906efd3b-bb15-48ce-a980-e80636de7dc3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-919/2014Procesinio sprendimo kategorija 30.6.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rasos GudžiÅ«nienės ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1844-232/2013 pagal ieÅ¡kovų K.

E., G. R., P. P., L. P., D. S. ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl administracinio akto pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisių į negyvenamÄ sias patalpas pripažinimo ir kt., dalyvaujant tretiesiems asmenims Valstybės įmonei Registrų centrui, G. T. ir A. D.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai prašė pripažinti negaliojančiu 2008 m. gruodžio 8 d. priėmimo - perdavimo aktÄ Nr. (51)-7.2 (S)-42 dalyje dėl negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) pažymėtų indeksiais 7-1 ir 7-2, Vilniuje, perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei; pripažinti ieÅ¡kovei D.

S. nuosavybės teisę į buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau tekste – ginčo butas), priklausinį – ginčo patalpÄ , turinčiÄ 14,83 kv. m. ploto, plane pažymėtÄ indeksu 7-2; pripažinti neteisėtais 2011 m. vasario 23 d. įvykusį ginčo patalpų aukcionÄ ir jo rezultatų pagrindu sudarytÄ pirkimo pardavimo sutartį bei juos pripažinti negaliojančiais. Pastarojo reikalavimo ieÅ¡kovai bylos eigoje atsisakė gavę Vilniaus miesto savivaldybės informacijÄ , jog aukcionas nutrauktas ir pinigai grÄ Å¾inti trečiajam asmeniui G.

T.. Nurodė, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau tekste - ginčo namas), yra penki butai, kurių Nr. 1-4 ir 6. IeÅ¡kovai ir trečiasis asmuo A. D. yra minėtų butų savininkai. Ginčo namo palėpėje yra ginčo patalpos – 5,45 kv.m. negyvenamoji patalpa 7-1 bei 14,83 kv.m. ploto negyvenamoji patalpa 7-2. Neįregistruotos pastogės patalpos priklauso ir jomis naudojasi visi butų savininkai, 5,45 kv.m. ploto negyvenamÄ ja patalpa 7-1 naudojasi visi butų savininkai, o 14,83 kv.m. ploto negyvenamÄ ja patalpa 7-2 naudojasi ieÅ¡kovė D.

S., nes Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1990 m. kovo 23 d. (toliau tekste – Vilniaus miesto Tarybų rajono vykdomasis komitetas) sprendimu Nr. 67 minėta patalpa buvo iÅ¡jungta iÅ¡ gyvenamojo ploto apskaitos ir perduoda D. S. kaip ginčo buto priklausinys (pagalbinė patalpa). Å io sprendimo pagrindu Vilniaus miesto vykdomojo komiteto Gyvenamųjų patalpų suteikimo skyrius 1990 m. kovo 27 d. iÅ¡davė leidimÄ Nr. 01-79, kuriuo D. S. buvo leista naudotis minėta pagalbine patalpa. 1993 m. vasario 4 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, pasiraÅ¡yta su savivaldybe, ieÅ¡kovė D.

S. privatizavo butÄ , kartu buvo privatizuotas ir minėto buto priklausinys – 14,83 kv.m. negyvenamoji patalpa 7-2. 2011 m. vasario 18 d. iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau tekste – savivaldybės administracija) interneto svetainės ieÅ¡kovai sužinojo, kad savivaldybės administracija 2011 m. vasario 23 d. organizuoja vieÅ¡Ä aukcionÄ ginčo patalpoms parduoti. IeÅ¡kovai kreipėsi į trečiÄ jį asmenį VÄ® Registrų centrÄ bei gavo 2011 m. vasario 19 d. pažymÄ Nr. RA (12.5.1.32.)-6352, kurioje nurodyta, kad vieÅ¡ame registre 2008 m. gruodžio 8 d. priėmimo - perdavimo akto Nr. (51)-7.2 (S)-42 pagrindu yra įregistruota Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė į ginčo patalpas 7-1 ir 7-2.

IeÅ¡kovai nurodė, kad ginčo patalpų, susidedančių iÅ¡ dviejų negyvenamųjų patalpų (5,45 kv.m. ploto negyvenamosios patalpos 7-1, priklausančios ieÅ¡kovams bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir 14,83 kv.m. ploto negyvenamosios patalpos 7-2, priklausančios ieÅ¡kovei D. S. nuosavybės teise) perdavimas atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei ir atsakovo nuosavybės teisių įregistravimas vieÅ¡ame registre, aukciono organizavimas, vykdymas bei aukciono rezultatai yra neteisėti, pažeidžia ieÅ¡kovų teises ir teisėtus interesus, todėl turi bÅ«ti pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, o jos netaikius – ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad 2008 m. gruodžio 8 d., vadovaujantis Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 870, Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn priėmimo-perdavimo aktu Nr. (51)-7.2(S)-42 ginčo patalpos perduotos teisėtai. Vilniaus miesto savivaldybė nuosavybės teisę į ginčo patalpas vieÅ¡ame registre įregistravo 2010 m. rugsėjo 9 d. 2011 metų vasario mėn. buvo paskelbta apie ginčo patalpų privatizavimÄ vieÅ¡o aukciono bÅ«du. 2011 m. vasario 23 d. aukcionas įvyko. Pažymėjo, kad 1993 m. vasario 4 d. sutartyje, kuria ieÅ¡kovė D.

S. privatizavo savo 2 kambarių butÄ , nėra nurodyti nei privatizuojami Å«kiniai pastatai, nei rÅ«sys, taip pat nėra nurodyta, jog privatizuojamas buto priklausinys - 14,83 m2 negyvenamoji patalpa. IeÅ¡kovės D. S. 1991 m. gruodžio 10 d. pateiktame pareiÅ¡kime nurodyta, jog ji pageidauja pirkti dviejų kambarių butÄ , tačiau pastogėje esančių negyvenamųjų patalpų neprašė privatizuoti. Tai patvirtina ir 1991 m. gruodžio 10 d. susitarimas. Todėl nėra pagrindo teigti, jog negyvenamoji patalpa tapo ieÅ¡kovės D.

S. nuosavybe. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyventojų patalpų daugiabučiuose namuose privatizavimas vyko pagal 1991-06-20 įsigaliojusį Butų privatizavimo įstatymÄ , kurio 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose pirkimo-pardavimo objektas yra butai. Vykdydama minėtÄ Ä¯statymÄ Vyriausybė 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtino Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisykles (toliau tekste - Taisyklės), pagal kurių 6 punktÄ , įkainojant gyvenamuosius butus, buvo taikoma kaina už vienÄ kvadratinį metrÄ bendrojo (naudingojo) ploto.

Taisyklėse nurodyta, kad buto bendrÄ jį (naudingÄ jį) plotÄ sudaro kambarių, virtuvės, koridorių, tualeto, vonios, taip pat kÅ«rybinių dirbtuvių ir kitu patalpų, turinčių su butais bendrÄ funkcinį ryšį, plotas. Todėl galėjo bÅ«ti privatizuotos ir kitos, su butu turinčios funkcinį ryšį patalpos, įkainavus jų bendrÄ (naudingÄ jį) plotÄ . Sutartyje, kurios pagrindu buvo privatizuotas butas, nenurodyta, jog butÄ privatizuojantis asmuo įsipareigojo sumokėti ne tik už privatizuojamÄ butÄ , bet ir už kokias nors kitas patalpas, kurias jis turi teisę įgyti nuosavybėn. Buto įkainavimo 1993 m. vasario 3 d. aktu Nr. 4906 buvo įkainotas tik buto bendrasis (naudingasis) plotas.

Patalpų eksploatacijos akte yra nurodytas 36,92 kv.m. privatizuojamo buto plotas: virtuvė (8,35 kv.m.), koridorius (4,35 kv.m.), kambarys (14,70 kv.m.), kambarys (9,52 kv.m.). Ieškovė neprivatizavo 14,81 kv.m. negyvenamųjų patalpų, nes jos nebuvo įkainotos, ieškovė už jas nesumokėjo. Pažymėjo, kad ginčo buto planas buvo sudarytas iki 1993 m. vasario 4 d. sutarties Nr. 1 sudarymo, t.y. 1992 m. lapkričio 12 d., todėl šis planas nepagrindžia ieškovės nuosavybės teisės į ginčo patalpas.

Negyvenamoji 14,83 kv.m. patalpa nėra ieÅ¡kovės D. S. privatizuoto buto priklausinys, nes tarp D. S. privatizuoto buto ir negyvenamųjų patalpų nėra funkcinio ryÅ¡io, kadangi negyvenamosios patalpos turi atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ , yra izoliuotos nuo buto, 1990 m. kovo 27 d. leidime nurodoma, jog ieÅ¡kovei D. S. leista naudotis ginčo patalpomis kaip pagalbine patalpa, kuri buvo to paties namo butu Nr. 7, t.y. atskiru butu. Be to, 1990 m. kovo 27 d. leidimas neįrodo, jog ieÅ¡kovei D. S. suteiktas daiktas yra jos buto priklausinys, nes Å¡is leidimas traktuotinas kaip laikinas leidimas juo naudotis panaudos teisėmis.

Pažymėjo, kad buto nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis privatizuojamų namų rÅ«siuose, palėpėse, turėjo teisę įgyti tas patalpas nuosavybėn, jeigu jos buvo įtrauktos į buto inventorizavimo bylÄ kaip buto priklausinys. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovai neįgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisės į 5,45 kv.m. negyvenamÄ sias patalpas, nes pagal 1991 m. birželio 20 d. įsigaliojusį Butų privatizavimo įstatymÄ Å¡ios patalpos nepatenka į bendro naudojimo objektų sÄ vokÄ .

Pažymėjo, kad nei 5,45 kv.m. patalpa, nei palėpė nėra bendraturčių nuosavybė, jos išliko savarankiškais teisinių santykių objektais, todėl tapo valstybės nuosavybe ir visiškai teisėtai buvo perleista savivaldybės nuosavybėn. Vilniaus miesto savivaldybė yra ginčo patalpų teisėta savininkė, nes turtas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybėn perduotas vadovaujantis Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 870 ir įregistruotas viešame registre. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašė ieškinį atmesti.

Nurodė, kad 2008 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas įgaliotas Vyriausybės, vadovaujantis Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 870, perdavimo-priėmimo aktu Nr. (51)-7.2(S)-42 Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn perdavė keletÄ valstybės nuosavybės nekilnojamojo turto objektų, taip pat ir 16,68 kv.m. negyvenamÄ jÄ patalpÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje (patikslinus patalpų kadastrinius matavimus - 20,28 m2). Atsižvelgiant į Butų privatizavimo įstatymo paskirtį, neįregistruotas turtas yra laikomas vieÅ¡Ä ja nuosavybe.

Daiktinės teisės iki 2008 metų į ginčo patalpas nebuvo registruotos. Todėl Å¡ios patalpos pateko į savivaldybės įmonės administruojamų ir apskaitomų, bet neįregistruotų objektų sÄ raÅ¡Ä , kurios teisėtai, vadovaujantis Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymu bei Vyriausybės 1998 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 870 patvirtinta valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarka, 2008 m. gruodžio 8 d. perdavimo - priėmimo aktu perduotos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. IeÅ¡kovė D.

S. nepagrįstai teigia, kad 1993 m. vasario 4 d. sutartimi privatizuojant butÄ Nr. 6 buvo privatizuotas ir buto priklausinys - 14,83 kv.m. negyvenamoji patalpa, nes to nepatvirtina pateikti dokumentai. To nepatvirtina nei Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1990 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. 67, nei 1990 m. kovo 27 d. leidimas Nr. 01-79, kuriais nuspręsta iÅ¡jungti iÅ¡ gyvenamojo ploto apskaitos ir ieÅ¡kovei suteikti pagalbinę patalpÄ ir leista ieÅ¡kovei naudotis buvusiu ginčo namo 14,83 m2 butu Nr. 7, kaip pagalbine patalpa. Pagal 1993 m. vasario 4 d. sutarties sÄ lygas ieÅ¡kovė D.

S. privatizavo ginčo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sutartyje pagalbinės patalpos ar priklausiniai nenurodyti. Pažymėjo, jog sutartyje numatyta, kad sutartis turi bÅ«ti registruojama Valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Remiantis Å¡ia nuostata, ieÅ¡kovės nuosavybės teisės buvo registruotos į 36,92 m2 dviejų kambarių butÄ . Nepagrįsti ieÅ¡kinio argumentai, kad 5,45 m2 ploto negyvenama patalpa 7-1 yra bendro naudojimo, nes Å¡ioje negyvenamoje patalpoje nėra laiptų.

Nurodė, kad ieÅ¡kovai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Trečiasis asmuo VÄ® Registrų centras nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ negyvenamÄ jÄ patalpÄ (unikalus Nr. 1089-7002-8015:0012), esančiÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje – įregistruotos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 870 ir 2008 m. gruodžio 8 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. (51)-7.2(S)-42 pagrindais. Å is nekilojamasis daiktas sudarytas iÅ¡ dviejų patalpų: 5,45 kv.m koridoriaus 7-1 ir 14,83 kv.m. negyvenamosios patalpos 7-2.

Nekilnojamojo turto registre į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje – 1993 m. vasario 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 2-705, pagrindu įregistruotos D. S. nuosavybės teisės. IeÅ¡kovė D. S. 1993 m. vasario 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 2-705, pagrindu privatizavo dviejų kambarių 36,92 kv.m. ploto butÄ . Å ioje sutartyje nėra įraÅ¡yta, kad ieÅ¡kovė įsigijo 14,83 kv.m. negyvenamÄ jÄ patalpÄ 7-2.

Su ieÅ¡kiniu pateiktas Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1990 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. 67 su 6-uoju priedu. Minėtu sprendimu nuspręsta iÅ¡jungti iÅ¡ gyvenamojo ploto apskaitos ir suteikti gyventojams pagalbines patalpas pagal 6-Ä jį priedÄ . Å eÅ¡tajame priede nurodyta, jog 14,83 kv.m. patalpa kaip pagalbinė perduodama D. S., gyvenančiai bute Nr.

6. Vilniaus miesto vykdomojo komiteto Gyvenamųjų patalpų suteikimo skyriaus 1990 m. kovo 27 d. leidimu Nr. 01-79 D. S. buvo leista naudotis kaip pagalbine patalpa buvusiu to paties namo butu Nr. 7, kurio plotas 14,83 kv.m. IeÅ¡kovė D. S. 1993 m. vasario 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr. 2-705, nusipirko (privatizavo) tik butÄ , todėl pagalbinė patalpa liko valstybės (savivaldybės) nuosavybė. Patvirtino, kad 2009 m. kovo 9 d. plane 5,45 kv.m. patalpoje 7-1 laiptai nėra pažymėti. Nurodė, kad ginčo patalpos 7-1, 7-2 buvo užfiksuota nekilnojamojo daikto kadastro archyvinėje byloje nuo 1947 metų kaip vienas nekilnojamojo turto objektas.

Šios patalpos pagal eksplikacijas buvo gyvenamosios, o nuo 1987 metų eksplikacijoje užregistruoti pakeitimai, patalpų 7-1 ir 7-2 paskirtis pakeista į pagalbinę. Nuosavybės teisė savivaldybės vardu buvo įregistruota 2009 metais, kadangi daiktas buvo suformuotas nuo 1947 metų, tik buvo nepaviešintos nuosavybės teisės. Pažymėjo, kad šioje nekilnojamojo turto kadastro byloje yra 1944 12 16 išvada, kurioje nurodyta, jog namas yra įregistruotas kaip valstybės nuosavybė. Kas kelis metus yra padaryti įvairus pakeitimai, paskutiniai pakeitimai yra 1987 metų ir nurodyta, kad patalpos - pagalbinės.Trečiasis asmuo G.

T. nurodė, jog dalyvavo savivaldybės paskelbtame aukcione, yra sumokėjęs mokestį, užpildė dokumentus ir laimėjo. Aukciono metu vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų buvo atvykęs. Teisme trečiasis asmuo nurodė jog buvo nuvykęs į vietÄ apsižiÅ«rėti parduodamų patalpų. Ä® patalpas įleido Sriebaliai. Senamiesčio Å«kio atstovas tuo metu nedalyvavo ir raktų neturėjo. Sriebalius aprodė patalpas. IÅ¡ plano matė, kad tai dvi patalpos. Teikė ieÅ¡kovams pasiÅ«lymÄ nupirkti neįrengtos pastogės dalį, į kuriÄ patenkama per 5,45 kv.m. patalpÄ (plane pažymėtÄ 7-1). Bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto savivaldybė pateikė informacijÄ (t.3,b.l 178-183), kad 2012 12 10 savivaldybė gavo G.

T. praÅ¡ymÄ nutraukti aukcionÄ ir gražinti jo sumokėtÄ 3800 Lt pradinį įnaÅ¡Ä Â bei 500 Lt registracijos mokestį. 2013 01 14 Vilniaus miesto savivaldybės Privatizavimo komisija priėmė sprendimÄ nutraukti vieÅ¡ojo aukciono procedÅ«ras ir gražinti įmokėtas sumas G. T., jam 2013 03 07 mokėjimo pavedimais Nr. 606,607 gražintos įmokėtos lėšos 3800 Lt ir 500 Lt sumos.   II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu nusprendė: (i) priimti ieÅ¡kovų atsisakymÄ nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų ir bylÄ dalyje dėl 2011 m. vasario 23 d.

įvykusio negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) Vilniuje, aukciono ir jo rezultatų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais nutraukti; (ii) kitoje dalyje ieÅ¡kinį tenkinti ir pripažinti negaliojančia Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės 2008 m. gruodžio 8 d. priėmimo - perdavimo akto Nr. (51)-7.2(S)-42 dalį dėl negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei; (iii) ieÅ¡kovei D. S. pripažinti nuosavybės teisę į buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinį - negyvenamÄ jÄ patalpÄ , turinčiÄ 14,83 kv. m. ploto, plane pažymėtÄ indeksu 7-2, esančiÄ (duomenys neskelbtini); (iv) ieÅ¡kovei D.

S. priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 1032,75 Lt, po 516, 75 Lt iÅ¡ kiekvieno, bylinėjimosi iÅ¡laidų; (v) ieÅ¡kovei D. S. grÄ Å¾inti 101,75 Lt sumokėto žyminio mokesčio; (vi) priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos valstybės naudai 117,20 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų – po 58,60 Lt iÅ¡ kiekvieno atsakovo. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovai ir trečiasis asmuo A.

D. yra butų, esančių ginčo name, savininkai. Namų valdos inventorinėje techninėje kortelėje užfiksuota, kad ginčo name iki 1977 metų buvo įrašyti 7 butai, o 1987 metais, padarius pakeitimus, įrašyti 6 butai. Pastato inventoriniai duomenys sudaryti 1981 metais ir juose nurodyta, kad name yra 6 butai. Pastatų vidaus plotų eksplikacijoje, sudarytoje 1981 metais, taip pat įrašyti 6 butai. Iš Pastatų vidaus plotų eksplikacijoje esančio 1987-02-17 įrašo ir pakeitimų matyti, kad šiuo įrašu buto Nr. 7, kurį sudarė 5,07 kv.m. ir 14,81 kv.m. patalpos, paskirtis pakeista į pagalbines patalpas.

Teismas konstatavo, jog ginčas byloje kilo dėl dviejų negyvenamųjų palėpės patalpų: 5,45 kv.m. patalpos 7-1, kuriÄ ieÅ¡kovai teigia naudojantys bendrai, bei 14,86 kv.m. patalpos 7-2, kuriÄ ieÅ¡kovė D. S. teigia privatizavusi pagal 1993 m. vasario 4 d. privatizavimo sutartį. Sprendimo, kuriuo buvo pakeista ginčo gyvenamųjų patalpų paskirtis priėmimo metu galiojo Butų kodeksas, reguliavęs visus disponavimo butų fondu klausimus, tame tarpe ir valstybinio butų fondo butų suteikimo piliečiams bei butų iÅ¡braukimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų fondo tvarkÄ .

Vilniaus miesto Tarybų rajono vykdomojo komiteto 1990 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 67, priimtu patalpų suteikimo ir nuomos sutarčių pakeitimo klausimais, buvo nuspręsta ginčo patalpas iÅ¡braukti („iÅ¡jungti“) iÅ¡ gyvenamojo ploto ir suteikti jas ieÅ¡kovei D. S. kaip pagalbines patalpas. Vilniaus miesto vykdomojo komiteto Gyvenamųjų patalpų suteikimo skyrius 1990 m. kovo 27 d. leidimu Nr. 01-79 leido ieÅ¡kovei D. S. naudotis kaip pagalbine ginčo namo buto Nr. 7 patalpa, kurios plotas 14,83 kv.m. Å ių įrodymų pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo patalpos paskirtis buvo pakeista, iÅ¡jungiant jÄ iÅ¡ gyvenamojo ploto fondo ir pati patalpa, kaip pagalbinė, suteikta ieÅ¡kovei prisilaikant tuo metu galiojusios tvarkos kompetentingos institucijos sprendimu.  IeÅ¡kovei D.

S. teisėtai suteikus pagalbinę patalpÄ , neturėjo bÅ«ti sudaryta atskira nuomos sutartis, nes pagalbinės patalpos nebuvo savarankiÅ¡ku nuomos sutarties dalyku (Butų kodekso 53 str., CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 324 str.). Kadangi pagalbinės patalpos nebuvo nuomos sutarties dalyku, jos negalėjo bÅ«ti ir panaudos sutarties dalyku. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad Vilniaus miesto Tarybų rajono vykdomojo komiteto 1990 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 67 ieÅ¡kovei D. S. patalpos buvo perduotos naudotis panaudos sutartimi.

Å i patalpa laikytina buto priklausiniu. IeÅ¡kovei D. S. paduodant pareiÅ¡kimÄ dėl buto privatizavimo įstatymas numatė, kad privatizuojami gali bÅ«ti tik gyvenamieji butai (Butų privatizavimo įstatymo redakcijos, galiojusios iki 1991 m. gruodžio 20 d., 2 str. 1 d.). Prasidėjus butų privatizavimo procesui, ieÅ¡kovė D. S. 1991 m. gruodžio 10 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į Vilniaus miesto valdybÄ , pageidaudama pirkti dviejų kambarių butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė pageidavimÄ privatizuoti butÄ iÅ¡reiÅ¡kė užpildydama paties atsakovo miesto savivaldybės unifikuotÄ formÄ , kurioje jau buvo nurodytas asmens pageidavimas pirkti butÄ su rÅ«siu, kurio asmuo paduodantis pareiÅ¡kimÄ negalėjo keisti ar pildyti, tik turėjo įraÅ¡yti pageidaujamo įsigyti buto kambarių skaičių, formoje nebuvo numatyta galimybė detalizuoti kitų perkamo buto patalpų.

Kartu su pareiÅ¡kimu pagal nustatytÄ tvarkÄ turėjo bÅ«ti pateikiamas praÅ¡omo parduoti buto planas. IeÅ¡kovai į bylÄ yra pateikę buto apskaitos bylÄ , kurioje yra 1992 m. lapkričio 12 d. sudarytas buto planas ir 1993 m. vasario 4 d. sudarytas gyvenamojo buto techninis pasas. Atsižvelgiant į tai, kad buto planas sudarytas po to, kai buvo gautas ieÅ¡kovės D. S. 1991 m. gruodžio 10 d. pareiÅ¡kimas dėl buto pirkimo, darytina iÅ¡vada, kad Å¡is planas sudarytas vadovaujantis Taisyklių 6 punktu. Byloje yra pateikta ginčo buto įkainojimo akto Nr. 4906, patvirtinto 1993 m. vasario 3 d.

Vilniaus miesto valdybos, Senamiesčio seniÅ«nijos privatizavimo tarnybos pirmininko kopija, iÅ¡ kurios matyti, kad šį dokumentÄ sudarė pardavėjo įgaliotas asmuo. Buto įkainojimo 1993 m. vasario 3 d. aktas, vėliau ir techninis pasas turėjo bÅ«ti sudarytas vadovaujantis 1992 m. lapkričio 12 d. sudarytu buto planu. Todėl bÅ«tent pardavėjo (Vilniaus miesto valdybos) įgaliotas asmuo turėjo pareigÄ Ä¯ įkainojimo aktÄ Ä¯raÅ¡yti visus reikalingus duomenis pagal pateiktÄ buto planÄ ir apskaičiuoti parduodamo buto kainÄ .

IÅ¡ minėto plano matyti, kad (duomenys neskelbtini) buto plane yra ir patalpos pažymėtos indeksais 7-1, 7-2, 7-3. Todėl vadovaujantis Å¡iuo buto planu, minėtu Vilniaus miesto Tarybų rajono vykdomojo komiteto 1990-03-23 sprendimu Nr. 67, kuriuo ieÅ¡kovei D. S. buvo suteikta 14,81 m2 ploto pagalbinė patalpa, ir kuris Vilniaus miesto valdybai turėjo bÅ«ti žinomas, butas turėjo bÅ«ti įkainotas, įskaitant pagalbinę patalpÄ . Teismas pažymėjo, jog pareiÅ¡kime dėl buto privatizavimo pareiÅ¡kėja nurodė, kad siekia privatizuoti butÄ su rÅ«siu, tačiau Å¡i aplinkybė, pildant įkainojimo aktÄ nebuvo įvertinta, rÅ«sio ploto kaina neįtraukta į bendrÄ buto kainÄ .

Pagal galiojusį teisinį reguliavimÄ ieÅ¡kovė turėjo teisę privatizuoti ginčo butÄ su jai teisėtai suteikta ginčo patalpa (Butų privatizavimo įstatymo 6 str.). Pagal buto privatizavimo metu galiojusio CK 153 straipsnio nuostatÄ daiktÄ , skirtÄ tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra Å«kine paskirtimi, iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas. Remiantis Å¡ia nuostata ieÅ¡kovei suteiktÄ ginčo patalpÄ teismas pripažino ginčo buto priklausiniu, privatizuotinu kartu su butu. Buto savininkui tame pačiame name priskirta pagalbinė patalpa, kaip ir rÅ«sys ar sandėliukas, atitinka tokį priklausinio apibrėžimÄ .

Todėl, Å¡iuo atveju, taikytina tame pačiame straipsnyje nurodyta taisyklė, jog priklausinį iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas. Teismo nuomone, atsakovas nustatęs, kad apskaičiuojant buto vertę buvo suklysta ir todėl ieÅ¡kovė yra sumokėjusi ne visÄ privatizuoto buto kainÄ , gali reikalauti sumokėti trÅ«kstamÄ sumÄ . Centrinės privatizavimo komisijos 1992-04-03 protokolo Nr. 37 4.2, 4.2.1. punktuose buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad negyvenamosios patalpos, esančios privatizuojamų pagal Butų privatizavimo įstatymÄ gyvenamųjų namų rÅ«siuose, pusrÅ«siuose ir palėpėse Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka parduodamos valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų namų, butų nuomininkams asmeninėn nuosavybėn kartu su privatizuojamu butu, jeigu Å¡ios patalpos yra įtrauktos į buto inventorizavimo bylÄ kaip buto priklausiniai.

IÅ¡ ieÅ¡kovės D. S. nuomojamo buto plano, sudaryto 1992-11-12 , pateikus praÅ¡ymÄ dėl nuomojamo buto pardavimo, negalima daryti iÅ¡vados, kad pagalbinės patalpos nebuvo įtrauktos į buto inventorizavimo bylÄ . Todėl, nors 1993-02-04 sutartyje ir nėra įraÅ¡ytas buto priklausinys (pagalbinės patalpos), ieÅ¡kovei D. S. pripažintina nuosavybės teisė į buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausinį – 14,83 m2 negyvenamÄ jÄ patalpÄ , plane pažymėtÄ indeksu 7-2, esančiÄ pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje.Pagal Centrinės privatizavimo komisijos 1992-04-03 protokolo Nr. 37 4.2.2 punkte iÅ¡dėstytÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ negyvenamosios patalpos, kurios pagal inventorizavimo bylas nepriklauso nei vienam, nei kitam butui, miesto, rajono valdybos sprendimu turėjo bÅ«ti perduotos neatlygintinai butų savininkams, kai visi butai gyvenamajame name privatizuoti.

IÅ¡ byloje esančių pagal 2009-03-05 duomenis sudaryto plano, pagal 2009-03-26 duomenis sudaryto plano (t.1 b.l.27, 28), buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninės apskaitos bylos (t.2 b.l.70-73, t3 b.l. 3), faktinių aplinkybių konstatavimo 2011-09-20 protokolo Nr. FA-0008-11-1060 (t2 b.l. 74-78), teismas sprendė, kad ginčo name esanti 5,45 kv.m. negyvenamoji patalpa (plane pažymėta indeksu 7-1) yra pereinama patalpa, į jÄ iÅ¡ buto Nr. 2, veda laiptai, tik per Å¡iÄ patalpÄ galima patekti į kitas pastogės patalpas, plane pažymėtas indeksu 8-1 (t.1 b.l. 28,).

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir namo inventorinės bylos duomenys (t.2 124, 125) bei vietos apžiÅ«ros protokolas (t.3 b.l. 19-20). Todėl ginčo patalpa 7-2, 5,45 kv.m. turėjo bÅ«ti perduota bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems ieÅ¡kovams.Vykdant Vilniaus miesto valdybos 1992-07-09 potvarkį (t.2 b.l. 175), Senamiesčio seniÅ«nijos VÄ® buvo perduotos pagrindinės priemonės (pastatai) pagal sÄ raÅ¡Ä (t. 2 b.l.177-180). Å io sÄ raÅ¡o 73 punkte nurodyta, kad perduotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), tvora ir sandėliai.

Po šio perdavimo Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka butai, esantys name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo parduodami butų nuomininkams asmeninėn nuosavybėn (t.2 b.l.156-159, 161-166). Dokumentų, sudarytų pasibaigus būtų privatizavimui (techninės inventorizacijos, balansų, kitų dokumentų), kurie patvirtintų, kad Senamiesčio seniūnijos balanse liko patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepateikta. VĮ Registrų centro pateiktose kadastro ir registro bylose nėra duomenų, kad po privatizacijos būtų atlikta namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ar neprivatizuotų savivaldybių gyvenamųjų (negyvenamųjų) patalpų inventorizacija (t.2 b.l.83-167).

Todėl Å¡is dokumentas nepatvirtina, kad ginčo patalpa po privatizacijos buvo Vilniaus miesto savivaldybės (jos įmonių) balanse. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 5,45 kv.m. negyvenamoji patalpa 7-1, 14,83 kv.m. ploto negyvenamoji patalpa 7-2, esančios pastate, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepateko į Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn 1997-12-02 įstatymo Nr. VIII-546 3 straipsnyje nustatytÄ valstybės turto, kuris priskiriamas savivaldybių nuosavybėn, dalį.        Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2008-12-08 yra įregistravęs nuosavybės teises į negyvenamÄ jÄ patalpÄ , esančiÄ ginčo name 4-7, unikalus Nr. 1089-7002-8015:0012 (toliau – ginčo patalpa).        Teismas įvertino, jog iÅ¡ byloje esančio Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008-12-08 akto Nr. (51)-7.2(S)-42, kuriuo vadovaujantis Vyriausybės 1998-07-30 nutarimu Nr. 870 (redakcija galiojusi 2008-10-17) dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo, Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn perduoti objektai su jiems priskirtais priklausiniais, matyti, kad į šį aktÄ buvo įtraukta 16,68 kv.m. bendro ploto negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t.1 b.l.39, 91).

Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (t.2 b.l. 84-107) esantys dokumentai patvirtina, kad Å¡i patalpa 2009-03-05, patikslinus kadastrinius matavimus buvo įregistruota kaip 20,28 kv.m. patalpa, pažymėta indeksais 7-1 ir 7-2 unikalus Nr. 1089-7002-8015:0012. Tuo remdamasis teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog minėtu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008-12-08 aktu Nr. (51)-7.2(S)-42 Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn neteisėtai buvo perduotos 5,45 kv.m. negyvenamoji patalpa pažymėta indeksu 7-1, bendrosios nuosavybės teise priklausanti ieÅ¡kovams, bei 14,83 kv.m. ploto negyvenamoji patalpa, pažymėta indeksu 7-2, nuosavybės teise priklausanti ieÅ¡kovei D.

S., pažeidžiant ieÅ¡kovų kaip savininkų ir bendrasavininkų teises, todėl minėtas aktas Å¡ioje dalyje, teismo nuomone, pripažintinas negaliojančiu Dėl ieÅ¡kinio senaties pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , o nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos prasideda ieÅ¡kinio senaties termino eiga (CK 86 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovai visÄ laikÄ be trukdymų valdė, naudojo ir prižiÅ«rėjo pastatÄ ir jame esančias visas patalpas.

Ginčo dėl turto priklausomybės nebuvo. Šios aplinkybės įrodo, kad ieškovai buvo įsitikinę, jog visos name esančios patalpos, tame tarpe ir palėpė (pastogė) priklauso jiems bendrosios dalinės teise, o ieškovei D. S. nuosavybės teise priklauso 14,83 kv.m. patalpos, pažymėtos indeksu 7-2. Teismo posėdyje ieškovai nurodė, jog name buvo kilęs gaisras, kurio padarinius pašalino butų savininkai bendromis pastangomis ir lėšomis, tuo tarpu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė niekaip neprisidėjo prie gaisro padarinių šalinimo, ginčo patalpų neprižiūrėjo, neturėjo netgi raktų nuo ginčo patalpos.

PastarÄ jį faktÄ patvirtino teismo posėdyje G. T., nurodęs, jog atvykęs prieÅ¡ aukcionÄ apžiÅ«rėti buto rakto prašė Sriebalių, kurie jam aprodė patalpas, nes atsakovo atstovai raktų neturėjo (t.3,b.l. 53). Teismas konstatavo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovai buvo pagrįstai įsitikinę esantys ginčo patalpų savininkai ir bendrasavininkiai, nekliudomi naudojosi ginčo patalpomis, vien tik turto registravimo vieÅ¡ajame registre faktas ir Å¡io fakto iÅ¡vieÅ¡inimas nekilnojamojo turto registrų centre, ieÅ¡kovams nesant trukdymo valdyti turtÄ kaip savo, atsakovui niekaip neįgyvendinant savininko teisių, nedalyvaujant jo priežiÅ«roje ir iÅ¡laikyme nesudaro pagrindo ieÅ¡kinio senatį skaičiuoti nuo įraÅ¡o vieÅ¡ajame registre datos, nes netgi pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«damas įsitikinęs jog yra teisėtas savininkas, neprivalo nuolat domėtis savo nuosavybės registro duomenimis ir tikrinti, ar neatsirado neteisėtų įrašų, kuriais pažeidžiamos jo teisės. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovai apie teisių pažeidimÄ sužinojo 2011-02-11, paskelbus patalpų aukcionÄ ir G.

T. atėjus apžiÅ«rėti patalpų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kovų K. E., G. R., P. P., L. P. ir D. S. ieÅ¡kinys, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti. Mano, kad teismo sprendimo skundžiama dalis yra neteisėta, nes priimta teismui netinkamai pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad negyvenamoji patalpa 7-2 yra ieÅ¡kovės D. S. buto priklausinys:1.1. Teisės ieÅ¡kovei D. S. naudotis negyvenamÄ ja patalpa 7-2 suteikimas negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti Å¡iÄ patalpÄ esant jos buto priklausiniu. Vilniaus miesto vykdomojo komiteto Gyvenamųjų patalpų suteikimo skyriaus 1990 m. kovo 27 d. leidimu Nr. 01-79 nebuvo nustatytas Å¡ios patalpos, kaip priklausinio, statusas. 1.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad negyvenamosios patalpos 7-2 neatitikimas gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyko reikalavimams yra pagrindas atmesti argumentÄ , jog ieÅ¡kovė ginčo patalpa naudojosi panaudos sutarties pagrindu.

BÅ«tent leidimas ieÅ¡kovei D. S. naudotis negyvenamÄ ja patalpa 7-2 atitinka panaudos sutarties sampratÄ ir esmę (CK 6.629 str.), o taip pat tarp Å¡alių susiklosčiusius prievolinius, o ne daiktinius teisinius santykius. Jei leidimas naudotis patalpomis suteikė teisę fiziniam asmeniui ne tik laikinai naudotis tam tikra patalpa, bet buvo priskirta vienam iÅ¡ butų (buto Nr. 6), turėjo bÅ«ti pakeista ir gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, nurodant, kad negyvenamoji patalpa 7-2 yra pagalbinė buto Nr. 6 patalpa – jos priklausinys. 1.3.

IeÅ¡kovė D. S. turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, pirma, jog negyvenamoji patalpa 7-2 atitinka priklausiniui keliamus reikalavimus, įtvirtintus 1964 m. CK 153 str. (jog ji su privatizuotu butu susijusi funkciniu ryÅ¡iu); antra, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę ir privatizavo negyvenamÄ jÄ patalpÄ 7-2.1.3. (i) Pirmosios instancijos teismas negyvenamÄ jÄ patalpÄ 7-2 pripažindamas buto Nr. 6 priklausiniu, netinkamai taikė materialiosios teisės normas bei netinkamai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus. Teismas neatsižvelgė, kad negyvenamoji patalpa Nr. 7-2 turi atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ , yra kitame aukÅ¡te, nei butas Nr. 6 ir yra nuo jo izoliuota, laiptai naudojami ne pagal tiesioginę paskirtį, bet kaip sandėliavimo patalpa.

Be to, iÅ¡ VÄ® Registrų centro duomenų matyti, kad nei vienu kadastro bylos duomenų tikslinimo metu laiptai patalpoje, pažymėtoje 7-1, užfiksuoti nebuvo, kas įrodo, jog praėjimas iÅ¡ antrame aukÅ¡te esančios patalpos į patalpÄ 7-1 atsirado tik po 2009 m. kovo 5 d. kadastrinių matavimų atlikimo. IeÅ¡kovės naudojimosi negyvenamÄ ja patalpa 7-2 faktas neįrodo funkcinio ryÅ¡io tarp Å¡ios patalpos ir jos buto. Ta aplinkybė, jog negyvenamoji patalpa 7-2 iki tol buvo gyvenamosios paskirties ir buvo buto Nr. 7 dalimi, įrodo, jog ji laikytina atskiru objektu, nesusijusiu su ieÅ¡kovei D.

S. priklausančiu butu. 1.3. (ii) IeÅ¡kovė D. S. neįrodė, jog ji turėjo teisę privatizuoti ir teisėtai įgijo negyvenamÄ jÄ patalpÄ 7-2. IeÅ¡kovės buto privatizavimo metu patalpa 7-2 nebuvo Å¡io buto priklausinys ir kartu su butu nebuvo privatizuota. Nei buto privatizavimo sutartyje, nei kituose privatizavimo dokumentuose (įkainojimo akte, praÅ¡yme leisti privatizuoti) Å¡i patalpa nėra nurodyta kaip privatizavimo dalykas. Buto privatizavimo metu ji nebuvo įkainota laikantis Vyriausybės nustatytos tvarkos atskirai nuo buto.

Tai sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog negyvenamoji patalpa 7-2 nebuvo privatizuota. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010, kurioje teismas konstatavo, jog valstybės nuosavybės teisę įgyvendinanti institucija turi aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡ti ketinimÄ perduoti patalpas nuosavybėn. 1.4. Privatizavimo teisinių santykių specifika lemia, jog sprendžiant, ar ginčo patalpos buvo privatizuotos, reikia vadovautis ne pagrindinio ir antraeilio daikto režimo reglamentavimu, o specialiomis patalpų privatizavimÄ reglamentuojančiomis teisės normomis.

Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimas vyko pagal 1991 m. birželio 20 d. įsigaliojusį Butų privatizavimo įstatymÄ . Å io įstatymo 2 straipsnyje buvo nustatyta, jog daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose pirkimo – pardavimo objektas yra butai. Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 buvo patvirtintos Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklės, pagal kurių 7 punktÄ , įkainojant gyvenamuosius butus, buvo taikoma kaina už 1 kv.m. bendrojo (naudingojo) ploto.

Buto bendrÄ jį (naudingÄ jį) plotÄ sudaro kambarių, virtuvės, koridorių, tualeto, vonios, taip pat kÅ«rybinių dirbtuvių ir kitų patalpų, turinčių su butais bendrÄ funkcinį ryšį, plotas. Vadovaujantis Å¡ia nuostata, galėjo bÅ«ti privatizuotos ir kitos su butu funkcinį ryšį turinčios patalpos, įkainojus jų bendrÄ (naudingÄ jį) plotÄ . Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino Å¡io reglamentavimo.

2. IeÅ¡kovė D. S. neiÅ¡reiÅ¡kė valios ir neįgijo nuosavybės teisės į negyvenamÄ sias patalpas 7-2. IeÅ¡kovės valia apsiribojo dviejų kambarių buto Nr. 6, kurio bendras plotas 36,92 kv.m., privatizavimu. Tai patvirtina 1991 m. gruodžio 10 d. ieÅ¡kovės D. S. pateiktas pareiÅ¡kimas, 1991 m. gruodžio 10 d. susitarimas ir 1993 m. vasario 4 d. Buto privatizavimo sutartis. 14,81 kv.m. negyvenamosios patalpos 7-2 nebuvo įkainotos, ieÅ¡kovė už jas nesumokėjo, todėl jų neprivatizavo. Teismas, pripažindamas ieÅ¡kovės D.

S. nuosavybės teisę į ginčo patalpas, nepagrįstai konstatavo, jog bÅ«tent pardavėjo (Vilniaus miesto valdybos) įgaliotas asmuo pažeidė pareigÄ Ä¯ įkainojimo aktÄ Ä¯raÅ¡yti visus reikalingus duomenis pagal pateiktÄ buto planÄ ir apskaičiuoti parduodamo buto kainÄ . Å i pareiga pardavėjui bÅ«tų atsiradusi, jei ieÅ¡kovė bÅ«tų aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kusi savo valiÄ dėl negyvenamųjų patalpų 7-2 privatizavimo. Tuo tarpu 1991 m. gruodžio 10 d. pateiktame pareiÅ¡kime tokios ieÅ¡kovės valios nebuvo.

Teismo motyvas, jog ieÅ¡kovė pageidavimÄ privatizuoti butÄ iÅ¡reiÅ¡kė užpildydama paties atsakovo parengtÄ unifikuotÄ formÄ , kurios paduodantis asmuo negalėjo keisti ar pildyti, yra nepagrįstas, kadangi užpildytoje formoje yra vieta pastaboms, kuriose ieÅ¡kovė galėjo nurodyti, kad nori privatizuoti negyvenamÄ jÄ patalpÄ 7-2. 1993 m. vasario 3 d. buto įkainojimo akte, su kuriuo pasiraÅ¡ytinai buvo supažindinta ieÅ¡kovė, nėra nurodyta, jog įkainojama ir negyvenamoji patalpa 7-2. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė patvirtino, kad sutinka su įkainojimo akte nustatyta kaina ir pirkimo – pardavimo sutartimi iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ tik dėl buto privatizavimo.

Teismas neįvertino buto kadastrinių duomenų bylų, parengtų 1991 m. gruodžio 9 d. ir 1992 m. lapkričio 12 d., duomenų įrodomosios reikÅ¡mės. 1991 m. gruodžio 9 d. kadastro duomenų byloje į 58,60 kv.m. bendrÄ plotÄ buvo įtraukta negyvenamoji patalpa 7-2, tačiau 1992 m. lapkričio 12 d. buto kadastriniai duomenys patvirtina, jog į buto patalpų eksplikacijÄ negyvenamoji patalpa 7-2 įtraukta nebuvo. Tai įrodo, jog ieÅ¡kovės suprato ir žinojo, jog privatizuodama butÄ ji neprivatizavo negyvenamųjų patalpų 7-2 ir neiÅ¡reiÅ¡kė valios jų privatizuoti.

3. IeÅ¡kovai neįgijo 5,45 kv.m. negyvenamųjų patalpų ir palėpės bendrÄ ja daline nuosavybe. Patalpa, sudaryta iÅ¡ dviejų patalpų, plane pažymėtų 7-1 ir 7-2, ilgÄ laikÄ buvo nuomojama nuomininkams kaip atskiras butas (anksčiau buvo gyvenamasis plotas – butas Nr. 7). Tik 1990 m. ji buvo iÅ¡braukta iÅ¡ gyvenamojo ploto, dėl ko ji netapo bendra daline visų ieÅ¡kovų nuosavybe. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnį daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose pirkimo – pardavimo objektas yra butai.

Ginčo patalpa 7-1 nepatenka į bendro naudojimo objektų sÄ vokÄ , dėl ko teismas nepagrįstai pripažino, jog ji turėjo bÅ«ti perduota visiems ieÅ¡kovams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2008, daugiabučio namo negyvenamosios patalpos, nepatenkančios į bendro naudojimo objektų sÄ vokÄ , pagal savo paskirtį nėra visų namo butų priklausinys, todėl privatizavimo procese Å¡ios patalpos netapo visų bendraturčių bendrÄ ja daline nuosavybe ir liko vieÅ¡osios nuosavybės valdymo teisę įgyvendinančių subjektų dispozicijoje – iÅ¡liko savarankiÅ¡ku nuosavybės teisių objektu.

Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai remiasi Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 37 4.2.2 punkte iÅ¡dėstytu iÅ¡aiÅ¡kinimu, kadangi vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog ne visos gyvenamojo namo rÅ«sio ar pagalbinės patalpos galėjo bÅ«ti įgytos privatinės nuosavybės teise perkant gyvenamÄ sias patalpas, todėl kitos negyvenamosios patalpos liko vieÅ¡osios nuosavybės objektu iki jų pardavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003).4.

Ieškovams neįrodžius, jog ginčo patalpos jiems priklauso nuosavybės teise, negalėjo būti panaikintas ir 2008 m. priėmimo – perdavimo aktas ieškovų ginčijamoje dalyje, kadangi tai yra išvestinis reikalavimas. Vilniaus miesto savivaldybė yra teisėta ginčo patalpų savininkė, nuosavybės teisę įgijusi CK 4.47 straipsnio 12 punkte įtvirtintu pagrindu, t.y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto perdavimo savivaldybių nuosavybės įstatymu bei LR Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 870 patvirtinta valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarka. 5.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino ieÅ¡kinio senaties institutÄ reglamentuojančias teisės normas. Nėra pagrindo sutikti su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai apie teisių pažeidimÄ sužinojo tik 2011 m. vasario 11 d., paskelbus patalpų aukcionÄ , dėl ko jie kreipėsi į teismÄ nepraleidę ieÅ¡kinio senaties termino. Mano, jog ieÅ¡kovė D. S. apie jos teisių pažeidimÄ sužinojo jau 1993 m. vasario 4 d., sudariusi buto pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje negyvenamoji patalpa 7-2 nebuvo nurodyta kaip privatizavimo objektas, dėl ko Å¡i aplinkybė sudarė pagrindÄ konstatuoti ieÅ¡kinio senaties termino pažeidimÄ .

Be to, tariami 5,45 kv.m. ploto negyvenamosios patalpos bendrasavininkai taip pat nesiėmė jokių veiksmų dėl teisės realizavimo, dėl ko jie taip pat praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovai praleido ir LR Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytÄ 1 mėnesio terminÄ administracinių aktų ginčijimui, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo akto paskelbimo dienos (ABTÄ® 33 str.). Valstybinio turto perdavimo savivaldybei aktas buvo sudarytas 2008 m. gruodžio 8 d., nuosavybės teisė įregistruota 2009 m. kovo 25 d., minėti duomenys buvo vieÅ¡i.

Todėl ieÅ¡kovai galėjo Å¡iuos duomenis sužinoti ir kreiptis dėl galimai pažeistų teisių gynybos. IeÅ¡kovai K. E., G. R., P. P., L. P. ir D. S. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisiant iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovei D. S. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1990 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 67 negyvenamoji patalpa 7-2, esanti gyvenamojo namo palėpėje, buvo iÅ¡braukta („iÅ¡jungta“) iÅ¡ gyvenamojo ploto apskaitos ir perduota ieÅ¡kovei D.

S. kaip buto Nr. 6 priklausinys (pagalbinė patalpa), o Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1990 m. kovo 27 d. leidimu Nr. 01-79 ieÅ¡kovei D. S. buvo suteikta teisė ja naudotis.Kadangi, vadovaujantis Butų kodekso 53 straipsniu ir CK redakcijos, galiojusios iki 2001 m. liepos 31 d., 324 straipsniu, pagalbinė patalpa negalėjo bÅ«ti savarankiÅ¡kos nuomos sutarties dalyku, negyvenamoji patalpa 7-2 negalėjo bÅ«ti panaudos sutarties objektu, dėl kurios suteikimo naudotis ieÅ¡kovei bÅ«tų reikėję sudaryti atskirÄ sutartį.

IeÅ¡kovė D. S. minėta pagalbine patalpa nepertraukiamai ir sÄ Å¾iningai naudojosi nuo 1990 m. kovo 23 d. ir naudojasi iki Å¡iol (ten laiko nenaudojamus buities prietaisus, maisto atsargas ir t.t.). IeÅ¡kovė D. S. 1991 m. gruodžio 10 d. pareiÅ¡kimu Vilniaus miesto valdybai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ pirkti butÄ Nr. 6, užpildydama paties apelianto parengtÄ unifikuotÄ formÄ , kurioje jau buvo nurodytas asmens pageidavimas pirkti butÄ su rÅ«siu. Formoje nebuvo numatyta galimybė detalizuoti kitų perkamam butui priklausančių patalpų.

Minėto pareiÅ¡kimo formos dalyje „pastabos“ nėra jokių įrašų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nuspręsti, kad D. S. atsisakė pirkti naudojamam butui priklausančias negyvenamÄ sias patalpas 7-2. BÅ«tent pardavėjo įgaliotas asmuo turėjo pareigÄ Ä¯ įkainojimo aktÄ Ä¯raÅ¡yti visus reikalingus duomenis ir apskaičiuoti parduodamo buto kainÄ . IeÅ¡kovė, privatizuodama butÄ , privatizavo negyvenamÄ sias patalpas 7-2, kaip Å¡io buto priklausinį. Ginčo 5,45 kv.m. ploto negyvenamoji patalpa ir palėpė, pažymėta indeksu 7-1, yra bendroji dalinė ieÅ¡kovų ir trečiojo asmens nuosavybė.

Å i patalpa yra vienintelė, per kuriÄ galima patekti į kitas palėpės patalpas, bei joje yra laiptai, kuriais iÅ¡ apatiniame aukÅ¡te esančio buto patenkama į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje palėpę. Todėl jos perdavimas į Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybę ne tik užkirto keliÄ gyvenamojo namo palėpės bendraturčiams naudotis savo nuosavybe (patekti į savo nuosavybę), bet ir sumažino ieÅ¡kovų nuosavybės teisės apimtį. IeÅ¡kovų nuosavybės teisių į patalpÄ 7-1 neįregistravimas vieÅ¡ame registre nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados apie Å¡ios patalpos jiems nepriklausymÄ , kadangi įregistravimas nėra nuosavybės teisių įgijimo bÅ«das.

Vadovaujantis Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 37 4.2.2 punkte iÅ¡dėstytu iÅ¡aiÅ¡kinimu, pasibaigus visų ginčo namo butų privatizacijai, negyvenamoji patalpa 7-1 turėjo bÅ«ti neatlygintinai perduota butų savininkams. Apeliantas nepagrįstai remiasi kasacinio teismo suformuluotomis teisės aiÅ¡kinimo taisyklėmis nagrinėjant civilines bylas, kurių ratio decidendi yra skirtingi. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovams priklausančių butų ir negyvenamųjų patalpų 7-1, kaip priklausinio, funkcinis ryÅ¡ys pasireiÅ¡kia ir tuo, jog palėpė yra sudėtinė viso namo konstrukcijos dalis, laikanti stogo konstrukcijÄ â€“ tik per minėtÄ palėpę galima patekti prie stogo ir jį remontuoti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad 2008 m. gruodžio 8 d. perdavimo priėmimo aktu Nr. (51)-7.2(S)-42 ginčijamoje dalyje Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn buvo perduotas valstybei nepriklausantis nekilnojamasis turtas, dėl ko pagrįstai jį pripažino negaliojančiu. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovai yra praleidę ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kiniui pateikti. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Visi ieÅ¡kovai apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo tik 2011 m. vasario 18 d., nes iki to laiko buvo įsitikinę, kad niekas negali pažeisti jų teisių ir teisėtų interesų. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, atstovaujanti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o tenkinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytÄ praÅ¡ymÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad faktinio pobÅ«džio aplinkybė, ar butas buvo privatizuotas su priklausiniu ar be, nustatoma iÅ¡ privatizavimo sandorio.

Teismas byloje nenustatęs faktinės aplinkybės, kad ieÅ¡kovė teisę privatizuoti ginčo patalpÄ yra įgyvendinusi, t.y. nenustatęs, jog ginčo patalpos buvo privatizavimo objektu, nesant įrodymų, kad ieÅ¡kovė buvo iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ jas įsigyti, teismui nustačius, kad ginčo patalpos nebuvo įkainuotos privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir perleistos privačion nuosavybėn kartu su ieÅ¡kovės privatizuojamu butu, priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , jog ginčo patalpa laikytina buto priklausiniu, kuris ieÅ¡kovės privatizuotas kartu su butu.

Kadangi privatizavimo sandorio objektui suformuoti esminę reikÅ¡mę turėjo jo paskirtis (gyvenamoji patalpa), o pirkėjas turėjo bÅ«ti parduodamo objekto nuomininkas, tai kitų (negyvenamųjų) patalpų likimas buvo sprendžiamas, atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus, nustatytus teisės aktuose: Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarime Nr. 309 Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos bei jį papildžiusiuose Centrinės privatizavimo komisijos posėdžių protokoluose. Remiantis Vyriausybės nutarimu Nr. 309 patvirtintose Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėse įtvirtintu reglamentavimu, kitos patalpos, turinčios su butais bendrÄ funkcinį ryšį, privatizavimo metu buvo įkainojimo objektu ir už jas buvo privalu mokėti butų privatizavimo sutartyse nurodytÄ kainÄ .

PrieÅ¡ingu atveju, turto perleidimas privačion nuosavybėn nebÅ«tų įvykęs. 1993 m. vasario 3 d. įkainojimo akte Nr. 4906 buto kaina apskaičiuota už dviejų kambarių 36,92 kv.m. buto plotÄ , nenurodant pagalbinių patalpų ar priklausinių kainos.Teismas klaidingai ieÅ¡kovės 1991 m. gruodžio 10 d. pareiÅ¡kimÄ pirkti dviejų kambarių butÄ su rÅ«siu prilygino pareiÅ¡kimui pirkti butÄ su negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis palėpėje ir, nesant tiesioginių įrodymų dėl savarankiÅ¡kos ginčo patalpos privatizavimo ar net ketinimo jÄ Ä¯sigyti, nepagrįstai konstatavo, kad ginčo patalpa 7-2 buvo parduota ieÅ¡kovei pagal 1993 m. vasario 3 d. privatizavimo sandorį. Teismas, pripažindamas ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į ginčo patalpÄ , kaip buto priklausinį, nepagrįstai nesirėmė privatizavimo dokumentais, netinkamai vertino byloje esančius oficialius raÅ¡ytinius įrodymus, kas lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimÄ .

Teismas nepagrįstai sprendimÄ priėmė vadovaudamasis ieÅ¡kovės pateiktu buto planu, kuris laikytinas netiesioginiu įrodymu, ir netgi prieÅ¡taraujančiu ieÅ¡kovės techniniame pase nurodytam patalpų apraÅ¡ymui. Teismo iÅ¡vadų prieÅ¡taringumÄ patvirtina ir tai, kad privatizuojant butÄ buvo sudaryti du planai – vienas su ginčo patalpa, o kitas – be jos. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Registrų centro atstovės paaiÅ¡kinimus, kad privatizuojant butÄ buvo sudaryti du buto planai, kad buvo parengti du įkainojimo aktai: vienas – butui su ginčo patalpa (58,6 kv.m.), kitas - 36,92 kv.m. buto įkainojimo aktas, kurį pasirašė ieÅ¡kovė privatizuojant butÄ .Teismas nepagrįstai nurodė, kad 5,45 kv.m. negyvenamoji patalpa 7-1 turėjo bÅ«ti perduota visiems ieÅ¡kovams.

Vadovaujantis Centrinės privatizacijos komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 37 4.2 punktu, negyvenamosios patalpos gali būti perduodamos neatlygintinai butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tam, kad negyvenamosios patalpos būtų perduotos, butų savininkai miesto, rajono valdybai turėjo pateikti šiuos dokumentus:

1) praÅ¡ymÄ dėl negyvenamųjų patalpų, esančių gyvenamuosiuose namuose, perdavimo neatlygintinai butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise;

2) visų butų savininkų notariÅ¡kai patvirtintÄ susitarimÄ dėl negyvenamųjų patalpų naudojimo, eksploatavimo bei techninės priežiÅ«ros sÄ lygų;

3) butų savininkų sutartį su valstybine ar kita įmone, įstaiga, organizacija dėl gyvenamojo namo ir butų eksploatavimo, remonto ir avarijų likvidavimo. Atitinkamai butų savininkams pateikus šiuos dokumentus, miesto, rajono valdyba priimdavo sprendimus dėl negyvenamųjų patalpų, esančių gyvenamuosiuose namuose, perdavimo neatlygintinai butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šie įrodymai byloje nebuvo pateikti. CK 4.82 straipsnio 1 dalis nelaikytina savarankišku nuosavybės įgijimo pagrindu (pagal CK 4.47 str. 12 p.), taikytinu teisiniams santykiams, atsiradusiems iki 2000 m.

CK įsigaliojimo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje kilo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai, susiję su daiktų teisinio statuso nustatymu butų privatizavimo proceso metu, t.y. priskyrimu privatizuojamo pagrindinio daikto priklausinio kategorijai ar vieÅ¡ajai nuosavybei. Dėl nuosavybės teisių į ginčo negyvenamÄ jÄ patalpÄ 7-2 AtkÅ«rus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, buvo pradėtas įgyvendinti privatine nuosavybe grindžiamo Å¡alies Å«kio formavimas, ir vieÅ¡oji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleista privatiems subjektams.

Valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose privatizavimas vyko pagal 1991 m. birželio 20 d. įsigaliojusį Butų privatizavimo įstatymÄ , kuris visa apimtimi galiojo iki 1998 m. liepos 1 d. Ä®statyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo imperatyviai nustatyta nurodytų gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo - pardavimo) tvarka, taip pat sÄ lygos, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymÄ gali bÅ«ti perkamos, kas turi teisę jas pirkti.

Å io įstatymo 2 straipsnyje buvo nurodyta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose pirkimo–pardavimo objektas yra butai. Buto nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis privatizuojamų pagal Butų privatizavimo įstatymÄ butų daugiabučiuose namuose priklausiniais, turėjo teisę Å¡ias patalpas įsigyti asmeninėn nuosavybėn kartu su privatizuojamu butu, jeigu tai atitiko bendrosiose ir specialiosiose teisės normose įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ .

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota teismo pareiga sprendžiant Å¡alių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo teisės normas aiÅ¡kinti ir taikyti ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimÄ reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslÄ â€“ suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vienÄ kartÄ lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2008). 1964 m.

CK 153 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji teisės norma, kuri galiojo ieÅ¡kovei D. S. priklausančio buto privatizavimo sandorio sudarymo metu, numatė, kad priklausinį, t.y. daiktÄ , skirtÄ tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra Å«kine paskirtimi, iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog konkrečių negyvenamųjų patalpų pripažinimui daugiabučio gyvenamojo namo buto priklausiniu bÅ«tina nustatyti juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų sudėtį:

1) kad tos patalpos paskirtis buvo susijusi su konkrečios gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavimu bute gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti;

2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2012; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012; 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3k-3-363/2013). IÅ¡ to iÅ¡plaukia, kad, kilus ginčui dėl priklausinio teisinio likimo, svarbu nustatyti patalpų priskyrimo atskiram savininkui ir priklausinio bei pagrindinio daikto tiesioginio funkcinio ryÅ¡io faktus.Sprendžiant dėl daikto kvalifikavimo priklausiniu ir jo teisinio ryÅ¡io su pagrindiniu daiktu, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra Å«kine paskirtimi; konstatuojant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priklausinio sÄ sajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryÅ¡ys (geografinė padėtis, buvimas vieno Å¡alia kito), o funkcinis; tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryÅ¡ys bÅ«tų pripažintas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu, jis turi bÅ«ti nuolatinio pobÅ«džio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2001; 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1002/2003; 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-561/2012 ir kt.).

Ne tai, kaip tam tikromis aplinkybėmis naudojamos negyvenamosios patalpos, bet tų patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryšys su daugiabučio namo butų (ir kitų patalpų) eksploatavimu lemia, ar jos yra pagrindinio daikto – namo visų butų ir kitų patalpų priklausinys, ar savarankiškas nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimt civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007).

Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi ne tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys daiktai ir pagrindiniams daiktams priklausantys daiktai, bet ir kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Šios, t. y. trečiosios, rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Savarankišku daiktu laikytinas daiktas, kuris savo naudingomis savybėmis ar paskirtimi gali būti atskirai naudojamas ir gali atskirai būti civilinėje teisinėje apyvartoje.

Tai reiÅ¡kia, kad jis nėra pagrindinio daikto esminė dalis, kaip kad, pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo įranga, stogas, konstrukcijos ir kt., ar kaip pagrindiniam daiktui priklausantis daiktas. Pažymėtina tai, kad pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį vienas iÅ¡ priklausinių požymių yra tas, jog tai yra savarankiÅ¡ki daiktai. Todėl pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ bendrosios taisyklės, kad antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, iÅ¡imtį nedraudžiama susitarti, jog parduodant pagrindinį daiktÄ prie jo esantis antraeilis daiktas, kuris Å«kine paskirtimi jam tarnauja kaip priklausinys, nebus parduotas, o liks pardavėjui.

Likęs pardavėjui jis, bÅ«damas savarankiÅ¡kas daiktas ir netekęs tarnavimo pagrindiniam daiktui požymio, gali tapti pagrindiniu daiktu. Sutartyje priklausinio likimas – jo atskyrimas nuo pagrindinio daikto - turi bÅ«ti aiÅ¡kiai aptartas. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pagrindo vertinti, kad Å¡alys nesusitarė dėl iÅ¡imties taikymo ir reikėtų daryti iÅ¡vadÄ , kad priklausinį iÅ¡tiko pagrindinio daikto likimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje, priimtoje Nr. 3K-3-1/2011).

Klausimas, ar tarp daiktų yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas funkcinis ryÅ¡ys – ar priklausinys savo Å«kine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, yra susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu, taigi tai yra fakto klausimas, nustatinėtinas nagrinėjant bylÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindÄ , jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas.

Siekiant nustatyti, kam privatizavimo metu perėjo nuosavybės teisė į negyvenamÄ sias patalpas daugiabučiuose namuose, bÅ«tina įvertinti, ar buto nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir kitomis patalpomis, turėjo teisę Å¡ias privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnį ir Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punkto 5, 12 papunkčius. Buto nuomininkai turėjo Å¡iÄ teisę, jeigu rÅ«siuose įrengti sandėliukai, kÅ«rybinės dirbtuvės ar kitos patalpos buvo įtrauktos į buto inventorizavimo bylÄ kaip buto priklausiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-561/2012; 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3k-3-363/2013).Nekilnojamojo turto registro paskirtis – iÅ¡vieÅ¡inti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus.

Duomenų apie nekilnojamuosius daiktus iÅ¡vieÅ¡inimas nenulemia ir nereiÅ¡kia, kad daikto savybės ar kriterijai yra bÅ«tent tokie; iÅ¡vieÅ¡inti duomenys nelemia daikto likimo. Tam turi reikÅ¡mės požymiai, savybės ir kriterijai, kurie priklauso daiktui, taip pat savininko valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-561/2012). AiÅ¡kindamas CK 4.14 straipsnio normÄ , pagal kuriÄ antraeilį daiktÄ (priklausinį) iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad priklausinį iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jo nenurodoma turto perleidimo sutartyje (jeigu sutartyje nėra prieÅ¡ingos iÅ¡lygos), neįregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Priklausinio statusÄ ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, bet jo nuolatinis funkcinis ryÅ¡ys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais, o likimÄ nulemia pagrindinio daikto (daiktų) likimas, jeigu Å¡alys sutartyje nepadaro kitokių iÅ¡lygų ar įstatyme nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012)Sprendžiant, kokiÄ reikÅ¡mę daugiabučio namo gyventojų naudojimosi negyvenamosiomis patalpomis faktas turi Å¡ių patalpų pripažinimui buto ar butų priklausiniu, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teisinę reikÅ¡mę turi teisėto naudojimosi negyvenamÄ ja patalpa faktas.

Nuolatinio pobÅ«džio funkcinis ryÅ¡ys, bÅ«dingas priklausiniui, turi susiklostyti po to, kai buto ar namo gyventojams negyvenamoji patalpa suteikta ar leista ja naudotis nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011). Nesant teisinio pagrindo, suteikiančio teisę į pagalbines patalpas, techninis ir funkcinis patalpos ryÅ¡ys su butu nesuteikia teisės butų savininkams reikalauti pripažinti tokias negyvenamÄ sias patalpas jų buto priklausiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009), kad pagal Butų kodekso nuostatas teisė naudotis nuomojama patalpa buvo įgyjama atitinkamos įgaliotos institucijos ar organo sprendimu bei sudarius gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (Butų kodekso 46, 49, 52 straipsniai).Remiantis pastato, esančio (duomenys neskelbtini)Vilniuje, namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis, ginčo patalpa, kuriÄ sudarė patalpos 7-1 ir 7-2, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas buvo suformuota nuo 1947 m., kai pirmÄ kartÄ buvo užfiksuoti viso gyvenamojo namo kadastro duomenys.

Nuo 1947 m. liepos 13 d. iki 1987 m. vasario 17 d. ginčo patalpos namų valdos techninės apskaitos byloje buvo žymimos kaip butas (4 t., b.l. 58-59), o nuo 1987 m. vasario 17 d. – kaip pagalbinės patalpos (4 t., b.l. 31). 2009 m. kovo 5 d. atlikus ginčo patalpos kadastrinius matavimus, Å¡i patalpa Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas – negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o taip pat įregistruotos atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės į jÄ , kurių atsiradimo teisinis pagrindas – ginčijamas 2008 m. gruodžio 8 d. priėmimo – perdavimo aktas Nr. (51)-7.2(S)-42, priimtas vadovaujantos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutartimu Nr. 870 Dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybės tvarkos (1 t., b.l. 91).

Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto Tarybų rajono Liaudies deputatų Tarybos vykdomojo komiteto 1990 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 67 dėl patalpų suteikimo ir nuomos starčių pakeitimo inter alia buvo nuspręsta iÅ¡braukti („iÅ¡jungti“) iÅ¡ gyvenamojo ploto apskaitos ir suteikti gyventojams kaip pagalbines patalpas, kurios nurodytos Å¡io sprendimo 6 priede, tame tarpe nuspręsta ieÅ¡kovei D. S., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaip pagalbinę suteikti 14,83 kv.m. patalpÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje (2 t., b.l. 53-59).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai atitinka įstatyme įtvirtintÄ reglamentavimÄ , remiantis kuriuo miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui buvo priskirtas spręsti gyventi netinkamų gyvenamųjų patalpų pertvarkymo naudoti kitoms reikmėms klausimas (Butų kodekso 8 str. 1 d.). Pažymėtina, jog Å¡is Vilniaus miesto Tarybų rajono Liaudies deputatų Tarybos vykdomojo komiteto 1990 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. 67 vertintinas kaip teisės naudotis ginčo patalpa, pažymėta 7-2, atsiradimo teisinis pagrindas, t.y. administracinis aktas, kurio pagrindu buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui buvo priskirta pagalbinė 14,83 kv.m. dydžio patalpa, plane pažymėta indeksu 7-2, suteikiant jam teisę naudotis Å¡ia patalpa.

Vadovaujantis 1964 m. CK 4 straipsnio 2 dalies 2 punktu, administracinis aktas yra civilinių teisių ir pareigų atsiradimo teisinis pagrindas. Pažymėtina, jog esant ginčo pagalbinės patalpos 7-2 paskyrimo buto nuomininkui faktui, tarp Å¡alių susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimas nuomos ar panaudos teisiniais santykiais neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant, ar negyvenamÄ ja patalpa buvo naudojamasi teisėtai, kadangi nuomos ar panaudos sutarties nesudarymas raÅ¡tu nedarytų Å¡ios sutarties negaliojančia (1964 m.

CK 58 str. 1 d., 298 str., 366 str. 3 d.), o pagalbinių patalpų negalėjimas bÅ«ti savarankiÅ¡ku nuomos sutarties dalyku reiÅ¡kia, jog pagalbinė patalpa galėjo bÅ«ti iÅ¡nuomota kartu su gyvenamosiomis patalpomis, keičiant anksčiau sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalykÄ (Butų kodekso 53 str. 2 d.). Sprendžiant, ar ginčo patalpa 7-2 gali bÅ«ti kvalifikuojama priklausiniu ir dėl Å¡ios patalpos teisinio ryÅ¡io su pagrindiniu daiktu, kaip minėta, esminę teisinę reikÅ¡mę turi ne tik Å¡ios patalpos teisėto naudojimosi faktas, bet ir funkcinis ryÅ¡ys su konkrečiu butu.

Kasacinio teismo praktikoje yra suformuoti Å¡ie požymiai, lemiantys daikto pripažinimÄ priklausiniu:

1) tai su pagrindiniu daiktu susijęs daiktas;

2) susijęs nuolatinai, bet ne trumpai ar laikinai;

3) sÄ sajos esmė – funkcinis ryÅ¡ys, t.y. kad daiktas pagal savo savybes tarnauja pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011). Vien tik techninis (konstrukcinis) negyvenamosios patalpos ryÅ¡ys su butu nėra besÄ lyginis pagrindas suteikti tokiai patalpai priklausinio statusÄ . Tie patys reikalavimai dėl priklausiniui bÅ«dingų požymių buvimo taikomi ir kitose daugiabučio gyvenamojo namo dalyse, pavyzdžiui palėpėje, esančioms izoliuotoms patalpoms.

Apie tai, ar tam tikra pastato dalis (patalpa, izoliuota erdvė ar kt.) yra susieta su konkrečiu butu ir ar pakanka susiejimo duomenų, gali bÅ«ti sprendžiama iÅ¡ inventorizacinės bylos įrašų informatyvumo, taip pat iÅ¡ buto privatizavimo sutarties sÄ lygų, pareiÅ¡kimo ir kitų dokumentų dėl buto privatizavimo, namo butų skaičiaus, jų iÅ¡sidėstymo, patalpų funkcinio ryÅ¡io ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2009).

Jeigu konkrečių patalpų paskirtis susijusi su tarnavimu kitų patalpų poreikiams, tai jos gali bÅ«ti vertinamos kaip neturinčios savarankiÅ¡kos paskirties ir kaip tarnaujančios kitam daiktui, t. y. sudarančios sÄ lygas pagal paskirtį normaliai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡naudoti pagrindinio daikto savybes, užtikrinti jo funkcionalumÄ . Pavyzdžiui, poilsiui, laiko leidimui, meistravimui, džiovinimui, sandėliavimui (daiktų, kuro, retai naudojamų namų apyvokos reikmenų ir kt.) ar kitokiam pasidėjimui bei kitoms reikmėms paprastai tarnauja negyvenamosios patalpos balkonuose, džiovyklose, rÅ«siuose, pusrÅ«siuose, kitose statinio dalyse ar atskiruose statiniuose.

Tokiu atveju jos yra funkcionaliai susietos su gyvenamosiomis patalpomis, todėl yra konkrečios gyvenamosios patalpos priklausinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2008).Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog palėpėje esanti izoliuota 14,83 kv.m. ginčo patalpa 7-2 ieškovei, kaip daugiabučiame gyvenamajame name esančio buto Nr. 6 nuominkei, buvo suteikta 1990 m. kovo 23 d.. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo privatizuotas 1993 m. vasario 4 d. sutartimi (1 t., b.l. 31-32).

Iki buto privatizavimo ieÅ¡kovė D. S. ir jos Å¡eimos nariai teisėtai ir nepertraukiamai naudojosi palėpėje esančia negyvenamaja patalpa, pažymėta indeksu 7-2. Patekimas į ginčo negyvenamÄ jÄ patalpÄ 7-2 iÅ¡ ieÅ¡kovei D. S. priklausančio antrame aukÅ¡te esančio buto buvo ir yra užtikrinamas laiptais, vedančiais iÅ¡ antro į trečiÄ jį aukÅ¡tÄ , per trečiame aukÅ¡te esantį koridorių ir palėpėje esančiÄ ginčo patalpÄ 7-1. Patalpa 7-2 užtikrino buto Nr. 6 nuomininko (Å¡iuo metu – savininko) ir jo Å¡eimos narių poreikius, susijusius su daiktų laikymu, sandėliavimu.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar dėl naudojimosi izoliuota palėpėje esančia ginčo patalpa susiklostė nuolatinio pobÅ«džio funkcinis ryÅ¡ys, teisinę reikÅ¡mę turi tai, jog ji buvo skirta aptarnauti dviejų kambarių 36,92 kv.m. dydžio butÄ , kuriuo tuo metu naudojosi keturių asmenų Å¡eima (nuomininkas ir trys jo Å¡eimos nariai). Nors iÅ¡ namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, jog daugiabučiame gyvenamajame name yra rÅ«sys, tačiau neidentifikuotos rÅ«sio patalpos (jų dalis) buvo priskirtos ir privatizuotos kartu su butais Nr. 2 ir Nr. 4 (4 t., b.l. 143-144, 152-155).

Taigi butui Nr. 6 nebuvo priskirta kitų negyvenamųjų patalpų, esančių daugiabučio gyvenamojo namo kieme ar rÅ«syje, kurios užtikrintų jų poreikį sandėliavimui ar kitokiam pasidėjimui bei bÅ«tų funkciÅ¡kai susietos su .Å¡iame bute esančiomis gyvenamosiomis patalpomis. Remiantis buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, techninės apskaitos bylos duomenimis, kuri buvo suformuota buto privatizavimo proceso metu atliekant inventorizavimÄ , 14,81 kv.m. dydžio ginčo patalpa 7-2 plane atvaizduota kartu su butu Nr. 6 (3 t., b.l. 3).

Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog palėpėje esanti ginčo patalpa 7-2 buvo paskirta naudotis daugiabučiame gyvenamajame name Å¡ios paskirties pagalbinių patalpų neturinčiam buto Nr. 6 nuomininkui bei jo Å¡eimos nariams ir dėl Å¡io naudojimosi buvo sukurtas ginčo pagalbinės patalpos nuolatinio tarnavimo pagrindiniam daiktui efektas, o ji tapo buto priklausiniu. FunkciÅ¡kai su butu Nr. 6 susijusi negyvenamoji patalpa po jos iÅ¡braukimo iÅ¡ gyvenamojo ploto apskaitos niekada nebuvo naudojama bendrai visų namo butų savininkų, daugiabučio gyvenamojo namo savininkai sutinka, jog patalpa 7-2 butų privatizavimo procese buvo privatizuota kaip buto Nr. 6 priklausinys ir netapo visų bendraturčių bendrÄ ja daline nuosavybe.Sprendžiant dėl buto nuomininko, kuris naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis privatizuojamų pagal Butų privatizavimo įstatymÄ daugiabučių namų rÅ«siuose, pusrÅ«siuose ir palėpėse, teisės įsigyti Å¡ias patalpas asmeninėn nuosavybėn kartu su privatizuojamu butu atsiradimo pagrindų ir turinio, kasacinis teismas yra pabrėžęs bÅ«tinybę vadovautis Butų privatizavimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų nuostatomis (Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintomis Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėmis bei jį papildžiusiais Centrinės privatizavimo komisijos posėdžių protokolais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2011).

Buto nuomininkai turėjo Å¡iÄ teisę, jeigu rÅ«siuose įrengti sandėliukai, pusrÅ«siuose, rÅ«siuose ir palėpėse įrengtos kÅ«rybinės dirbtuvės-studijos ar kitos negyvenamosios patalpos, esančios vienbučių ir dvibučių namų pusrÅ«siuose, rÅ«siuose bei palėpėse, buvo įtrauktos į buto inventorizavimo bylÄ kaip buto priklausiniai (Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 37 4.2.1. punktas), o negyvenamosios patalpos, įrengtos privatizuojamų gyvenamųjų namų rÅ«siuose, pusrÅ«siuose ir palėpėse, įtrauktos į miesto (rajono) valdybų, valstybinių, valstybinių akcinių įmonių, įstaigų ir organizacijų balansÄ , galėjo bÅ«ti privatizuojamas Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka (Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 37 4.2.3. punktas).

Dar daugiau, kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog minėtos nuostatos Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. posėdžio protokole Nr. 37 neturi bÅ«ti suprantamos taip, kad dėl įtraukimo priklausiniu gali bÅ«ti sprendžiama tik pagal įraÅ¡Ä inventorizavimo byloje. Tai pagrindas ir nurodymas privatizavimo vykdančioms institucijoms, kokį turtÄ parduoti kaip priklausantį konkrečiam butui. Å i nuostata nevaržo teismo, esant neinformatyviai nuorodai inventorizavimo byloje, remtis kitais įrodymais, patvirtinančiais, kad konkretus butas privatizuotas su palėpe, jos dalimi (įrengta arba ne) ar rÅ«siu (visu ar jo dalimi, apibrėžta ir individualiai naudojama) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2009).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Lietuvos Respublikos respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Vilniaus skyrius pagal Vilniaus miesto valdybos užsakymÄ inventorizuodamas parduodamus gyvenamuosius namus, butus bei nustatydamas, kiek gyvenamasis namas, butas yra nusidėvėjęs (Tvarkos 6 p.), 1991 m. gruodžio 9 d. inventorizavo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užvesdamas buto techninės apskaitos bylÄ (2 t., b.l. 67-69, 3 t., b.l.3). IÅ¡ namų valdos techninės apskaitos byloje esančio butų (duomenys neskelbtini), Vilniuje įkainojimo akto matyti, jog 1991 m. gruodžio 9 d.

įkainojant butÄ Nr. 6 (buto vidinis plotas 36,92 kv.m.) buvo nurodytas 58,60 kv.m. jo bendras plotas, t.y. plotas su palėpėje esančiomis negyvenamosiomis patalpomis, ir 24 proc. dydžio nusidėvėjimas (4 t., b.l. 71-72). IeÅ¡kovė D. S. su 1991 m. gruodžio 10 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į Vilniaus miesto valdybÄ , kuriuo, užpildydama standartinę gavėjo parengtÄ Å¡io pareiÅ¡kimo formÄ , nurodė pageidaujanti pirkti dviejų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), prie Å¡io pareiÅ¡kimo pridėdama tarp jos ir jos Å¡eimos narių sudarytÄ susitarimÄ , kieno vardu bus sudaroma pirkimo – pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku (Tvarkos 5, 18 p.) (1 t., b.l. 93).

Buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje yra Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ 1992 m. lapkričio 12 d. parengtas buto (duomenys neskelbtini) planas, kuriuo mansardoje esanti negyvenamoji patalpa 7-2 yra įtraukta į Å¡io buto planÄ . Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog ginčo atveju palėpėje esanti negyvenamoji patalpa 7-2 buvo įtraukta į buto Nr. 6 inventorizavimo bylÄ kaip jo priklausinys. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 37 4.2.1. punktu, pripažįsta, jog ieÅ¡kovė D.

S. buvo teisėtai gavusi palėpėje esančiÄ negyvenamÄ jÄ patalpÄ 7-2 ir turėjo teisę jÄ Ä¯sigyti asmeninėn nuosavybėn kartu su privatizuojamu butu Nr. 6 kaip Å¡io buto priklausinį. Trečiojo asmens Valstybės įmonės Registrų centro atstovo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodytos aplinkybės, jog buto techninės apskaitos byloje esantis buto su mansarda planas buvo parengtas ieÅ¡kovės D. S. 1991 m. gruodžio 10 d. pareiÅ¡kimo pagrindu ir kad 1992 m. lapkričio 12 d. ji pakartotinai kreipėsi tik dėl buto be negyvenamųjų patalpų privartizavimo, ko pasekoje butas inventorizavimo byloje buvo atvaizduotas be priklausinių, nėra pagrįstos jokiais raÅ¡ytiniais ar kitais įrodymais, dėl ko laikytinos neįrodytomis (5 t., b.l. 21).

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, faktinio pobÅ«džio aplinkybė, ar butas buvo privatizuotas su priklausiniu ar be, nustatoma iÅ¡ privatizavimo sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003, 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2004, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2012). Sprendžiant, kas privatizuota pagal butų privatizavimo sutartį, butų privatizavimo sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinamos pagal sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles.

Tuo tikslu turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sutarties sÄ lygos, Å¡alių ketinimai, sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybės (pvz., butų privatizavimÄ reglamentuojantys teisės aktai, parengiamieji dokumentai buto privatizavimo sutarčiai sudaryti, privatizavimo sutarties ir jos priedų įraÅ¡ai (techninio inventorizavimo duomenys, planai ir kt.), privatizavimo sutarties Å¡alių pateikiamas sutarties aiÅ¡kinimas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2009).

Privatizuojamo buto bendras plotas ir kaina yra vieni iÅ¡ duomenų, pagal kuriuos galima spręsti, kokios patalpos yra privatizuotos pagal buto privatizavimo sutartį. Vykdydama Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtino Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisykles, pagal kurias įkainojant gyvenamuosius butus, buvo taikoma kaina už vienÄ kvadratinį metrÄ bendrojo (naudingojo) ploto. Vadovaujantis Å¡ių Taisyklių 7 punkto 5 papunkčiu, buto bendrÄ jį (naudingÄ jį) plotÄ sudaro kambarių, virtuvės, koridorių, tualeto, vonios, taip pat kÅ«rybinių dirbtovių ir kitų patalpų, turinčių su butais bendrÄ jį funkcinį ryšį, plotas.

Balkonų, lodžijų ir rÅ«siuose įrengtų sandėliukų plotas į buto bendrÄ jį (naudingÄ jį) plotÄ nebuvo įskaičiuojamas. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog jei tam tikri buto priklausianiai pagal įstatymÄ neturi bÅ«ti įkainojami dėl to, kad jų plotas neįskaičiuojamas į bendrÄ jį (naudingÄ jį) plotÄ , tai Å¡ie priklausiniai laikomi privatizuoti kartu su gyvenamÄ ja patalpa, laikantis bendros 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės, remiantis kuria priklausinį iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-775/1999).Butas – gyvenamojo pastato (namo) dalis iÅ¡ vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės bei kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų (Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji pastatai 4.8 p., Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka 7 p.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į buto sampratÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintose Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėse, reglamentuojant parduodamų butų įkainojimÄ , sÄ voka buto bendrasis (naudingasis) plotas turi bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip buto vidinis plotas. Todėl Å¡ių Taisyklių 7 punkto 5 papunktyje įtvirtintas kitų patalpų, turinčių su butais bendrÄ funkcinį ryšį, plotas į buto bendrÄ jį (naudingÄ jį) plotÄ turi bÅ«ti įskaitomas tuo atveju, jei į Å¡ias patalpas yra patenkama tiesiog iÅ¡ buto.

Tokį sÄ vokos buto bendrasis (naudingasis) plotas aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir Butų kodekso 53 straipsnio, reglamentuojančio gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dalykÄ , aiÅ¡kinimas teisės doktrinoje, remiantis kuriuo naudingu buto plotu laikomas visas vidinis plotas. Jis dalijamas į dvi kategorijas:

1) gyvenamasis plotas;

2) pagalbinis plotas. Gyvenamasis plotas – tai gyvenamieji kambariai, o naudingas (pagalbinis) plotas – virtuvės, koridorių, holų, vidaus sandėlių, vonios ir tualeto bei kitos pagalbinės paskirties patalpos, kurios skiriamos ne gyventi, o tenkinti kitus buitinius asmenų poreikius. (žr., pavyzdžiui, PakalniÅ¡kis V., Rasimavičius P., Staskonis V., Vitkevičius P. Butų kodekso komentaras. Vilnius: Mintis, 1990. P. 62). Ä®statymų leidėjo valiÄ dėl sÄ vokų, susijusių su buto ploto skaičiavimu, sampratos patvirtina ir LR aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d.

įsakymu Nr. 310 patvirtintas organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.14.01:1999, kuriuo buvo nustatyta pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka, taikytina juos projektuojant, statant (rekonstruojant, remontuojant), priimant naudoti, renkant jų kadastro duomenims ir registruojant nekilnojamÄ jį turtÄ bei teises į jį, taip pat skaičiuojant statinių kainas, organizuojant jų priežiÅ«rÄ ir vykdant statistinę apskaitÄ Lietuvos Respublikoje. Å io reglamento 9.1 punkte numatyti Å¡ių buto plotų skaičiavimo galimybė: gyvenamojo, pagalbinio, verslo, naudingojo ir bendrojo.

Buto gyvenamasis plotas yra visų kambarių ir virtuvės (iÅ¡skyrus virtuvę-niÅ¡Ä ) plotų suma (reglamento 10 p.); buto pagalbinis plotas – yra visų buto patalpų, iÅ¡skyrus kambarius, verslo patalpas, rÅ«sius (pusrÅ«sius) ir garažus, plotų suma (reglamento 12 p.); buto naudingasis plotas yra visų kambarių, verslo patalpų bute ir Å¡iltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma (reglamento 13 p.); buto bendrasis plotas yra visų buto patalpų plotų suma; į buto bendrÄ jį plotÄ Ä¯skaičiuojamas tik tų rÅ«sio, pusrÅ«sio ar pastogės patalpų plotas, į kurias patenkama tiesiog iÅ¡ buto (reglamento 14 p.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, LR Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Taisyklių 7 punkto 5 papunktyje apskaičiuojant parduodamo buto kainÄ naudojama buto bendrojo (naudingojo) ploto sÄ voka aiÅ¡kintina kaip buto vidinis bendras plotas, kurį sudaro buto gyvenamosios, pagalbinės bei kitos patalpos, į kurias galima tiesiogiai patekti iÅ¡ buto, o sÄ lygos, jog buto bendrasis plotas kartu turi bÅ«ti ir naudingas, įtraukimas reiÅ¡kia, jog į buto bendrÄ jį plotÄ patenkanka tik tos pagalbinės patalpos, kurios yra „šiltomis“ atitvaromis apribotoje buto erdvėje.

Patalpų, apibrėžiamų kaip „kitos patalpos, turinčios su butais bendrÄ funkcinį ryšį“, ploto įtraukimas į buto bendrÄ jį (naudingÄ jį) plotÄ reiÅ¡kia kitų nei Taisyklių 7 punkto 5 papunktyje iÅ¡vardintų pagalbinių patalpų, patenkančių į buto vidinį plotÄ ir į kurias galima patekti tiesiogiai iÅ¡ buto, įtraukimÄ . Tokį aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir įstatymo leidėjo tiesiogiai Taisyklių 7 punkto 5 papunktyje numatytos iÅ¡imtys, jog į buto bendrÄ jį (naudingÄ jį) plotÄ neįskaičiuojamas balkonų, lodžijų plotas (Å¡altos pagalbinės patalpos) ir rÅ«siuose įrengti sandėliukai (pagalbinės patalpos, į kurias negalima patekti tiesiogiai iÅ¡ buto).

Be to, palėpėje esančios ginčo patalpos 7-2 pagal funkcinę paskirtį tenkina tuos pačius poreikius, kokius paprastai tenkina rÅ«sio patalpos, o rÅ«sio patalpos butui Nr. 6 nebuvo priskirtos. Pažymėtina ir tai, jog Taisyklių 7 punkto 12 papunktyje tiesiogiai įtvirtinama taisyklė, kada už buto priklausinį nuomininkas turi sumokėti nustatyta tvarka apskaičiuotÄ kainÄ â€“ tai atvejai, kai buto priklausiniais yra pagalbiniai Å«kiniai pastatai ir statiniai, o ne pagalbinės patalpos daugiabučiame gyvenamajame name.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju su ieÅ¡kovės D. S. nuomojamu butu Nr. 6 kaip priklausinys privatizuota ginčo patalpa 7-2 1993 m. vasario 3 d. buto įkainojimo akte Nr. 4906 ir 1993 m. vasario 4 d. sutartyje neturėjo bÅ«ti įtraukta į buto bendrÄ jį (naudingÄ jį) plotÄ , apskaičiuojant parduodamo buto kainÄ . Todėl Å¡ioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, jog ieÅ¡kovė D. S. kartu su butu Nr. 6 1993 m. vasario 4 d. sutartimi privatizavo ir palėpėje esančias pagalbines patalpas 7-2, kaip Å¡io buto priklausinį privatizavimo momentu.

IeÅ¡kovei D. S. priklausančio buto privatizavimo sutartyje tiesiogiai neįtvirtinta nuostatų dėl palėpėje esančios negyvenamosios patalpos pardavimo, bet buto techninės apskaitos byloje nurodyta, kad palėpė yra (nurodytas plotas, indeksas, kiti duomenys). Anksčiau analizuota kasacinio teismo praktika pripažįsta, jog priklausinį iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai priklausinys nenurodomas turto perleidimo sutartyje ir jis nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nes daikto likimÄ lemia ne iÅ¡vieÅ¡inimo faktas, bet daikto savybės. Sutartyje priklausinio likimas – jo atskyrimas nuo pagrindinio daikto - turi bÅ«ti aiÅ¡kiai aptartas.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pagrindo vertinti, kad Å¡alys nesusitarė dėl iÅ¡imties taikymo ir reikėtų daryti iÅ¡vadÄ , kad priklausinį iÅ¡tiko pagrindinio daikto likimas. Taigi, konstatavus, jog ieÅ¡kovei suteikta ginčo negyvenamoji patalpa 7-2 buvo privatizuojamo pagrindinio daikto (buto) priklausinys, siekiant iÅ¡saugoti Å¡io priklausinio savarankiÅ¡kÄ nuo pagrindinio daikto statusÄ , privatizavimo sutartyje tai turėjo bÅ«ti specialiai aptarta. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad patalpa 7-2 liko valstybės vieÅ¡osios nuosavybės valdymo teisę įgyvendinančių subjektų dispozicijoje, dėl ko ji negalėjo bÅ«ti perduota savivaldybių nuosavybėn laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutartimu Nr. 870 patvirtintos Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybės tvarkos reikalavimų.

Dėl nuosavybės teisių į ginčo negyvenamÄ jÄ patalpÄ 7-1 Pasisakydamas dėl pagalbinių patalpų privatizavimo kartu su butais, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors Butų kodekse ir Butų privatizavimo įstatyme nebuvo atskirų normų dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų teisinės priklausomybės, gyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose privatizavimo teisiniai padariniai yra tie, kad namo bendrojo naudojimo konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga ir bendrojo naudojimo patalpos tapo to namo butų (ir kitų patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė (Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiÅ«ros pavyzdinių taisyklių 14–16 punktai, 1995 m. kovo 8 d.

įsigaliojusio Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnis, CK 4.82 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007, 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2013). Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokole Nr. 37 buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kitos negyvenamosios patalpos, iÅ¡skyrus patalpas, nurodytas Å¡io iÅ¡aiÅ¡kinimo 4.2.1 ir 4.2.3 punktuose, esančios privatizuojamų pagal Butų privatizavimo įstatymÄ gyvenamųjų namų rÅ«siuose, pusrÅ«siuose ir palėpėse, miesto, rajono valdybos sprendimu perduodamos neatlygintinai butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai visi butai gyvenamajame name yra privatizuoti (4.2, 4.2.2, 4.2.2.2 punktai). 1995 m. kovo 8 d.

įsigaliojusio Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo namo konstrukcijos priklauso visiems namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje bendrojo naudojimo patalpos buvo apibrėžtos kaip patalpos, nepriskirtos atskiriems savininkams (koridoriai, laiptinės, holai, palėpės, rūsiai, pusrūsiai), neturinčios tiesioginio funkcinio ryšio su atskirų savininkų patalpomis.

AnalogiÅ¡ko turinio norma yra ir CK 4.82 straipsnio 1 dalyje, remiantis kuria butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Å iuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, pagal kuriÄ bendrÄ ja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra:

1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namÄ laiptai ir durys);

2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė;

3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rÅ«siai, pusrÅ«siai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrÄ ja daline nuosavybe esantį turtÄ grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tais atvejais, kai butų daugiabučiame gyvenamajame name savininkai ginčija vieÅ¡ojo subjekto sprendimo teisėtumÄ dėl negyvenamųjų patalpų perdavimo ar pardavimo, turi bÅ«ti iÅ¡tirta tų patalpų funkcinė paskirtis ir pagal tai įvertinta, ar jos yra visų daugiabučio namo butų (ir kitų patalpų) priklausinys, ar individualaus naudojimo patalpos (savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės objektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007, 2011 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011).

Kilus ginčui, pagal priklausiniui nustatytus kriterijus konkrečiu atveju sprendžiama, ar to daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai įgijo nuosavybės teise negyvenamÄ sias patalpas kaip priklausinius, ar tos negyvenamosios patalpos liko neprivatizuotos, t. y. netapo butų savininkų nuosavybe, todėl liko valstybės nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad patalpų priskyrimÄ prie bendro naudojimo patalpų, kaip pagrindinio daikto priklausinio, ar individualaus naudojimo patalpų, kaip savarankiÅ¡ko nuosavybės teisės objekto, lemia patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryÅ¡ys su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų eksploatavimu, o ne jų konkretus faktinis naudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007; 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2007; 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-315/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2011).

Gyvenamasis namas, be gyvenamųjų patalpų ir įprastinių bendro naudojimo paskirties patalpų (pvz., koridorių, virtuvių, tualetų, laiptų, rūsių), gali turėti ir kitų patalpų, kurios konkretaus namo su šlaitiniu stogu projekto atveju yra konstrukciškai būtinos ir yra techninės to namo patalpos, objektyviai esančios kaip neatskiriama statinio konstrukcijų – viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo – dalis, t. y. nurodytų namo dalių suformuota erdvė – pastogė (palėpė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2010).

Tam tikros izoliuotos erdvės gyvenamojo namo pastate, tame tarpe palėpės, priskyrimÄ prie bendrai visų ar individualiai naudojamos lemia jos funkcinis ryÅ¡ys su butais ar konkrečia patalpa arba egzistuojantis Å¡ių patalpų priskyrimo faktas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-530/2009; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007; 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004, kt.).Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog negyvenamoji patalpa 7-1 bÅ«tų buvusi priskirta naudotis individualiai kokiam nors butui ar kad ji bÅ«tų privatizuota su konkrečiu butu kaip jo priklausinys.

Ginčo patalpa 7-1, kaip palėpėje esanti izoliuota negyvenamoji patalpa, turi trejopÄ paskirtį: pirma, tai vienintelė patalpa, per kuriÄ galima patekti į buto Nr. 6 savininkams priklausančiÄ palėpėje esančiÄ negyvenamÄ jÄ patalpÄ 7-2; antra, Å¡ioje patalpoje yra laiptai, vedantys į butÄ Nr. 2, kuriais iÅ¡ Å¡io buto galima tiesiogiai patekti į gyvenamojo namo palėpėje esančias negyvenamÄ sias patalpas; trečia, tai vienintelė patalpa, per kuriÄ galima patekti į neįregistruotas pastogėje esančias 17,61 kv.m. dydžio negyvenamÄ sias patalpas, kurios parengtoje kadastro duomenų byloje pažymėtos indeksu 8-1 ir kurių kadastro duomenys Å¡iuo metu dar nėra įraÅ¡yti į Nekilnojamojo turto kadastrÄ (2 t., b.l. 113-121).

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog negyvenamoji patalpa 7-1 pagal savo technines savybes, paskirtį ir funkcinį ryšį yra bendrojo naudojimo patalpa, kuri tarnauja visam pastatui ir neturi savarankiÅ¡kos paskirties (negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku daiktu (patalpomis) kitame daikte (daugiabučiame name) ir veikti atskirai nuo vieno ar visų butų). Ginčo patalpÄ pripažinus daugiabučio namo visų butų ir kitų patalpų priklausiniu, privatizuojant butus pagal Butų privatizavimo įstatymÄ jos tapo visų butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė ir negalėjo bÅ«ti perleistos pagal kitus įstatymus kitų asmenų nuosavybėn. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo patalpų perleidimo kitiems asmenims aktus pripažino negaliojančiais.

Dėl ieškinio senaties Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, kai asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminas skatina teisinių santykių subjektus veikti aktyviai, įgyvendinant jų tarpusavio teises ir pareigas, sutartinę drausmę bei abipusę prievolių vykdymo kontrolę. Teisės į ieškinį atsiradimas sietinas su momentu, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie pažeistas teises (subjektyvusis veiksnys).

Sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimÄ (suvokimo, kad teisės pažeidžiamos) momento nustatymÄ lemia konkrečios bylos aplinkybės bei asmens subjektyvios savybės, todėl skirtingose bylose jis nustatomas skirtingai. IÅ¡ teismų praktikos nuostatų iÅ¡plaukia, kad, sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį ir momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad jo teisė yra pažeista.

BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kovams prasidėjo (ieÅ¡kovo teisė į ieÅ¡kinį atsirado) 2011 m. vasario 11 d. paskelbus patalpų aukcionÄ ir G. T. atėjus apžiÅ«rėti patalpų, dėl ko ieÅ¡kovai ieÅ¡kinį teismui pateikė nepraleidę ieÅ¡kinio senaties termino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kinyje yra pareikÅ¡ti dvejopo pobÅ«džio reikalavimai: civilinio pobÅ«džio (pareikÅ¡tas reikalavimas dėl nuosavybės teisių į negyvenamÄ sias patalpas pripažinimo) ir administracinio pobÅ«džio (ginčijama 2008 m. gruodžio 8 d. priėmimo – perdavimo akto Nr. (51)-7.2(S)-42 dalis, kuris buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutartimu Nr. 870 Dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybės tvarkos).

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kad ieÅ¡kovai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris ieÅ¡kovės D. S. pareikÅ¡to civilinio pobÅ«džio reikalavimo atžvilgiu skaičiuotinas nuo buto privatizavimo sandorio sudarymo 1993 m. vasario 4 d., o visų ieÅ¡kovų pareikÅ¡to administracinio pobÅ«džio reikalavimo atžvilgiu – nuo 2009 m. kovo 25 d., kai vieÅ¡ame valstybės registre buvo įregistruotos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės į ginčo negyvenamÄ sias patalpas, ginčijamÄ administracinį aktÄ Â nurodant kaip daiktinių teisių atsiradimo teisinį pagrindÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog civilinio pobÅ«džio reikalavimui dėl nuosavybės teisių į negyvenamÄ sias patalpas pripažinimo pareikÅ¡ti nustatytas 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).             Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobÅ«džio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiÅ¡kia, kad visiems reikalavimams turi bÅ«ti taikomi CK reglamentuoti ieÅ¡kinio senaties terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010).

Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktikÄ , kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiÅ¡ki reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobÅ«džio, jiems atitinkamai turi bÅ«ti taikomi ieÅ¡kinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-139/2013; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-242/2014 ir kt.).Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡is terminas yra ne ieÅ¡kinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieÅ¡kinio senaties instituto taisyklės.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo bÅ«ti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai Å¡is sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktÄ , koks yra jo turinys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. AS5–550/2007; 2008 m. liepos 25 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A146–335/2008).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktÄ , kai jam tampa prieinama informacija apie esminius Å¡io akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktÄ priėmusiÄ institucijÄ (asmenį), priėmimo dienÄ , aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. AS5–8/2006; 2008 m. liepos 25 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A146–335/2008).Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog nustačius, kad po privatizavimo sandorio sudarymo 1993 m. vasario 4 d. ieÅ¡kovė D.

S. ginčo patalpas 7-2 turėjo pagrindÄ laikyti ir laikė priklausančias jai asmeninės nuosavybės teise, o taip pat nustačius, jog privatizavus daugiabučiame gyvenamajame name esančius butus butų savininkai (ieÅ¡kovai) ginčo patalpas 7-1 turėjo pagrindÄ laikyti ir laikė priklausančiomis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise, negali bÅ«ti pripažinta, jog ieÅ¡kovai turėjo ar galėjo numatyti apie galimÄ jų nuosavybės teisių į ginčo patalpas pažeidimÄ . Pažymėtina, jog ieÅ¡kovų nuosavybės teisės realiai buvo pažeistos tik 2008 m. gruodžio 8 d., kai priėmimo – perdavimo aktu Nr. (51)-7.2(S)-42, priimtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 870 Dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos, valstybė ginčo patalpas perdavė atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas civilinio pobÅ«džio reikalavimui Å¡ioje byloje pareikÅ¡ti iki ieÅ¡kinio pateikimo nebuvo pasibaigęs. Ginčijamas byloje administracinis aktas ieÅ¡kovams nebuvo įteiktas, valstybės vieÅ¡ame registre jis buvo įregistruotas 2009 m. kovo 25 d.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieÅ¡kovams pritaikius apdairaus ir rÅ«pestingo asmens standartÄ , nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovai apie savo pažeistas teises galėjo ir turėjo sužinoti anksčiau nei 2011 m. vasario 18 d., kai jiems iÅ¡ skelbimo Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje tapo žinoma apie 2011 m. vasario 23 d. organizuojamÄ ginčo patalpų pardavimÄ vieÅ¡o aukciono bÅ«du. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvų dėl termino administraciniam aktui ginčyti skaičiavimo, nes ieÅ¡kovai į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2011 m. vasario 24 d., t.y. šio termino nepraleidę.

  Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui bylÄ laimėjusios Å¡alies naudai priteisti iÅ¡laidas advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokio pobÅ«džio bylinėjimosi iÅ¡laidos yra priteisiamos ne didesnės nei nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau tekste - Rekomendacija). Pagal RekomendacijÄ , maksimali priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ yra 1 500 Lt (Rekomendacijos 8.11 p.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543).Kadangi apelianto Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinis skundas atmestas, atsakovei D.

S. iÅ¡ apelianto priteisiama jos 2014 m. sausio 10 d. pareiÅ¡kime dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo praÅ¡oma 1 452 Lt suma (t. 5, b.l. 87-90).              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,              n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1844-232/2013, palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieškovės D. S. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius) naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas: 111109233, adresas: Konstitucijos pr. 3, Vilnius) 1 452 Lt (tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Teisėjai                                                                                           Artūras Driukas                                                                                                         Rasa Gudžiūnienė                                                                                                         Alvydas Poškus