90658cee-9beb-4e2c-afb2-9a633c8ee646 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr         Administracinė byla Nr. I-2252-561/2012Proceso Nr. 3-61-3-00437-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 16.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui P. A. (P. A.), pareiÅ¡kėjo atstovei Dovilei Mikučionytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. A. (P. A.) praÅ¡ymÄ atsakovui LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriui – kalėjimui (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,  n u s t a t ė:

             pareiÅ¡kėjas P. A. su praÅ¡ymu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 3849,53 Lt už laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. PraÅ¡ymo reikalavimus pareiÅ¡kėjas P. A. pagrindė paaiÅ¡kindamas, kad už nurodytÄ laikotarpį dėl priedų ir priemokų ribojimo, nustatyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) 23 str. 2 dalyje bei kitų Å¡io įstatymo VI skyriaus nuostatų taikymo už atliktas pareigas nepagrįstai ir neteisėtai jam nebuvo iÅ¡mokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, t. y. iÅ¡mokėta tik priemokų ir priedų sumos dalis, nevirÅ¡ijusi 70 proc. pareiginės algos.

Pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu VTÄ® 23 str. 2 dalis pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai. PareiÅ¡kėjo teigimu, pripažinus buvusį teisinį reguliavimÄ , remiantis kuriuo jis negavo priklausančio darbo užmokesčio dalies, antikonstituciniu, darbdaviui atsirado pareiga iÅ¡mokėti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį. Akcentavo, jog apie savo teisės į teisingÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ pažeidimÄ objektyviai sužinojo nuo minėto Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo dienos, t. y. nuo 2009-12-11, todėl mano, kad nuo Å¡ios dienos jam ir atsirado teisė dėl pažeistų teisių kreiptis į teismÄ .

Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas P. A. ir jo atstovė praÅ¡ymÄ palaikė ir prašė jį tenkinti. PareiÅ¡kėjo atstovė papildomai pateikė praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo. Taip pat nurodė, kad senaties terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, nes pareiÅ¡kėjas anksčiau priklausė kitai profesinei sÄ jungai, kurios pirmininkas teikė skundÄ teismui, tačiau teismas atsisakė jį priimti, nes skundÄ teikęs asmuo neturėjo tinkamų įgaliojimų.

PraÅ¡yme dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pareiÅ¡kėjas sutiko, jog reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio yra taikomas bendrasis Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – Darbo kodeksas) numatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, tačiau, Å¡iuo atveju, turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, numatančiomis, kad teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ .

Tvirtina, kad tik nuo Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo dienos sužinojo apie savo konstitucinės teisės į teisingÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ pažeidimÄ , todėl mano, jog bÅ«tent nuo Å¡ios dienos atsirado teisė kreiptis į teismÄ , ir Å¡iÄ savo teisę jis įgyvendino, nepasibaigus trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminui. Taip pat pabrėžė, kad iki 2012-01-30 buvo Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sÄ jungos narys ir kad jam bei kitiems LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nams Å¡ios sÄ jungos pirmininkas T.

C. žodžiu įsipareigojo paruoÅ¡ti reikalingus procesinius dokumentus dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio prisiteisimo. Prie skundo pridėta LukiÅ¡kių TI-K 2012-02-03 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2010-03-24 LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡duotÄ darbuotojo asmeninio uždarbio kortelę už 2007-2008 m. metus profesinės sÄ jungos pirmininkui pateikė 2010 m. II ketvirtį. Apie tai, kad reikia pasiraÅ¡yti kokius nors procesinius dokumentus T. C. jo neinformavo. Tiek 2010 m. pabaigoje, tiek ir 2011 m. teiraujantis, kokia teisminio proceso eiga, T.

C. pareiÅ¡kėjÄ informavęs, kad proceso eiga sustabdyta dėl apygardos administracinių teismų pakartotinio kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ dėl Å¡io teismo sprendimų galiojimo laiko atžvilgiu. Tik gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-01-03 nutartį dėl trÅ«kumų Å¡alinimo administracinėje byloje Nr. I-1758/2012, sužinojo, kad T. C. skundÄ teismui padavė, neturėdamas bÅ«tino notariÅ¡kai patvirtinto įgaliojimo ir, kad skundas buvo paduotas tik 2011-12-30. Kadangi narystė profesinėje sÄ jungoje grindžiama pasitikėjimo principu, pasitikėdamas profesinės sÄ jungos pirmininku, papildomai į teismÄ dėl proceso eigos per 2010-2011 m. nesikreipė.

Akivaizdu, kad ieÅ¡kinio terminÄ praÅ¡ymui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo paduoti praleido dėl tuo metu pareiÅ¡kėjÄ atstovavusio profesinės sÄ jungos pirmininko netinkamo funkcijų atlikimo, todėl praÅ¡o jį atnaujinti.         Atsakovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo P. A. praÅ¡ymÄ su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K, neiÅ¡mokėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytos darbo užmokesčio dalies, iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo vykdė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, todėl elgėsi pagrįstai ir teisėtai, ir jis nėra atsakingas už tai, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡mokėtas praÅ¡yme nurodytas darbo užmokesčio priedas.

LukiÅ¡kių TI-K neturi teisės ar pareigos spręsti apie galiojančio įstatymo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Teismui patenkinus skundÄ , atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007 m. mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn., o į teismÄ kreipėsi tik 2012-02-14, prašė vadovautis Darbo kodekso 27 straipsnio nuostatomis ir taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjo P. A. praÅ¡ymÄ su praÅ¡ymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , iÅ¡ esmės atkartodamas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus.

Taip pat prašė vadovautis Darbo kodekso 27 straipsnio nuostata ir taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .                          Byloje kilęs ginčas, ar teisėtai ir pagrįstai pareiÅ¡kėjui P. A. neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis (3849,53 Lt), susidariusi laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn., atsakovui taikant 70 procentų pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimÄ pagal VTÄ® 23 str. 2 dalį.              Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad pareiÅ¡kėjui P. A. laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėn. (konkrečiai nuo kovo mėn.) iki 2008 m. gruodžio mėn., LukiÅ¡kių TI-K einant Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus budinčiosios pamainos Nr. 2 vyresniojo prižiÅ«rėtojo pareigas, apskaičiuojant jam priedus bei priemokas, buvo taikyta iÅ¡mokų mokėjimo metu galiojusi VTÄ® 23 str. 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį, t. y. visų mokėtinų priemokų sumÄ ribojant ne didesniu negu 70 proc. dydžiu, ir tokiu bÅ«du iÅ¡ viso neiÅ¡mokėta 3849,53 Lt (b. l. 6-7).Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja VTÄ® 23-26 straipsnių nuostatos, kurios pagal VTÄ® 4 str. 2 dalį statutiniams valstybės tarnautojams taikomos be iÅ¡lygų.VTÄ® 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01, buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos.

Priedų ir priemokų suma negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi VTÄ® 25 str. 1 d. 1 (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ VTÄ® 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimus, o 23 str. 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomas Å¡is priedas bei 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad VTÄ® VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, ir ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 48 str. 1 dalį negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai.Teismo vertinimu, toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ , vykdymÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio, Å¡venčių dienomis ir nakties metu bei už papildomų užduočių, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia.Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta ir iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Konstitucinio Teismo iÅ¡vadomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo P. A. reikalavimas priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį yra pagrįstas.IÅ¡analizavęs teisinį reguliavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo P. A. metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ numatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiÅ¡kėjo teisės į neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimÄ .

Jeigu asmuo kreipiasi į teismÄ Ä¯statymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad bÅ«tų atsižvelgiama ir į vėliau priimtÄ Konstitucinio Teismo nutarimÄ dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi nuosekliai: 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, LVAT biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316-329, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A6 -1735/2010, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-l831/2011.

Pastaroji LVAT nutartis priimta, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 dalies prasme. Dėl to atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrįstai aiÅ¡kina, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama tik į ateitį. Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta (taip pat ir jau minėtoje LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005), kad, sprendžiant ginčus dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, LVAT 2003-06-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais nesivadovautina, nes Å¡i byla tiek pagal savo faktines aplinkybes, tiek pagal keliamų reikalavimų pobÅ«dį ir skirtingas teisines aplinkybes nėra analogiÅ¡ka darbo ginčo byloms.IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011 konstatavo, kad teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 str. 2 dalis).

Darbo kodekso 27 str. 2 dalyje nustatyta, kad maksimalus bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iÅ¡ darbo teisinių santykių, yra treji metai, jei darbo įstatymai nenustato sutrumpintų ieÅ¡kinio senaties terminų atskiriems reikalavimams. IeÅ¡kinio senatis – tai laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Atitinkamais atvejais Å¡is terminas apibrėžia laiko tarpÄ , per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iÅ¡ Konstitucijos.

LVAT praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo Darbo kodekso 27 str. 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiÅ¡kėjo skundo padavimo teismui dienos (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1839/2011).Nagrinėjamu atveju P. A. praÅ¡o priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, susidariusį dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už laikotarpį nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn..

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas P. A. į teismÄ kreipėsi 2011-12-30, t. y. praleisdamas ieÅ¡kinio senaties terminÄ už laikotarpį nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2008 m. lapkričio, bet nepraleisdamas trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino dėl darbo užmokesčio priteisimo už 2008 m. gruodį, tačiau skundÄ 2012-01-20 teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti (b. l. 75-76). Pakartotinai į teismÄ su praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas P. A. kreipėsi 2012-02-15 (b. l. 1-4), t. y. praleisdamas valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinÄ Darbo kodekso 27 str. 2 dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ už visÄ laikotarpį, už kurį praÅ¡o priteisti darbo užmokestį.Atsižvelgdamas į tai, jog LVAT praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo Darbo kodekso 27 str. 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiÅ¡kėjo skundo padavimo teismui dienos, teismas netenkina pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atnaujinti jam ieÅ¡kinio senaties terminÄ tuo pagrindu, kad į teismÄ su skundu jis kreipėsi 2011-12-30, t. y. nepraleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies už 2008 m. gruodžio mėn..

Teismas pažymi, kad 2011-12-30 pareiÅ¡kėjo skundÄ buvo atsisakyta priimti, todėl Å¡is skundas nelaikytinas paduotu teismui. Teismui paduotu laikytinas tik 2012-02-15 teisme gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas, nes tik Å¡is praÅ¡ymas buvo priimtas nagrinėti. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo Å¡iuo aspektu netenkinamas ir laikytina, kad pareiÅ¡kėjas P. A. praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies už 2008 m. gruodį, dėl ko 951,86 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio suma jam nepriteisiama.

PareiÅ¡kėjo P. A. reikalavimo daliai dėl darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2007 m. kovo iki 2008 m. gruodžio mėn. priteisimo teismas taip pat taiko ieÅ¡kinio senatį ir skundÄ dėl Å¡ios dalies reikalavimų atmeta. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PraÅ¡ymo argumentas, kad ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡iuo atveju turi bÅ«ti pradedamas skaičiuoti nuo Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo dienos atmetamas, nes sužinojimo apie neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį diena Å¡ioje byloje laikoma sumų apskaičiavimo asmeniui ir įtraukimo į suvestinį lapelį diena (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1839/2011, 2011-09-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1331/2011, 2011-03-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-508/2011).

Tuo tarpu praÅ¡ymo argumentas, kad skundo P. A. laiku nepadavė dėl profesinės sÄ jungos pirmininko T. C. kaltės, atmestinas pažymint, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šį asmenį buvo įgaliojęs jo vardu paduoti skundÄ teismui anksčiau nei tai patvirtino 2012-01-09 teismui pateiktu notaro patvirtintu įgaliojimu, be to, pats, bÅ«damas pareigÅ«nu, turėjo galimybę žinoti savo teises, domėtis ar jos ginamos ir kaip jos ginamos ir tokiu bÅ«du laiku kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo.Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas P. A. praleido valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinÄ Darbo kodekso 27 str. 2 dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ , jam nepriteistina darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2007 m. kovo iki 2008 m. gruodžio mėn. ir P. A. praÅ¡ymas dėl 3849,53 Lt darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė:              pareiÅ¡kėjo P. A. (P. A.) praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ netenkinti.             PareiÅ¡kėjo P. A. (P. A.) praÅ¡ymÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

                               Teisėjas                                                                               Arūnas Kaminskas