prašymu kreiptis į konvojaus pareigūnus. Konvojaus pareigūnas apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas su skundais dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojų. Todėl vien tik deklaratyvaus pobūdžio argumentai, nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovo atstovės į bylą pateiktų įrodymų (duomenys kelionės žiniaraščiuose, iš kurių matyti, kad automobiliuose nebuvo vežama asmenų daugiau, nei yra sėdimų vietų, ir, kad buvo pažeistas atskiras konvojuojamųjų laikymas konvojavimo metu).

8. Pagrindiniai techniniai reikalavimai būtini specialiajam transportui nurodyti Konvojavimo taisyklių 146 punkte. Šių taisyklių 147 punkte nustatyta, jog draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkto ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Byloje pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus atlikti dirbtinės apšvietos matavimo tyrimai ir ventiliacijos efektyvumo matavimo tyrimai taip pat tvirtino, kad automobiliuose įrengta vėdinimo sistema atitinka taisyklėse nustatytą normatyvą.

9. Sulyginus transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičių su kelionės žiniaraščiuose įrašytomis transporto priemonėmis ir jomis konvojuotų asmenų sąrašais, nenustatyta, kad konvojuojamų asmenų skaičius būtų viršijęs sėdimų vietų skaičių. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad žiemos metu neveikė šildymo sistemos, o vasarą neveikė vėdinimo sistemos, tačiau konkrečių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė.

10. Byloje yra atsakovo atstovės pateikti duomenys apie specialiųjų transporto priemonių, kuriomis pareiškėjas buvo konvojuojamas, tinkamumą eksploatuoti pagal paskirtį, tai patvirtino Lietuvoje akredituotų techninės apžiūros kontrolierių išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės. Techninės apžiūros rezultatų kortelės duomenys paneigė pareiškėjo teiginius, kad automobiliai neprižiūrėti, ir patvirtino, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas, pilnai atitinka techninius reikalavimus.

11. Konvojavimo taisyklėse nėra nustatyta, kad specialiame konvojaus automobilyje turi būti įrengti atskirai kiekvienam konvojuojamam asmeniui skirti saugos diržai. Kelių eismo taisyklėse (196 p.) yra įtvirtinta, kad saugos diržų naudojimas autotransporto priemonėse yra privalomas tada, kai jie yra įrengti. Byloje yra atsakovo atstovės pateikti duomenys apie specialiųjų transporto priemonių, kuriomis pareiškėjas buvo konvojuojamas, tinkamumą eksploatuoti pagal paskirtį (Lietuvoje akredituotų techninės apžiūros kontrolierių išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės). Techninės apžiūros rezultatų kortelės duomenys patvirtino, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas, pilnai atitinka techninius reikalavimus.

12. Teismas darė išvadą, kad, konvojuojant pareiškėją į kitą paskirties punktą, buvo laikytasi Konvojavimo taisyklių reikalavimų, specialusis transportas, kuriuo buvo konvojuotas pareiškėjas į kitą įstaigą, ir konvojavimo sąlygos visiškai atitiko Konvojavimo taisyklių reikalavimus. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 13. Pareiškėjas A. D. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimo ir prašo pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Teigia, kad pareiškėjo skundas surašytas dėl 2013–2014 m. buvusių ar esamų automobilių „GAZ“, kuriais buvo etapuojami nuteistieji. Mano, kad teismui turėtų būti pateikti konvojavimo metu (2013–2014 m.) realiai naudotų transporto priemonių duomenys. Pažymi, kad atsakovo atstovės pateiktos techninės apžiūros rezultatų kortelės užregistruotos 2015–2016 m. Be to, atsakovo atstovė privalo turėti vaizdo medžiagą, kurią pateiktų teismui.

15. Teigia, kad buvo naudojamas automobilis „GAZ“, kuris neturėjo vėdinimo, šildymo sistemų, avarinio išėjimo, magnetinių užraktų bei greito atrakinimo užraktų. Etapuojami buvo 60 cm x 300 cm kameroje su visais daiktais. Atsisėsti vietos daugumai neužtekdavo.

16. Pareiškėjas nurodo, kad anksčiau į teismą nesikreipė, nes jis ateityje turėjo būti etapuojamas ir bijojo, kad apie skundą bus informuoti konvojaus pareigūnai ir bus panaudotas psichologinis arba fizinis smurtas. Skundas buvo surašytas iš karto pasibaigus konvojavimams.

17. Teigia, kad niekada nebuvo informuotas, jog gali skųstis konvojaus viršininkui.

18. Teigia konvojavimų metu buvus incidentų. Apie 2013 m. rugsėjo mėnesį pareigūnas buvo atsukęs į pareiškėją šaunamąjį ginklą, dėl ko pareiškėjas dabar bijo visų pareigūnų, negali ramiai užmigti. 2013 m. birželio–liepos mėnesį pareigūnas šaipėsi iš pareiškėjo ir jo pavardės. Kitą kartą pareiškėjas ant automobilio durų slenksčio susiplėšė bato padą. Konvojavimo metu apie 2 valandas prastovėjo su suplyšusiu batu, pareigūnas tyčiojosi iš pareiškėjo, jo daiktų ir avalynės.

19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20. Teigia, kad apeliaciniame skunde nepateikta naujų aplinkybių, kurių nebūtų nagrinėjęs teismas arba dėl kurių nebūtų pasisakęs savo sprendime. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo teisių pažeidimai konvojavimo metu nebuvo nustatyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos (Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos) veiksmų, neužtikrinant tinkamų jo konvojavimo sąlygų, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs pažeidimų jo konvojavimo metu.

22. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 12–54), kuriuos paneigiančių duomenų pareiškėjas nenurodė ir nepateikė. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas techniškai tvarkingomis ir patikrintomis specialiomis transporto priemonėmis.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo reikalavimui atlyginti žalą, padarytą iki 2013 m. liepos 12 d. konvojavimo metu, taikytina ieškinio senatis, nes skundas teismui paduotas praleidus CK 1.125 straipsnio 8 punkte numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą (pagal spaudą ant voko (b. l. 5) – 2016 m. liepos 13 d.). Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į teismą dėl žalos atlyginimo, taip pat vertintinos kaip subjektyvios, todėl negali pateisinti 3 metų (CK 1.125 str. 8 d.) ieškinio senaties termino nesilaikymo. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai vertino pareiškėjo konvojavimo atvejus, kurie nepatenka į senaties terminą, o būtent nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2014 m. spalio mėn.

24. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog jis buvo konvojuotas „GAZ“ markės automobiliais, byloje nėra jokių duomenų, kurie tokius jo teiginius galėtų pagrįsti. Atsakovas į bylą pateikė ginčo laikotarpiu vykusių pareiškėjo konvojavimų metu užpildytus kelionės žiniaraščius, kuriuose nurodyti automobilių, kuriais buvo vykdomas konvojavimas, valstybiniai numeriai (b. l. 12, 15, 18, 21, 24, 28). Pagal šiuos valstybinius numerius nustatyta, jog automobiliai buvo „Mercedes Benz“ ir „Volkswagen“ markių (32, 36, 41, 44). Duomenų, kad ginčo atvejais būtų naudoti ir kiti automobiliai, byloje nėra.

25. Į bylą pateikta atitinkamų automobilių, nurodytų kelionės žiniaraščiuose, techninės apžiūros rezultatų kortelės (33, 37, 42, 47), taip pat šių automobilių dirbtinio apšvietimo, ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolai (b. l. 30, 34, 38–39, 46–54), kurie patvirtina naudotų specialiųjų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo ir kitiems techniniams reikalavimams. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas buvo konvojuojamas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu, t. y. transportu, kurio techninė ir higienos reikalavimų patikra buvo atlikta, ir pažeidimų nenustatyta. Pabrėžtina, kad į minėtos patikros turinį patenka ir pareiškėjo nurodomi reikalavimai dėl sėdimų vietų, vėdinimo ir šildymo sistemų. Nepagrįstas pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, jog jis buvo konvojuojamas perpildytomis transporto priemonėmis (per mažo ploto sąlygomis), nes pagal administracinėje byloje pateiktus duomenis pareiškėjo konvojavimo atvejais asmenų, vienu metu vykstančių specialiaisiais automobiliais skaičius, niekada neviršijo skaičiaus, kuriam jos pritaikytos vežti, t. y. Konvojavimo taisyklių 109 punktas, numatantis, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų bei gulimų vietų, nebuvo pažeistas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Konvojavimo taisyklės (146 p.) reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržus nenustato (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-770-556/2017, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-619-552/2017). Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl saugos diržų neįrengimo pareiškėjas būtų nukritęs ir susižalojęs ar patyręs kitokių neigiamų pasekmių.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl konvojavimo automobilių ir pareiškėjo konvojavimo sąlygų tinkamumo. Pareiškėjo argumentai, susiję su automobilių, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, netinkamumu žmonėms vežti, yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie tinkamas konvojavimo sąlygas.

27. Taip pat pastebėtina, jog Konvojavimo taisyklių 137 punkte įtvirtinta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Įvertinus kelionės žiniaraščiuose esančius duomenis, nenustatyta, kad pareiškėjas teikė pretenzijas dėl jo įžeidinėjimo ar nepagarbaus elgesio, taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas neturėjo galimybių tokių pretenzijų pateikti, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su nepagarbiu pareigūnų elgesiu, pagrįstai buvo atmesti.

28. Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai ginčui reikšmingu laikotarpiu būtų netinkamai vykdę pareiškėjo konvojavimą. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. nesant vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti.

29. Vadovaujantis tuo, kas nustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys