906cc1a4-349c-4ecc-a016-6dfedd28edab · Vilniaus apygardos teismas

 Byla Nr. AN2-290-1020/2019

Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00792-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3.;

16.9.4.2.; 21.1.7. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas RimÅ¡elis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ pagal B. R. (B. R.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria netenkintas B. R. skundas ir paliktas galioti nepakeistas Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Vilniaus VPK) 2019 m. sausio 8 d. nutarimas, kuriuo B. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir ANK 420 straipsnio 2 dalį ir jam už tai paskirta 500 EUR bauda bei administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių, panaikinimo,

n u s t a t ė :

1. B. R. nubaustas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. 17.43 val., Žirnių g., Vilniuje, vairuodamas automobilį VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį, kertantis transporto priemonių važiavimo trajektorijoms, nepraleido jam iÅ¡ deÅ¡inės į pagrindinį keliÄ Ä¯važiuojančio automobilio RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. B. (E. B.) ir su juo susidÅ«rė taip sukeldamas eismo įvykį bei tokiais savo veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė nepagarbÄ aplinkiniams ir demonstravo iÅ¡skirtinumÄ prieÅ¡ kitus eismo dalyvius. Tokiais veiksmais R. R. pažeidė ANK 417 straipsnio 3 dalį ir ANK 420 straipsnio 2 dalį. Šį nutarimÄ B. R. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau pastarasis skundo netenkino ir paliko galioti Vilniaus VPK nutarimÄ .

2. Apeliaciniu skundu B. R. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį bei Vilniaus VPK nutarimÄ ir iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės arba perduoti bylÄ Vilniaus VPK pakartotiniam nagrinėjimui. Anot B. R., priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir priimtas tinkamai neiÅ¡nagrinėjus ir neįvertinus visų byloje esančių duomenų. Skunde nurodoma, kad eismo įvykis kilo dėl kitos transporto priemonės vairuotojo – E. B. veiksmų. E. B. po eismo įvykio pats pripažino kaltę, tačiau vėliau savo parodymus pakeitė. B. R. nurodo, kad rikiuodamasis į pagrindinį keliÄ nepažeidė kelių eismo saugumo reikalavimų, veiksmus atliko pirmiau nei E. B., taigi jo vairuojamas automobilis eismo įvykio metu jau buvo įsirikiavęs į pagrindinį keliÄ ir juo važiavo, tuo tarpu E. B. vairuojamas automobilis vis dar buvo Å¡alutiniame kelyje. Remiantis Å¡ia aplinkybe, E. B. privalėjo praleisti B. R. vairuojamÄ automobilį ir Å¡ios pareigos nesilaikė. E. B. visiÅ¡kai nevertino eismo sÄ lygų, todėl arba nematė B. R. vairuojamo automobilio, arba tikėjosi, kad jis sustos. Apelianto teigimu, dar iki eismo įvykio tarp jo ir E. B. kilo konfliktas, kai E. B. mėgindamas persirikiuoti į prieÅ¡ais esančiÄ vietÄ vos neatsitrenkė į B. R. automobilį. Po Å¡io konflikto E. B. pakartotinai mėgino persirikiuoti ir Å¡ių veiksmų eigoje kilo eismo įvykis. Å ias aplinkybes pagrindžia policijos pareigÅ«nams pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai. Skundu ginčijama E. B. pateikta eismo įvykio schema, kurioje nurodoma, kad E. B. vairuojamas automobilis buvo įvažiavęs į pagrindinį keliÄ 5 metrus. E. B. automobilio ilgis yra apie 4,2 m., o pažeidimas ant Å¡io automobilio yra ties 3 m., todėl jeigu Å¡is automobilis bÅ«tų įvažiavęs į pagrindinį keliÄ , eismo įvykis nebÅ«tų kilęs. Å ias nurodytas aplinkybes patvirtina su B. R. automobilyje buvusios sutuoktinės parodymai, vaizdo įraÅ¡as, eismo įvykio schema, fotonuotraukos bei kita bylos medžiaga. Skundu taip pat pažymima, kad, vaizdo įraÅ¡as, kuriuo remiantis buvo priimami nutarimai yra pateiktas suinteresuoto asmens – kitos transporto priemonės vairuotojo E. B., vaizdo įraÅ¡as nutrÅ«ksta iki eismo įvykio.

3. Apeliantas nesutinka ir su Vilniaus VPK nutarime iÅ¡dėstytomis iÅ¡vadomis, susijusiomis su rikiavimosi iÅ¡ Å¡alutinio į pagrindinį keliÄ tvarka. Remiantis nutarimu, turėjo susidaryti situacija, pagal kuriÄ B. R. buvo užėmęs tik dalį pagrindinio kelio, nes nebuvo baigtas rikiavimasis iÅ¡ Å¡alutinio į pagrindinį keliÄ , tokiu atveju automobilių eismas negalėjo bÅ«ti sutrikdytas, vis dėlto, iÅ¡ eismo įvykio nuotraukų matyti, kad B. R. automobilis užėmė visÄ pirmÄ jÄ pagrindinio kelio juostÄ . Skundu pažymima, kad analizuojant skundžiamÄ nutarimÄ nėra aiÅ¡ku, kada automobiliai važiuodami pagrindiniu keliu turi pradėti duoti keliÄ iÅ¡ Å¡alutinio į pagrindinį keliÄ Ä¯važiuojančioms transporto priemonėms. Jeigu eismo dalyviai privalėtų praleisti visas iÅ¡ Å¡alutinio į pagrindinį keliÄ Ä¯važiuojančias transporto priemones, toks eismo reguliavimo bÅ«das sudarytų spÅ«stis, eliminuotų skirtumÄ tarp pagrindinio ir Å¡alutinio kelio ir su tuo susijusias vairuotojų pareigas bei sukurtų chaosÄ . Aplinkybė, pagal kuriÄ turi bÅ«ti sprendžiama, ar automobilis yra pagrindiniame, ar Å¡alutiniame kelyje, turėtų bÅ«ti rikiavimosi baigtumo momentas. Analizuojamoje situacijoje rikiavimasis iÅ¡ Å¡alutinio į pagrindinį keliÄ buvo baigtas. Skundu taip pat pažymima, kad nors Vilniaus VPK nutarimu nurodoma, kad analizuojama važiavimo tvarka yra neaptarta KET, Å¡ių taisyklių 154 punkte nurodoma, jog pirmenybę kitiems eismo dalyviams turi duoti Å¡alutiniu keliu važiuojanti transporto priemonė.

4. Apeliantas taip pat teigia, jog Vilniaus VPK nutarimu nurodyti duomenys, kuriais siekiama pagrįsti, kad apelianto veiksmai prilygintini chuliganiÅ¡kam vairavimui yra formalÅ«s, deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti. Vilniaus VPK nutarimu nurodoma, kad B. R. stovėdamas spÅ«styje nelaukdamas eilėje apvažiavo automobilius iÅ¡ kairės ir Å¡ie veiksmai vertintini kaip chuliganiÅ¡ki, kuriais iÅ¡reiÅ¡kiama ypatinga nepagarba ir demonstruotas iÅ¡skirtinumas kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Skundu akcentuojama, kad KET pažeidimo dėl chuliganiÅ¡kų paskatų esminis požymis – chuliganiÅ¡kos paskatos, atliekami tyčiniai veiksmai, kuriems bÅ«dingas siekis, tikslas ar motyvas elgtis nepagarbiai prieÅ¡ kitus eismo dalyvius ar sukelti jiems pavojų. B. R. atlikto manevro nedraudė nei kelio ženklinimas, nei kelio ženklai, vietÄ persirikiavimui suteikė kitas pagrindiniu keliu važiavęs automobilis. B. R. nurodo, kad atlikdamas aptariamus veiksmus nemanė, kad jais pažeidžia kelių eismo saugumo reikalavimus, neturėjo siekio sukelti kitiems vairuotojams pavojų ar juos pažeminti, be to, jie nesukėlė žalos, nekilo pavojus, byloje nėra duomenų apie agresyvius veiksmus, į jo veiksmus nebuvo kitų eismo dalyvių atsako, nepanaudotas garsinis signalas. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

B. R. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis byloje esančių duomenų visetu, pateikdamas iÅ¡samius įrodymų vertinimo motyvus, pagrįstai ir teisėtai pripažino Vilniaus VPK nutarime nustatytas faktines bylos aplinkybes objektyviomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo iÅ¡vada, jog B. R. kelyje elgėsi chuliganiÅ¡kai ir bÅ«tent jis yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio, yra visiÅ¡kai pagrįsta. Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas įvertino visus apeliaciniame skunde itin plačiai ir detaliai aptartus argumentus bei atitinkamai plačiau pasisakys tik dėl esminių skundo argumentų, taip pat ir duomenų, kurie yra reikÅ¡mingi sprendžiant dėl B. R. neteisėto elgesio kelių eisme įvykio dienÄ .

6. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tiek byloje esantys duomenys, tiek pati įvykio situacija prieÅ¡ įvykį ir automobilių susidÅ«rimÄ , byloja, kad bÅ«tent B. R. veiksmai, dar prieÅ¡ jam įsukant į pagrindinį keliÄ iÅ¡ Å¡alutinio, buvo neabejotinai chuliganiÅ¡ki ir buvo priežastimi nulėmusia eismo įvykį. Nors apeliantas siekia sumenkinti byloje esančio vaizdo įraÅ¡o įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, dėl to, kad jÄ pateikė kitas eismo dalyvis, apygardos teismo vertinimu, bÅ«tent jame užfiksuotas B. R. veikimas kelyje iki susidÅ«rimo, rodo jo, kaip vairuotojo netinkamÄ ir aiÅ¡kiai chuliganiÅ¡kÄ elgesį kelyje. IÅ¡ tiesų, minimame vaizdo įraÅ¡e nėra užfiksuotas automobilių susidÅ«rimas, tačiau jame matoma, kaip automobilių kolonoje esantys vairuotojai vienas po kito iÅ¡ Å¡alutinio kelio įsukinėja į pagrindinį keliÄ ir iÅ¡ jų tarpo iÅ¡siskiria vienas automobilis, kuris siekdamas bÅ«ti greitesnis nei kiti, pasinaudodamas atsiradusia galimybę persirikiuoja ir siekia į pagrindinį keliÄ Ä¯sukti anksčiau nei kiti dar prieÅ¡ jį kolonoje laukę automobiliai. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad prieÅ¡ manevrÄ B. R. automobilis transporto priemonių laukiančių automobilių kolonoje yra trečiasis. Pirmasis yra E. B. automobilis, už jo stovi dar vienas automobilis ir tik tada seka apelianto vairuojamas automobilis. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti (nuo 1:00 iki 1:05 min.), kaip E. B. automobilis pajuda link pagrindinio kelio, tačiau B. R., nelaukdamas kol priekyje jo esantys automobiliai, kaip ir visi prieÅ¡ tai važiavę automobiliai, įvažiuos į pagrindinį keliÄ paeiliui, apvažiuoja iÅ¡ kairės ir siekia anksčiau įsiterpti į pagrindinį keliÄ nei prieÅ¡ jį stovėję kiti automobiliai. Taigi vien jau Å¡is veiksmas rodo, kad B. R. iÅ¡ties pažeidė KET 4 punkto reikalavimus, t. y. eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, nes, esant transporto priemonių spÅ«sčiai, nesulaukdamas savo eilės automobilių kolonoje siekė apvažiuoti priekyje esančius automobilius ir taip aiÅ¡kiai parodė nepagarbÄ kitiems eismo dalyviams, savo interesams teikdamas pirmenybe prieÅ¡ kitų.

7. Å ios aplinkybės rodo ir tai, jog B. R. matė, kad E. B. automobilis buvo automobilių kolonos priekyje ir, jog Å¡is automobilis anksčiau nei jo paties vairuojamas pajudėjo link pagrindinio kelio. Tai rodo, jog jis aiÅ¡kiai suvokė faktinį E. B. atlikto manevro pirmumÄ jo automobiliu atlikto manevro atžvilgiu. Visgi nepaisydamas to, kad E. B. automobilis buvo deÅ¡iniau jo vairuojamo automobilio bei kito asmens automobilio priekis buvo iÅ¡sikišęs, palyginti su jo automobilio priekiu (matyti iÅ¡ byloje esančių nuotraukų (b. l. 9–12), B. R. nepraleido E. B. vairuojamo automobilio. Å iuo atveju apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad nors susidÅ«rimo metu B. R. automobilis jau stovėjo tiesiai, visos minėtos aplinkybės neleidžia konstatuoti, jog Å¡is asmuo įgijo pirmumo teisę važiuoti prieÅ¡ E. B. automobilį. Kaip jau minėta, tokiÄ situacijÄ B. R. susikÅ«rė pažeisdamas KET taisykles ir nelaukdamas kitų eismo dalyvių, kurie jau anksčiau laukė galimybės įvažiuoti į Å¡alutinį keliÄ . Kitaip tariant, nustatyti KET reikalavimų neatitinkantys vairuotojo veiksmai įvažiuojant į pagrindinį keliÄ , jokiu bÅ«du negali suteikti tokiam vairuotojui pirmenybės prieÅ¡ vairuotojÄ , kuris tokį manevrÄ pradėjo atlikti anksčiau ir laikydamasis KET reikalavimų.

8. Tokį teismo vidinį įsitikinimÄ formuoja ir aplinkybė, jog prieÅ¡ susidÅ«rimÄ minėti asmenys dar buvo sustoję ir aiÅ¡kinosi dėl važiavimo pirmumo teisės, tačiau B. R. kategoriÅ¡kai nesutiko praleisti E. B. automobilio. Minėti du momentai – automobilių kolonos apvažiavimas kaire kelio puse bei vėliau sekęs B. R., kuris kolonoje nebuvo pirmuoju eismo dalyviu, nenoras praleisti kitÄ automobilį, suponuoja ne tik pastarojo siekį kuo greičiau, nepaisant kitų eismo dalyvių, patekti į eismo srautÄ , tačiau ir jo nepagarbÄ eismo dalyviams, kurie minėtų principų ir atsargumo taisyklių laikėsi. Tai byloja apie iÅ¡ties chuliganiÅ¡kÄ B. R. elgsenÄ kelyje. Be to, apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į V. R. parodymus, kad iÅ¡ Å¡alutinio kelio jiems įvažiuojant į pagrindinį, buvo besirikiuojančios dvi automobilių kolonos – jie rikiavosi kairesne, taigi logiÅ¡kai bei vadovaujantis deÅ¡inės rankos principu (KET 115 punkto nuostatos), bÅ«tent B. R. turėjo praleisti taip įvardijamoje „deÅ¡inėje kolonoje“ buvusį E. B. automobilį. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus VPK nutarime nurodytus KET pažeidimus apeliantas iÅ¡ tiesų padarė ir jam turi bÅ«ti taikoma atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir ANK 420 straipsnio 2 dalį.

9. Visi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nekeičia tokių apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadų. Pirmiausia tai, kad minėtÄ vaizdo įraÅ¡Ä pateikė E. B., jokiu bÅ«du neleidžia abejoti Å¡io įraÅ¡o patikimumu. Vaizdo įraÅ¡as yra vientisas, o jame užfiksuoti esminiai vairuotojų veiksmai manevruojant automobiliais, kurie buvo reikÅ¡mingi konstatuojant, jog B. R. pažeidė KET nuostatas, yra patvirtinti pačių vairuotojų, t. y. kokiu bÅ«du jie artėjo prie pagrindinio kelio iÅ¡ Å¡alutinio.

10. Apeliantas ginčija jo veikoje buvus pavojingo ar chuliganiÅ¡ko vairavimo požymius, nes anot jo, asmens veikoje tokiu atveju bÅ«tina nustatyti chuliganiÅ¡kas paskatas, atliekamus tyčinius veiksmus, kuriems bÅ«dingas siekis, tikslas ar motyvas elgtis nepagarbiai prieÅ¡ kitus eismo dalyvius ar sukelti jiems pavojų. Pažymėtina, jog tiek teismai, tiek tyrimo institucija įžvelgė keletÄ B. R. padarytų KET pažeidimų, kurie galiausiai lėmė eismo įvykį, todėl apelianto teiginys, kad dėl jo veikimo eismo dalyviams nekilo pavojus yra deklaratyvus. Kita vertus, teismas jau minėjo, kad B. R. manevrai kelyje rodė jo nepagarbÄ kitiems, norÄ anksčiau nei pirmiau prieÅ¡ jį kolonoje savo eilės laukę vairuotojai įvažiuoti į pagrindinį keliÄ . IÅ¡ to, akivaizdu, kad savo interesus ir patogumÄ apeliantas iÅ¡kėlė aukščiau kitų eismo dalyvių interesų. Tai, kad kiti eismo dalyviai jam nesignalizavo ar kitaip nerodė savo nepasitenkinimo dėl apelianto atliktų manevrų, minėtos veikos kvalifikavimui įtakos neturi.

11. B. R. apeliaciniame skunde detaliau nepasisako dėl jam paskirtos nuobaudos rÅ«Å¡ies ir dydžio ar administracinio poveikio priemonės trukmės, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių ANK pažeidimų, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl apeliantui paskirtos administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės. Teismas pažymi, kad už minėtų pažeidimų padarymÄ asmeniui paskirtos baudos yra lygios sankcijoje numatytam vidurkiui, o teisė vairuoti jam atimta net trumpesniam nei sankcijoje numatytas vidurkis laikui. Kadangi praeityje B. R. yra baustas administracine tvarka, o dalis jo padarytų pažeidimų buvo pakankamai pavojingi (pvz. vienu atveju jis vairavo automobilį 105 km/h greičiu vietoje, kur leistinas greitis siekia 70 km/h; kitu, bÅ«damas neblaivus traukinyje elgėsi įžūliai bei agresyviai konduktoriaus atžvilgiu, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, bandė sukelti muÅ¡tynes (b. l. 15-20)), darytina iÅ¡vada, kad tokios poveikio priemonės jo atžvilgiu nėra per griežtos ir tuo pačiu yra bÅ«tinos užtikrinti ANK 22 straipsnio paskirtį.

12. Atsižvelgdamas į visa tai, apygardos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis, kuria patvirtintas Vilniaus VPK 2019 m. sausio 8 d. nutarimo pripažinti B. R. kaltu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir ANK 420 straipsnio 2 dalį teisėtumas, yra teisėta ir pagrįsta, taigi naikinti ar keisti skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

netenkinti B. R. apeliacinio skundo ir palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį

Teisėjas Ernestas Rimšelis