9063cb08-8bc2-45c8-9b7c-e678c3cc955b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1901-590/2014  Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01397-2012-1      Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1; 121.14; 121.18; 121.21. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2014 m. gruodžio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Namų priežiÅ«ros centras“ ieÅ¡kinį atsakovams J.

K. ir V. K. dėl skolos priteisimo, ir                          n u s t a t ė : IeÅ¡kovas UAB „Namų priežiÅ«ros centras“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. 910,96 Lt skolos, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovų V. K. ir J. K. solidariai 1 995,99 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir lygiomis dalimis bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2006-01-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-23 yra paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi ir teikia Å¡ių objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

Atsakovui V. K. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovui V. K. ir atsakovei J. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovai turi pareigÄ teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡laikyti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius. Mokesčiai už bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ minėtiems butams apskaičiuojami bendrai, t. y. atsakovams pateikiama viena sÄ skaita už abu butus.

Atsakovai savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pagal ieÅ¡kovo pateiktas sÄ skaitas už suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2011-11-30 įsiskolino ieÅ¡kovui 2 906,94 Lt. IeÅ¡kovas ne kartÄ ragino atsakovus įvykdyti prievolę, tačiau atsakovai iki Å¡iol su ieÅ¡kovu neatsiskaitė.Atsakovai J. K. ir V. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad jų skaičiavimais, sudėjus visas ieÅ¡kovo pateiktose sÄ skaitose nurodytas sumas ir atėmus atsakovų sumokėtas sumas, atsakovų įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2011-11-30 sudaro 2254,96 Lt.

Atsakovų teigimu, tarp atsakovų ir ieÅ¡kovo jau ilgÄ laikÄ vyksta ginčas dėl kai kurių atsakovams skaičiuojamų mokėjimų pagrįstumo. Atsakovai savo butuose yra įsirengę nuosavÄ virtuvę, vonias ir tualetus, todėl neprivalo mokėti už bendro naudojimo virtuves, vonias ir tualetus, kuriais jie nesinaudoja. Atsakovas V. K. ne kartÄ buvo pranešęs ieÅ¡kovui, kad jis savo lėšomis atliko ¼ stogo dalies remontÄ , t. y. stogo dalies, esančios virÅ¡ atsakovų butų Nr. 90 ir Nr. 91 ir bendrosios laiptinės, todėl tuo pagrindu prašė taikyti įskaitymÄ ir laikyti, kad jis pilnai savo įnaÅ¡Ä Ä¯ kaupiamÄ jį fondÄ padarė, tačiau ieÅ¡kovas tokį atsakovo praÅ¡ymÄ ignoravo.

Atsakovams kelia abejonių ieÅ¡kovo skaičiavimai, kadangi atsakovų ir ieÅ¡kovo paskaičiavimai skiriasi, be to, susumavus atsakovams priklausančių butų bendrus plotus nurodytus VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡uose, bendras plotas gaunasi 177,13 m2, tuo tarpu ieÅ¡kovas skaičiuoja mokesčius nuo 181,19 m2 ploto.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012-05-29 sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino: priteisė ieÅ¡kovui UAB „Namų priežiÅ«ros centras“ iÅ¡ atsakovo V. K. 911,06 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ 911,06 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012-02-24 dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir 27,50 bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė ieÅ¡kovui UAB „Namų priežiÅ«ros centras“ solidariai iÅ¡ atsakovų V.

K. ir J. K. 1 995,88 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ 1 995,88 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012-02-24 dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir lygiomis dalimis 59,50 bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas konstatavo, kad mokesčius už administravimo, eksploatavimo, komunalines ir namo priežiÅ«ros paslaugas ieÅ¡kovas skaičiuoja pagal tarifus, nustatytus vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimu Nr. 1-1206 patvirtinta Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodika, todėl atsakovų argumentus dėl neteisingai skaičiuojamų tarifų už paslaugas teismas atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovui V. K. bendrai priklauso 56,78 kv. m (52,72 kv. m + 4,06 kv. m), o atsakovams solidariai – 124,41 kv. m, t. y. atsakovams priklausantis plotas iÅ¡ viso yra 181,19 kv. m. Taip pat nustatė, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), susideda iÅ¡ trijų atskirų pastatų (korpusų), pažymėtų indeksais 1N2p, 2N3p ir 4N2p. Atsakovai gyvena pastate, pažymėtame indeksu 2N3p, kurio bendras naudingas plotas – 1422,79 kv. m. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡ie trys pastatai (korpusai) yra fiziÅ¡kai atskirti vienas nuo kito ir atskirų pastatų patalpų savininkų nesieja bendrojo naudojimo patalpų nuosavybė, teismas laikė, jog ieÅ¡kovas, skaičiuodamas mokesčius už papildomus darbus ir kaupiamÄ sias lėšas, pagrįstai skaičiavo ne pagal visÄ trijų pastatų bendrÄ naudingÄ plotÄ , o pagal to pastato, kuriame gyvena atsakovai, bendrÄ naudingÄ jį plotÄ .

Teismas nurodė, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti iÅ¡laidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsnių nustatyta tvarka (CK 4.83 str. 4 d.). Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas kaupti lėšas stogo remontui pradėjo remiantis 2007-05-31 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento BÅ«sto renovavimo skyriaus statinio techninės priežiÅ«ros patikrinimo aktu, kuriame buvo nustatyta, jog bÅ«tina atlikti stogo remonto darbus ir ieÅ¡kovas įpareigotas tuo tikslu kaupti lėšas. 2011-08-08 Statinio techninės priežiÅ«ros patikrinimo aktu ieÅ¡kovas pakartotinai įpareigotas suremontuoti stogo dangÄ .

Pagal aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 4.3 punktÄ privalomieji darbai – tai atskiri ar kompleksas darbų, kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo bÅ«klė, atitinkanti statinių naudojimo ir priežiÅ«ros privalomųjų reikalavimų visumÄ . Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBÄ®) 5 straipsnio 1 punktÄ stogas įeina į pagrindinių daugiabučio namo laikančiųjų konstrukcijų kategorijÄ .

Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų (toliau ir Administravimo nuostatai) 6.1 punktÄ administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiÅ«ra ir remontu, siekiant iÅ¡saugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. Atsižvelgdamas į tai, kad buvo nustatyti pastato, kuriame gyvena atsakovai, stogo, kuris priskirtinas prie pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų, esminiai defektai, ir į tai, jog stogo remontas yra privalomas, teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas pagrįstai priėmė sprendimÄ dėl lėšų kaupimo kaupiamajame fonde stogo remontui, siekiant atkurti pastato normatyvines savybes.

Nustatyta, kad atsakovas V. K. savo lėšomis yra atlikęs 1/4 stogo dalies remontÄ , t. y. stogo dalies, esančios virÅ¡ atsakovų butų Nr. 90 ir Nr. 91 ir bendrosios laiptinės. Å iuo pagrindu atsakovas prašė taikyti įskaitymÄ ir laikyti, kad jis savo įnaÅ¡Ä Ä¯ kaupiamÄ jį fondÄ atliko. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas, administruojantis (prižiÅ«rintis) namÄ , kaupdamas lėšas stogo remontui, neturi teisinio pagrindo įskaityti atsakovų turėtas iÅ¡laidas stogo remontui, tačiau atsakovai turi teisę kreiptis į kitus namo bendraturčius, kad Å¡ie atlygintų atsakovų turėtas iÅ¡laidas proporcingai savo daliai (CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d.).Apeliaciniu skundu atsakovas V.

K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-05-29 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad nuo 2011 m. gegužės mėnesio mokesčius už kaupiamÄ sias lėšas, spynos keitimÄ , santechnikos darbus, stogo remontÄ , remonto darbus apmokėdavo, bet ne pagal mokesčių tarifų dydį, kurį skaičiavo ieÅ¡kovas, gaunamÄ dauginant iÅ¡ 181,19 kv. m. ploto, bet pagal mokesčių tarifų dydį, gaunamÄ dauginant iÅ¡ 4,06 kv. m.

Taigi priežastis, dėl kurios atsakovai mokėjo mažiau, negu buvo nurodoma sÄ skaitose, buvo ta, jog ieÅ¡kovas mokesčių dydžius (tarifus) skaičiuoja nepagrįstai, nesilaikydama LR teisės aktuose nustatytos tvarkos. Atsakovai visiÅ¡kai pagrįstai atsisakė mokėti už bendrų virtuvių, vonių ir tualetų einamuosius remontus, nes Å¡iomis patalpomis nesinaudoja ir, vadovaujantis teisės aktais, neprivalo apmokėti jų iÅ¡laikymo. Atsakovai sutinka pripažinti mokesčio už bendro naudojimo virtuves, vonias ir tualetus bÅ«tinumÄ , skaičiuojant jį tik nuo bendro naudojimo patalpų, priskirtų atsakovų butams, ploto t. y. 4,06 kv. m.

Be to, tam, kad bÅ«tų teisėtas pagrindas apmokestinti visus namo gyventojus už bendras patalpas (tualetus, vonias ir virtuves), turėjo bÅ«ti Å¡aukiamas patalpų savininkų susirinkimas arba vykdoma raÅ¡ytinė apklausa, kurios metu patalpų savininkai turėjo nustatyti tikslius bendrosios nuosavybės plotus ir patvirtinti, kad į šį plotÄ Ä¯eina nurodyti objektai. Å iuo atveju nėra aiÅ¡ku, kokie gyvenamojo namo plotai yra priskirti bendrojo naudojimo objektams, nes pakankamai daug patalpų iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės perėjo asmeninėn namo gyventojų nuosavybėn. Byloje nėra tikslių duomenų, kokį plotÄ ieÅ¡kovė administruoja, kadangi pagal byloje esančius įrodymus, ieÅ¡kovės administruojamas plotas neatitinka jai pavesto administruoti ploto, kas galimai irgi turi įtakos nustatomų tarifų dydžiui.

Taigi kyla pagrįstų abejonių dėl ieÅ¡kovo veiklos teisėtumo ir skaidrumo. Atsakovai pateikė ieÅ¡kovui įrodymus, jog savo lėšomis atliko ¼ stogo dalies remontÄ ; atsakovai siÅ«lė ieÅ¡kovui taikyti įskaitymÄ ir laikyti, kad jis atliko savo įnaÅ¡Ä Ä¯ kaupiamÄ jį fondÄ . Taip pat atsakovai neprivalo mokėti už einamÄ jį stogo remontÄ , nes jie yra investavę pakankamai lėšų į stogo sutvarkymÄ , o ieÅ¡kovas nepateikia jokio pagrindimo dėl einamojo stogo remonto bÅ«tinumo.

Be atskiro butų savininkų sprendimo ieÅ¡kovas taip pat neturėjo teisėto pagrindo rinkti kaupiamÄ sias lėšas. Atsakovams kyla abejonių dėl kaupiamojo fondo skaidrumo. Patalpų savininkams nebuvo suteikta galimybė pasisakyti tokiais svarbiais klausimais, kaip tarifų dydžio nustatymas, galimybė sudaryti sutartis su kitais paslaugų teikėjais ir kitais klausimais, susijusiais su bendro naudojimo turto valdymu ir naudojimu, tuo pažeidžiant CK 4.98 straipsnio nuostatas.Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ atsakovė J.

K. apeliacinį skundÄ palaiko.IeÅ¡kovas UAB „Namų priežiÅ«ros centras“ atsiliepimu į atsakovo V. K. apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-05-29 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad apskaičiuodamas atsakovams priklausantį plotÄ ir tarifus, vadovaujasi teisės aktais ir LAT iÅ¡aiÅ¡kinta praktika. Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡yta, kad atsakovams priklausantis bendras plotas gyvenamajame name yra 181,19 m2.

Būtent iš šio skaičiaus yra dauginami 2006-06-07 Nr. 1-1206 Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendime „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, 1997-07-08 Vilniaus m. valdybos sprendime Nr. 1283V „Dėl gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto darbų išlaidų nustatymo metodikos tvirtinimo“ bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-07-15 sprendime Nr. 1-1131 „Dėl Tarybos 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 1-1320, „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo tarifų ir įkainių patvirtinimo“ nustatyti tarifai.

Taigi akivaizdu, kad atsakovų argumentas dėl neva nepagrįsto ir neteisėto mokesčių skaičiavimo yra atmestinas. LAT yra išaiškinęs, kad išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo patalpomis, galima atsisakyti mokėti esant dviem atvejais:

1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto bendraturčių sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl Å¡ių iÅ¡laidų, bet su sÄ lyga, kad iÅ¡laidos nėra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais. Pastarieji yra užtikrinami atliekant statybos ir remonto darbus. Atmestinas yra apeliantų teiginys, kad jie neturi apmokėti iÅ¡laidų, susijusių su bendrojo naudojimo vonios, virtuvės ir tualeto patalpų iÅ¡laikymu, vien tik todėl, kad Å¡iomis patalpomis nesinaudoja.

Vadovaujantis LAT praktika, net esant tokiam atvejui apeliantai vis tiek privalo proporcingai turimam naudingajam plotui apmokėti išlaidas, susijusias su šių patalpų išlaikymu, nes tai yra bendrojo naudojimo patalpos. Iš apeliacinio skundo yra visiškai neaišku, kuo remiantis grindžiami apeliantų teiginiai apie tai, kad tam, jog būtų teisėtas pagrindas apmokestinti visus namo gyventojus už bendras patalpas, turi būti šaukiamas patalpų savininkų susirinkimas arba vykdoma rašytinė apklausa.

Apeliantų teiginiai apie ieÅ¡kovo administruojamų patalpų plotÄ yra nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku. BÅ«tinybė atlikti namo stogo remonto darbus nustatyta statinio techninės priežiÅ«ros patikrinimo aktais, kuriais ieÅ¡kovas taip pat įpareigotas sudaryti darbų atlikimo finansinį planÄ . Kaupdamas lėšas stogo remontui, ieÅ¡kovas neturi jokio teisinio pagrindo įskaityti atsakovų turėtas lėšas stogo remontui. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinė byla buvo grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacine tvarka. Kasacinis teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo veiksmai, t.y. kaupiamojo fondo namo stogo remontui sudarymas, Å¡ios įmokos dydžio nustatymas ir jos rinkimas, laikytini neteisėtais. Kasacinis teismas pažymėjo, kad lėšos namo stogo remonto darbams yra kaupiamos nuo 2007 m.; 2011 m. birželio 30 d. sukauptų lėšų likutis sudarė 140 331,50 Lt, kiti namo gyventojai Å¡ias įmokas moka, joms neprieÅ¡tarauja, pats kasatorius jas ilgÄ laikÄ taip pat mokėjo, tik nuo 2011 m. gegužės mėn. atsisakius mokėti susidarė skola, kuriÄ ieÅ¡kinio reikalavimu praÅ¡oma priteisti.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija Å¡ios konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, protingumo ir teisingumo principus, pasikeitusį teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį butų ir kitų patalpų savininkams nustatyta pareiga kaupti lėšas namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 4–5 dalys), nurodė, kad administratoriaus daugiau nei per ketverius metus surinktos lėšos neturėtų bÅ«ti iÅ¡ karto perskirstomos ir grÄ Å¾inamos butų savininkams, tačiau jie bendru sutarimu turi nuspręsti dėl Å¡ių lėšų panaudojimo, pvz., palikti namo fonde, skirtame kaupti lėšas jį atnaujinti (modernizuoti) ar kitaip jas panaudoti, bei dėl tolesnio lėšų kaupimo.Apeliantui priklausančio buto nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini) su 5/100 dalimis bendrojo naudojimo patalpomis, kurių bendras plotas yra 4,06 kv. m.

Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad už jų remonto darbus patirtos iÅ¡laidos taip pat turėtų bÅ«ti perskirstomos pagal Å¡ių savininkų turimas nuosavybės teisės dalis, t. y. apeliantui (kasatoriui) priklausančias 5/100, o ne pagal visÄ jam priklausančio buto Nr. 90 naudingÄ jį plotÄ .Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad administratorius (ieÅ¡kovas) butų Nr. 90 ir Nr. 91 savininkams (atsakovams) nepagrįstai iÅ¡raÅ¡ydavo vienÄ sÄ skaitÄ ir visus mokesčius skaičiuodavo nuo jų naudingojo ploto, nepriklausomai nuo to, ar konkretÅ«s darbai buvo atliekami visiems namo gyventojams priklausančiose bendrojo naudojimo patalpose, ar tik kasatoriaus butui Nr. 90 priklausančiose bendrojo naudojimo konkrečiose patalpose, kuriose jis turi 5/100 nuosavybės teisės dalis.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad toks mokesčių skaičiavimas yra neteisingas ir turi bÅ«ti perskaičiuotas.Atsižvelgiant į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovas privalo perskaičiuoti iÅ¡ atsakovų reikalaujamus mokesčius. IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė visų mokesčių perskaičiavimo, nes namo Polocko g. 6 butų ir kitų patalpų savininkai nėra priėmę sprendimo dėl kaupiamųjų lėšų panaudojimo ir tolesnio jų kaupimo.

Taigi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui iÅ¡ esmės, reikalingi nauji įrodymai, patvirtinantys kaupiamųjų lėšų rinkimo teisėtumÄ . Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės pagal pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme yra negalimas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimÄ ir civilinę bylÄ perduodi pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas                                                                                    Vidas Stankevičius