2025-06-18 Nr. AB-10465-3-61-3-08338-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-314-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08338-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 18d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. (1.23Mr) 7R-4966 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Komisiją pareiškėjo dirbtą darbą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. pripažinti teisinio darbo stažu, tinkamu teisėjo, advokato ir antstolio darbui.

2. Pareiškėjas skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2022 m. spalio 11 d. prašymu kreipėsi į Komisiją, prašydamas 2017 m. sausio 1 d. – 2022 m. spalio 10 d. dirbtą nemokumo administratoriaus laikotarpį (darbo stažą) pripažinti teisiniu darbo stažu. Komisija Sprendimu nepripažino teisinio darbo stažu pareiškėjo darbo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. – 2022 m. spalio 10 d. einant direktoriaus/ bankroto (nemokumo) administratoriaus pareigas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Versus Veto“ (toliau – ir Bendrovė) bei laikotarpio nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. vykdant individualią veiklą. Pareiškėjas nurodė, kad yra įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, turi teisės magistro diplomą, Lietuvos Respublikos ūkinio ministerijos restruktūrizavimo administratoriaus ir Lietuvos Respublikos ūkinio ministerijos bankroto administratoriaus pažymėjimus. Nors pareiškėjas nemokumo teisės srityje aktyviai dirba nuo 2014 m., kai įgijo reikiamą kvalifikaciją, siekdamas neapsunkinti prašymo nagrinėjimo, teisinio darbo stažu Komisijos prašė pripažinti tik paskutiniuosius 5 metus Bendrovėje dirbtą darbą bei vykdytą individualią veiklą.

2.2. Pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 1 d. užima Bendrovės direktoriaus / bankroto (nemokumo) administratoriaus pareigas, taip pat nuo 2017 m. vasario 1 d. vykdo individualią veiklą (konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla). Pareiškėjas (tiek individualiai kaip fizinis asmuo, tiek kaip juridinių asmenų įgaliotas atstovas) aktyviai dirba nemokumo teisės srityje: vykdo bankroto restruktūrizavimo procesus, taip pat administruoja fizinių asmenų bankroto procesus. Pareiškėjo paskutiniuosius 5 metus dirbtas darbas buvo teisinio pobūdžio.

2.3. Sprendimas priimtas netinkamai aiškinant ir taikant teisės aktų nuostatas, taip pat netinkamai įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Priešingai nei nurodė Komisija, pareiškėjui buvo nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Šis reikalavimas buvo nustatytas Bendrovės 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 12 patvirtinto bankroto administratoriaus pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 2.1.1 punkte. Priešinga Komisijos išvada padaryta netinkamai aiškinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 841„Dėl teisinių pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) nuostatas. Šiose nuostatose įtvirtinta, kad reikalavimas dėl teisinio išsilavinimo gali būti įtvirtintas pareigybės aprašyme ar teisės akte, reikalavimas turėti teisinį išsilavinimą gali būti alternatyviai nustatytas tiek teisės aktuose, tiek atitinkamos viešosios, valstybės, savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos, valstybės, savivaldybės įmonės, jų struktūrinio padalinio darbuotojo pareigybės aprašyme. Nustačius, kad pareigybės aprašyme asmeniui yra įtvirtintas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, turėtų būti laikoma, kad pirmas kriterijus tokį asmens darbą vertinti kaip teisinį yra tenkinamas.

2.4. Ginčo klausimu aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad teismas vertina ne darbdavio ūkinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau darbdavio pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus darbuotojui dėl teisinio išsilavinimo. Kai pareigybės aprašyme yra įtvirtintas reikalavimas turėti tik aukštąjį universitetinį teisės srities išsilavinimą, teismas toliau vertina atliekamų funkcijų teisinį pobūdį. Pareiškėjo Pareigybės aprašymo 2.1.1. punkte įtvirtintas reikalavimas turėti teisinį aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą. Pareigybės aprašymas ir jame nurodytas specialus reikalavimas dėl teisinio išsilavinimo neprieštarauja teisės aktų nuostatoms. Dėl to pareiškėjo dirbtas darbas turi būti pripažįstamas teisiniu.

2.5. Aplinkybę, kad pareiškėjo darbas yra teisinis, pagrindžia vien Pareigybės aprašymo nuostatos ir jame keliami reikalavimai pareiškėjui, jam pavestos funkcijos. Pareiškėjui, be kita ko, buvo pavesta atlikti visas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) nustatytas funkcijas, kurias pagal įstatymą turi atlikti bankroto (nemokumo) administratorius. Tiek Pareigybės aprašymas, tiek teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotas bankroto (nemokumo) administratoriaus teisinis statusas lemia, kad bankroto (nemokumo) administratoriaus veikla yra teisinio pobūdžio. Šios išvados nepaneigia Komisijos nurodyta Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostata, kadangi ji ne tik nepaneigia pareiškėjo faktiškai atliktų funkcijų teisinio pobūdžio, tačiau teisinį pareiškėjo darbą tik patvirtina – pripažįstant advokatui, kaip teisės profesionalui, galimybę papildomai teikti nemokumo administravimo paslaugas, laikoma, kad ši veikla (nemokumo administravimas) yra teisinė, reikalaujanti teisinių žinių, kurių advokatas turi.

2.6. Pareiškėjui būtent Pareigybės aprašyme buvo nustatytas specialus teisinio išsilavinimo reikalavimas, todėl Komisijos argumentai, kad specialaus reikalavimo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą nenumatė teisės aktai, yra nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi. Nutarime nėra aiškiai išskirti kriterijai, kuriais vadovaujamasi tam tikrą darbą pripažįstant teisinio pobūdžio, tai yra vertinimo dalykas. Siekiant darbą pripažinti teisinio pobūdžio Nutarimo prasme, neturėtų būti reikalaujama, kad toks darbas būtų iš esmės toks pats, kaip teisėjo, advokato ar antstolio, kadangi asmuo, prašydamas dirbtą dirbą pripažinti teisiniu, nesiekia tapti (būti pripažintas) teisėju, advokatu ar antstoliu. Nutarime, vertinant, ar darbas yra teisinio pobūdžio, nėra keliamas reikalavimas visapusiškai išmanyti teisę ar dirbti visose teisės srityse. Nutarimo tikslas yra sudaryti galimybes asmenims, dirbantiems teisinio pobūdžio darbą (net ir specialistams siauroje teisės srityje), pretenduoti į aukštesnes pareigas.

2.7. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos argumentais, kad nemokumo administratorius teikia bankroto administravimo paslaugas, siekia pelno, taigi yra verslo subjektas. Nutarime nenustatyta draudimo teisiniu darbu pripažinti darbą, dirbtą verslo srityje. Teisinis darbas turėtų būti laikomas tokiu neatsižvelgiant į tai, ar asmuo siekia gauti pelno. Bankroto administravimo paslaugos savo esme yra teisinės. Pareiškėjui nėra suprantama, kaip bankroto administravimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų santykis gali daryti įtaką teisiniam darbo pobūdžiui, taip pat kaip, esą, neteisinį nemokumo administratoriaus darbą turėtų pagrįsti aplinkybės, jog ne retai šalia nemokumo administratoriaus dalyvauja ir advokatas arba kad nemokumo administratorius byloje gali dalyvauti be profesionalaus teisininko. Vien tai, kad, kaip tvirtina Komisija, neretai nemokumo administratorius bylas veda be advokato, pagrindžia, kad darbas yra teisinio pobūdžio.

2.8. Pareiškėjo teisė kelti kvalifikaciją nustatyta Pareigybės aprašyme, todėl kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai yra reikšmingi vertinant pareiškėjo darbo teisinį pobūdį. Pareiškėjas 2017–2022 m. laikotarpiu, dirbdamas bankroto (nemokumo) administratoriumi, be nemokumo teisės temų, kvalifikaciją kėlė taip pat ir įvairiose kitose teisinėse temose, kurios buvo būtinos pareiškėjo darbe. Pareiškėjo vertinimu, ginčui aktualios aplinkybės ir įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas, eidamas nemokumo administratoriaus pareigas, dirbo teisinio pobūdžio darbą.

3. Atsakovas Ministerija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pareiškėjas prašė pripažinti teisinio darbo stažu iš esmės tapačią bankroto administratoriaus, tačiau skirtingais pagrindais (individuali veikla ir darbo sutartis), vykdytą veiklą. Siekdama teisinio aiškumo bei tikrumo principų užtikrinimo, Komisija priėmė Sprendimą.

4.2. Pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą įmonių bankroto administravimo paslaugas galėjo teikti ir asmuo, neturintis aukštojo universitetinio teisinio ar jam prilyginto išsilavinimo, kadangi buvo nustatytas alternatyvus išsilavinimo reikalavimas (šias paslaugas galėjo teikti ir ekonomikos srities išsilavinimą turintis asmuo). Nei įmonių restruktūrizavimo administratoriams, nei įmonių bankroto administratoriams, nei nemokumo administratoriams nebuvo ir nėra taikomas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisinį ar jam prilygintą išsilavinimą. Todėl pareiškėjo darbas neatitiko vieno iš pagrindinių teisinei pareigybei taikytinų kriterijų – turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą.

4.3. Komisijos veiklos sritis – teisinį darbo stažą pripažinti tik asmenims, kurie pretenduoja įstatymų nustatyta tvarka eiti teisėjo, advokato, notaro, antstolio pareigas. Šioms profesijoms nustatyti aukštos kvalifikacijos ir ypatingo profesionalumo standartai, todėl asmenys, siekiantys jais tapti, privalo griežtai atitikti visus keliamus reikalavimus. Negalima neigti, kad darbdavys gali savo sukuriamu ir paties tvirtinamu pareigybės aprašymu nustatyti konkrečiai pareigybei keliamus reikalavimus, tačiau sprendžiant klausimą dėl teisinio darbo stažo pripažinimo asmenims, pretenduojantiems įstatymų nustatyta tvarka eiti teisėjo, advokato, notaro, antstolio pareigas, savo esme neteisinių pareigų ėjimas negali būti vertinamas kaip teisinis darbas. Pareigybės aprašymas nepaneigia įstatyminio teisinio reglamentavimo, kuriame nekeliamas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą.

4.4. Atsakovas nesutiko, kad pareiškėjas, eidamas Bendrovėje direktoriaus bankroto (nemokumo) administratoriaus pareigas, o taip pat vykdymas individualią veiklą, atliko teisinio pobūdžio funkcijas, nes iš Pareigybės aprašymo matyti, kad pareiškėjui pavesta atlikti bankroto administratoriaus funkcijas, kurios, Ministerijos nuomone, nelaikytinos teisinėmis. Šią poziciją pagrindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Iš pareiškėjo pateiktos Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos matyti, kad pareiškėjas vykdė konsultacinę verslo ir kito valdymo, o ne teisinę, veiklą.

4.5. Bankroto proceso išlaidose ir jų sudėtyje atskirai išskirta bankroto administravimo išlaidos (skirtos administratoriui) bei bylinėjimosi išlaidos. Teisminėje praktikoje ne retai šalia bankroto administratoriaus dalyvauja ir advokatas. Vien tai, kad bankroto administratorius byloje gali dalyvauti be profesionalaus teisininko, savaime nepaneigia pareigybės neteisinio pobūdžio. Darbas neteisinėje pareigybėje negali sukurti teisinio darbo stažo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, be kita ko, šias ginčui aktualias aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas 2022 m. spalio 11 d. prašymu kreipėsi į Komisiją, siekdamas įvykdyti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo keliamus reikalavimus asmenims, siekiantiems tapti advokatu. Prašyme teigė, kad aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą įgijo 2009 m., Teisės magistro diplomas buvo įteiktas 2012 m. Pareiškėjui 2014 m. buvo išduotas Lietuvos Respublikos ūkinio ministerijos restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimas, 2014 m. – Lietuvos Respublikos ūkinio ministerijos bankroto administratoriaus pažymėjimas. Pareiškėjas teikia nemokumo administravimo paslaugas. Pareiškėjas prašė pripažinti teisiniu darbo stažu, tinkamu advokatu darbui, laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. einant direktoriaus / bankroto (nemokumo) administratoriaus Bendrovėje bei laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d., vykdant individualią veiklą.

6.2. Komisija 2022 m. spalio 28 d. Posėdžio protokolu Nr. 12P-34 nutarė, kad neteisinių pareigų vykdymas negali būti vertinamas kaip teisinis darbas. Nemokumo administratoriams nekeliamas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Pagal Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą ir joje nurodytą informaciją pareiškėjas vykdė konsultacinę verslo ir kito valdymo veiklą. Advokatas gali užsiimti šia veikla, tačiau tai yra papildoma veikla ir nelaikoma teisinėmis paslaugomis, o kartu ir darbas, kurį būtų galima laikyti teisiniu.

6.3. Ministerija ginčijamu Sprendimu informavo pareiškėją apie Komisijos sprendimą nepripažinti teisinio darbo stažu pareiškėjo darbo laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. einant direktoriaus / bankroto (nemokumo) administratoriaus pareigas bei laikotarpio nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d., vykdant individualią veiklą.

7. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, įvertino, be kita ko, Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 111 (toliau – ir Nuostatai), 1–4, 17 punktų nuostatas, pakartojo nustatytas faktines aplinkybes ir pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas vykdė bankroto administravimo ir restruktūrizavimo procedūras. Pareiškėjas, kuris turi Teisės magistro diplomą, nuo 2017 m. vasario 1 d. vykdo konsultacinę verslo ir kito valdymo veiklą. Be to, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. Bendrovėje ėjo direktoriaus / bankroto (nemokumo) administratoriaus pareigas ir buvo atsakingas už visų Bendrovės vykdytų nemokumo (bankroto ir restruktūrizavimo) procesų administravimą. Taip pat pareiškėjas laikotarpiu 2017–2022 m. dalyvavo įvairiuose kvalifikacijos kėlimo mokymuose, kuriuos patvirtina į bylą pateikti pažymėjimai.

8. Pagal Bendrovės Pareigybės aprašymo 2.1.1 punktą asmuo, einantis bankroto administratoriaus pareigas, turi turėti teisinį aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą. Taigi, Pareigybės aprašyme yra numatytas privalomas teisės krypties aukštasis universitetinis arba jam lygiavertis aukštojo mokslo išsilavinimas. Nuostatų 2 punkte nustatyti atvejai, kada pareigybės gali būti pripažintos teisinėmis, t. y., kai teisinių pareigybių sąrašą einančių pareigas asmenų išsilavinimas atitinka aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimus ir teisinių pareigybių sąraše nenurodytos pareigybės, kurias Komisija pripažįsta teisinėmis. Taip pat Teisinių pareigybių sąrašo 17 punkte numatyti atvejai, kai pareigybės gali būti pripažintos teisinėmis, t. y., kai pareigybės aprašymuose nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis. Taigi, reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą yra imperatyvus.

9. Iš Bendrovės Pareigybės aprašymo, pagal kurį pareiškėjas dirbo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. ir ėjo direktoriaus / bankroto (nemokumo) administratoriaus pareigas, teismas nustatė, kad jame nustatytas specialusis reikalavimas turėti tik aukštąjį universitetinį teisės srities išsilavinimą arba jam lygiavertį išsilavinimą. Tai lemia, kad asmuo, užimantis šias pareigas Bendrovėje, turi turėti tik teisės krypties universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą. Alternatyvos Pareigybės aprašymo 2.1.1 punkte nėra numatytos, todėl asmuo, turintis ne teisinį išsilavinimą, bankroto administratoriaus pareigų užimti Bendrovėje negalėtų.

10. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad ėjimas pareigų, kurioms netaikomas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, negali sukurti teisinio darbo stažo. Priešingas minėtų teisės aktų nuostatų aiškinimas lemtų, kad teisinio darbo stažu galėtų būti pripažįstamas ir darbo stažas, kurį įgijo asmuo, neturintis aukštojo teisinio išsilavinimo. Teismas nurodė, kad Pareigybės aprašyme yra nustatytas reikalavimas dėl teisės krypties išsilavinimo, tačiau taip pat svarbu įvertinti, ar ginčo laikotarpiu galioję teisės aktai pareiškėjui dirbant bankroto administratoriumi numatė specialųjį reikalavimą – turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Įvertinęs Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (16 str. 1 d. 2 p.) ir ĮBĮ (112 str. 1 d. 2 p.) nuostatas, teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu galioję teisės aktai nenumatė specialaus reikalavimo turėti aukštąjį universitetinį teisinį ar jam prilygintą išsilavinimą.

11. Vadovaujantis teisės aktų hierarchijos sistema, teismo teigimu, Įmonių restruktūrizavimo įstatyme bei ĮBĮ numatyti reikalavimai, vertintini aukščiau nei Bendrovės Pareigybės aprašyme numatyti reikalavimai asmeniui, einančiam bankroto administratoriaus pareigas. Vien tai, kad darbdavys (Bendrovė) savo Pareigybės aprašyme yra nustatęs specialų išsilavinimo reikalavimą, nelemia, jog sprendžiant dėl teisinio stažo pripažinimo, neturi būti atsižvelgiama į įstatymuose numatytus reikalavimus dirbant tam tikro pobūdžio darbą. Be to, darbdavys turi teisę Pareigybės aprašyme nustatyti specialų išsilavinimo reikalavimą, tačiau nagrinėjamu atveju bankroto administratoriaus išsilavinimo reikalavimus reglamentuoja įstatymai, kurie taikytini tiesiogiai. Kadangi įstatymai nenustato specialaus reikalavimo turėti vien tik aukštąjį teisinį išsilavinimą dirbant bankroto administratoriumi, toks darbas negali būti pripažįstamas teisiniu darbu. Kartu teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-978/2000, kurioje teismas pabrėžė, kad „Administravimo paslaugų teikimas bankrutuojančiai įmonei yra verslo rūšis, kurio pasirinkimo teisę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, tokią pat poziciją yra išdėstęs ir 2000 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1380/2000 bei 2001 m. sausio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2001.

12. Pareiškėjo pareigos Bendrovėje (bankroto administratorius), teismo teigimu, nėra įvardintos Teisinių pareigybių sąraše, todėl jų pobūdį vertino Komisija. Nustačius, kad bankroto administratoriaus pareigoms užimti nėra numatytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, Komisija vertino šios pareigybės funkcijas. Sprendime nurodyta, kad Pareigybės aprašymas, kuriuo pareiškėjui pavesta atlikti bankroto administratoriaus funkcijas, nepaneigia įstatyminio teisinio reglamentavimo, kad nemokumo administratoriams nekeliamas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Įvertinęs Pareigybės aprašymą teismas nustatė, kad pareiškėjas atliko bankroto administratoriaus funkcijas, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bankroto administratorius yra verslo subjektas, kuris siekia pelno. Bankroto administratoriaus atliekamos funkcijos nėra tiesiogiai sietinos su teisiniu pobūdžiu. Sprendime Komisija nevertino bankroto administratoriaus pareigybės, tačiau nustačius, jog bankroto administratoriui nekeliamas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, nepripažino pareiškėjo darbo Bendrovėje teisiniu. Teismui nustačius, kad pareiškėjo darbas Bendrovėje nėra siejamas su specialiuoju reikalavimu turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, Pareigybės aprašyme nurodytas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis plačiau nebuvo vertinamas. Pareiškėjo dalyvavimas kvalifikacijos kėlimo mokymuose ginčo laikotarpiu nelemia, kad pareiškėjo dirbtas darbas yra teisinis. Kvalifikacijos kėlimo mokymai sietini su Pareigybės aprašymo nuostatų įgyvendinimu Bendrovėje, kadangi Pareigybės aprašyme nustatyta, jog administratorius turi teisę turėti tinkamas darbo sąlygas ir kelti kvalifikaciją. Tačiau tai, kad asmuo dalyvauja kvalifikacijos kėlimo mokymuose teisinėmis temomis, nereiškia, jog pats darbo pobūdis yra išimtinai teisinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginiai, susiję su bankroto administratoriaus darbu Bendrovėje pripažinimo teisiniu darbu, buvo atmesti.

13. Teismas pažymėjo, kad pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 1 d. vykdo konsultacinę verslo ir kito valdymo veiklą. Tokio pobūdžio individuali veikla nėra priskirtina teisinio darbo veiklai, todėl nėra pripažintina kaip teisinė. Be to, pareiškėjas nei Komisijai, nei teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog vykdoma konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla yra teisinio pobūdžio, kuriai reikalingas aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nenustatė pagrindo vertinti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo vykdyta individuali veikla gali būti pripažinta teisinio pobūdžio darbu.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, advokatas turi teisę gauti atlyginimą už bankroto administratoriaus paslaugų teikimą. Komisija Sprendime pažymėjo, kad ši pareiškėjo veikla vertintina kaip papildoma veikla, o ne teisinės paslaugos ar darbas. Teismas sutiko su Sprendime nurodyta išvada, kad pareiškėjo darbas bankroto administratoriumi nėra vertintinas kaip teisinis darbas, todėl nesudaro pagrindo pripažinti jo teisinio darbo stažu.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad Teisinių pareigybių sąrašas yra patvirtintas vadovaujantis, be kita ko ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Į advokato pareigybę asmuo gali pretenduoti tik jei jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Todėl Teisinių pareigybių sąrašą aiškinant sistemiškai, kartu su teisės akto preambule, jame gali būti nurodytos tik pareigybės, kurių einančių asmenų išsilavinimas atitinka teisės aktuose nustatytus kvalifikacinius aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimus, o ėjimas pareigų, kurioms netaikomas specialusis reikalavimas turėti vien tik aukštąjį teisinį išsilavinimą, negali sukurti teisinio darbo stažo.

16. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Konstatavęs, kad Sprendimas yra teisėtas, teismas taip pat atmetė pareiškėjo prašymą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

17. Likusius ginčo šalių argumentus pareiškėjas laikė teisiškai nereikšmingais, todėl plačiau dėl jų nepasisakė.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinio teismo) 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą, priimti naują sprendimą bei panaikinti Komisijos Sprendimą.

19. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei apeliaciniame skunde pažymi, kad:

19.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Nutarimo nuostatas. Nutarimo 1–15 punktuose įvardintos pareigybės, kurias įstatymų leidėjas laiko teisinėmis. 16 bei 17 punktuose įtvirtinti Nutarime konkrečiai neįvardintų pareigybių pripažinimo teisinėmis kriterijai. Kadangi pareiškėjo pareigybė Nutarimo 1–15 punktuose konkrečiai nėra įvardinta, nagrinėjamu atveju aktualūs Nutarimo 16–17 punktai. Pareiškėjas pažymi, kad šiuose nuostatuose įvardinti du kriterijai, kuriais vadovaujantis Nutarimo 1–15 punktuose nepaminėta pareigybė gali būti pripažįstama teisine: 1) Pareigybės aprašyme ar teisės akte turi būti nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą; 2) Pareigybės aprašyme ar teisės akte turi būti aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis.

19.2. Nutarimo nuostatas dėl specialaus reikalavimo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą reikia aiškinti taip, kad toks reikalavimas gali būti numatytas arba pareigybės, kurią siekiama pripažinti teisine, aprašyme, arba teisės akte. Nustačius, kad specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą numatytas pareigybės aprašyme, teisiškai nereikšminga, ar analogišką reikalavimą įtvirtina teisės aktai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesirėmė ir savo prašymo negrindė teisės aktais, todėl teismas nepagrįstai vertino ĮBĮ ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas.

19.3. Teismo argumentai dėl teisės aktų hierarchijos yra teisiškai nereikšmingi, kadangi pagal Nutarimą pareigybės aprašymo ir teisės akto konkurencija neatsiranda. Pagal Nutarimą specialų reikalavimą dėl aukštojo teisinio išsilavinimo numatyta galimybė įtvirtinti alternatyviai – arba pareigybės aprašyme, arba teisės akte. Todėl nustačius, kad toks reikalavimas yra numatytas pareigybės aprašyme, teisės aktais numatytas reguliavimas nėra reikšmingas. Pareiškėjas taip pat akcentavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad teismas, taikydamas Nutarimo 16–17 punktus, vertina ne pareigybės aprašymą priėmusios įstaigos ūkinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau konkretų pareigybės aprašymą. Kai pareigybės aprašyme, kuriuo remiamasi byloje, įtvirtintas reikalavimas turėti tik aukštąjį universitetinį teisės srities išsilavinimą, teismas toliau vertina atliekamų funkcijų teisinį pobūdį.

19.4. Nustatęs, kad Pareigybės aprašyme aiškiai įtvirtintas specialus aukštojo teisinio išsalvinimo reikalavimas, teismas turėjo vertinti pareiškėjo pareigybės teisinį pobūdį, tačiau plačiau dėl to nepasisakė. Pareigybės aprašyme įtvirtintų atliekamų funkcijų teisinį pobūdį pareiškėjas išsamiai pagrindė teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, šių argumentų teismas neįvertino, o tik formaliai pritarė atsakovo pozicijai. Teismas (ir atsakovas) pažymėjo nemokumo administratoriaus veiklos „verslumą“ kaip požymį, tariamai paneigiantį veiklos teisinį pobūdį. Tačiau tokia teismo išvada yra ne tik paviršutiniška ir neaktuali, tačiau ir nepargrįsta vien dėl Nutarime įvardintų konkrečių teisinių pareigybių, kurios taip pat neatsiejamos nuo pajamų ir (ar) pelno gavimo. Kiti teismo argumentai dėl teisinio pareiškėjo pareigybės pobūdžio taip pat yra tik pakartotos atsakovo sprendimo išvados.

19.5. Pareiškėjo įsitikinimu, eidamas nemokumo administratoriaus pareigas, jis dirbo teisinio pobūdžio darbą ir nagrinėjamu atveju yra visos Nutarime nustatytos teisinės sąlygos dirbtą darbą pripažinti teisinio darbo stažu. Priešingai nusprendęs teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

20. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

21. Atsakovas pakartoja ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvadas bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas.

21.2. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė teisinius motyvus, kodėl pareiškėjo reikalavimą laiko nepagrįstu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas atkartojo Sprendime nurodytus teisinius motyvus atmestinas, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime yra išsamiai pasisakyta dėl pagrindinių pareiškėjo argumentų, remiamasi ginčo santykius reguliuojančiomis teisės normomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Ministerijos 2022 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Nr.(1.23) 7R-4966, kuriuo atsakovas pareiškėjo dirbto darbas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. einant direktoriaus / bankroto (nemokumo) administratoriaus pareigas Bendrovėje bei vykdant individualią veiklą, nepripažino teisinio darbo stažu, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, pripažino, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad teisinis reguliavimas nenustatė specialaus reikalavimo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą siekiant vykdyti nemokumo administratoriaus veiklą, o aplinkybė, kad pareiškėjo Pareigybės aprašyme yra nustatytas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, šios išvados nepaneigia.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo vertinimu, apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pareiškėjo argumentus, netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei tik pakartojo atsakovo Sprendime nurodytas išvadas.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, jų nekartoja, kadangi apeliacinė instancija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, todėl pasisakytina tik dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.

27. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių jog pareiškėjas 2022 m. spalio 11 d. su prašymu kreipėsi į Komisiją, siekdamas tapti advokatu ir įvykdyti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo keliamus reikalavimus. Teisės magistro diplomas buvo pareiškėjui įteiktas 2012 m. birželio 7 d., o 2014 m. birželio 20 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos ūkinio ministerijos restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimas, 2014 m. birželio 30 d. jam buvo išduotas Lietuvos Respublikos ūkinio ministerijos bankroto administratoriaus pažymėjimas. Pareiškėjas teikia nemokumo administravimo paslaugas, bei vertėsi individualia veikla. Apeliantas laiko savo darbinę veiklą teisiniu darbu ir prašo pripažinti žemiau nurodomus laikotarpius teisinio darbo stažu, tinkamu advokatų darbui, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. einant direktoriaus / bankroto (nemokumo) administratoriaus pareigas UAB „Versus Veto“ bei laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. vykdant individualią veiklą.

28. Komisija 2022 m. spalio 28 d. protokolu Nr. 12P-34 nutarė, kad neteisinių pareigų ėjimas negali būti vertinamas kaip teisinis darbas. Nemokumo administratoriams nekeliamas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Pagal pateiktą byloje Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 724308 ir joje nurodytą informaciją apeliantas vykdė konsultacinę verslo ir kito valdymo veiklą. Pažymėtina, kad advokatas gali užsiimti šia papildoma veikla, tačiau ši veikla nėra teisinės paslaugos, o kartu ir darbas, kurį būtų galima laikyti teisiniu darbu.

29. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 111 „Dėl Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 1 punkte numatyta, kad teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos (toliau – komisija) nuostatai taikomi teisiniam darbo stažui pripažinti asmenims, pretenduojantiems įstatymų nustatyta tvarka eiti teisėjo, advokato, notaro, antstolio pareigas.

30. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. Nutarimu Nr. 841 (su vėlesniais pakeitimais 2009 m liepos 15 d. Nutarimas Nr. 738; 2009 m. rugsėjo 2d. Nutarimas Nr. 1055) patvirtintame Teisinių pareigybių sąraše nurodytos pareigybės, jei jas einančių asmenų išsilavinimas atitinka teisės aktuose nustatytus kvalifikacinius aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimus; taip pat teisinių pareigybių sąraše nenurodytos pareigybės, Komisijai kiekvienu konkrečiu atveju pripažinus pareigybę teisine.

31. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisinių pareigybių sąrašas yra patvirtintas vadovaujantis tame tarpe ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (Žin., 2004, Nr. 50-1632) 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Į šią pareigybę (advokato) asmuo gali pretenduoti tik tuo atveju, jei jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Todėl Teisinių pareigybių sąrašą aiškinant sistemiškai, kartu su teisės akto preambule, Teisinių pareigybių sąraše gali būti nurodytos tik tokios pareigybės, jei jas einančių asmenų išsilavinimas atitinka teisės aktuose nustatytus kvalifikacinius aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimus, o kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ėjimas pareigų, kurioms netaikomas specialusis reikalavimas turėti vien tik aukštąjį teisinį išsilavinimą, negali sukurti teisinio darbo stažo. Taigi ginčo atveju, pareiškėjas turi tinkamą teisinį išsilavinimą, tačiau teisinio darbo stažo nėra įgijęs.

32. Apelianto užimamos pareigos Bendrovėje (bankroto administratorius) nėra įvardintos Teisinių pareigybių sąraše, todėl jų pobūdį vertino Komisija. Ginčo atveju byloje, nustatyta, kad bankroto administratoriaus pareigoms užimti nėra numatytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, Komisija vertino šios pareigybės funkcijas. Sprendime nurodyta, jog Bendrovės bankroto administratoriaus Pareigybės aprašymas, kuriuo iš esmės pareiškėjui pavesta atlikti bankroto administratoriaus funkcijas, nepaneigia įstatyminio teisinio reglamentavimo, kad nemokumo administratoriams nekeliamas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Įvertinus Bendrovės Pareigybės aprašymą nustatyta, kad pareiškėjas atliko bankroto administratoriaus funkcijas, t. y veikė kaip yra verslo subjektas, kuris siekia pelno. Todėl, bankroto administratoriaus atliekamos funkcijos nėra tiesiogiai sietinos su teisiniu pobūdžiu. Ginčo Sprendime Komisija nevertino bankroto administratoriaus pareigybės, tačiau nustačius, jog bankroto administratoriui nekeliamas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, nepripažino pareiškėjo darbo Bendrovėje kaip teisinio. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Komisijos sprendimas nepripažinus teisinio darbo stažo yra teisėtas ir pagrįstas.

33. Aplinkybė, kad pareiškėjas dalyvavo kvalifikacijos kėlimo mokymuose ginčo laikotarpiu nereiškia, kad pareiškėjo dirbtas darbas vertintinas kaip teisinis. Kvalifikacijos kėlimo mokymai šiuo atveju sietini su Pareigybės aprašymo nuostatų įgyvendinimu Bendrovėje, kadangi Pareigybės aprašymo 4.1.4. punkte numatyta, jog administratorius turi teisę turėti tinkamas darbo sąlygas ir kelti kvalifikaciją. Asmens dalyvavimas kvalifikacijos kėlimo teisinėmis temomis mokymuose, neleidžia suponuoti išvados, kad darbo pobūdis yra išimtinai teisinio pobūdžio.

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad ėjimas pareigų, kurioms netaikomas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, negali sukurti teisinio darbo stažo. Priešingas minėtų teisės aktų nuostatų aiškinimas reikštų, kad teisinio darbo stažu galėtų būti pripažįstamas ir darbo stažas, kurį įgijo asmuo, neturintis aukštojo teisinio išsilavinimo (žr., pvz., 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-659/2011, 2012 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1975/2012, 2020 m. liepos 1 d. Nr. A-1101-1062/2020 ir kt.).

35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, advokatas turi teisę gauti atlyginimą už bankroto administratoriaus paslaugų teikimą. Komisija Sprendime pažymėjo, jog tokia pareiškėjo veikla vertintina kaip papildoma veikla, o ne teisinės paslaugos ar darbas. Teismas sutinka su Komisijos sprendime nurodyta išvada, kad pareiškėjo darbas bankroto administratoriumi nėra vertintinas kaip teisinis darbas, todėl nesudaro pagrindo pripažinti teisinio darbo stažu.

36. Pirmosios instancijos teismas iš aptartų pareigybių, į kurias pareiškėjas buvo priimtas dirbti, aprašymų nustatęs, kad juose nėra nustatytas specialusis reikalavimas turėti tik aukštąjį universitetinį teisės srities išsilavinimą (kai kuriuose pareigybių aprašymuose nurodyta alternatyviai turėti teisinį išsilavinimą, o kituose nurodyta turėti tik aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, socialinių mokslų srities išsilavinimą), padarė išvadą, kad šias pareigas einančio darbuotojo funkcijas gali atlikti asmuo, turintis kitos srities išsilavinimą. Įvertinęs Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (16 str. 1 d. 2 p.) ir ĮBĮ (112 str. 1 d. 2 p.) nuostatas, teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu galioję teisės aktai nenumatė specialaus reikalavimo turėti aukštąjį universitetinį teisinį ar jam prilygintą išsilavinimą. Tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai teisėjų kolegija pritaria, nes ji yra teisinga, paremta bylos duomenimis ir teisiniu reguliavimu.

37. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas nepasisakė dėl jo pareigybės aprašyme numatytų atliekamų funkcijų, jų nedetalizavo ir nepasisakė. Pažymėtina, kad pareiškėjo pareigybės aprašyme nėra nustatyto specialaus reikalavimo turėti aukštąjį teisinį išsisalvinimą (pareigybės aprašymo 2.1.1 p.). Aprašant funkcijas, kurias darbuotojas turi atlikti, pareigybės aprašymo 4.1.3. punkte nurodyta, kad bankroto administratorius organizuoja darbuotojų veiklą ir darbą, t. y. apima labai plačią veiklos sferą, siekiant kiek įmanoma ekonominio efekto. Tuo tarpu įstatyminis reguliavimas aiškiai apibrėžia kas laikytina teisiniu darbo stažu, be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai yra išaiškinęs teisinio darbo vertinimo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino teisiškai reikšmės neturinčių byloje aplinkybių. Atsižvelgiant į išdėstytą atmetami apelianto skundo motyvai, kaip nepagrįsti, kadangi teismas teisingai pritaikė materialinės teisės normas.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepasisakyta dėl visų pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytų faktinių aplinkybių ar argumentų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmesdamas, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų ir procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, nurodė teisingas teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės laikėsi atsakovo pozicijos, nagrinėjamu atveju nėra ydinga, nes viešasis teisinis argumentavimas nėra saugomas autorinės teisės normomis; argumentavimas turi būti racionalus, kartu nuoseklus, aiškus, suprantamas, todėl kai kuriais atvejais, o, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu teisinis argumentavimas ir motyvavimas neturėtų būti itin originalus savo formuluotėmis, nes taip būtų prarandamas teisinis nuoseklumas, aiškumas, suprantamumas.

39. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog Komisijos 2022 m. gruodžio 22 d. ginčijamas sprendimas, kuriuo darbo stažo nepripažino teisiniu darbo stažu, yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą .

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė