2021-03-24 Nr. AB-5990-3-62-3-02770-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-562-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02770-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. D. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. birželio 3 d. buvo laikomas Ligoninės kamerų tipo patalpoje Nr. 203 netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Ankštoje 17,90 kv. m ploto kameroje buvo laikomi du asmenys, dalį kameros užėmė sanitarinis mazgas, todėl pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Pareiškėjas nurodė, kad jam nustatytas 75 proc. neįgalumo lygis, jis juda vežimėlio pagalba, tačiau jam nebuvo sudaryta galimybė savarankiškai pasinaudoti sanitariniu mazgu ir dušu, nes sanitarinio mazgo durys siauresnės už vežimėlio plotį, todėl į tualetą buvo galima patekti tik pasinaudojant kito nuteistojo pagalba. Tualete nebuvo atramų, duše – kėdės, kilimėlio, prausiklio. Kamera nebuvo valoma, joje nebuvo stalo, užuolaidų, o indus turėjo išsiplauti pats. Dėl netinkamai įrengto panduso negalėjo savarankiškai išvažiuoti į pasivaikščiojimo kiemelį. Pareiškėjas nurodė, kad tokios kalinimo sąlygos sukėlė pažeminimą, diskomfortą, psichologinę kančią, pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo patalpintas į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus kamerų tipo patalpą Nr. 203 atlikti Ligoninės direktoriaus 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu paskirtą nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 7 paroms. Atsakovo teigimu, gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta. Teisės aktai nenumato, jog palatose turi būti įrengtos užuolaidos ir stalai, o pagal Ligoninės vidaus tvarkos taisykles pacientai turi patys laikytis bendrųjų ir asmens higienos reikalavimų, tvarkyti gyvenamąsias patalpas, išskyrus atvejus, kai to negalima daryti dėl gydytojo paskirto gulimo režimo ar kitų medicininių indikacijų. Šiuo atveju nenustatyta, kad pareiškėjui buvo paskirtas gulimas režimas ar kitos medicininės indikacijos, dėl kurių jis negalėtų pasirūpinti kamerų tipo patalpos švara. Atsakovo teigimu, nuteistiesiems pavalgius, nešvarius indus valgyklos darbuotojai surenka ir išneša. Atsakovas sutiko, kad sanitariniame mazge nėra atramų, tačiau pažymėjo, kad juose įrengti pagalbos iškvietimo mygtukai. Dušo patalpa aprūpinta kilimėliu, taburete, lentynėle higienos priemonėms laikyti. Higienos priemonėmis nuteistieji aprūpinami asmeniškai. Neįgalieji į pasivaikščiojimų kiemus patenka su liftu, o esant poreikiui neįgaliesiems padedama patekti į pasivaikščiojimo kiemelius. Atsakovo manymu, pareiškėjo skunde pateikti argumentai yra deklaratyvūs, bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti abstraktūs samprotavimai, nesudarantys pagrindo konstatuoti, kad Ligoninė savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių. Atsakovas pažymėjo, kad nėra pagrįsta ir pareiškėjo prašoma priteisti neturtinė žala.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 203, kurios plotas 17,90 kv. m, įrengtos dvi miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko daugiau nei 5,1 kv. m ploto. Teismas darė išvadą, kad teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.4 punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma šiuo atveju nebuvo pažeista. Teismas pažymėjo, kad pagal Taisykles skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kai yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimas. Konstatavęs, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, teismas pareiškėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo užimamo ploto atmetė kaip nepagrįstus.

7. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, 3 straipsnio 5, 6 punktais, nustatė, kad pagal negalios pobūdį pareiškėjo galimybės judėti yra ribotos, todėl gyvenamoji aplinka atitinkamai turi būti pritaikyta savarankiškam pareiškėjo judėjimui. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas iš esmės neneigia pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių dėl kameros sanitarinio mazgo nepritaikymo neįgaliesiems. Konkrečių duomenų apie dušo patalpos pritaikymą neįgaliam asmeniui atsakovo atstovas taip pat nepateikė. Teismo vertinimu, Ligoninė, turėdama informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę, jo ribotą darbingumo lygį, judėjimą vežimėlio pagalba, privalėjo sudaryti pareiškėjo sveikatos būklę atitinkančias kalinimo sąlygas, t. y. paskirti į tokią kamerą, kurioje aplinka būtų pritaikyta pareiškėjo poreikiams ir jis savarankiškai galėtų pasinaudoti tualetu ir dušu. Teismas konstatavo, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjo galimybės savarankiškai oriai pasinaudoti dušu ir tualetu buvo ribotos.

8. Teismas rėmėsi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo norma) 10.2 punktu, BVK 173 straipsnio 5 dalimi ir darė išvadą, kad ginčo laikotarpiu pareiškėją laikant kamerų tipo patalpoje, kurioje nebuvo įrengtas stalas, buvo pažeista pareiškėjo teisė į nustatytas kalinimo sąlygas.

9. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas turėjo pats išsiplauti indus, todėl šį pareiškėjo argumentą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas rėmėsi sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 42 punktu ir nustatė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kaišiadorių skyriaus atlikto patikrinimo duomenys patvirtina pareiškėjo skundo argumentus dėl kameros Nr. 203 neaprūpinimo užuolaidomis. Kadangi teismas nenustatė, jog šioje kameroje pareiškėjui buvo teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, o pareiškėjas tik pateikė savo nuomonę apie kalinimo sąlygas Ligoninėje, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

11. Teismas atmetė ir pareiškėjo argumentus dėl nešvarios kameros. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. liepos 12 d. rašto teismas nustatė, kad patikrinimo metu kamera Nr. 203 buvo išvalyta, švari, be vizualiai matomų teršalų ar nešvarumų. Kameros valomos pagal Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-30 patvirtintą dienotvarkę, kurioje nurodyta, kad gyvenamąsias patalpas valo patys pacientai (išskyrus pacientus, kuriems nustatytas gulimas režimas), tuo tikslu jiems išduodamas valymo inventorius. Teismas nenustatė, kad pareiškėjui buvo paskirtas gulimas režimas ar būtų buvusios kitos medicininės indikacijos, dėl kurių jis negalėtų pasirūpinti kamerų tipo patalpos švara, ir pabrėžė, kad įstaiga negali būti atsakinga už tai, jog joje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena.

12. Teismas nustatė, kad dušo patalpa nebuvo aprūpinta kilimėliais, todėl buvo pažeistas Aprūpinimo normos 13.3 punktas. Nors atsakovo atstovas taip pat nepateikė konkrečių duomenų apie pareiškėjo aprūpinimą higienos priemonėmis, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas tik abstrakčiai ir deklaratyviai konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas Ligoninėje ir visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto.

13. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas negalėjo savarankiškai patekti į pasivaikščiojimų kiemelius, ir darė išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

14. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu nesudarė pareiškėjui jo sveikatos būklę atitinkančių kalinimo sąlygų, dėl ko pareiškėjas negalėjo savarankiškai oriai pasinaudoti dušu ir tualetu, taip pat kameros neaprūpino stalu, todėl Ligoninė pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Teismas nenustatė netinkamų kalinimo sąlygų poveikio pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Teismas pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju galėtų būti vertinamas kaip kankinimas. Tačiau teismui nekilo abejonių, jog, negalėdamas savarankiškai naudotis sanitariniu mazgu ar dušu, taip pat gyvendamas kameroje, kurioje nebuvo stalo, pareiškėjas patyrė nepatogumus, išgyvenimus, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei Ligoninėje jis būtų kalinamas sąlygomis, pritaikytomis pagal jo sveikatos būklę, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Todėl teismas sprendė, kad yra priežastinis ryšys tarp nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį nebuvo užtikrinta teisė į jo sveikatos būklę atitinkančias kalinimo sąlygas, teismas darė išvadą dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pvz., išgyvenimai, sukrėtimai, kurie būtų darę įtaką tolimesniam pareiškėjo gyvenimui), įvertinęs Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 150 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo.

III. 15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos atlyginimo būdu, atkreipia dėmesį, kad teismo konstatuotas pažeidimas truko itin trumpą laiko tarpą – tik septynias paras, todėl galimas trumpalaikis pareiškėjo laikymo Ligoninėje sąlygų neatitikimas poįstatyminių teisės aktų nuostatoms galėjo jam sukelti tik trumpalaikius ir mažareikšmius nepatogumus. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią reikėtų vertinti pinigais.

17. Pareiškėjas V. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas neginčija teismo nustatytų faktų. Pareiškėjas sutinka, kad pažeidimas truko trumpą laiką, ir pažymi, kad dėl to teismas ir priteisė tik 150 Eur.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Ligoninės neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. birželio 3 d., neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

19. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui ginčijamu laikotarpiu nebuvo sudarytos jo sveikatos būklę atitinkančios kalinimo sąlygos, dėl ko pareiškėjas negalėjo savarankiškai oriai pasinaudoti dušu ir tualetu, taip pat kameros nebuvo aprūpintos stalu, pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 150 Eur suma, kurią priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės.

20. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos atlyginimo būdu, t. y. teigia, kad teismas be pagrindo priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi teismo konstatuotas pažeidimas truko tik 7 paras ir galėjo sukelti pareiškėjui tik trumpalaikius ir mažareikšmius nepatogumus.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nesudarant pareiškėjo sveikatos būklę atitinkančių kalinimo sąlygų, dėl ko pareiškėjas negalėjo savarankiškai oriai pasinaudoti dušu ir tualetu, taip pat dėl pareiškėjo laikymo kameroje be stalo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjo teisių pažeidimus šiais aspektais.

23. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo bei dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įvertinusi pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kadangi jo sveikatos būklę atitinkančių kalinimo sąlygų nesudarymas, dėl ko jis negalėjo savarankiškai oriai pasinaudoti dušu ir tualetu, be to, pareiškėjo laikymas kameroje be stalo, neabejotinai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nors administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuoti teisės pažeidimai, tačiau, atsakovui nesudarius pareiškėjo sveikatos būklę atitinkančių kalinimo sąlygų, padaryti pažeidimai sudarė prielaidas patirti pareiškėjui nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi tarp nurodytų atsakovo atstovo pažeidimų ir pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys. Byloje nustatytas pažeidimas truko 7 paras ir sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, todėl tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

25. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę (7 paros), intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose priteisiant neturtinės žalos atlyginimo dydį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 150 Eur dydžio neturtinės žalos suma yra adekvati jo nepatogumams ir dvasiniams išgyvenimams kompensuoti ir nėra pagrindo jos mažinti. Atsakovo atstovo siekis pareiškėjui iš viso nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais nėra pagrįstas, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, vadovavęsis aktualia teismų praktika, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė