906ae484-172e-4feb-aa86-786dc7c04484 · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedÅ IAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 26 d.                                                                         Šiauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkÄs Ernestos MontvidienÄs,teisÄjų Boleslovo Kalainio, Alfredo Vilbiko, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant nukentÄjusiojo atstovui advokatui Edmundui JankaiÄiui,iÅ¡teisintojo gynÄjai advokatei Eugenijai Povilaitienei,nukentÄjusiajam R.
Legislator headnote
AI generated906ae484-172e-4feb-aa86-786dc7c04484 · Å iaulių apygardos teismas: yra iÅ¡teisintojo dukra, o M. A. â žmona, neduoda pagrindo teigti, kad jos davÄ teismui neteisingus parodymus. Pasak advokatÄs, teismas pagrįstai suabejojo liudytojo J. J. parodymais, nes jie nebuvo nuoseklÅ«s, skyrÄsi nuo kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų, o be to J. J. yra nukentÄjusiojo sÅ«nus ir gyvena kartu su tÄÄiu â nukentÄjusiuoju R. J., apklausos metu jam buvo 9 metai, o įvykio metu â tik 7 metai. Taip pat atsiliepime pažymima, kad paties nukentÄjusiojo parodymai dÄl smÅ«gio sudavimo ir skausmo sukÄlimo yra prieÅ¡taringi: skunde, kuriuo nukentÄjusysis kreipÄsi į teismÄ , teigiama, kad J.
Full text
PraneÅ¡Äja NijolÄ MatuzeviÄienÄ                                                                                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-39-616/2017                                                                               Teisminio proceso Nr. 1-70-3-00024-2016-6                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.4; 2.4.6.1.
Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 26 d.                                                                         Šiauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkÄs Ernestos MontvidienÄs,teisÄjų Boleslovo Kalainio, Alfredo Vilbiko, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant nukentÄjusiojo atstovui advokatui Edmundui JankaiÄiui,iÅ¡teisintojo gynÄjai advokatei Eugenijai Povilaitienei,nukentÄjusiajam R.
J.,iÅ¡teisintajam J. A., teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal privataus kaltintojo nukentÄjusiojo R. J. apeliacinį skundÄ dÄl Å iaulių apylinkÄs teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. iÅ¡teisintas, kaip nepadarÄs veikos, turinÄios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â ir BK) 140 str. 1 d., požymių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â ir BPK) 115 str. 3 d. 2 p., nukentÄjusiojo R.
J. civilinis ieÅ¡kinys dÄl 2000 Eur neturtinÄs ir 1000 Eur turtinÄs žalos atlyginimo paliktas nenagrinÄtas. n u s t a t Ä: J. A. iÅ¡teisintas dÄl to, kad 2015 m. rugpjÅ«Äio 10 d. apie 14:45 val. Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu smogÄ nukentÄjusiajam R. J. vienÄ kartÄ kumÅ¡Äiu į veidÄ , sukeldamas pastarajam skausmÄ .Apeliaciniu skundu nukentÄjusysis privatus kaltintojas R. J. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkÄs teismo 2016 m. spalio 28 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ â apkaltinamÄ jį nuosprendį, ir iÅ¡ kaltu pripažinto J.
A. priteisti jam 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde apeliantas pažymi, kad liudytojomis apklaustos teisme A. A. ir M. A., kaip ir kaltinamasis nurodÄ, jog J. A. konflikto metu prieÅ¡ R. J. sumojavo rankomis. Apeliantas teigia, kad abi liudytojos yra suinteresuotos bylos baigtimi ir teisme palaikÄ tÄvo (sutuoktinio) pozicijÄ ir teisme davÄ tokius parodymus, kurie palankÅ«s kaltinamajam. Apeliantas taip pat atkreipia dÄmesį, kad liudytojų ir kaltinamojo pateikta visiÅ¡kai vienoda frazÄ ,,sumojavo rankomisâ leidžia manyti, jog parodymai iÅ¡ anksto buvo aptarti ir suderinti siekiant nuslÄpti, kad buvo suduotas smÅ«gis nukentÄjusiajam.
Be to, skunde nurodoma, kad liudytojas J. J. (apklaustas dalyvaujant psichologui) parodÄ, jog įvykio dienÄ senelis smogÄ tÄÄiui į kairį žandÄ ir tÄtis vos nenukrito ant komodos, kad tÄÄiui žandas buvo paraudÄs ir skaudÄjo kelias dienas. MinÄto liudytojo parodymai buvo aiÅ¡kÅ«s, konkretÅ«s, nedviprasmiÅ¡ki, taÄiau, pasak apelianto, teismas be aiÅ¡kių priežasÄių laikÄ J. J. parodymus abejotinais, nors savo nuomonÄ J. buvo iÅ¡reiÅ¡kÄs savo mamai A. A. tuoj po įvykio nurodydamas, kad pyksta ant senelio už smÅ«gio sudavimÄ tÄÄiui.
Taip pat skunde apeliantas atkreipia dÄmesį į teismo argumentus dÄl jo kreipimosi į teismÄ praÄjus 9 mÄnesiams po įvykio ir kartu pažymi, kad kreipimosi į teismÄ terminai nebuvo pažeisti, jis laukÄ atsipraÅ¡ymo iÅ¡ kaltinamojo, galimo susitaikymo, taÄiau to nesulaukÄs, pasinaudojo savo teise kreiptis į teismÄ . Apeliantas nurodo, kad tuoj po įvykio jis kreipÄsi į pareigÅ«nus įstatymo nustatyta tvarka, 2015 m. rugpjÅ«Äio 10 d., 16:00 val., Å iaulių apskrities VPK pateikÄ pareiÅ¡kimÄ apie tai, kad 2015 m. rugpjÅ«Äio 10 d., 14.45 val., Å iaulių mieste, (duomenys neskelbtini) J.
A. konflikto metu smogÄ jam kumÅ¡Äiu vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , sukeldamas fizinį skausmÄ (b. l. 3).Privatus kaltintojas taip pat skunde nurodo, kad jis nepraÅ¡Ä priteisti turtinÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį tik dÄl neturtinÄs žalos, kuri atsirado dÄl nusikalstamų J. A. veiksmų, sukelto fizinio skausmo, pažeminimo vaikų akivaizdoje ir labai nemalonių pergyvenimų.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintojo J. A. gynÄja advokatÄ Eugenija PovilaitienÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Å iaulių apylinkÄs teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ .Atsiliepime pažymima, kad kaltinamasis J.
A. teisme nurodÄ, jog R. J. eilÄ metų nedirba, iÅ¡laikymo vaikams neteikia, prie skolų grÄ Å¾inimo neprisideda, todÄl buvo priekaiÅ¡taujama R. J. ir dÄl to kilo konfliktas, kurio metu R. J. pastÅ«mÄ J. A. ir pastarasis jokio smÅ«gio R. J. nesudavÄ, todÄl R. J. fizinio skausmo patirti negalÄjo. Atkreipiamas dÄmesys, kad įvykio metu buvo pats nukentÄjusysis, kaltinamasis, liudytojai: A. A., M. A. ir du nepilnameÄiai A. A. ir R. J. vaikai â dukra I. J. ir sÅ«nus J. J.. Visų įvykyje dalyvavusių asmenų parodymus (iÅ¡skyrus I.
J., kuri atsisakÄ duoti parodymus) teismas skundžiamame nuosprendyje aptarÄ ir įvertino, nuosprendį grindÄ objektyviais, ne tik kaltinamÄ jį kaltinanÄiais, bet ir jį teisinanÄiais įrodymais. R. J. teiginiai, kad liudytojos A. A. ir M. A. suinteresuotos bylos baigtimi ir teisme davÄ kaltinamajam palankius parodymus, yra grįsti samprotavimais ir prielaidomis. Pažymima, kad liudytojos davÄ teismui parodymus, įspÄtos dÄl atsakomybÄs už melagingų parodymų davimÄ , ar atsisakymÄ duoti parodymus, jų parodymai nuoseklÅ«s. Vien tai, kad A.
A. yra iÅ¡teisintojo dukra, o M. A. â žmona, neduoda pagrindo teigti, kad jos davÄ teismui neteisingus parodymus. Pasak advokatÄs, teismas pagrįstai suabejojo liudytojo J. J. parodymais, nes jie nebuvo nuoseklÅ«s, skyrÄsi nuo kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų, o be to J. J. yra nukentÄjusiojo sÅ«nus ir gyvena kartu su tÄÄiu â nukentÄjusiuoju R. J., apklausos metu jam buvo 9 metai, o įvykio metu â tik 7 metai. Taip pat atsiliepime pažymima, kad paties nukentÄjusiojo parodymai dÄl smÅ«gio sudavimo ir skausmo sukÄlimo yra prieÅ¡taringi: skunde, kuriuo nukentÄjusysis kreipÄsi į teismÄ , teigiama, kad J.
A. kumÅ¡Äiu trenkÄ jam vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , sukeldamas fizinį skausmÄ ; apklaustas 2016-09-06 teismo posÄdyje nukentÄjusysis R. J. nurodÄ, kad paties smÅ«gio nematÄ, pajuto smÅ«gį į deÅ¡inÄ galvos pusÄ, iÅ¡ to ir sprendžia, kad J. A. jam sudavÄ Ä¯ deÅ¡inÄ galvos pusÄ; nukentÄjusysis teigÄ, kad sumuÅ¡imo vietÄ jam skaudÄjo âgal 4â5 dienasâ, taÄiau smÅ«gis, nuo kurio skauda 4â5 dienas, neabejotinai bÅ«tų palikÄs žymes, o 2015-08-11 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 61198/15(04) nurodyta, jog âobjektyvių duomenų apie kÅ«no sužalojimÄ nÄraâ, tyrÄjas A.
K. taip pat jokių sužalojimo žymių nepastebÄjo; R. J. dÄl tariamo sumuÅ¡imo į teismÄ kreipÄsi praÄjus 9 mÄnesiams po ikiteisminio tyrimo nutraukimo (2015-08-14), kai A. A. kreipÄsi į teismÄ dÄl iÅ¡laikymo vaikams iÅ¡ R. J. priteisimo, kas prieÅ¡tarauja įprastai žmogiÅ¡kai reakcijai į patirtÄ skausmÄ .             ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje R. J. ir jo atstovas advokatas E. Jankaitis praÅ¡Ä tenkinti apeliacinį skundÄ , o iÅ¡teisintasis J.
A. ir jo gynÄja advokatÄ E. PovilaitienÄ praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , susipažinusi su byloje esanÄiais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. A. atžvilgiu priÄmÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliaciniame skunde, atitinkamai argumentuojant, teigiama, kad J. A., visgi, 2015 m. rugpjÅ«Äio 10 d. atliko tuos smurtinius veiksmus, dÄl kurių jam pareikÅ¡tas privatus kaltinimas, R.
J. atžvilgiu ir pastarajam sukÄlÄ fizinį skausmÄ , todÄl padarÄ nusikalstamÄ veikÄ ir turi bÅ«ti pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. Taigi, apeliacinÄs instancijos teismas patikrino bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â ir BPK) 320 str. 3 d.).IÅ¡ apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad privatus kaltintojas, ginÄydamas pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nesutinka su jame pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad teismo iÅ¡vados nÄra pagrįstos viseto įrodymų įvertinimu.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rÄmÄsi J. A. ir jo dukters (A. A.) bei žmonos M. A. parodymais, kurie buvo tarpusavy suderinti ir palankÅ«s bÅ«tent kaltinamajam, o jo (R. J.) ir jo sÅ«naus J. J. parodymus nepagrįstai laikÄ abejotinais. TeisÄjų kolegija nesutinka su tokiais argumentais ir konstatuoja, kad apylinkÄs teismas byloje surinktus įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatų. BPK 301 str. 1 d. norma reikalauja, kad nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinÄti teisiamajame posÄdyje.
Å ios normos esmÄ yra ta, kad teismas turi teisÄ remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, taÄiau juos visus privalo teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimÄ , kai yra esminių prieÅ¡taravimų tarp Å¡ių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 str. 1 d. 3 p.), iÅ¡tirti raÅ¡ytinius įrodymus. Taigi, pirmosios instancijos teismas nuosekliai aiÅ¡kinosi įvykio aplinkybes, teismo posÄdžiuose betarpiÅ¡kai apklausÄ nukentÄjusįjį R.
J. ir kaltinamÄ jį J. A., liudytojos A. A., M. A. ir nepilnametį liudytojÄ J. J., užtikrino proceso rungtyniÅ¡kumo principo laikymÄ si, iÅ¡tyrÄ ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44576-15 metu surinktus įrodymus ir kitus raÅ¡ytinius įrodymus, visus duomenis lygino tarpusavy ir motyvuotai skundžiamame nuosprendyje pasisakÄ, kaip vertina vienus ir kitus įrodymus. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, apylinkÄs teismas BPK 20 str. 2 d., 3 d., 5 d. reikalavimų nepažeidÄ ir, vadovaudamasis įstatymu, įvertino visus, t. y. tiek kaltinanÄius, tiek teisinanÄius ar abejonių kelianÄius įrodymus, duomenis patikrino atsižvelgÄ Ä¯ visas aplinkybes, galinÄias turÄti įtakos jų patikimumui.
AukÅ¡tesnÄs instancijos teismas iÅ¡ esmÄs pritaria apylinkÄs teismo atliktam įrodymų tyrimui, vertinimui, todÄl dar sykį detaliai aptarinÄti tuos paÄius įrodymus Å¡ioje nutartyje nÄra bÅ«tinybÄs, nes skundžiamo nuosprendžio turinys žinomas ir apeliantui.IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, kurias, be kita ko, patvirtina ir apelianto parodymai, aiÅ¡ku, kad R. J. su iÅ¡teisintojo J. A. dukra liudytoja A. A. iki įvykio buvo pragyvenÄ apie 16 metų, kartu susilaukÄ dviejų vaikų, kad jų Å¡eimoje nuolat kildavo konfliktai dÄl prisiimtų paskolų, dÄl R.
J. nedarbo, nesirÅ«pinimo Å¡eima ir pan. Akivaizdu, kad Å¡ios Å¡eimos konfliktuose kartais dalyvaudavo ir A. A. tÄvai â motina M. A., tÄvas J. A., palaikantys dukros pozicijÄ santykiuose su R. J.. Kaip teisiamajame posÄdyje nurodÄ apeliantas, privatų kaltinimÄ J. A. atžvilgiu jį paskatino pareikÅ¡ti faktas, kad pastarojo dukra A. A. su ieÅ¡kiniu kreipÄsi į teismÄ dÄl iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡ jo nepilnameÄiams vaikams. Nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44576-15 duomenys ir R. J. skundas (2016-05-16), kuriuo buvo reiÅ¡kiamas privatus kaltinimas J.
A. pagal BK 140 str. 1 d. dÄl fizinio skausmo sukÄlimo, 2015-08-10 apie 14.45 val. suduodant vienÄ smÅ«gį kumÅ¡Äiu R. J. į veidÄ , iÅ¡ tikrųjų byloja apie neadekvatų savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , kai asmuo nukentÄjusiu nuo nusikalstamos veikos pasijunta praÄjus daugiau nei devyneriems mÄnesiams po įvykio. Atkreiptinas dÄmesys ir į nagrinÄjamos situacijos esmÄ â konfliktai artimoje aplinkoje. Akivaizdu, kad tokiose situacijose, kai konfliktai kyla tarp dviejų kurį laikÄ kartu gyvenusių asmenų, kuriuos bendras gyvenimas atitinkamÄ laikÄ tenkino, kai į tas konfliktines situacijas dÄl vienokių ar kitokių priežasÄių patenka dar ir kiti artimieji giminaiÄiai, bÅ«tina itin atidžiai vertinti kiekvieno jų nurodomas aplinkybes, kiekvieno jų elgesį, turint galvoje, kad jie konfliktinÄse situacijose gali elgtis ne visai teisÄtai (pvz. provokuoti vienas kitÄ ), neadekvaÄiai vertinti situacijÄ , hiperbolizuoti padarinius ir pan.
Kaip minÄta, tiek privatus kaltintojas, tiek jo buvusi sugyventinÄ A. A. ir jos tÄvai J. A. ir N. A., mažametis liudytojas J. J. baudžiamojo proceso metu tvirtino, kad jau kurį laikÄ jų santykiai buvo įtemti ir lydimi konfliktinių situacijų. Tokiu atveju bÅ«tina itin atidžiai įvertinti visas bylos aplinkybes, galinÄias turÄti įtakos teismo sprendimui, ar pakanka įrodymų atitinkamoms iÅ¡vadoms padaryti ir kt. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, darydamas apibendrinanÄias iÅ¡vadas tiek dÄl panaudoto fizinio smurto prieÅ¡ R.
J., teik dÄl jam sukelto fizinio skausmo, skyrÄ pakankamai dÄmesio visoms paminÄtoms ir bÅ«tent Å¡iai bylai bÅ«dingoms aplinkybÄms. Šioje byloje be paties privataus kaltintojo R. J. parodymų, kad konflikto metu kaltinamasis J. A., eidamas pro Å¡alį, kumÅ¡Äiu jam smogÄ Ä¯ veidÄ , sukeldamas fizinį skausmÄ â daugiau nÄra jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ tiek dÄl suduoto smÅ«gio, tiek dÄl BK 140 str. 1 d. dispozicijoje numatytų padarinių kilimo.
Apelianto pozicijÄ teisminio bylos nagrinÄjimo metu palaikÄ tik jo mažametis sÅ«nus liudytojas J. J., kuriam įvykio metu buvo tik septyneri metai, kuris gyvena su tÄvu (R. J.) ir kurio parodymai negali bÅ«ti vertinami vienareikÅ¡miÅ¡kai tiek dÄl jo amžiaus, tiek dÄl jo santykių su privaÄiu kaltintoju. IÅ¡ J. J. parodymų turinio (b. l. 47â48) negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai sprÄsti, kokias įvykio aplinkybes jis asmeniÅ¡kai matÄ ir kokias sužinojo iÅ¡ tÄvo R. J., kokias bendraudamas su motina A.
A., vasaras leisdamas pas senelius J. A. ir M. A.. Kilus abejonių dÄl mažameÄio liudytojo parodymų objektyvumo pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nelaikÄ J. A. kaltinanÄiu įrodymu. Be kita ko, kelia pagrįstų abejonių ir R. J. parodymų objektyvumas, nes viso baudžiamojo proceso metu jis, kaip, beje, ir jo mažametis sÅ«nus J. J. teigÄ, kad J. A. taip stipriai smÅ«giavo kumÅ¡Äiu apeliantui į veidÄ , kad pastarasis net nugriuvo ant komodos, po to net keletÄ dienų (4â5 dienas) jautÄ fizinį skausmÄ (b. l. 37).
TaÄiau ikiteisminį tyrimÄ pagal R. J. pareiÅ¡kimÄ dÄl smurto artimojoje aplinkoje pradÄjÄs policijos pareigÅ«nas, iÅ¡kart po įvykio ant R. J. kÅ«no jokių sužalojimų nepastebÄjo, jokių sužalojimų, atsižvelgiant į R. J. nurodytas aplinkybes, apelianto kÅ«ne neužfiksavo nei specialistas T. Å ., sekanÄiÄ dienÄ (2015-08-11) po tiriamo įvykio atlikÄs gyvo asmens kÅ«no apžiÅ«rÄ pagal ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no užduotį. ElementariÄ gyvenimiÅ¡kÄ patirtį turinÄiam žmogui aiÅ¡ku, kad po stipraus smÅ«gio į veidÄ kumÅ¡Äiu, po kurio 4â5 dienas asmuo jautÄ fizinį skausmÄ , turÄjo palikti žymes veide, taÄiau, kaip minÄta, jokie sužalojimai po įvykio R.
J. veide nekonstatuoti. Tiesa, liudytojos A. A. ir M. A. patvirtino, kad konfliktas tarp R. J. ir J. A. įvykio dienÄ iÅ¡ tikrųjų buvo, taÄiau jie tik susistumdÄ, mosikavosi rankomis, smÅ«gių sudavimo nebuvo. Å ios bylos kontekste taip pat pažymÄtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis (BPK 1 str. 1 d.) yra ginant žmogaus ir pilieÄio teises bei laisves, visuomenÄs ir valstybÄs interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.
TaÄiau ne kiekviena neteisÄta veika yra nusikalstama pagal Baudžiamojo įstatymo prasmÄ. Ä®statymų leidÄjo BPK 3 str. reglamentuotos aplinkybÄs, kai baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradÄtas turi bÅ«ti nutrauktas. PažymÄtina, jog tam, kad konkreti veika bÅ«tų apibrÄžta kaip nusikalstama, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudÄties buvimÄ kaltininko veikoje, t. y. faktÄ , kad asmens poelgis turi visus įstatyme numatytos ir uždraustos veikos požymius. Nusikalstamos veikos sudÄtis yra vienintelis baudžiamosios atsakomybÄs pagrindas.
IÅ¡ teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtų, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dÄstytų ir Å¡ioje nutartyje aptartų įrodymų visumos, negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad 2015-08-10 J. A. R. J. atžvilgiu atliko tokius smurtinius veiksmus, dÄl kurių buvo kaltinamas. Vien kilusio konflikto faktas ir susistumdymas tarp konfliktuojanÄių asmenų savaime negali patvirtinti kilusių padarinių, numatytų BK 140 str. 1 d. Vadovaujantis in dubio pro reo principu, iÅ¡naudojus visas galimybes abejonÄms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visos abejonÄs vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybÄn asmens naudai.
NenustaÄius BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių J. A. veikoje, apylinkÄs teismas teisingai vadovavosi anksÄiau minÄtu principu ir pagrįstai priÄmÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį J. A. atžvilgiu. DÄl to tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nÄra teisinio pagrindo.  Be kita ko, ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos Å iaulių skyrius pateikÄ praÅ¡ymÄ , vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., priteisti iÅ¡ kaltinamojo R. J. 57,90 Eur valstybei už suteiktas advokato paslaugas apeliacinÄje instancijoje.
Pirmiausia dÄl Å¡io praÅ¡ymo pažymÄtina, kad R. J. procesinÄ padÄtis Å¡ioje byloje â privatus kaltintojas, todÄl laikytina, jog padarytas raÅ¡ymo apsirikimas, praÅ¡ant priteisti iÅ¡ J. A.. TaÄiau Å¡is praÅ¡ymas netenkintinas, kadangi J. A. nepripažintas kaltu dÄl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, kas yra esminÄ sÄ lyga taikant BPK 106 straipsnio 2 dalį.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: privataus kaltintojo R.
J. apeliacinį skundÄ atmesti.ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus praÅ¡ymÄ dÄl valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo atmesti. Kolegijos pirmininkÄ                                                                                      Ernesta MontvidienÄ TeisÄjai                                                                                                            Boleslovas Kalainis                                                                                                                          Alfredas Vilbikas