Legislator Case Law & Legislation
906ae484-172e-4feb-aa86-786dc7c04484 AI generated

906ae484-172e-4feb-aa86-786dc7c04484 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 906ae484-172e-4feb-aa86-786dc7c04484
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 26 d.                                                                         Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,teisėjų Boleslovo Kalainio, Alfredo Vilbiko, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant nukentėjusiojo atstovui advokatui Edmundui Jankaičiui,išteisintojo gynėjai advokatei Eugenijai Povilaitienei,nukentėjusiajam R.

Legislator headnote

AI generated

906ae484-172e-4feb-aa86-786dc7c04484 · Å iaulių apygardos teismas: yra iÅ¡teisintojo dukra, o M. A. – žmona, neduoda pagrindo teigti, kad jos davė teismui neteisingus parodymus. Pasak advokatės, teismas pagrįstai suabejojo liudytojo J. J. parodymais, nes jie nebuvo nuoseklÅ«s, skyrėsi nuo kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų, o be to J. J. yra nukentėjusiojo sÅ«nus ir gyvena kartu su tėčiu – nukentėjusiuoju R. J., apklausos metu jam buvo 9 metai, o įvykio metu — tik 7 metai. Taip pat atsiliepime pažymima, kad paties nukentėjusiojo parodymai dėl smÅ«gio sudavimo ir skausmo sukėlimo yra prieÅ¡taringi: skunde, kuriuo nukentėjusysis kreipėsi į teismÄ , teigiama, kad J.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė                                                                                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-39-616/2017                                                                               Teisminio proceso Nr. 1-70-3-00024-2016-6                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.4; 2.4.6.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 26 d.                                                                         Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,teisėjų Boleslovo Kalainio, Alfredo Vilbiko, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant nukentėjusiojo atstovui advokatui Edmundui Jankaičiui,išteisintojo gynėjai advokatei Eugenijai Povilaitienei,nukentėjusiajam R.

J.,iÅ¡teisintajam J. A., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal privataus kaltintojo nukentėjusiojo R. J. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. iÅ¡teisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 1 d., požymių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 str. 3 d. 2 p., nukentėjusiojo R.

J. civilinis ieÅ¡kinys dėl 2000 Eur neturtinės ir 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas. n u s t a t ė: J. A. iÅ¡teisintas dėl to, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d. apie 14:45 val. Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu smogė nukentėjusiajam R. J. vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , sukeldamas pastarajam skausmÄ .Apeliaciniu skundu nukentėjusysis privatus kaltintojas R. J. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį nuosprendį, ir iÅ¡ kaltu pripažinto J.

A. priteisti jam 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde apeliantas pažymi, kad liudytojomis apklaustos teisme A. A. ir M. A., kaip ir kaltinamasis nurodė, jog J. A. konflikto metu prieÅ¡ R. J. sumojavo rankomis. Apeliantas teigia, kad abi liudytojos yra suinteresuotos bylos baigtimi ir teisme palaikė tėvo (sutuoktinio) pozicijÄ ir teisme davė tokius parodymus, kurie palankÅ«s kaltinamajam. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad liudytojų ir kaltinamojo pateikta visiÅ¡kai vienoda frazė ,,sumojavo rankomis“ leidžia manyti, jog parodymai iÅ¡ anksto buvo aptarti ir suderinti siekiant nuslėpti, kad buvo suduotas smÅ«gis nukentėjusiajam.

Be to, skunde nurodoma, kad liudytojas J. J. (apklaustas dalyvaujant psichologui) parodė, jog įvykio dienÄ senelis smogė tėčiui į kairį žandÄ ir tėtis vos nenukrito ant komodos, kad tėčiui žandas buvo paraudęs ir skaudėjo kelias dienas. Minėto liudytojo parodymai buvo aiÅ¡kÅ«s, konkretÅ«s, nedviprasmiÅ¡ki, tačiau, pasak apelianto, teismas be aiÅ¡kių priežasčių laikė J. J. parodymus abejotinais, nors savo nuomonę J. buvo iÅ¡reiÅ¡kęs savo mamai A. A. tuoj po įvykio nurodydamas, kad pyksta ant senelio už smÅ«gio sudavimÄ tėčiui.

Taip pat skunde apeliantas atkreipia dėmesį į teismo argumentus dėl jo kreipimosi į teismÄ praėjus 9 mėnesiams po įvykio ir kartu pažymi, kad kreipimosi į teismÄ terminai nebuvo pažeisti, jis laukė atsipraÅ¡ymo iÅ¡ kaltinamojo, galimo susitaikymo, tačiau to nesulaukęs, pasinaudojo savo teise kreiptis į teismÄ . Apeliantas nurodo, kad tuoj po įvykio jis kreipėsi į pareigÅ«nus įstatymo nustatyta tvarka, 2015 m. rugpjūčio 10 d., 16:00 val., Å iaulių apskrities VPK pateikė pareiÅ¡kimÄ apie tai, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d., 14.45 val., Å iaulių mieste, (duomenys neskelbtini) J.

A. konflikto metu smogė jam kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , sukeldamas fizinį skausmÄ (b. l. 3).Privatus kaltintojas taip pat skunde nurodo, kad jis neprašė priteisti turtinę žalÄ , pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį tik dėl neturtinės žalos, kuri atsirado dėl nusikalstamų J. A. veiksmų, sukelto fizinio skausmo, pažeminimo vaikų akivaizdoje ir labai nemalonių pergyvenimų.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintojo J. A. gynėja advokatė Eugenija Povilaitienė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ .Atsiliepime pažymima, kad kaltinamasis J.

A. teisme nurodė, jog R. J. eilę metų nedirba, iÅ¡laikymo vaikams neteikia, prie skolų grÄ Å¾inimo neprisideda, todėl buvo priekaiÅ¡taujama R. J. ir dėl to kilo konfliktas, kurio metu R. J. pastÅ«mė J. A. ir pastarasis jokio smÅ«gio R. J. nesudavė, todėl R. J. fizinio skausmo patirti negalėjo. Atkreipiamas dėmesys, kad įvykio metu buvo pats nukentėjusysis, kaltinamasis, liudytojai: A. A., M. A. ir du nepilnamečiai A. A. ir R. J. vaikai – dukra I. J. ir sÅ«nus J. J.. Visų įvykyje dalyvavusių asmenų parodymus (iÅ¡skyrus I.

J., kuri atsisakė duoti parodymus) teismas skundžiamame nuosprendyje aptarė ir įvertino, nuosprendį grindė objektyviais, ne tik kaltinamÄ jį kaltinančiais, bet ir jį teisinančiais įrodymais. R. J. teiginiai, kad liudytojos A. A. ir M. A. suinteresuotos bylos baigtimi ir teisme davė kaltinamajam palankius parodymus, yra grįsti samprotavimais ir prielaidomis. Pažymima, kad liudytojos davė teismui parodymus, įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , ar atsisakymÄ duoti parodymus, jų parodymai nuoseklÅ«s. Vien tai, kad A.

A. yra iÅ¡teisintojo dukra, o M. A. – žmona, neduoda pagrindo teigti, kad jos davė teismui neteisingus parodymus. Pasak advokatės, teismas pagrįstai suabejojo liudytojo J. J. parodymais, nes jie nebuvo nuoseklÅ«s, skyrėsi nuo kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų, o be to J. J. yra nukentėjusiojo sÅ«nus ir gyvena kartu su tėčiu – nukentėjusiuoju R. J., apklausos metu jam buvo 9 metai, o įvykio metu — tik 7 metai. Taip pat atsiliepime pažymima, kad paties nukentėjusiojo parodymai dėl smÅ«gio sudavimo ir skausmo sukėlimo yra prieÅ¡taringi: skunde, kuriuo nukentėjusysis kreipėsi į teismÄ , teigiama, kad J.

A. kumščiu trenkė jam vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , sukeldamas fizinį skausmÄ ; apklaustas 2016-09-06 teismo posėdyje nukentėjusysis R. J. nurodė, kad paties smÅ«gio nematė, pajuto smÅ«gį į deÅ¡inę galvos pusę, iÅ¡ to ir sprendžia, kad J. A. jam sudavė į deÅ¡inę galvos pusę; nukentėjusysis teigė, kad sumuÅ¡imo vietÄ jam skaudėjo „gal 4–5 dienas“, tačiau smÅ«gis, nuo kurio skauda 4–5 dienas, neabejotinai bÅ«tų palikęs žymes, o 2015-08-11 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 61198/15(04) nurodyta, jog „objektyvių duomenų apie kÅ«no sužalojimÄ nėra“, tyrėjas A.

K. taip pat jokių sužalojimo žymių nepastebėjo; R. J. dėl tariamo sumuÅ¡imo į teismÄ kreipėsi praėjus 9 mėnesiams po ikiteisminio tyrimo nutraukimo (2015-08-14), kai A. A. kreipėsi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo vaikams iÅ¡ R. J. priteisimo, kas prieÅ¡tarauja įprastai žmogiÅ¡kai reakcijai į patirtÄ skausmÄ .             Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. J. ir jo atstovas advokatas E. Jankaitis prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , o iÅ¡teisintasis J.

A. ir jo gynėja advokatė E. Povilaitienė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. A. atžvilgiu priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliaciniame skunde, atitinkamai argumentuojant, teigiama, kad J. A., visgi, 2015 m. rugpjūčio 10 d. atliko tuos smurtinius veiksmus, dėl kurių jam pareikÅ¡tas privatus kaltinimas, R.

J. atžvilgiu ir pastarajam sukėlė fizinį skausmÄ , todėl padarė nusikalstamÄ veikÄ ir turi bÅ«ti pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 str. 3 d.).IÅ¡ apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad privatus kaltintojas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nesutinka su jame pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad teismo iÅ¡vados nėra pagrįstos viseto įrodymų įvertinimu.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi J. A. ir jo dukters (A. A.) bei žmonos M. A. parodymais, kurie buvo tarpusavy suderinti ir palankūs būtent kaltinamajam, o jo (R. J.) ir jo sūnaus J. J. parodymus nepagrįstai laikė abejotinais. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais argumentais ir konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatų. BPK 301 str. 1 d. norma reikalauja, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Å ios normos esmė yra ta, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimÄ , kai yra esminių prieÅ¡taravimų tarp Å¡ių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 str. 1 d. 3 p.), iÅ¡tirti raÅ¡ytinius įrodymus. Taigi, pirmosios instancijos teismas nuosekliai aiÅ¡kinosi įvykio aplinkybes, teismo posėdžiuose betarpiÅ¡kai apklausė nukentėjusįjį R.

J. ir kaltinamÄ jį J. A., liudytojos A. A., M. A. ir nepilnametį liudytojÄ J. J., užtikrino proceso rungtyniÅ¡kumo principo laikymÄ si, iÅ¡tyrė ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44576-15 metu surinktus įrodymus ir kitus raÅ¡ytinius įrodymus, visus duomenis lygino tarpusavy ir motyvuotai skundžiamame nuosprendyje pasisakė, kaip vertina vienus ir kitus įrodymus. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas BPK 20 str. 2 d., 3 d., 5 d. reikalavimų nepažeidė ir, vadovaudamasis įstatymu, įvertino visus, t. y. tiek kaltinančius, tiek teisinančius ar abejonių keliančius įrodymus, duomenis patikrino atsižvelgę į visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos jų patikimumui.

Aukštesnės instancijos teismas iš esmės pritaria apylinkės teismo atliktam įrodymų tyrimui, vertinimui, todėl dar sykį detaliai aptarinėti tuos pačius įrodymus šioje nutartyje nėra būtinybės, nes skundžiamo nuosprendžio turinys žinomas ir apeliantui.Iš byloje nustatytų aplinkybių, kurias, be kita ko, patvirtina ir apelianto parodymai, aišku, kad R. J. su išteisintojo J. A. dukra liudytoja A. A. iki įvykio buvo pragyvenę apie 16 metų, kartu susilaukė dviejų vaikų, kad jų šeimoje nuolat kildavo konfliktai dėl prisiimtų paskolų, dėl R.

J. nedarbo, nesirÅ«pinimo Å¡eima ir pan. Akivaizdu, kad Å¡ios Å¡eimos konfliktuose kartais dalyvaudavo ir A. A. tėvai – motina M. A., tėvas J. A., palaikantys dukros pozicijÄ santykiuose su R. J.. Kaip teisiamajame posėdyje nurodė apeliantas, privatų kaltinimÄ J. A. atžvilgiu jį paskatino pareikÅ¡ti faktas, kad pastarojo dukra A. A. su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡ jo nepilnamečiams vaikams. Nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44576-15 duomenys ir R. J. skundas (2016-05-16), kuriuo buvo reiÅ¡kiamas privatus kaltinimas J.

A. pagal BK 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo, 2015-08-10 apie 14.45 val. suduodant vienÄ smÅ«gį kumščiu R. J. į veidÄ , iÅ¡ tikrųjų byloja apie neadekvatų savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , kai asmuo nukentėjusiu nuo nusikalstamos veikos pasijunta praėjus daugiau nei devyneriems mėnesiams po įvykio. Atkreiptinas dėmesys ir į nagrinėjamos situacijos esmę – konfliktai artimoje aplinkoje. Akivaizdu, kad tokiose situacijose, kai konfliktai kyla tarp dviejų kurį laikÄ kartu gyvenusių asmenų, kuriuos bendras gyvenimas atitinkamÄ laikÄ tenkino, kai į tas konfliktines situacijas dėl vienokių ar kitokių priežasčių patenka dar ir kiti artimieji giminaičiai, bÅ«tina itin atidžiai vertinti kiekvieno jų nurodomas aplinkybes, kiekvieno jų elgesį, turint galvoje, kad jie konfliktinėse situacijose gali elgtis ne visai teisėtai (pvz. provokuoti vienas kitÄ ), neadekvačiai vertinti situacijÄ , hiperbolizuoti padarinius ir pan.

Kaip minėta, tiek privatus kaltintojas, tiek jo buvusi sugyventinė A. A. ir jos tėvai J. A. ir N. A., mažametis liudytojas J. J. baudžiamojo proceso metu tvirtino, kad jau kurį laikÄ jų santykiai buvo įtemti ir lydimi konfliktinių situacijų. Tokiu atveju bÅ«tina itin atidžiai įvertinti visas bylos aplinkybes, galinčias turėti įtakos teismo sprendimui, ar pakanka įrodymų atitinkamoms iÅ¡vadoms padaryti ir kt. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, darydamas apibendrinančias iÅ¡vadas tiek dėl panaudoto fizinio smurto prieÅ¡ R.

J., teik dėl jam sukelto fizinio skausmo, skyrė pakankamai dėmesio visoms paminėtoms ir bÅ«tent Å¡iai bylai bÅ«dingoms aplinkybėms. Šioje byloje be paties privataus kaltintojo R. J. parodymų, kad konflikto metu kaltinamasis J. A., eidamas pro Å¡alį, kumščiu jam smogė į veidÄ , sukeldamas fizinį skausmÄ â€“ daugiau nėra jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ tiek dėl suduoto smÅ«gio, tiek dėl BK 140 str. 1 d. dispozicijoje numatytų padarinių kilimo.

Apelianto pozicijÄ teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė tik jo mažametis sÅ«nus liudytojas J. J., kuriam įvykio metu buvo tik septyneri metai, kuris gyvena su tėvu (R. J.) ir kurio parodymai negali bÅ«ti vertinami vienareikÅ¡miÅ¡kai tiek dėl jo amžiaus, tiek dėl jo santykių su privačiu kaltintoju. IÅ¡ J. J. parodymų turinio (b. l. 47–48) negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, kokias įvykio aplinkybes jis asmeniÅ¡kai matė ir kokias sužinojo iÅ¡ tėvo R. J., kokias bendraudamas su motina A.

A., vasaras leisdamas pas senelius J. A. ir M. A.. Kilus abejonių dėl mažamečio liudytojo parodymų objektyvumo pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nelaikė J. A. kaltinančiu įrodymu. Be kita ko, kelia pagrįstų abejonių ir R. J. parodymų objektyvumas, nes viso baudžiamojo proceso metu jis, kaip, beje, ir jo mažametis sÅ«nus J. J. teigė, kad J. A. taip stipriai smÅ«giavo kumščiu apeliantui į veidÄ , kad pastarasis net nugriuvo ant komodos, po to net keletÄ dienų (4–5 dienas) jautė fizinį skausmÄ (b. l. 37).

Tačiau ikiteisminį tyrimÄ pagal R. J. pareiÅ¡kimÄ dėl smurto artimojoje aplinkoje pradėjęs policijos pareigÅ«nas, iÅ¡kart po įvykio ant R. J. kÅ«no jokių sužalojimų nepastebėjo, jokių sužalojimų, atsižvelgiant į R. J. nurodytas aplinkybes, apelianto kÅ«ne neužfiksavo nei specialistas T. Å ., sekančiÄ dienÄ (2015-08-11) po tiriamo įvykio atlikęs gyvo asmens kÅ«no apžiÅ«rÄ pagal ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no užduotį. ElementariÄ gyvenimiÅ¡kÄ patirtį turinčiam žmogui aiÅ¡ku, kad po stipraus smÅ«gio į veidÄ kumščiu, po kurio 4–5 dienas asmuo jautė fizinį skausmÄ , turėjo palikti žymes veide, tačiau, kaip minėta, jokie sužalojimai po įvykio R.

J. veide nekonstatuoti. Tiesa, liudytojos A. A. ir M. A. patvirtino, kad konfliktas tarp R. J. ir J. A. įvykio dienÄ iÅ¡ tikrųjų buvo, tačiau jie tik susistumdė, mosikavosi rankomis, smÅ«gių sudavimo nebuvo. Å ios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis (BPK 1 str. 1 d.) yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Tačiau ne kiekviena neteisėta veika yra nusikalstama pagal Baudžiamojo įstatymo prasmę. Ä®statymų leidėjo BPK 3 str. reglamentuotos aplinkybės, kai baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas. Pažymėtina, jog tam, kad konkreti veika bÅ«tų apibrėžta kaip nusikalstama, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudėties buvimÄ kaltininko veikoje, t. y. faktÄ , kad asmens poelgis turi visus įstatyme numatytos ir uždraustos veikos požymius. Nusikalstamos veikos sudėtis yra vienintelis baudžiamosios atsakomybės pagrindas.

Iš teisiamajame posėdyje ištirtų, skundžiamame nuosprendyje išdėstytų ir šioje nutartyje aptartų įrodymų visumos, negalima daryti neabejotinos išvados, kad 2015-08-10 J. A. R. J. atžvilgiu atliko tokius smurtinius veiksmus, dėl kurių buvo kaltinamas. Vien kilusio konflikto faktas ir susistumdymas tarp konfliktuojančių asmenų savaime negali patvirtinti kilusių padarinių, numatytų BK 140 str. 1 d. Vadovaujantis in dubio pro reo principu, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visos abejonės vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.

Nenustačius BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių J. A. veikoje, apylinkės teismas teisingai vadovavosi anksčiau minėtu principu ir pagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį J. A. atžvilgiu. Dėl to tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.  Be kita ko, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyrius pateikė praÅ¡ymÄ , vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., priteisti iÅ¡ kaltinamojo R. J. 57,90 Eur valstybei už suteiktas advokato paslaugas apeliacinėje instancijoje.

Pirmiausia dėl Å¡io praÅ¡ymo pažymėtina, kad R. J. procesinė padėtis Å¡ioje byloje – privatus kaltintojas, todėl laikytina, jog padarytas raÅ¡ymo apsirikimas, praÅ¡ant priteisti iÅ¡ J. A.. Tačiau Å¡is praÅ¡ymas netenkintinas, kadangi J. A. nepripažintas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, kas yra esminė sÄ lyga taikant BPK 106 straipsnio 2 dalį.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: privataus kaltintojo R.

J. apeliacinį skundÄ atmesti.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus praÅ¡ymÄ dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                      Ernesta Montvidienė Teisėjai                                                                                                            Boleslovas Kalainis                                                                                                                          Alfredas Vilbikas