2022-03-01 Nr. BB-1444-1-01-1-44158-2018-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-17-648/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44158-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.1.2.2; 1.2.7.2.2.2; 1.2.7.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. U. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 22 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu T. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1511 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, 149 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams, 150 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams, 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą – laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams.

Iš nuteistojo T. U. priteista: nukentėjusiajai A. M. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą N. G. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai 22,04 Eur proceso (pašto) išlaidų.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi nuteistojo T. U. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. T. U. pagal BK 1511 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad žinodamas, jog A. M. yra gimusi (duomenys neskelbtini) ir neturi šešiolikos metų amžiaus, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki 2018 m. liepos 30 d., tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose (duomenys neskelbtini), taip pat namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose ne mažiau kaip du kartus lytiškai santykiavo su A. M..

2. Be to, T. U. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį už tai, kad žinodamas, jog A. M. yra gimusi (duomenys neskelbtini) ir yra nepilnametė, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki 2018 m. rugpjūčio 28 d., tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas A. M. bejėgiška būkle dėl jos negalėjimo iki galo suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, negalėjimo aktyviai pasipriešinti jo veiksmams dėl savo būsenos, t. y. fizinio silpnumo, emocinės priklausomybės, baimės, žeminimo, grasinimų atsiimti savo sutikimą dėl jos kaip globotinės gyvenimo jo ir jo tėvų namuose, taip pat panaudodamas prieš ją fizinį smurtą – stumdamas ir pargriaudamas nukentėjusiąją, užguldamas ir prispausdamas ją savo kūnu, nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip vieną kartą, lytiškai santykiavo su nepilnamete A. M. prieš jos valią, t. y. išžagino.

3. Be to, T. U. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 3 dalį už tai, kad žinodamas, jog A. M. yra gimusi (duomenys neskelbtini) ir yra nepilnametė, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki 2018 m. rugpjūčio 28 d., tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas A. M. bejėgiška būkle dėl jos negalėjimo iki galo suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, negalėjimo aktyviai pasipriešinti jo veiksmams dėl savo būsenos, t. y. fizinio silpnumo, emocinės priklausomybės, baimės, žeminimo, grasinimų atsiimti savo sutikimą dėl jos kaip globotinės gyvenimo jo ir jo tėvų namuose, taip pat panaudodamas prieš ją fizinį smurtą – savo kūnu prispausdamas nukentėjusiąją, prieš nukentėjusiosios valią įkišdamas savo lytinį organą jai į burną, ne mažiau kaip vieną kartą oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamete A. M. prieš jos valią, t. y. seksualiai ją prievartavo.

4. Be to, T. U. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą už tai, kad nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki 2018 m. liepos 30 d., tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose (duomenys neskelbtini), taip pat namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose lytiškai santykiaudamas su jaunesne nei šešiolikos metų amžiaus A. M., taip pat nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki 2018 m. rugpjūčio 28 d., tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose (duomenys neskelbtini), žagindamas bei seksualiai prievartaudamas bejėgiškos būklės dėl negalėjimo iki galo suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, negalėjimo aktyviai pasipriešinti jo veiksmams dėl savo būsenos, t. y. fizinio silpnumo, emocinės priklausomybės, baimės, žeminimo, grasinimų atsiimti savo sutikimą dėl jos kaip globotinės gyvenimo jo ir jo tėvų namuose buvusią nepilnametę A. M., gim. (duomenys neskelbtini), dėl šių savo nusikalstamų veikų įtakos sutrikdė nukentėjusiajai A. M. psichinę sveikatą, taip padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nukentėjusiajai konstatuotas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas, siejamas su jo nusikalstamais veiksmais.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius nurodo:

5.1. Teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

5.2. Vertindami specialiųjų žinių panaudojimo procese gautus duomenis, teismai iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies ir 331 straipsnio 1 dalies nuostatas, in dubio pro reo principą, nepašalintas abejones traktavo kaltinamojo nenaudai, rėmėsi prielaidomis, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių specialių žinių panaudojimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos AB-50-1 (toliau – Apžvalga) išaiškinimų. Duomenys, kuriais teismai grindė savo sprendimus, neatitinka įrodymų sampratos BPK 20 straipsnio prasme, taip pat BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų.

5.3. Nukentėjusiosios parodymai itin prieštaringi ir nenuoseklūs, tačiau teismai juos vertino priešingai, nukentėjusiosios parodymų nesusiejo su ekspertės J. G.-D. pateikta specialisto išvada Nr. G 3367/2018(01), pagal kurią nukentėjusiosios mergystės plėvė nepažeista. Be to, ekspertė padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į A. M. mergystės plėvės anatominę sandarą, galimybė atlikti lytinius santykius, nepažeidžiant mergystės plėvės vientisumo, nėra atmetama. Pastaroji išvada tėra prielaida, kuri turėjo būti aiškinama kaltinamojo naudai, juolab tokios pačios pozicijos laikėsi ekspertai Ž. M. ir P. P., gydytoja K. J. (visi šie asmenys rėmėsi minėta specialisto išvada).

5.4. Neapklausus teisme ekspertės J. G.-D., kuri tiesiogiai apžiūrėjo nukentėjusiąją, o teismų sprendimus grindžiant kitų ekspertų ir neaiškiais kriterijais teismo pasirinkto gydytojo (ne teismo medicinos specialisto) paaiškinimais, padarytas esminis BPK pažeidimas. Ekspertės J. G.-D. apklausa teismo posėdyje buvo būtina tiek dėl teiktos išvados, tiek ir dėl to, kad nukentėjusioji ekspertei nurodė, jog seksualinės prievartos oraliniu ir analiniu būdu iš T. U. nėra patyrusi. Šiuo klausimu nukentėjusiosios parodymai prieštaringi: 2018 m. rugsėjo 26 d. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji jokių prievartinių oralinių santykių nenurodė, o pakartotinėje 2018 m. spalio 29 d. apklausoje jau nurodė, kad „buvo vaginaliniai ir oraliniai santykiai“, „oralinių santykių bandymų gal trys kartai buvo, o vienas įvyko“.

5.5. Ekspertai Ž. M., P. P. ir gydytoja K. J. nukentėjusiosios neapžiūrėjo ir netyrė, todėl jų paaiškinimams, kuriais komentuojama (patvirtinama ar paneigiama) kito specialisto teikta išvada, negali būti suteikiama savarankiška įrodomoji reikšmė. Apeliacinės instancijos teismui jis pateikė konsultacinę išvadą Nr. 0232/20, kurioje aiškiai atsakyta, kad duomenų, jog su A. M. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. buvo lytiškai santykiaujama, nėra, nes, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos Rekomendacijomis teismo medikams rūpinantis seksualinę prievartą patyrusiomis aukomis, nebuvo nustatyta randų mergystės plėvėje, nėra fiksuota užkrėtimo kandilomomis, nėra randų makšties prieangio įėjimo užpakalinėje sienelėje. Ši P. P. konsultacinė išvada apskritai buvo ignoruota. Taip pat ignoruoti ekspertų Ž. M. ir P. P. paaiškinimai, kurie, nuteistojo nuomone, pagrindžia principo in dubio pro reo pažeidimą.

5.6. Tais atvejais, kai konsultacinė išvada prieštarauja baudžiamojoje byloje esančiam ekspertizės aktui (specialisto išvadai), prieštaravimams pašalinti į teismo posėdį paprastai kviečiami ekspertizės aktą (specialisto išvadą) ir konsultacinę išvadą pateikę asmenys. Jei specialiųjų žinių turinčių asmenų apklausos teisme metu nepašalinamos kilusios abejonės ar yra pagrindas abejoti pateikto ekspertizės akto (specialisto išvados) išsamumu ar pagrįstumu, BPK 286 straipsnio nustatyta tvarka skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-337/2014, 2K-211-895/2018, 2K-179-303/2020 ir kt.). Tokia apeliacinės instancijos teismo procesinė elgsena laikytina esminiu teisės į gynybą pažeidimu, ji prieštarauja in dubio pro reo principui, pagal kurį draudžiama, esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-895/2018). Nagrinėjamoje byloje nei specialisto išvada Nr. G 3367/2018(01), nei konsultacinė išvada Nr. 0232/20, nei teismo medicinos ekspertų Ž. M. ir P. P., nei gydytojos K. J. paaiškinimai nepatvirtino esminio BK 149 straipsnio 3 dalyje nustatytos veikos objektyviosios pusės požymio (pirmiesiems lytiniams santykiams būdingo mergystės plėvės plyšimo), tačiau apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį grindžia visais išvardytais duomenimis. Teismai nepaskyrė ekspertizės, nors nukentėjusiosios mergystės plėvė (pagal kaltinimo versiją, po keliasdešimties prievartinių lytinių aktų) nepažeista. Apžvalgoje išaiškinta, kad ekspertizės akto (specialisto išvados) neaiškumas, neišsamumas ar prieštaravimas bylos duomenims nagrinėjimo teisme metu yra šalinami ne vien apklausiant išvadas pateikusį ekspertą (specialistą), bet ir skiriant naujus ekspertinius tyrimus.

5.7. Apžvalgoje išaiškinta, kad teismo medikai yra specialistai, atliekantys žmogaus kūno arba lavono tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas nutarė iškviesti ir apklausti teismo medicinos specialistą, tačiau buvo apklausta gydytoja K. J., kuri neturi teismo medicinos eksperto kvalifikacijos, nukentėjusiosios neapžiūrėjo, todėl vadovavimasis jos paaiškinimais bei teismo padaryta išvada, kad su nukentėjusiąja galėjo būti lytiškai santykiaujama, prieštarauja tiek BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 1 dalies nuostatoms, tiek principui in dubio pro reo. Be to, apeliacinės instancijos teismas 2021 m. vasario 15 d. rašte Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovei „Dėl paskyrimo specialistu“ pateikė formuluotę, kuria faktiškai pripažino, kad nukentėjusioji turėjo lytinių santykių („galimas pasekmes po turėtų lytinių santykių“), nors jokie objektyvūs duomenys tokių aplinkybių nepatvirtino.

5.8. Ikiteisminio tyrimo metu buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, kai procesiniai veiksmai buvo atliekami neprocesine tvarka, t. y. 2018 m. rugsėjo 11 d. pokalbis su A. M., dalyvaujant psichologei J. A. ir Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei L. K. (pokalbis aprašytas tyrėjos A. Ms. tarnybiniame pranešime). Tokie duomenys privalėjo būti renkami tinkama procesine tvarka, t. y. išaiškinant nukentėjusiajai atsakomybę už melagingų parodymų davimą, suteikiant teisę turėti atstovą, surašant atitinkamos procesinės formos protokolą, tačiau tai padaryta nebuvo.

Svarbu tai, kad šio pokalbio metu nukentėjusioji nurodė tik apie K. U. nederamą elgesį ir tai, kad ji galėjo turėti lytinių santykių su A. Mt. (beje, ši jos versija nebuvo tikrinama). Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti specialistę L. K. ir tyrėją A. Ms.. Būtent tik apie K. U., o ne apie T. U. nukentėjusioji pasakojo mokyklos psichologei, apie tai parodė ir 2018 m. rugsėjo 26 d. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Teismai neskyrė jokio dėmesio nukentėjusiosios parodymų kaitai, t. y. nors, kaip teigia nukentėjusioji, ji auklėtojai „papasakojo viską“, tačiau jos versija apie turėtus lytinius santykius su A.

Mt. atsiranda vėliau, o versija apie daugkartinius lytinius santykius su kasatoriumi atsiranda dar vėliau. Teismai skundžiamus sprendimus grindžia liudytojos R. M. parodymais, kad jis (T. U.) nukentėjusiąją žagino ir automobilyje, ir namuose, nors nukentėjusioji tokią aplinkybę neigė. Nukentėjusioji ekspertei J. G.-D. neigė prievartinius oralinius ir analinius santykius, tačiau jis nuteistas ir pagal BK 150 straipsnio 3 dalį. Taigi, teismai nesilaikė teismų praktikoje įtvirtinto reikalavimo grįsti teismo sprendimą tik tokiais motyvais, kurie turi nuosekliai išplaukti iš teismo ištirtų įrodymų turinio.

Teismo baigiamasis aktas turi būti išdėstomas taip, kad dėl jo formuluočių nekiltų abejonių jam pagrįsti panaudojamų bylos duomenų vertinimu, jų įrodomąja reikšme. Nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015), priimto sprendimo turinys negali kelti abejonių dėl jame daromų išvadų pagrįstumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-303/2020).

Teismai nepašalino prieštaravimų, savo sprendimų tinkamai neargumentavo.

5.9. Be to, teismai netinkamai išsprendė civilinį ieškinį, nes nukentėjusioji nurodė dvi skirtingas dviejų asmenų padarytas veikas, kuriomis jai padaryta neturtinė žala, tačiau visas žalos atlyginimas priteistas tik iš jo (T. U.). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-66/2019 nukentėjusiajai konstatuotas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas, kuris sukeltas dviejų asmenų, t. y. K. U. ir jo (T. U.) veiksmais, kartu pažymint, kad „diferencijuoti, kurio – įtariamojo T. U. ar specialiojo liudytojo K. U. – veiksmai turėjo reikšmingesnės įtakos tiriamosios psichikos sutrikimo susiformavimui, nėra galimybių“. Ši aplinkybė susijusi su principo in dubio pro reo pažeidimu, nes nukentėjusioji kėlė versiją dėl nederamų K. U. veiksmų, šiuo pagrindu K. U. buvo suteiktas įtariamojo procesinis statusas, tačiau kaltinimas jiems (K. U. ir T. U.) veikus bendrininkų grupe nebuvo pareikštas. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad „apeliacinės instancijos teisme apklausta nukentėjusioji patvirtino, jog būtent T. U. lytinio pobūdžio veiksmai jai padarė didesnį poveikį nei K. U. masažas“, ir tuo pagrindu visi veiksmai, įskaitant ir K. U. atliktus, priskiriami tik jam (T. U.). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismo atsisakymas apklausti ekspertes S. S. ir A. Š., surašiusias teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 103MS-66/2019, bei spręsti dėl pakartotinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės skyrimo reiškė teisės į tinkamą apeliaciją pažeidimą.

6. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Gylys prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:

6.1. Kasaciniame skunde yra daug teiginių, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, dėl to padarė netinkamas išvadas, pateikiamas, kasatoriaus nuomone, tinkamas vienų ar kitų bylos duomenų vertinimas, nurodoma, kad priimti sprendimai grindžiami nepatikimais nukentėjusiosios parodymais, kuriais remtis nebuvo galima. Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kurie atmestini (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-511/2017, 2K-10-689/2020).

6.2. Pagrindinį specialisto išvados Nr. G 3367/2018(01) prieštaringumą kasatorius įžvelgia dėl to, kad, jo nuomone, atlikus keliasdešimt prievartinių lytinių aktų turėjo plyšti nukentėjusiosios mergystės plėvė. Pirmiausia kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad su nukentėjusiąja buvo atlikta keliasdešimt prievartinių lytinių aktų, iš bylos medžiagos matyti, kad teismai tikslaus prievartinių lytinių aktų skaičiaus nenustatė, o kasatorius nuteistas už ne mažiau kaip vieną tokį aktą. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliacinės instancijos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą ir ėmėsi visų priemonių, kad išsiaiškintų kasatoriaus keltus klausimus dėl galimybės atlikti lytinius santykius su nukentėjusiąja nepažeidžiant mergystės plėvės, apklausė specialistus Ž. M., P. P. ir K. J.. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė doc. K. J. apeliacinės instancijos teisme apklausta kaip specialistė (BPK 89 straipsnis). Tai, kad ji turi specialiųjų medicinos žinių, įvertinus jos kvalifikaciją, darbovietę ir išsilavinimą, abejonių nekelia.

6.3. Be to, specialisto išvada Nr. G 3367/2018(01) nebuvo tiesioginis ar vienintelis įrodymas, kuriuo teismai patvirtino prievartinių lytinių santykių faktą. Vienintelis tiesioginis įrodymas yra nukentėjusiosios parodymai, kuriuos teismai laikė nuosekliais ir patikimais, pagrįstai pripažino juos įrodymu ir grindė jais apkaltinamąjį nuosprendį. O nuteistojo kaltė nustatyta ištyrus ir įvertinus byloje esančių duomenų visumą, lyginant juos tarpusavyje bei pateikiant motyvuotas išvadas dėl jų atitikties kitiems bylos duomenims. T. U. kaltė grindžiama nukentėjusiosios, liudytojų N. G., R. M., G. K., R. K., J. M., K. G. parodymais, teismo medicinos specialisto Ž. M. paaiškinimais, gydytojos K. J. paaiškinimais apeliaciniame teisme, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-66/2019, rašytiniais bylos duomenimis (apžiūrų protokolais, nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada ir kt.). Taigi specialisto išvada Nr. G 3367/2018(01) buvo tik vienas iš įrodymų, kuriuo rėmėsi teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, šis įrodymas buvo įvertintas kitų bylos duomenų kontekste, jam nebuvo suteikta jokia išskirtinė reikšmė. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, tai, kad minėta specialisto išvada nebuvo nustatyti nukentėjusiosios mergystės plėvės pažeidimai, nepaneigia fakto, jog su nukentėjusiąja buvo atliekami lytiniai aktai, o įvertinus šį faktą kartu su kitais anksčiau minėtais bylos duomenimis, galima daryti patikimą išvadą dėl prievartinių lytinių santykių buvimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-689/2018, 2K-179-942/2021). Taigi, apeliacinės instancijos teismui atlikus pirmiau minėtus veiksmus ir BPK nustatyta tvarka, nepažeidžiant 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad byloje liko nepašalintų esminių prieštaravimų, kurie turėjo būti traktuojami nuteistojo naudai ir kurių nepašalinus laikytina, jog buvo pažeistas in dubio pro reo principas.

6.4. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2018 m. rugsėjo 11 d. pokalbis su nukentėjusiąja, dalyvaujant psichologei J. A. ir Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei L. K., vyko dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo šioje byloje, BPK 168 straipsnio tvarka atliekant iš Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos gauto pareiškimo duomenų patikslinimą, siekiant nustatyti galimas ikiteisminio tyrimo kryptis ir gauti pirminius duomenis iš nepilnamečio apie galimą nusikalstamą veiką. Norint netraumuoti nepilnametės nukentėjusiosios buvo pasirinkta pokalbio forma. Teismai šio pokalbio ir jo turinio, užfiksuoto tyrėjos A. Ms. tarnybiniame pranešime, atskiru įrodymu nelaikė ir juo nesirėmė priimdami skundžiamus sprendimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad atlikus minėtus veiksmus buvo pažeistos nuteistojo teisės į gynybą ir padarytas esminis BPK pažeidimas. Nukentėjusioji teisme patvirtino, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. pokalbis buvo, tyrėjos tarnybiniame pranešime (kuris pridėtas prie bylos medžiagos) fiksuota informacija teisinga, nukentėjusioji taip pat paaiškino, kodėl šio pokalbio metu nurodė būtent tokias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau minėtus duomenis, pagrįstai atmetė nuteistojo gynybos prašymą į apklausą kviesti liudytojas J. A., L. K. ir A. Ms., nes iš pirmiau išdėstytų duomenų buvo akivaizdu, jog liudytojos negalės suteikti jokių naujų tyrimui reikšmingų duomenų, o prieštaravimai buvo pašalinti apklausiant nukentėjusiąją.

6.5. Gynėjas apeliacinės instancijos teisme kėlė klausimą dėl teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą surašiusių eksperčių apklausos, tačiau teismas nusprendė, kad šį klausimą bus galima nagrinėti po nukentėjusiosios apklausos. Teisme atlikus nukentėjusiosios apklausą, teismui ar kitiems proceso dalyviams, tarp jų ir kasatoriui, nekilo klausimų nei dėl nukentėjusiosios būklės, nei dėl jai konstatuotų sužalojimų, nei dėl kitų teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuotų aplinkybių ar paties akto aiškumo, todėl, nesant abejonių akto aiškumu ir proceso dalyvių prašymų, aktą surašiusios ekspertės į posėdį kviestos nebuvo. Baigus įrodymų tyrimą, nei kasatorius, nei jo gynėjas taip pat nepareiškė prašymo atlikti papildomą įrodymų tyrimą ir kviesti į apklausą ekspertes, pateikusias teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. l03MS-66/2019, todėl nėra pagrindo teigti, jog, apeliacinės instancijos teismui neapklausus minėtų eksperčių, buvo pažeistos kasatoriaus teisės į gynybą.

6.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino T. U. kaltu, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo nuteistojo ir jo gynėjo skundą, atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus ir pagrįstai jį atmetė.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo T. U. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

8. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-358-942/2017).

9. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame yra argumentų, skirtų teismų atliktam atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimui bei jų pagrindu padarytoms išvadoms ginčyti. Pavyzdžiui, kasaciniame skunde reiškiamos abejonės dėl nukentėjusiosios A. M. parodymų patikimumo, taip pat abejojama liudytojų parodymų patikimumu, specialistų paaiškinimų įrodomąja reikšme, neigiamos teismų padarytos išvados. Tokie teiginiai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

10. Be to, BPK 367 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nebuvo nurodytas argumentas apie ikiteisminio tyrimo metu padarytą esminį BPK pažeidimą, kai procesiniai veiksmai buvo atliekami neprocesine tvarka (2018 m. rugsėjo 11 d. pokalbis su nukentėjusiąja A. M., aprašytas tyrėjos A. Ms. tarnybiniame pranešime). Taigi dėl šio kasacinio skundo argumento nebus pasisakoma.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio nuostatų

11. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, vertindami bylos įrodymus ir darydami išvadas, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 331 (turėtų būti – 332) straipsnio pažeidimus, rėmėsi prielaidomis, nepašalintas abejones traktavo kaltinamojo nenaudai (in dubio pro reo principo pažeidimas), nepašalino prieštaravimų, savo sprendimų tinkamai nemotyvavo, be to, duomenys, kuriais teismai grindė savo sprendimus, neatitinka įrodymų sampratos.

12. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-393-489/2017, 2K-237-689/2018).

13. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi teismų sprendimų turinį, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo kasatorius, neturi, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįstos, prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui. Kasatorius iš esmės nesutinka su jam nepalankiu įrodymų vertinimu, pateikia savo įrodymų vertinimo versiją ir prašo bylą nutraukti. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015 ir kt.).

14. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir įvertino visus bylos duomenis (nuteistojo T. U., nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą N. G., liudytojų R. M., J. M., G. K., R. K., A. U., V. R., R. S., K. U. parodymus, perskaitė nukentėjusiosios A. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, peržiūrėjo apklausos vaizdo bei garso įrašą, perskaitė liudytojos K. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, specialisto Ž. M. paaiškinimus, specialisto išvadą, ekspertizės aktą, kitus rašytinius bylos duomenis), juos vertino tiek atskirai, tiek ir kaip visumą, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais (o ne prielaidomis) pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės byloje nustatytos ir kokie duomenys jas pagrindžia.

15. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, pašalinti byloje esančius prieštaravimus, iš dalies tenkindamas nuteistojo ir jo gynėjo prašymą, atliko įrodymų tyrimą: teismo posėdyje apklausė nukentėjusiąją, ekspertus Ž. M. ir P. P., perskaitė P. P. konsultacinę išvadą, taip pat iškvietė ir apklausė gydytoją akušerę ginekologę K. J.. Išnagrinėjęs visus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistojo T. U. kaltės, kartu atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl faktinių bylos aplinkybių šioje byloje nustatymo teisingumo ir veikos kvalifikavimo tinkamumo. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismai, priimdami ginčijamus sprendimus, būtų nesilaikę įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis), t. y. kad vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertino šališkai, neatsižvelgė į kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Taip pat teismai nepažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų, t. y. teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai, apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu.

16. Esminis kasacinio skundo argumentas yra tas, kad nukentėjusiosios A. M. parodymai yra nepatikimi, t. y. prieštaringi, nenuoseklūs, be to, prieštarauja specialistės J. G.-D. išvadai Nr. G 3367/2018(01), kurioje konstatuota, kad nukentėjusiosios mergystės plėvė nepažeista. Abiejų instancijų teismai nerado pagrindo abejoti nukentėjusiosios A. M. parodymų patikimumu, aiškinosi minėtą specialistės J. G.-D. išvadą.

17. Apeliacinės instancijos teismas, apklausęs teismo posėdyje nukentėjusiąją, įvertinęs viso proceso metu jos duotus parodymus, palyginęs tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis (įvykio vietos apžiūros protokolu, savanoriško daiktų pateikimo protokolu, kuriuo apžiūrėtas A. M. ir T. U. susirašinėjimas „Messenger“, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-66/2019, nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadomis), konstatavo, kad nukentėjusioji iš esmės viso proceso metu nuosekliai ir ne vienoje apklausoje teigė, kad T. U. ją išžagino bei seksualiai prievartavo, jos paaiškinimai dėl paties fakto ir įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs, išsamūs, detalėmis sutampantys su kitais bylos įrodymais. Jos parodymus patvirtina ne tik rašytiniai bylos duomenys, bet ir liudytojų N. G., R. M., G. K., R. K., J. M., K. G. parodymai, kurie taip pat nuoseklūs ir detalūs, sutapo tarpusavyje, atitiko ir nukentėjusiosios parodymus bei kitus įrodymus.

18. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą ir ėmėsi visų priemonių, kad būtų išsiaiškinti nuteistojo T. U. kelti klausimai dėl galimybės atlikti lytinius santykius su nukentėjusiąja nepažeidžiant mergystės plėvės. Ginčijamą specialisto išvadą Nr. G 3367/2018(01) pateikusi specialistė J. G.-D. apklausta nebuvo, nes ji šiuo metu nėra įtraukta į ekspertų sąrašą, todėl teismas pagrįstai nutarė specialistės J. G.-D. į teismo posėdį nekviesti. Teismo medicinos ekspertas Ž. M. teismo posėdyje patvirtino specialisto išvadą Nr. G 3367/2018(01), paaiškino, kad lytiniai santykiai su nukentėjusiąja, nepažeidžiant mergystės plėvės, galimi, be to, paaiškino, kad praktikoje jam yra tekę susidurti su panašiu atveju ir gana neretas atvejis, kad lytinių santykių metu neplyšta mergystės plėvė.

Konsultacinę išvadą pateikęs P. P. taip pat nurodė, jog nemato prieštaravimų savo pateiktoje išvadoje ir specialisto Ž. M. paaiškinimuose, nurodė, kad mediciniškai yra galimybė nesužaloti mergystės plėvės. Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į eksperto P. P. rekomendacijas, kad šiuo atveju būtina pasitelkti akušerį ginekologą, kreipėsi į Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos kliniką. Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė docentė K. J., susipažinusi su specialisto išvada Nr. G 3367/2018(01) ir konsultacine išvada, teismo posėdyje pateikė paaiškinimus, atsakydama į klausimus, reikalaujančius specialių medicinos žinių.

Aplinkybė, kad K. J. nėra įtraukta į ekspertų sąrašą, šiuo atveju neturi reikšmės, nes jai nebuvo pavesta atlikti ekspertizės, o tik buvo pavesta atsakyti į klausimus, susijusius su turimomis specialiosiomis žiniomis. Pagal BPK 89 straipsnio 1 dalį specialistas yra reikiamų specialiųjų žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais arba dalyvauti atliekant kitus baudžiamojo proceso veiksmus. Be to, K. J. buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį (BPK 89 straipsnio 2 dalis).

K. J. taip pat nurodė, kad nevienkartiniai lytiniai santykiai galimi nepažeidžiant mergystės plėvės. Taigi, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas pašalino nuteistojo T. U. išdėstytas abejones dėl specialisto išvados Nr. G 3367/2018(01). Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo gynėjo prašymas skirti ekspertizę pagrįstai buvo atmestas. Taip pat pažymėtina, kad specialisto išvada Nr. G3367/2018(01) yra tik vienas iš įrodymų, kuris buvo vertinamas kitų bylos duomenų kontekste. Vienintelis tiesioginis įrodymas, patvirtinantis prievartinių lytinių santykių faktą, yra nukentėjusiosios parodymai, kuriuos, kaip minėta, teismai laikė nuosekliais, patikimais ir kuriais pagrįstai grindė apkaltinamąjį nuosprendį.

Specialisto išvada nepaneigia fakto, kad su nukentėjusiąja buvo atliekami lytiniai aktai, taip pat nepaneigia nukentėjusiosios parodymų, kitų jos parodymus patvirtinančių įrodymų.

19. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami įrodymus, esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų nepadarė, aiškinosi visas bylos aplinkybes, vertino tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus, tiek atskirai, tiek kaip visumą, in dubio pro reo principas nepažeistas, prieštaravimai pašalinti.

20. Minėta, kad byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teismas patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu vertinti surinktų įrodymų kasacinės instancijos teismas neturi teisės, o baudžiamojo įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 1511 straipsnio 1 dalis, 149 straipsnio 3 dalis, 150 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 2 punktas – T. U. nusikalstamiems veiksmams pritaikytas tinkamai.

Dėl civilinio ieškinio

21. Kasatorius nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimas nepagrįstai priteistas tik iš jo, nes teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nukentėjusiajai konstatuotas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas yra sukeltas dviejų asmenų, t. y. K. U. ir T. U., kartu pažymint, kad diferencijuoti, kurio iš jų veiksmai turėjo reikšmingesnės įtakos nukentėjusiosios psichikos sutrikimui, nėra galimybių.

22. Šioje baudžiamojoje byloje K. U. buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, t. y. apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką (BPK 80 straipsnio 1 punktas). 2019 m. rugpjūčio 28 d. prokuroro nutarimu ikiteisminio tyrimo dalis pagal BK 153 straipsnį buvo nutraukta, nenustačius šios nusikalstamos veikos požymių. Įtarimai pagal BK 1511 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą baudžiamojoje byloje buvo pareikšti tik T. U., byla su kaltinamuoju aktu perduota Kauno apylinkės teismui nagrinėti tik dėl T. U. ir tik jam priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi ir neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai pagrįstai priteistas tik iš nuteistojo T. U..

23. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo T. U. kasacinį skundą.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis