90734968-b67d-49d8-a2bf-fb2bb10e48ca · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr          Administracinė byla Nr. eI-872-609/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00077-2015-7 Procesinio sprendimo kategorija 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 7 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei Joanai Bistrovienei, pareiÅ¡kėjai S. Å ., pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundÄ dėl Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015-01-16 sprendimo panaikinimo irn u s t a t ė :atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015-01-16 sprendimÄ byloje Nr. TGK-29.Skunde nurodė, jog 2014-10-23 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių iÅ¡mokų poskyriui ji pateikė praÅ¡ymÄ -paraiÅ¡kÄ Nr. SP23-42827 dėl socialinės paÅ¡alpos skyrimo nuo 2014-10-01 iki 2015-01-01.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2014-11-19 sprendimu Nr. (23.45)-SP13-9180 praÅ¡ymas buvo netenkintas, motyvuojant tuo, kad pareiÅ¡kėja nuosavybės teise valdomÄ turtÄ neatlygintinai perdavė naudotis kitam asmeniui ir nepasinaudojo savo teise į nuosavybės teise priklausančio turto gauti nuomos pajamas, todėl vertinta, jog ji neiÅ¡naudojo visų kitų pajamų gavimo galimybių. Mano, kad Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos iÅ¡vados nepagrįstos, nes visiÅ¡kai neanalizuotas su pareiÅ¡kėjos skundu pateiktos 2012-07-16 panaudos sutarties turinys ir sÄ lygos.

Teigia, kad Å¡ios sutarties sudarymu pareiÅ¡kėja siekia iÅ¡vengti netiesioginių nuostolių, nes pagal sutarties 2.3 punktÄ panaudos gavėjas įsipareigojo mokėti mokesčius, savo lėšomis atlikti statinių ir inžinerinių įrenginių einamuosius ir kapitalinius remontus, saugoti aplinkÄ . Pažymi, kad kitam asmeniui neatlygintinai perduotas turtas yra patrauklus ir norimas įsigyti. Teigia, jog iÅ¡ panaudos sutarties matyti, kad panaudos gavėjas turi teisę be panaudos davėjų sutikimo keisti nekilnojamųjų daiktų tikslinę naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, jungti juos ir dalinti į naujus nekilnojamojo turto vienetus, atlikti rekonstrukcijas, renovacijas, remontus, panaudos gavėjui nekilnojamieji daiktai suteikti valdyti ir naudotis su užstatymo teise, jis gali ant žemės sklypų įsigyti nuosavybėn ar turėti nuosavybės teise statinius bei daugiamečius sodinius.

Teigia, jog viena iÅ¡ svarbiausių panaudos sutarties nuostatų, įrodanti, kad minimas nekilnojamasis turtas, kaip patrauklus įsigyti, galėjo bÅ«ti ne tik perduotas panaudai, bet ir iÅ¡nuomotas, yra ta, jog pagal Å¡ios sutarties 6.2 punktÄ panaudos davėjas įsipareigojo perleisti nekilnojamuosius daiktus, tame tarpe ir žemės sklypus, panaudos gavėjui nuosavybės teise atsiradus teisinei galimybei, t.y. pasikeitus Lietuvos Respublikos teisės aktams, neleidžiantiems parduoti žemės sklypus užsieniečiams.

Aplinkybė, jog Å¡is turtas yra duomenys neskelbtini rajone, nepateisina to, kad jis buvo perduotas neatlygintinai, o ne iÅ¡nuomotas.Teigia, jog minėtų panaudos sutarties nuostatų neanalizavusi Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja iÅ¡naudojo visas galimybes gauti papildomų pajamų. Pažymi, kad Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡minga ir tai, kad pareiÅ¡kėja minimÄ turtÄ valdo ne viena, o su bendraturte, nes įstatymas nenumato iÅ¡lygų, kad esant kitam turto bendrasavininkiui, nebėra pareigos iÅ¡naudoti galimybę gauti iÅ¡ bendro turto pajamas.

Teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė skundo reikalavimÄ palaiko ir praÅ¡o jį patenkinti visiÅ¡kai.PareiÅ¡kėjos atsiliepime į skundÄ nurodyta, jog ji su skundu nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti. Teigiama, kad 2014-12-18 ji kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisijÄ su skundu dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2014-11-19 sprendimo Nr. (23.45)-SP13-9180 panaikinimo.

Teigia, jog ji ir jos sesuo A. E. V. yra nekilnojamojo turto objektų- žemės sklypų su pastatais, esančių duomenys neskelbtini, bendraturtės. Nurodė, kad 2012 07 16 panaudos sutartimi nurodytu turtu neatlygintinai leido naudotis Rusijos Federacijos piliečiui M. B. (M. B.), kuris įsipareigojo laikytis visų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, mokėti nustatytus mokesčius ir rinkliavas. Teigiama, jog tokiu būdu netiesioginiu būdu ji pagerino savo turtinę padėtį, nes jai nebereikia mokėti su nekilnojamuoju turtu susijusių mokesčių.

Pažymėjo, jog ji ir jos sesuo buvo priverstos sudaryti panaudos sutartį, nes nekilnojamasis turtas yra duomenys neskelbtini rajone, nepalankiame prekybai ir/ar nuomai nekilnojamuoju turtu regione, todėl panaudos sutarties sudarymas buvo vienintelė iÅ¡eitis ir galimybė pareiÅ¡kėjai pagerinti savo turtinę padėtį. Teigiama, jog atsakovė nevykdė pareigos jai paaiÅ¡kinti apie bÅ«tinų pateikti dokumentų pobÅ«dį, kurie galėtų įtakoti praÅ¡ymo-paraiÅ¡kos patenkinimÄ . Nurodė, jog ji yra vyresnio amžiaus, viena rÅ«pinasi globotine anÅ«ke D.

Å . Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja bei jos atstovas nurodė, jog su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .KonstatuojamaNagrinėjamas ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – Visuomeninė administracinių ginčų komisija) 2015-01-16 sprendimo byloje Nr. TGK-29 teisėtumo ir pagrįstumo.Nustatyta, jog pareiÅ¡kėja S. Å . Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių iÅ¡mokų poskyriui 2014-10-23 pateikė praÅ¡ymÄ -paraiÅ¡kÄ Nr. SP23-42827 dėl socialinės paÅ¡alpos skyrimo nuo 2014-10-01 iki 2015-01-01.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius 2014-11-19 sprendimu Nr. (23.45)-SP13-9180 pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo netenkino, motyvuodamas tuo, jog nuosavybės teise valdomÄ turtÄ pareiÅ¡kėja neatlygintinai perdavė naudotis kitam asmeniui ir nepasinaudojo savo teise iÅ¡ tokio turto nuomos gauti papildomas pajamas, todėl vertino, jog ji neiÅ¡naudojo visų kitų pajamų gavimo galimybių. IÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2014-11-19 sprendimo Nr. (23.45)-SP13-9180 „Dėl piniginės socialinės paramos S. Å .“ panaikinimo, Visuomeninė administracinių ginčų komisija 2015-01-16 sprendimu byloje Nr. TGK-29 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2014-11-19 sprendimÄ Nr. (23.45)-SP13-9180 dalyje dėl piniginės socialinės paramos pareiÅ¡kėjai neskyrimo panaikino ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių įpareigojo iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ .

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Ä®statymas) 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos apraÅ¡Ä . Ä®statymo 5 straipsnis iÅ¡skiria dvi socialinės paramos rÅ«Å¡is – socialinę paÅ¡alpÄ ir bÅ«sto Å¡ildymo iÅ¡laidų, geriamojo vandens iÅ¡laidų ir karÅ¡to vandens iÅ¡laidų kompensacijas. Remiantis Ä®statymo 22 straipsniu, dėl piniginės socialinės paramos bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administracijÄ arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas bÅ«stas, administracijÄ , o jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi, - į savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena, administracijÄ .

Ä®statymo 20 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis numato, jog kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, pareiÅ¡kėjas užpildo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintÄ praÅ¡ymÄ - paraiÅ¡kÄ , nurodo duomenis apie save ir Å¡eimos narius, veiklos pobÅ«dį, turimÄ turtÄ , gaunamas pajamas, taip pat kitÄ piniginei socialinei paramai gauti bÅ«tinÄ informacijÄ . Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta institucijos teisė kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimÄ jeigu bent vienas iÅ¡ bendrai gyvenančių asmenų nevykdo Ä®statymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, iki pareigos bus įvykdytos.Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 25 straipsnis įtvirtina piniginę socialinę paramÄ gaunančių asmenų pareigas.

Å io straipsnio 1 punktas nustato, jog piniginę socialinę paramÄ gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo iÅ¡naudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (pvz., sudaryti teismo patvirtintÄ sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio iÅ¡laikymo, kreiptis į Vaikų iÅ¡laikymo fondo administratorių, gauti teisės aktais nustatytas priklausančias iÅ¡mokas ir (ar) paÅ¡alpas ir kt.). Pažymėtina, jog tai, ar asmuo, siekiantis gauti kompensacijÄ , Å¡ias galimybes iÅ¡naudojo, turi bÅ«ti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, kadangi iÅ¡samiai Å¡ių pajamų gavimo galimybės Ä®statyme nėra apibrėžtos.

Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalies 11 punkte įtvirtinta savivaldybės administracijos teisė papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna Å¡iÄ paramÄ , tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009).Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog priimdamas sprendimÄ pareiÅ¡kėjai neskirti socialinės paÅ¡alpos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius iÅ¡imtinai vadovavosi tik Valstybės įmonės registrų centro duomenimis apie pareiÅ¡kėjos vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir nepasinaudojo Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalies 11 punkte įtvirtinta teise pareiÅ¡kėjui pasiÅ«lyti pateikti papildomus įrodymus ir juos įvertinti.

IÅ¡ byloje esančios 2012-07-16 panaudos sutarties turinio matyti jog tam tikri sutarties Å¡alių įsipareigojimai gali bÅ«ti vertintini pareiÅ¡kėjos iÅ¡naudojimo teisėtų kitų pajamų gavimo aspektu. UAB Nekilnojamojo turto agentÅ«ros „Centras“ (RE/MAX naudotojas) 2014 06 03 praneÅ¡ime pažymėta apie maÅ¾Ä pareiÅ¡kėjos nuosavybės teise valdomo turto paklausÄ . Kadangi nustatyta, jog sprendimo netenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo jai neskirti socialinės paÅ¡alpos priėmimo metu nebuvo iÅ¡tirti visi įrodymai, individualus teisės aktas negali bÅ«ti laikytinas objektyviu, atitinkančiu VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

PareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ atsakovės priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . To paties straipsnio 6 dalis atskirai iÅ¡skiria proceso Å¡alies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio.Rekomendacijų 7 punktu rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-24 nutarimu Nr. 972 patvirtinta minimali mėnesinė alga nuo 2014-10-04 sudaro 1035 Lt / 300 Eur, todėl pagal Rekomendacijų 8.15 punktÄ maksimali priteistina suma už dokumentų (skundo, atsiliepimo į skundÄ ) parengimÄ gali sudaryti 300 Eur (300 Eur x 0,5 + 300 Eur x 0,5). Pagal Rekomendacijų 8.18 punktÄ už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme maksimalus dydis, kuris galėtų bÅ«ti priteistas pareiÅ¡kėjai, sudaro 45 Eur (300 Eur x 0,15).Bylos dokumentais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos interesus byloje atstovavo advokatas Henrikas Mackevičius.

Pagal byloje pateiktÄ 2015-03-18 pažymÄ dėl atstovavimo iÅ¡laidų pagrindimo matyti, jog pareiÅ¡kėjos atstovavimo iÅ¡laidas sudaro skundo, atsiliepimo į skundÄ parengimas bei atstovavimo teisme iÅ¡laidos. Byloje esantis 2015-03-09 pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 603766 patvirtina, jog už minėtas paslaugas pareiÅ¡kėja advokatui Henrikui Mackevičiui sumokėjo 60,50 Eur. Kadangi nurodyta suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, nesant pagrindo jÄ mažinti ji laikytina pagrįsta ir priteistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 puntu, 127 ir 129 straipsniais, nusprendžia: skundÄ atmesti.Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisijos 2015-01-16 sprendimÄ byloje Nr. TGK-29 palikti nepakeistu.Priteisti iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 60,50 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų 50 ct) atstovavimo iÅ¡laidų S. Å .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                   Eglė Kiaurakytė                                                                                                                                                                                                                             Laimutė Jokubauskaitė                                                                                     Vida Stonkuvienė