2018-03-28 Nr. AB-6347-3-61-3-01978-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-774-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01978-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. E. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), kurį vėliau patikslino (b. l. 27–29), prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 2R-115(4R-253) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti VAGK nagrinėti pareiškėjo skundą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad, kreipdamasis į VAGK, kėlė klausimą dėl 17 106,53 Eur mokestinės nepriemokos (pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) delspinigių) pagrįstumo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad visiškai neaišku, kaip buvo apskaičiuota Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016 m. kovo 9 d. rašte nurodyta 44 190,49 Eur delspinigių suma. Pareiškėjas paaiškino, kad šį raštą skundė VAGK, nes manė, kad viso delspinigių suma gali būti tik 31 129,56 Eur. Pareiškėjas pažymėjo, kad dalį šios sumos jis sumokėjo, todėl pagrįsta nepriemokos suma pagal pareiškėjo skaičiavimus yra 27 083,96 Eur.

3. Pareiškėjas pastebėjo, kad pačiame VMI 2016 m. kovo 9 d. rašte buvo nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas VAGK. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad jis skundėsi ne dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo ir sutarties sudarymo galimybės (kaip VAGK nurodė Sprendime), o dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, nustatant nepriemokos (delspinigių) dydį. Pareiškėjo nuomone, VAGK nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo skundą, nes VAGK turi nagrinėti tokius skundus pagal Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnį.

4. Papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas dar kartą atkreipė dėmesį į tai, kad, kreipdamasis į VAGK, jis taip pat kėlė klausimą dėl likusios delspinigių nepriemokos sumos (17 106,53 Eur) pagrįstumo, ir šis klausimas nėra išspręstas (b. l. 58–59).

5. Atsakovas VMI atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka (b. l. 38–41).

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi į VMI su prašymu dėl mokestinės nepriemokos (delspinigių) mokėjimo termino atidėjimo (išdėstymo). Be to, buvo gautas pareiškėjo raštas, kuriuo pareiškėjas prašė mokestinės paskolos sutartį sudaryti, jo nuomone, teisingai sumai (31 129,56 Eur). Pareiškėjas taip pat prašė nevykdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūros. VMI 2016 m. kovo 9 d. raštu informavo pareiškėją, kad VMI duomenimis pareiškėjo delspinigių skola 2016 m. kovo 7 d. buvo 44 190,49 Eur bei paprašė patikslinti prašomos išdėstyti delspinigių mokestinės nepriemokos sumą.

7. VMI pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, jog administracinių ginčų komisijos negali spręsti visų mokesčių bylų, t. y. tiek mokestinių ginčų, tiek kitų mokesčių bylų (LVAT 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1386/2013). Atsižvelgdama į tai, VMI nurodė, kad VAGK pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

8. VMI pastebėjo, kad 2016 m. kovo 9 d. raštas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukėlė, nes buvo tik informacinio pobūdžio.

9. VMI taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas VAGK prašė įpareigoti VMI sudaryti su pareiškėju mokestinės paskolos sutartį 27 083,96 Eur PVM delspinigių nepriemokos sumai. VMI paaiškino, kad sudarė su pareiškėju mokestinės paskolos sutartį pareiškėjo pageidaujamai sumai. Tai patvirtina VMI 2016 m. balandžio 27 d. sprendimas bei 2016 m. birželio 8 d. mokestinė paskolos sutartis.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 73–76).

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo ir VMI ginčas yra kilęs iš mokestinių teisinių santykių.

12. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymo VMI ir skundo VAGK turinys patvirtina, kad pareiškėjas siekė, jog būtų išdėstyta mokestinė nepriemoka ir sudaryta mokestinės paskolos sutartis jo nurodomai PVM delspinigių nepriemokos sumai. Pareiškėjas nenurodė, kokius konkrečius VMI, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmus ar sprendimus ginčijo.

13. Teismas nurodė, kad mokesčių bylos nežinybingos VAGK, ji neturi teisės spręsti tokio pobūdžio ginčų. Teismas nurodė, kad mokestinės nepriemokos dydis taip pat negali būti nagrinėjamas VAGK, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamai apskaičiuotos delspinigių dydžio sumos nekeičia ginčo esmės.

14. Teismas darė išvadą, kad VAGK tinkamai įvertino pareiškėjo ginčijamo VMI rašto turinį, tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykiui taikytinus teisės aktus bei formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, todėl VAGK Sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.

III. 15. Pareiškėjas E. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti (b. l. 81–86).

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus nurodytus pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas paaiškina, kad nesutiko su VMI 2016 m. kovo 9 d. rašte nurodyta PVM delspinigių suma, todėl ir kreipėsi su skundu į VAGK. Pareiškėjo nuomone, VAGK turėjo nagrinėti pareiškėjo ir VMI ginčą, nes tai nustatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 146 straipsnio 1 dalyje bei Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1519, 9 punkte.

17. Pareiškėjas nurodo, kad prievolė pagrįsti apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas (taip pat ir delspinigių dydį) tenka būtent mokesčių administratoriui. Pasak pareiškėjo, skundžiamame VMI 2016 m. kovo 9 d. rašte nurodytas PVM delspinigių dydis neatitinka ir negali atitikti tikrovės.

18. Atsakovas VMI atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 89–91).

19. VMI pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, VAGK nesprendžia ginčų dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų ir rinkliavų. VMI pakartoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administracinių ginčų komisijos negali spręsti tiek mokestinių ginčų, tiek kitų mokesčių bylų (LVAT 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1386/2013). VMI nuomone, VAGK pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (šiuo metu – Lietuvos administracinių ginčų komisija) sprendimu atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą kaip nežinybingą. Minėtą VAGK sprendimą Vilniaus apygardos administracinis teismas paliko galioti.

21. Pareiškėjo teigimu, VAGK ir pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad VAGK yra nežinybinga nagrinėti pareiškėjo skundo. Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į VAGK dėl valstybinio administravimo subjekto (VMI) priimto akto (2016 m. kovo 9 d. rašto) teisėtumo ir pagrįstumo, nustatant pareiškėjo nepriemokos (delspinigių) dydį.

22. Ginčijamame VAGK Sprendime nurodyta, kad mokestinės nepriemokos institutas kyla iš mokestinių teisinių santykių, susiklostančių tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus. Pasak VAGK, tai reiškia, kad tokiam teisiniam santykiui taikomi mokestinius teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai. VAGK Sprendime nurodė, kad VMI skundžiamame rašte taip pat rėmėsi vien mokestinius teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl, siekdama įvertinti pareiškėjo skundžiamą raštą, VAGK turėtų vertinti mokestinį teisinį santykį ir spręsti iš jo kilusį ginčą. Konstatavusi, kad ginčas yra susijęs su mokestiniais teisiniais santykiais, VAGK konstatavo, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimas nėra priskirtas VAGK kompetencijai.

23. Teisėjų kolegija pirmiausiai pastebi, kad VAGK kompetencija yra nustatyta Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – Ikiteisminio nagrinėjimo įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 13 d. iki 2016 m. liepos 1 d.) 9 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad VAGK nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Šio straipsnio 2 dalyje yra nustatytos VAGK kompetencijos ribos, t. y. nurodyta, kokių ginčų VAGK nesprendžia. Ikiteisminio nagrinėjimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad VAGK nesprendžia mokesčių bylų.

24. Administracinių ginčų komisijų nespręstini ginčai yra nurodyti ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. birželio 9 d.) 29 straipsnyje. Jame, kaip ir Ikiteisminio nagrinėjimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad VAGK nesprendžia ginčų dėl mokesčių.

25. Iš pareiškėjo 2016 m. balandžio 14 d. skundo „Dėl 2016 m. kovo 9 d. rašto dėl E. B. prašymo Nr. (23.1-08)-RNA-7590“ VAGK turinio matyti, kad pareiškėjas nesutiko su VMI 2016 m. kovo 9 d. raštu, jog pareiškėjas 2016 m. kovo 7 d. biudžetui ir fondams yra skolingas 44 190,49 Eur PVM delspinigių (skundo 15 punktas). Pareiškėjas nurodė, kad teisinga ir pagrįsta PVM delspinigių nepriemoka yra 27 083,96 Eur (skundo 28 punktas). Pareiškėjas vadovavosi MAĮ 67 straipsnio 1 dalimi (skundo 18 punktas) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (skundo 17 ir 19 punktai). Taigi, pareiškėjas minėtame skunde ginčijo VMI 2016 m. kovo 9 d. rašte nurodytą pareiškėjo PVM delspinigių sumą. Iš ginčijamo VAGK Sprendimo turinio (aptarto šios nutarties 22 punkte) matyti, kad VAGK taip pat suprato, kad be expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) skunde suformuluoto prašymo (įpareigoti VMI sudaryti su pareiškėju mokestinės paskolos sutartį 27 083,96 Eur PVM delspinigių sumai), pareiškėjas skunde kelia ir minėto VMI rašto teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek mokestinės paskolos sutarties sudarymo, ties ir iš VMI 2016 m. kovo 9 d. rašto turinio pareiškėjui kilę PVM delspinigių dydžio nustatymo klausimai yra susiję su mokestiniais teisiniais santykiais, todėl tokio pobūdžio ginčų, t. y. ginčų dėl mokesčių bei su mokesčiais susijusių mokėjimų (šiuo atveju – PVM delspinigių), VAGK negali nagrinėti pagal jau minėtus Ikiteisminio nagrinėjimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei ABTĮ 29 straipsnį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VAGK teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, o pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai VAGK Sprendimą paliko galioti.

27. Be to, kaip teisingai nurodė VMI pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ginčo objektu negali būti aktas, akivaizdžiai nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, nes tokių skundų nagrinėjimu asmens teisės negalėtų būti apgintos (asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų), o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008).

28. 2016 m. kovo 9 d. rašte VMI, be kita ko, nurodė: „<...> paaiškiname, kad pagal turimus VMI prie FM duomenis E. B. 2016-03-07 biudžetui ir fondams skolingas 44190,49 Eur PVM delspinigių“, „<...> prašome įvertinti šiuo raštu teikiamą informaciją ir iki 2016-03-25 patikslinti prašomos išdėstyti delspinigių mokestinės nepriemokos sumą“, „Informuojame, kad VMI prie FM gavusi E. B. prašomos išdėstyti delspinigių mokestinės nepriemokos sumos patikslinimą, toliau nagrinės prašymą <...>, „Paaiškiname, kad E. B. 2016-02-11 prašymo pagrindu VMI prie FM <...> yra sustabdžiusi 31129,56 Eur delspinigių mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus“. Iš aptarto turinio matyti, kad VMI šiuo raštu galutinio sprendimo dėl pareiškėjo 2016 m. vasario 3 ir 11 d. prašymų nepriėmė, jokių privalomo pobūdžio įpareigojimų pareiškėjui nenustatė. Šis raštas VMI pagrįstai vertinamas, kaip informacinio pobūdžio (nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių), todėl administracinio proceso tvarka minėto VMI rašto teisėtumo ir pagrįstumo klausimas apskritai negali būti nagrinėjamas. Atsižvelgdama į turinio viršenybės prieš formą principą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios išvados (kad VMI 2016 m. kovo 9 d. raštas negali būti ginčo objektu) nepaneigia minėtame rašte nurodyta rašto apskundimo tvarka.

29. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuota, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nustatė nagrinėjamam ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius įrodymus, materialinės teisės normas taikė teisingai, o netenkindamas pareiškėjo skundo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė