90630864-4140-4e75-8a85-2b9829aaffdd · Klaipėdos apygardos teismas

?Civ Civilinė byla Nr. 2A-881-524/2018 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-16779-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; (S) 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18.2 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 25 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erikos MisiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės, teismo posėdyje raÅ¡ytine apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rigena“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Rigena“ ieÅ¡kinį atsakovams R.

P., A. J., V. M., K. S. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Marių namai“, S. M.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I . Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų padarytai žalai atlyginti 20 592,82 EUR, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2016 m. liepos 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta R. P.. 2016 m. liepos 18 d. teismo nutartyje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovui buvo nustatytas 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos laikotarpis perduoti bankroto administratorei įmonės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau nurodymas nėra įvykdytas iki Å¡iol.

Nurodė, jog keičiantis įmonės vadovams buvo prarastas įmonės turtas ir dokumentai, dėl to iš dalies negalima patenkinti įmonės kreditorių reikalavimų, padaryta žala įmonės kreditoriams. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. birželio 19 d. buvo R. P., nuo 2012 m. birželio 15 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. A. J., nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2016 m. gegužės 16 d. V. M., nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki bankroto bylos iškėlimo – K.

S.. Nurodė, jog A. J. bankroto administratorei perdavė bendrovės turto už 2 153,98 EUR, todėl neperduoto turto vertė sudaro 20 592,82 EUR. Pažymėjo, jog bendrovės valdymo organams yra žinoma apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ir nustatytÄ pareigÄ perduoti turtÄ , tačiau Å¡iÄ pareigÄ jie ignoruoja, tokiu savo elgesiu darydami žalÄ bankrutavusiai įmonei ir jos kreditoriams. Pažymėjo, jog atsakovai neužtikrino privalomos įmonės turto ir dokumentų apsaugos. Baigiantis jų vadovavimui įmonei kiekvienas jų turėjo užtikrinti skaidrų bendrovės turto ir dokumentų perdavimÄ .

Nurodė, jog atsakovai solidariai atsakingi už bendrovei padarytÄ Å¾alÄ . II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2018 m. vasario 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, panaikino teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismo sprendimui įsiteisėjus.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančio juridinio asmens vadovo (vadovų) civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo. PrieÅ¡ingai, byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovas K. S., kaip paskutinis juridinio asmens vadovas, atliko neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė žalÄ bendrovei, byloje nėra nustatytos aplinkybės, jog atsakovai R.

P., V. M. ar A. J. atliko neteisėtus veiksmus nagrinėjamos civilinės bylos kontekste. Pateikti įrodymai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog bankroto administratorei neperduotas turtas yra prarastas ir administratorė neturi galimybės šį turtÄ susigrÄ Å¾inti iÅ¡ trečiųjų asmenų, nors byloje pateikti duomenys, sudarantys pagrindÄ manyti, jog neperduotas turtas yra galbÅ«t trečiųjų asmenų valdomas ir (ar) naudojamas. IeÅ¡kovė reikalavimÄ grindžia byloje pačios administratorės parengta pažyma apie neperduotÄ turtÄ , tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių pažymoje nurodytus duomenis, byloje nepateikia, nors UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, susiję su įmonės pirkimais, bendrovės sudarytomis sutartimis, bankroto administratorei buvo perduoti.

Pažymėtina, jog vien ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog bankroto administratorei nėra žinomos aplinkybės, kada ir koks turtas buvo perduodamas keičiantis juridinio asmens vadovams, byloje nesant kitų įrodymų, pati savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog tokiais veiksmais bendrovei buvo padaryta žala. Ieškovės pateikti išvestiniai faktiniai duomenys tiesiogiai nepatvirtina faktinės turto būklės, šio turto egzistavimo natūra fakto, pažymėtina, jog byloje nėra pateikti įrodymai, jog šis turtas, jei jis egzistavo natūra, yra prarastas ar negali būti išreikalautas iš trečiųjų asmenų (CPK 178 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažinti, jog ieÅ¡kovei buvo padaryta žala atsakovų neteisėtais veiksmais, o žalos dydis atitinka ieÅ¡kinio sumÄ , nėra pagrindo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai 5. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iuo argumentu: pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, spręsdamas dėl žalos atlyginimo priteisimo.

6. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas A. J. praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti Å¡ie motyvai: 6.1. Apeliacinis skundas nepagrįstas nei teisiÅ¡kai, nei faktiÅ¡kai. Apeliantė iÅ¡ esmės chronologiÅ¡kai atkartoja teismo nustatytas ir skundžiamame sprendime įvertintas faktines aplinkybes, nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimų, kurie pagal įstatymÄ galėtų sudaryti pagrindÄ priimtÄ sprendimÄ naikinti.

Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jį keisti ar juo labiau naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. 6.2. IeÅ¡kovė privalėjo įrodyti konkrečius atsakovų neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalos dydį ir tuos konkrečius veiksmus susieti su konkrečia reikalaujama atlyginti žala (priežastinis ryÅ¡ys). IeÅ¡kovė to nepadarė, o tiesiog pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį visiems buvusiems įmonės vadovams, jiems perkeldama įrodinėjimo pareigÄ , iÅ¡ esmės – reikalaudama iÅ¡ atsakovų iÅ¡sklaidyti visas ieÅ¡kovės abstrakčias abejones dėl atsakovų bendros kaltės. 6.3.

IeÅ¡kovė byloje atsakovo A. J., kaip įmonės dalyvio, civilinės atsakomybės neindividualizavo, o tiesiog perkėlė jam vadovo pareigas, nurodydama, jog jis nevykdė teismo nustatytos pareigos perduoti įmonės dokumentacijÄ ir turtÄ . Taigi ieÅ¡kovė, visų atsakovų solidariÄ jÄ civilinę atsakomybę grįsdama tapačiais faktiniais motyvais, t. y. kad jie visi nevykdė tų pačių pareigų, nepagrįstai sutapatino įmonės dalyvio ir vadovo atsakomybės institutus. 6.4. IeÅ¡kovė reikalavo atlyginti žalÄ už neperduotÄ Ä¯monės turtÄ , nors byloje buvo nustatyta konkretaus įmonės turto buvimo vieta (tai taip pat konstatuota teismo sprendime) pas trečiuosius asmenis.

Todėl ieškovės reikalaujamas žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstas, kadangi aplinkybės, kad įmonės turtas yra pas trečiuosius asmenis, nekeičia to turto nuosavybės teisės. Tačiau tokia žala gali kilti, jeigu bankrutuojančios įmonės administratorė ir toliau nevykdys jai įstatyme nustatytų pareigų dėl to turto išreikalavimo.

7. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas R. P. nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

8. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas K. S. praÅ¡o atnaujinti praleistÄ terminÄ atsiliepimui į apeliacinį skundÄ pateikti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti Å¡ie motyvai: 8.1. Byloje ieÅ¡kovės atstovės per teismų EPP pateiktas nepasiraÅ¡ytas (PDF formatas) apeliacinis skundas. 8.2. Apeliaciniame skunde tik pakartotos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės. 8.3. Per laikotarpį, kada buvo bendrovės vadovu, K.

S. nesudarė nė vieno sandorio, neatlikinėjo jokių kasos operacijų ir pinigų pervedimų per bankÄ . K. S. pradėjus dirbti bendrovės vadovu, nei bendrovės dokumentai, nei turtas jam nebuvo perduoti. Å ių aplinkybių neginčijo ir teismo posėdžio metu patvirtino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, todėl pagrįstai atmestas ieÅ¡kinys atsakovui K. S.. 8.4. K. S. bankroto administratorei pranešė ir apie tai pažymėjo turto perdavimo aktuose, kad didesnė dalis bendrovės turto, technikos, įrenginių buvo ir po jo atleidimo iÅ¡ darbo liko statybos objektuose N., N., K., N..

IeÅ¡kovė byloje nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad K. S. nurodyto turto statybos objektuose nėra ir kad jis ėmėsi bet kokių priemonių tam, kad gražintų turtÄ iÅ¡ statybos objektų. 8.5. Nepagrįstai ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti žalos atlyginimÄ solidariai iÅ¡ visų atsakovų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

11. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog vertinant civilinės atsakomybės už dokumentų neperdavimÄ sÄ lygas, buvusiam įmonės vadovui atsakomybė kyla dėl dviejų įstatyme nustatytų pareigų pažeidimo:

1) įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo administratoriui perduoti įmonės turtÄ ir dokumentus (Ä®BÄ® 10 str. 4 d. 6 p., 7 d. 1 p..), 2) vadovo pareigos rÅ«pintis įmonės finansine atskaitomybe pažeidimÄ , kurios turinys detalizuojamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnio 12 dalies 2 punkte, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – Ä®FAÄ®) 27 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

12. Teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimas sukelia Ä®BÄ® numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusÄ , įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ ; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų ir kt. (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 1 p.). Taip pat įmonės vadovo pareiga rÅ«pintis įmonės finansine atskaitomybe kildintina iÅ¡ CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iÅ¡ specialiųjų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAÄ®) nuostatų.

ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 7 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ ir bendrovės metinio praneÅ¡imo parengimÄ bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimÄ Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – Ä®FAÄ®) 28 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio praneÅ¡imo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ Ä¯monei ir (arba) kitiems asmenims.

Pagal BAÄ® 4 straipsnį Å«kio subjektai turi tvarkyti apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams. Å io įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimÄ bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviÄ sias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiÅ¡kais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų ir turto bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punktÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-572-943/2016).

13. Å ioje byloje nustatyta, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. birželio 19 d. buvo R. P., nuo 2012 m. birželio 15 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. A. J., nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2016 m. gegužės 16 d. V. M., nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo K. S.. 2016 m. liepos 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kelta bankroto byla. Administratorė 2017-03-26 sudaryta pažyma įrodinėja neperduoto turto vertę ir apraÅ¡Ä , Å¡ioje pažymoje neperduoto turto vertė nurodyta 20 592,82 EUR (t. 1, b. l. 103–104).

Byloje įrodyta, jog R. P. nuo įmonės įkÅ«rimo iki 2013-05-31 buvo įmonės akcininku, o A. J. yra įmonės akcininkas nuo 2013-05-31 iki 2013-06-12 bei nuo 2015-10-15 (t. 1, b. l. 11). Byloje įrodyta, jog įmonės turtÄ bankroto administratorei perdavinėjo K. S. ir A. J. bankroto administratorei perdavė bendrovės turto už 2 153,98 EUR (t. 1, b. l. 17–28, 119–132).

14. Atsakovas K. S. administratorei nurodė, kad dalis ginčo turto yra pas R. P., dalis turto yra N. UAB ,,Marių namai“ ir dalis turto yra N. (t. 1, b. l. 29–30). Å iÄ informacijÄ administratorė perkėlė ir į paminėtÄ 2017-06-3-26 pažymÄ (t. 1, b. l. 103–104), pagal kuriÄ Ä¯rodinėja žalos dydį. Taigi, byloje nustatyta, jog yra sudarytas neperduoto turto sÄ raÅ¡as ir nurodyti subjektai, kuriems Å¡is turtas buvo perduotas. Tačiau byloje nenustatyta, ar Å¡is turtas pas nurodytus asmenis yra iÅ¡likęs.

15. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali bÅ«ti taikoma bÅ«tent civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas yra kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

16. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtÄ , turi bÅ«ti nustatomas Å¡ios žalos faktas ir dydis. Ä®monės turto netinkamu saugojimu, iÅ¡Å¡vaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: konkretus turtas yra ar nėra. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, kas atsakingas už 20 592,82 EUR vertės turto neperdavimÄ bankroto administratorei. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, netyrė Å¡iai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių – ar konkretus turtas, įtrauktas į įmonės balansÄ , yra iÅ¡likęs.

17. Teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovaujasi duomenimis, nustatomais iÅ¡ byloje surinktų įrodinėjimo priemonių, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigÄ bÅ«ti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama vieÅ¡ojo intereso svarba bylose, kuriose viena iÅ¡ Å¡alių yra bankrutuojanti įmonė (CPK 179 straipsnis, Ä®monių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-476/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-106/2014).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ dėl vieÅ¡ojo intereso buvimo bankroto procese, kai ginčas byloje susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, teismas gali bÅ«ti aktyvus ir rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-22/2010). Todėl Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas privalėjo siÅ«lyti Å¡alims teikti įrodymus – apklausti liudytojus dėl ginčo turto perdavimo aplinkybių R.

P. ir A. J., užklausti UAB ,,Marių namai“ dėl neperduoto turto, kviesti UAB ,,Marių namai“ darbuotojÄ , kuriam buvo perduotas bankrutuojančios įmonės turtas, ir apklausti kaip liudytojÄ , o už raÅ¡ytinio įrodymo nepateikimÄ ar neatvykimÄ Ä¯ teismo posėdį skirti baudÄ (CPK 106, 191, 207 str.). Ä®vertinus Å¡ios bylos aplinkybes dėl ginčo turto buvimo vietos svarstytina byloje pripažinti trečiojo asmens UAB ,,Marių namai“ atstovo dalyvavimÄ bÅ«tinu (CPK 247 str. 3 d.).

18. Å ioje byloje nebuvo atlikta visų atsakovų veiksmų dėl ginčo turto analizė, nes bÅ«tina nustatyti visų atsakovų veiksmuose solidariosios ar dalinės civilinės atsakomybės pagrindÄ , t. y. neteisėtus veiksmus, ir Å¡iuos veiksmus susieti priežastiniu ryÅ¡iu su ieÅ¡kovės įrodinėjama žala įmonei.

19. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pareigÄ perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtÄ turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016), tačiau Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti žalos atlyginimÄ solidariai iÅ¡ visų buvusių įmonės vadovų ir akcininkų.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad dokumentų priėmimo–perdavimo aktas turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais ir tik iÅ¡ jų visumos turi bÅ«ti sprendžiama, ar pasiraÅ¡ytame priėmimo–perdavimo akte esantys duomenys patvirtina visų atsakovų neteisėtus veiksmus, įmonei padarytos žalos faktÄ ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog bankroto administratorei priėmimo–perdavimo aktus sudarė du atsakovai – įmonės vadovas K. S. ir įmonės akcininkas A.

J.. Atsakovas K. S. nurodė, kur yra ginčo turtas, sudarė jo apyraÅ¡Ä . Byloje atsakovo K. S. praneÅ¡imais įrodyta, jog jis, suderinęs su įmonės akcininku A. J., perdavė ginčo turtÄ R. P. (t. 1, b. l. 27–30), todėl administratorė, praÅ¡ydama priteisti solidariai visÄ sumÄ iÅ¡ visų buvusių įmonės vadovų ir akcininkų, tarp jų ir V. M., privalo nurodyti, ar keičiantis įmonės vadovams buvo sudaroma finansinė atskaitomybė ir kaip į jÄ buvo įtraukiamas ginčo turtas, t. y. nustatyti, ar ginčo turtas buvo perduotas kitiems vadovams, ar jo perdavimo metu realiai nebuvo, tačiau jis vis dar buvo įmonės balanse.

Å iai aplinkybei nustatyti reikÅ¡mingi galėtų bÅ«ti įmonės finansininko parodymai, todėl teismas, Å¡ios kategorijos bylose bÅ«damas aktyvus, privalėjo siÅ«lyti kviesti apklausai finansininkus, kurie dirbo keičiantis vadovams. Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovė teikia atsakovo K. S. paaiÅ¡kinimus (t. 1, b. l. 27–30), jog jis perdavė ginčo turtÄ akcininkui A. J. leidus, todėl byloje bÅ«tina iÅ¡tirti kitų atsakovų, buvusių vadovų, veiksmus teisėtumo prasme, nes ieÅ¡kovė nurodo juos atsakovais.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iÅ¡kėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtÄ bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės įmonei reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu tinkamai neperdavė turto ir dokumentų naujam įmonės vadovui ir todėl negalima nustatyti, kuri įmonės turto dalis prarasta dėl kiekvieno iÅ¡ vadovų kaltės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015), tačiau Å¡ioje byloje nebuvo reikalaujama įrodymų ir nebuvo aiÅ¡kintasi, kuri įmonės turto dalis prarasta dėl kiekvieno iÅ¡ vadovų kaltės.

22. Pirmosios instancijos teismas neteikė įrodomosios reikÅ¡mės Å¡ios nutarties 20 p. nurodytiems praneÅ¡imams, kuriuose nurodyti asmenys, perėmę ginčo turtÄ . Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jam atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytÄ Å¾alÄ taikoma kaip dejure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡alių paaiÅ¡kinimai taip pat laikytini įrodymais (CPK 177, 186 straipsniai), todėl Å¡ioje byloje bÅ«tina rinkti papildomus įrodymus atsakovų nurodomoms aplinkybėms patvirtinti arba paneigti, nes atsakovas K. S. nurodo, jog turtÄ perdavė R. P. leidus A. J., todėl Å¡ioms aplinkybėms paneigti ar patvirtinti byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų.

23. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sÄ voka bendrÄ ja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios iÅ¡laidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui.

Nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Ä®rodinėjimo priemonės civiliniame procese yra Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų iÅ¡vados (CPK 177 straipsnis).

Ä®vertinus Å¡ios bylos medžiagÄ darytina iÅ¡vada, jog byloje nenustatyta, ar ieÅ¡kovės nurodomas įmonės turtas, kurį ji perdavė kitiems Å«kio subjektams, yra iÅ¡likęs ir ar iÅ¡naudotos visos teisinės priemonės šį turtÄ sugrÄ Å¾inti bankrutuojančiai įmonei.

24. Vis dėlto tai nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis. Įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, o šios nutarties 17 p. nurodytais motyvais gali įrodymus rinkti savo iniciatyva bei siūlyti šalims juos pateikti (CPK 179 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas.

CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymÄ , 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota Å¡alis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. SprendimÄ dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

25. Pagal bendrÄ jÄ CK įtvirtintÄ taisyklę (CK 6.5 straipsnis) skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė, tačiau CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali bÅ«ti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidari, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiÅ¡ki jos dalis, o priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobÅ«dis yra vienodas.

Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sÄ lyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti, o tais atvejais, kai priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobÅ«dis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Taigi sprendžiant, ar byloje taikytina solidarioji ar dalinė atsakomybė, bÅ«tina nustatyti priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos pobÅ«dį, t. y. kaip atsakovų veiksmai lėmė žalos atsiradimÄ ar jos padidėjimÄ (2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013).

Todėl šioje byloje būtina kiekvieno atsakovo veiksmų teisėtumo prasme analizė ir priežastinio ryšio su ieškovės nurodomomis pasekmėmis nustatymas.

26. Esant pirmiau nurodytoms bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė esminių Å¡ioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kas faktiÅ¡kai valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčo turtÄ , ar jis realiai yra iÅ¡likęs, pagal kokį susitarimÄ buvo perduotas kitiems Å«kio subjektams ir ar buvo panaudotas įmonės reikmėms. Pažymėtina, kad siekiant tinkamai ir teisingai iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ , turi bÅ«ti renkami papildomi įrodymai, susiję su faktiÅ¡kai įmonės turtÄ valdžiusiais subjektais bei asmenimis, kuriems Å¡is turtas buvo perduotas Å¡ios nutarties 17 p. nurodytais motyvais.

27. Atsižvelgdama į papildomai iÅ¡reikalautinų ir tirtinų įrodymų apimtį bei pobÅ«dį, jų pagrindu nustatomas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, ir į tai, kad ir byloje esami įrodymai nebuvo visapusiÅ¡kai pirmosios instancijos teismo iÅ¡nagrinėti, į tai, kad teismas Å¡ios kategorijos bylose yra aktyvus, teisėjų kolegija, remdamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daro iÅ¡vadÄ , kad pagal byloje pateiktus įrodymus Å¡ios bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. vasario 5 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Teisėjai Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis Giedrė Seselskytė