90650dcb-e173-4829-9330-2d26231e824a · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-649-594/2018 Proceso Nr. 1-01-1-46032-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.; (S) 1.1.10.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7.; 2.4.8. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, nuteistajam M.

P. (M. P.)(2018 m. rugsėjo 12 d. posėdyje), nuteistojo M. P. (M. P.) gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, nukentėjusiosios civilinės ieÅ¡kovės J. B. atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui, civilinio atsakovo „P. S.“ atstovui Giedriui Tunkevičiui, lenkų kalbos vertėjams M. J., D. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinės ieÅ¡kovės J. B. (toliau – J. B.) apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo M.

P. (M. P., toliau – M. P.) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 641 straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant M. P. sumažintÄ 1 (vienerių) metų 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistÄ jį per šį laikÄ neiÅ¡vykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepakeistÄ . Tuo pačiu nuosprendžiu iÅ¡ Lenkijos akcinės draudimo bendrovės P. Z. U. S. A. (P. Z. U. S. A.(P. S.) nukentėjusiajam B. V. priteista 14000 (keturiolika tÅ«kstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje jo civilinį ieÅ¡kinį atmetant. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) akcinės draudimo bendrovės P. Z. U. S. A. (P. Z. U. S. A.(P. S.) nukentėjusiajai J.

B. priteista 83,63 (aštuoniasdešimt trys eurai 63 centai) kapo sutvarkymo išlaidoms atlyginti, jos civilinio ieškinio dalį dėl žuvusiosios mirties metinių paminėjimo išlaidų atlyginimo atmetant. Iš (duomenys neskelbtini) akcinės draudimo bendrovės P. Z. U. S. A. (P. Z. U. S. A.(P. S.) nukentėjusiajai J. B. taip pat priteista 4000 (keturi tūkstančiai) eurų neturtinės žalos atlyginimui, kitoje dalyje jos civilinį ieškinį atmetant. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. M. P. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 28 d., apie 15 val. 55 min., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kelio (duomenys neskelbtini) 28,047 kilometre, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Nissan Navaro“, (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir juo tempdamas priekabÄ , (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 9, 101, 119, 128 punktų reikalavimus – nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieÅ¡ keisdamas važiavo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, privalėdamas duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, privalėjo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui privalėjo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , tokiu bÅ«du sukeldamas grėsmę eismo saugumui, ir taip sudarydamas kliÅ«tį jam iÅ¡ priekio prieÅ¡inga kryptimi važiavusio automobilio „Nissan Xtrail“, Lietuvos Respublikos valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojui B.

V., automobilio priekine dalimi trenkėsi į automobilio „Nissan Xtrail“ priekinį kairį kampÄ , nuo patirto smÅ«gio automobilis „Nissan Xtrail“ valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su savo važiavimo juosta važiavusiu automobiliu „Nissan Qashqai“, Lietuvos Respublikos valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. M. (E. M.), dėl ko įvykusio eismo įvykio metu, automobilio „Nissan Xtrail“ keleivė nukentėjusioji M.

V., patyrusi stiprų kÅ«no sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį stuburo kaklinės dalies lūžimu, dauginiais krÅ«tinės lÄ stos kaulų ir dubens kaulų lūžimais, nugaros smegenų kaklinės dalies sumuÅ¡imu ir suardymu mirė vietoje, nukentėjusiajam automobilio „Nissan Xtrail“ vairuotojui B. V. dėl galvos smegenų trauminės ligos, Å«maus periodo, vidutinio sunkumo formos, galvos smegenų sumuÅ¡imo, kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio srityje, skersinių ataugų juosmens I–juosmens IV slankstelių lūžimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusiajam automobilio „Nissan Qashqai“ vairuotojui E. M. dėl deÅ¡inio kelio sÄ nario menisko ir raiščių plyÅ¡imų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o nukentėjusiajam, automobilio „Nissan Qashqai“ keleiviui, T.

M. dėl galvos sumuÅ¡imo, deÅ¡inio kelio sÄ nario srities odos nubrozdinimo buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

2. Apeliaciniu skundu civilinė ieÅ¡kovė J. B. praÅ¡o pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendį, M. P. paskiriant griežtesnę bausmę bei padidinant J. B. priteistos neturtinės žalos dydį iki 30000 eurų. 2.1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvardinti motyvai, susiję su jos pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio sumažinimu yra itin pavirÅ¡utiniÅ¡ki. Tenkindamas J. B. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tik iÅ¡ dalies, apylinkės teismas, pasak civilinės ieÅ¡kovės, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, nesivadovavo teismų praktika ir neteisingai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ .

Motyvuodama Å¡iÄ iÅ¡vadÄ apeliantė pažymi, kad iki eismo įvykio jos tėtis B. V. savimi pasirÅ«pindavo ir dėl savo sveikatos esminių nusiskundimų neturėjo. Kartu su M. V. jie susitvarkydavo su savo namų ruoÅ¡a ir rÅ«pinosi J. B. Å¡eima, tačiau, po komentuojamo eismo įvykio B. V. sunkiai vaikÅ¡to, tinkamai pasirÅ«pinti savimi nebegali. Dėl Å¡ios priežasties J. B. privalo kelis kartus per savaitę važiuoti pas B. V., rÅ«pintis jo sveikata, vežti jį pas gydytojus, pagaminti valgyti, nupirkti buities reikmenų ir maisto, skalbti, tvarkyti namus, nors pati apeliantė su Å¡eima gyvena (duomenys neskelbtini), o jos tėtis – (duomenys neskelbtini).

Å ie veiksmai J. B. sukelia priverstinius nepatogumus, ji yra privesta keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , režimÄ , mažinti rÅ«pestį savo Å¡eima, darbu ir daug laiko praleisti kelionėse iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Be to, apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad Lietuvoje toks gydymas, kuris atstatytų avarijos metu B. V. sukeltų pažeidimų pasekmes, neatliekamas, tačiau jis galimas Vokietijoje. Å iuo aspektu pabrėžiama ir tai, kad J. B. itin skaudu matyti kenčiantį tėvÄ , kuris buvo prieraiÅ¡us mamai, ji juo visÄ laikÄ rÅ«pinosi, stengėsi dėl jo sveikatos, kad bÅ«tų pavalgęs, aprÅ«pintas ir prižiÅ«rėtas. 2.2.

Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad ryÅ¡ys tarp apeliantės ir jos žuvusios mamos M. V. buvo ypatingai artimas. J. B. jau ilgÄ laikÄ gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau su mama bendravo praktiÅ¡kai kiekvienÄ dienÄ . M. V. nuolat rÅ«pinosi ir domėjosi tiek J. B., tiek ir jos Å¡eimos gyvenimu. Pasak apeliantės, M. V. netektis jÄ stipriai Å¡okiravo, iÅ¡mušė iÅ¡ gyvenimo vėžių, sukėlė didelių ir negrįžtamų dvasinių iÅ¡gyvenimų bei emocinių sukrėtimų, jos organizmas ir psichinė bÅ«sena destabilizavosi, sumažėjo darbinės galimybės, neigiamai pasikeitė jos gyvenimo bÅ«das, atsirado stiprus nerimo jausmas dėl savo, tėčio ir Å¡eimos ateities, ji patyrė sveikatos negalavimus, miego sutrikimus, emocinį ir dvasinį Å¡okÄ .

Ä® Å¡ias aplinkybes, pasak civilinės ieÅ¡kovės, skundžiamu nuosprendžiu nebuvo atsižvelgta. 2.3. Be to, apeliaciniu skundu akcentuojama, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu J. B. juto bylÄ nagrinėjančio teisėjo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ . Tai buvo juntama nuo to momento, kai apeliantė pradėjo kalbėti apie tėvÄ , jo priežiÅ«rÄ , iÅ¡gyvenimus, o teismas jÄ nuolat stabdė ir neleido jai apie tai pasisakyti. Be to, apylinkės teismas, pasak J. B., nepasisakė, kokiÄ Å¾alÄ nustatė dėl M.

V. gyvybės praradimo, kokiÄ dėl B. V. sveikatos sužalojimo, kokiÄ dėl pačios J. B. sveikatos sutrikdymo, dėl jos gyvenimo galimybių netekimo, gyvenimo bÅ«do priverstinio pakeitimo, nepatogumų bei iÅ¡gyvenimų. NeaiÅ¡kÅ«s, pasak J. B., ir pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais skundžiamu nuosprendžiu jis diferencijavo jai ir jos tėvui priteistinÄ neturtinę žalÄ dėl M. V. mirties. Akcentuojama, jog nors priteistina žala nesumažina tikrojo sukelto skausmo – mamos M. V. netekties, tačiau ji vis tik negali bÅ«ti vertinama taip, kad pamintų žmogaus gyvybės vertę.

Netinkamos žalos priteisimas, pasak apeliantės, pamina prigimtinę teisę į teisingÄ teismÄ , teisingumo jausmÄ ir bausmės neiÅ¡vengiamumo principÄ . Juo labiau, jog analizuojamu atveju net draudimo bendrovės atstovas ir prokurorė sutiko, kad J. B. bÅ«tų priteista 10000 eurų žala, tačiau, apylinkės teismas net ir Å¡iÄ aplinkybę ignoravo. 2.4. Be to, pasak civilinės ieÅ¡kovės, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir teismų praktikÄ , formuojamÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio baudžiamosiose bylose dėl žalos atlyginimo sužalojus žmogų, sukėlus fizinį ir dvasinį skausmÄ , žuvus žmogui.

Å iÄ iÅ¡vadÄ apeliantė grindžia pavyzdžiais iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos, pabrėždama ir tai, kad teisės aktai nenustato nei minimalaus, nei maksimalaus neturtinės žalos dydžio, teigdama, jog pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ Å¾alÄ tenka teismui, kuris, be kita ko, privalo vadovautis sÄ Å¾iningumu bei teisingų vertybių, tokių kaip gyvybė, gynimu. J. B. pabrėžia, kad nusikaltimÄ Ä¯vykdžiusio asmens civilinė atsakomybė analizuojamu atveju buvo apdrausta (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) galiojančius teisės aktus.

Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) galiojantis vairuotojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas visiÅ¡kai apima J. B. civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ Å¾alos atlyginimÄ , kÄ patvirtino ir draudimo atstovas teisme, todėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu numatytas neturtinės žalos atlyginimo ribojimas iki 5000 eurų vertinamu atveju įtakos neturi. 2.5. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su nuteistajam paskirta bausme, teigiant, jog ji yra per Å¡velni.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje civilinės ieÅ¡kovės J. B. atstovas advokatas M. Kukaitis bei prokuroras iÅ¡ esmės pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Civilinio atsakovo atstovas ir nuteistojo M. P. gynėja advokatė M. Vietaitė, nesutikdami su apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti.

4. Civilinės ieškovės nukentėjusiosios J. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. IÅ¡ Kauno apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo, matyti, kad juo nesutinkama tik su nukentėjusiajai civilinei ieÅ¡kovei J. B. priteistu neturtinės žalos dydžiu bei nuteistajam M. P. paskirta bausme, papildomai pažymint, kad skundžiamÄ nuosprendį byloje priėmęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas nukentėjusiosios J. B. atžvilgiu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nevertindama nuteistojo M. P. veiksmų kvalifikavimo bei jo veiksmų teisinio vertinimo, teisėjų kolegija patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu.

6. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-414/2010, 2K-246/2014;

Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgment of 10 October 2000; Micallef prieÅ¡ MaltÄ (Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartÄ yra pažymėjęs, kad neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai.

Nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-246/2014). 6.1. Aptartos teismų praktikos kontekste iÅ¡analizavus skundžiamo nuosprendžio motyvus, įvertinus apylinkės teismo procesinį elgesį bylÄ nagrinėjant teisiamuosiuose posėdžiuose, jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti apie bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , teisėjų kolegija neįžvelgia.

Tiek J. B., tiek ir B. V. teisiamojo posėdžio metu buvo išklausyti, jie pakankamai išsamiai išdėstė savo motyvus dėl pateiktų civilinių ieškinių pagrįstumo, todėl vien tai, kad, apeliantės įsitikinimu, jos pasisakymai teisiamojo posėdžio metu buvo ribojami teismo, o skundžiamame nuosprendyje pasisakyta ne dėl visų J. B. argumentų, kiek jie susiję su jai priteistina neturtine žala, teismo šališkumo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neatskleidžia. Nesutikdama su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, J.

B. turėjo teisę pateikti apeliacinį skundÄ aukÅ¡tesniajam teismui, Å¡ia teise apeliantė pasinaudojo, ji nebuvo apribota pirmosios instancijos teismo veiksmais, todėl dėl esminių J. B. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų, kuriais ji nesutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvais, bus pasisakyta Å¡ioje nutartyje. Pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

7. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Å iÄ teisės normÄ detalizuoja BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatos, pagal kurias, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese turi teisę pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). 7.1.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste aptartinos ir civilinio kodekso teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. IÅ¡gyvenimai dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais, yra atlyginama visais atvejais. 7.2.

Ir vis tik, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus matyti, kad byloje buvo pareikštas nukentėjusios J. B. civilinis ieškinys, kuriuo ji prašė priteisti jai 48000 (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius) eurų neturtinės žalos, patirtos dėl eismo įvykio, sukelto M. P. veiksmais, bei jo metu kilusių padarinių – B. V. sužalojimo, M. V. netekties bei jos pačios sveikatos sutrikdymo, atlyginimui (1 t., b. l. 119-122, 4 t., b. l. 1-5). Tačiau, konstatuodamas, kad tokio dydžio neturtinės žalos dydis yra ženkliai per didelis tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas J. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino tik iš dalies, jos naudai iš Lenkijos akcinės draudimo bendrovės P. Z. U. S. A. (P. Z. U. S. A.(P. S.) priteisdamas 4000 (keturis tūkstančius) eurų.

9. Abejonių tuo, kad dėl mamos M. V. mirties J. B. patyrė stiprų sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, įvairius nepatogumus bei papildomus rÅ«pesčius, teisėjų kolegijai nekyla, tačiau nesutinkant su apeliacinio skundo motyvais vis tik pažymėtina, kad jai nustatytas neturtinės žalos dydis – 6000 (Å¡eÅ¡i tÅ«kstančiai) eurų (2000 (du tÅ«kstančiai) eurų J. B. buvo atlyginta dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos), prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, yra tinkamo dydžio suma jos patirtai neturtinei žalai dėl mamos mirties atlyginti. 9.1.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik pažymėtina, kad J. B. jau pakankamai ilgÄ laikÄ gyveno atskirai nuo savo tėvų, M. V. iÅ¡laikoma nebuvo, su ja iÅ¡ esmės bendravo ir jÄ lankydavo pagal nusistovėjusias geros giminystės (tėvų – vaikų) tradicijas – J. B. teigimu, jos nuolat bendraudavo telefonu, M. V. nuolat domėjosi apeliantės Å¡eimos gyvenimu bei savo anÅ«kais. Neabejotina, jog tokiu atveju, kai vaikai gyvena atskirai nuo savo tėvų, kuria savo Å¡eimos gyvenimÄ , jų ryÅ¡ys su tėvais ir jų netekimo pasekmės, prieÅ¡ingai nei savo apeliaciniu skundu tai teigia J.

B., negali bÅ«ti prilyginamos jos tėvo, visÄ savo gyvenimÄ pragyvenusio su M. V., besirÅ«pinant vienas kitu, patirtai emocinei žalai, todėl sutikti su apeliantės teiginiais, jog jos patirtos neturtinės žalos dydis dėl mamos netekties yra didesnis, nei sprendė apylinkės teismas, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ .

IÅ¡ esmės visas J. B. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, kiek jos susijusios su jos patirtais iÅ¡gyvenimais dėl mamos mirties, prieÅ¡ingai nei tai teigiama apeliaciniu skundu, pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, su skundžiamo nuosprendžio motyvais, kiek jie susiję su neturtinės žalos, patirtos dėl apeliantės mamos mirties, dydžio nustatymu, teisėjų kolegija sutinka iÅ¡ esmės, todėl jų nekartoja. Didinti J. B. priteistÄ neturtinės žalos dydį dėl jos mamos mirties, remiantis tais pačiais motyvais, teisinio pagrindo nėra. 9.2.

Å ios iÅ¡vados kontekste atsakant į apeliantės argumentus atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal naujausiÄ teismų praktikÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 eurų iki 30 000 eurų (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 eurų iki 31 298 eurų (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 eurų iki 26 065 eurų (tėvui / motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017).

Tokiu bÅ«du, nustatydamas, jog J. B. dėl apeliantės mamos M. V. mirties patyrė 6000 (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių) eurų neturtinę žalÄ , apylinkės teismas, prieÅ¡ingai nei tai teigiama apeliaciniu skundu, nuo formuojamos teismų praktikos Å¡ioje byloje nenukrypo. Kita vertus, nukrypimas nuo formuojamos teismų praktikos taip pat yra galimas ir pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos aplinkybių kontekste. Teismo praktikos formavimas yra nevienkartinis aktas, bet laipsniÅ¡kas ir nuoseklus procesas.

Å is procesas nenutrÅ«kstamas ir niekada nebÅ«na visiÅ¡kai baigtas, nes neiÅ¡nyksta bÅ«tinybė formuoti tokiÄ teismų praktikÄ , kuri sudarytų prielaidas priimti teisingÄ sprendimÄ byloje. Taigi, ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nagrinėjant vis naujas bylas, ankstesniuose jo sprendimuose suformuota praktika yra papildoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018).

10. Å ioje vietoje vis tik pažymėtina, kad nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, dėl įvykusio eismo įvykio, sukelto kaltais M. P. veiksmais, ne tik mirė M. V., patyrusi stiprų kÅ«no sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį stuburo kaklinės dalies lūžimu, dauginiais krÅ«tinės lÄ stos kaulų ir dubens kaulų lūžimais, nugaros smegenų kaklinės dalies sumuÅ¡imu ir suardymu, bet ir buvo sužalotas B. V., kuriam dėl galvos smegenų trauminės ligos, Å«maus periodo, vidutinio sunkumo formos, galvos smegenų sumuÅ¡imo, kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio srityje, skersinių ataugų juosmens I–juosmens IV slankstelių lūžimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Ir vis tik, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio aiÅ¡ku, kad spręsdamas klausimÄ dėl M. P. neteisėtais veiksmais J. B. padarytos neturtinės žalos, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybių, susijusių su apeliantės dvasiniais iÅ¡gyvenimais bei patirtais nepatogumais dėl savo tėvo B. V. patirtų sužalojimų. Jokių motyvų, kuriais remdamasis teismas atmetė J. B. civilinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti jai neturtinę žalÄ ir dėl B. V. sužalojimų, skundžiamame nuosprendyje nėra, taip nukrypstant nuo vieningai Å¡iuo klausimu formuojamos teismų praktikos.

11. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , visų pirma pažymėtina, kad pagal savo pobÅ«dį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo iÅ¡gyventų emocijų. Taigi paprastai civiliniu ieÅ¡kovu baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalÄ patyręs asmuo. Tuo tarpu sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo ne tik tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyrusiam žalÄ asmeniui, tačiau ir kitiems su juo artimai susijusiems asmenims kasacinės instancijos teismas civilinėse ir baudžiamosiose bylose laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobÅ«dis lemia, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokiÄ Å¾alÄ , teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi tik iÅ¡imtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-507/2016, 2K-331-976/2018).

Taigi nors neturtinė žala yra asmeninio pobÅ«džio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokiÄ Å¾alÄ , tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , jei įrodoma, kad jie tokiÄ Å¾alÄ patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016, 2K-331-976/2018).

12. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų B. V. buvo gydomas ligoninėje laikotarpiais nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. spalio 11 d. ir nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d. (šis B. V. hospitalizavimo laikotarpis skundžiamame nuosprendyje neatsispindi) (1 t., b. l. 148, 149). Po ilgalaikio B. V. hospitalizavimo, jam nustatyti galvos skausmo, svaigimo ir ataksijos epizodai, juosmens ir kairės kojos skausmas, kairės kojos pasilpimas, apsunkintas stovėjimas, ėjimas ir apsitarnavimas, buvo draudžiama kelti svorį, kas įvertinus garbų B.

V. amžių (gim. (duomenys neskelbtini)), neabejotinai sukėlė tam tikrus nepatogumus ne tik jam, bet ir juo besirÅ«pinančiai dukrai J. B.. Nors taikant tinkamÄ gydymÄ B. V. sveikatos bÅ«klė gerėjo, tačiau, kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančios VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) ligoninės epikrizės, dar 2017 m. balandžio 12 d. – 2017 m. balandžio 19 d. B. V. dėl skausmų stubure – kryžmens dalyje, plintančiu į abu klubus, nukentėjusįjį varginančio nerimo bei sutrikusio miego, B.

V. buvo hospitalizuotas pakartotinai, po ko, jis buvo nukreiptas į (duomenys neskelbtini) klinikÄ dėl lėtinių skausmų juosmens dalyje (4 t., b. l. 19). Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu B. V. patvirtino, jog net ir Å¡iuo metu jis jaučia skausmus stuburo bei klubų srityje, dėl sutuoktinės mirties jaučiasi vieniÅ¡as, iÅ¡gyventi jam padeda dukra. Abejonių, jog Å¡ie liekamieji reiÅ¡kiniai yra susiję su M. P. neteisėtais veiksmais, dėl kurių įvyko eismo įvykis, įvertinus iÅ¡ karto po įvykio B.

V. nustatytus sužalojimus, teisėjų kolegijai nekyla. 12.1. Å ių duomenų visumoje neabejotina, jog J. B., bylos duomenimis, neturinti jokių brolių ar seserų, savo tėvo gyvenime liko jam artimiausias asmuo, juo besirÅ«pinantis ir teikiantis visokeriopÄ pagalbÄ . Dėl B. V. patirtų sužalojimų bei jų liekamųjų reiÅ¡kinių, dėl kurių B. V. vaikščiojimas iki Å¡iol iÅ¡lieka apsunkintas, J. B. tenka nuolat vykti iÅ¡ savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į B. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), vežioti jį pas gydytojus, pasirÅ«pinti jo buitimi, kas neabejotinai jai kelia tam tikrus nepatogumus, papildomÄ rÅ«pestį savo tėčiu, dėl kurio ji yra priversta keisti savo gyvenimo įpročius, prisitaikydama prie bÅ«tinos B.

V. pagalbos. Å iame kontekste įvertintina ir tai, kad iÅ¡ karto po eismo įvykio, ji patyrė didelį stresÄ bei emocinį Å¡okÄ ne tik dėl mamos mirties, bet ir dėl tėčio, tuo metu atsidÅ«rusio ligoninėje dėl jo amžiui itin sunkių sužalojimų, sveikatos bÅ«klė, baimės dėl galimos jo mirties. Be to, nerimas dėl jo ateities, įvertinus B. V. nustatytus liekamuosius reiÅ¡kinius, neabejotinai iÅ¡lieka iki Å¡iol. Remiantis J. B. teiginiais, po eismo įvykio ji patyrė sveikatos negalavimus, miego sutrikimus, emocinį ir dvasinį Å¡okÄ .

Å iuos negalavimus, sprendžiant iÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų duomenų visumos, J. B. neabejotinai patyrė ne tik dėl savo mamos mirties, bet ir dėl tėčio B. V. sveikatos bÅ«klės. Atsižvelgiant į Å¡iuos argumentus, J. B. patirtÄ neturtinę žalÄ dėl B. V. sveikatos sužalojimų, teisėjų kolegija vertina 1500 (vienu tÅ«kstančiu penkiais Å¡imtais) eurų, todėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo J.

B. keistina, padidinant skundžiamu nuosprendžiu jai priteistÄ neturtinės žalos dydį iki 5500 (penkių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų) eurų. Toks žalos dydis, teisėjų kolegijos įsitikinimu, atitinka J. B. emocinius iÅ¡gyvenimus bei dvasinį sukrėtimÄ , patirtÄ dėl tėvo sveikatos bÅ«klės, kuri vis tik įvertina tik kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad dėl B. V. patirtų sužalojimų ir kitų nepatogumų, neturtinė žala buvo priteista jam, kaip tiesiogiai nukentėjusiajam asmeniui ir akivaizdu, jog jo patirta neturtinė žala buvo ženkliai didesnė, kÄ pagrįstai sprendė pirmos instancijos teismas, nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertindamas net 8000 eurų.

13. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma įvertinti ir J. B. padarytÄ sveikatos sutrikdymÄ bei jai priteistÄ neturtinės žalos dydį padidinti dar ir Å¡iuo pagrindu, tačiau, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumÄ , neabejotina, jog dėl eismo įvykio bei su juo susijusių padarinių J. B. patirtas stresas, įtampa bei dvasiniai iÅ¡gyvenimai, apeliantės teigimu, sÄ lygoję sutrikusį jos miegÄ , jau buvo įvertinta nustatant tiek dėl M. V. mirties, tiek ir dėl B. V. sužalojimų J. B. patirtÄ neturtinės žalos dydį, todėl dar labiau didinti nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį tais pačiais motyvais, pripažįstant juos J. B. sveikatos sutrikdymu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, juolab, kad ji pati tiesiogiai eismo įvykyje nedalyvavo ir nenukentėjo.

14. Nors apeliaciniu skundu J. B. analizuoja ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas, teigdama, kad M. P. civilinė atsakomybė analizuojamu atveju buvo apdrausta Lenkijoje pagal (duomenys neskelbtini) galiojančius teisės aktus, kurie visiÅ¡kai apima J. B. civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ Å¾alos atlyginimÄ , todėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu numatytas neturtinės žalos atlyginimo ribojimas iki 5000 eurų vertinamu atveju įtakos neturi, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jai priteista neturtinė žala ir nebuvo vertinama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu numatytas neturtinės žalos atlyginimo ribas, Å¡ie J.

B. argumentai, kaip neturintys jokios reikÅ¡mės analizuojamu atveju, atmestini kaip deklaratyvÅ«s. Spręsdamas dėl žalos atlyginimo taikytinos teisės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas teisės taikymo klaidų nepadarė, Å¡iuo aspektu skundžiamu nuosprendžiu pasisakė tinkamai, todėl apylinkės teismo motyvų Å¡ioje dalyje teisėjų kolegija nekartoja.

15. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas ir dėl M. P. paskirtos bausmės, nurodant, jog ji yra per Å¡velni, tačiau sutikti su Å¡iuo J. B. teiginiu, be kita ko, nepagrįstu jokiais jos apeliacinio skundo motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. 15.1. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Å ių duomenų visumoje akcentuotina ir tai, kad remiantis vieningai Å¡iuo klausimu formuojama teismų praktika, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė.

Å iuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad baudžiamojoje teisėje laikomasi pozicijos, jog skiriant bausmes nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Bausmė laikoma teisinga tik tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

16. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagÄ matyti, kad vertinamu atveju M. P. padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , be kita ko, sukėlusį ir negrįžtamas pasekmes – vieno asmens mirtį. Tačiau, kaltės dėl savo neteisėtų veiksmų nuteistasis neneigė nuo pat tyrimo pradžios, jÄ visiÅ¡kai pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, kÄ neabejotinai patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu jo iÅ¡reikÅ¡tas atsipraÅ¡ymas.

Abejoti tuo, jog ankščiau atsipraÅ¡yti jis negalėjo dėl kalbos barjero, įvertinus tai, kad M. P. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, teisinio pagrindo nėra. Duomenų apie praeityje buvusius nuteistojo teistumus ar baustumus administracine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, o skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ jis įvykdė bÅ«damas visiÅ¡kai blaivus. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos, kas visumoje neabejotinai M. P. charakterizuoja labiau teigiamai ir neleidžia spręsti apie jo nihilistines nuostatas ar polinkį nesilaikyti visuomenėje egzistuojančių elgesio taisyklių ar teisės aktų.

Be to, M. P. augina neįgaliÄ dukrÄ , turinčiÄ vidutinio laipsnio protinę negaliÄ (4 t., b. l. 22, 25), kuria rÅ«pinasi. Pats yra bedarbis (4 t., b. l. 20), turi sveikatos problemų, dėl kurių jam reikalinga abiejų plaÅ¡takų operacija (4 t., b. l. 27), kas neabejotinai apsunkina jo darbo paieÅ¡kas ir finansinę Å¡eimos gerovę. Remiantis pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais M. P. parodymais, jokio nekilnojamojo turto jis neturi, gyvena Å«kiniame pastate Å¡alia namo, kurio savininkei padeda tvarkyti kiemo aplinkÄ , kartais padėdamas ir kitiems, kai jo papraÅ¡o.

IÅ¡ to gaunamos pajamos yra vienintelis M. P. pragyvenimo Å¡altinis (3 t., b. l. 148-156). 16.1. Å ių duomenų visumoje įvertinus tai, kad BK 281 straipsnio 5 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , atsižvelgiant į skundžiamu nuosprendžiu M. P. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmės dydį, artimesnį straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui, neabejotina, jog individualizuodamas ir skirdamas M. P. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmę.

Keisti jÄ nesant tam jokio pagrindo, nenurodant jokių tokį praÅ¡ymÄ pagrindžiančių motyvų, prieÅ¡ingai nei tai sprendžiama skundžiamu nuosprendžiu, nėra pagrindo. 16.2. Kaip matyti iÅ¡ 2018 m. vasario 5 d. teismo posėdžio protokolo (b. l. 148-156, t. 3), baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo nuspręsta nagrinėti atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Kaltinamasis savo kaltę pripažino, įrodymai, kiek jie susiję su nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymu ir kaltinamojo kalte buvo tiriami BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka, todėl vien tai, kad teismas aiÅ¡kinosi tam tikras aplinkybes susijusias su pareikÅ¡tais civiliniais ieÅ¡kiniais, jų pagrįstumu, nesudaro pagrindo teigti, kad BK 641 straipsnio nuostatos nuteistajam buvo pritaikytos nepagrįstai, kaip, kad suabejojo prokuroras savo baigiamojoje kalboje.

Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinis skundas šiuo pagrindu paduotas nebuvo.

17. Abejonių apylinkės teismo sprendimu dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo teisėjų kolegijai taip pat nekyla. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, tiek susijusios su padaryta nusikalstama veika, tiek ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsipraÅ¡o nukentėjusiųjų, atlygina padarytÄ Å¾alÄ .

Taigi Å¡ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42/2012). 17.1. Ä®vertinus tiek aukščiau aptartÄ M. P. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , jo buvusių teistumų bei baustumų administracine tvarka nebuvimÄ , atsižvelgiant į jo pozicijÄ dėl padarytos veikos, jo elgesį po eismo įvykio – teisiamojo posėdžio metu nuoÅ¡irdžiai atsiprašė nukentėjusiųjų, paaiÅ¡kindamas ir aplinkybes, dėl kurių to padaryti negalėjo ankščiau, neabejotina, jog Å¡iuo atveju bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ svarbu paminėti ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ M. P. jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių taikymas sudarys palankias sÄ lygas jam taisyti savo elgesį teigiama linkme, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisių ir pareigų iÅ¡aiÅ¡kinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas, leidžia manyti, kad M. P. laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokiu bÅ«du individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ , be to, nebus pažeisti jo socialiniai ryÅ¡iai, tuo pačiu sudarytos prielaidos atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . 17.2.

PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad M. P. yra užsienio valstybės – (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos SÄ jungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 33 straipsniu, kitai Europos SÄ jungos valstybei narei gali bÅ«ti perduodami vykdyti Lietuvos Respublikos nuosprendžiai, kuriais nuteistajam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas jo vykdymÄ atidedant, iÅ¡ ko seka, kad nuteistojo M.

P. probacija gali bÅ«ti tinkamai vykdoma ir prižiÅ«rima kitoje valstybėje. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : civilinės ieÅ¡kovės J. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį dėl J. B. priteistos neturtinės žalos dydžio: nukentėjusiajai J. B. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) akcinės draudimo bendrovės P. Z.

U. S. A. (P. Z. U. S. A.(P. S.) priteistÄ neturtinės žalos dydį padidinti iki 5500 (penkių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų) eurų. LikusiÄ Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė