2019-01-09 Nr. AB-741-3-61-3-03186-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-15-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03186-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Bendrajam pagalbos centrui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir Pagalbos centras) viršininko 2016 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 41TE-150 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – Įsakymas) (b. l. 1–6).

2. Pareiškėja nurodė, kad Įsakymu jai buvo skirta tarnybinė nuobauda (pastaba) už tai, kad ji, 2016 m. gegužės 21 d. turėjusi dirbti nuo 14 val., į darbą atvyko tik 17 val. Pareiškėja paaiškino, kad tą dieną apie 13.50 val. telefonu susisiekė su pamainos vyresniuoju specialistu S. L. ir pranešė, kad neturės galimybių 14 val. atvykti į tarnybą, nes neturi kur palikti savo mažamečio sergančio vaiko. Pamainos vyresnysis specialistas apie vėlavimą pažymėjo. Pareiškėja nurodė, kad į tarnybą atvyko iš karto po to, kai iš Trakų rajono vaiko prižiūrėti atvyko pareiškėjos tėvai.

3. Pareiškėja paaiškino, kad Pagalbos centrui yra žinoma, jog pareiškėja viena augina mažametį vaiką, kurio savaitgaliais ir švenčių dienomis neturi galimybės palikti darželyje. Pasak pareiškėjos, apie tai ne kartą (tiek raštu, tiek ir žodžiu) ji buvo informavusi Pagalbos centrą ir prašiusi minėtų dienų į darbo grafiką neįtraukti, tačiau šis pareiškėjos prašymas buvo ignoruojamas.

4. Pareiškėjos nuomone, aplinkybės dėl kurių ji, būdama vieniša mama, vėliau atvyko į tarnybą, šiuo atveju laikytinos svarbia ir pareiškėjos kaltę dėl tarnybinio nusižengimo paneigiančia priežastimi.

5. Pareiškėja pažymėjo, kad žinodama apie nustatytą grafiką, iš anksto pasirūpina vaiko priežiūra (vaiką prižiūri tėvai ar kiti artimieji). Šį kartą pareiškėja buvo susitarusi dėl vaiko priežiūros su seserimi, tačiau, vaikui pakilus temperatūrai, sesuo atsisakė prižiūrėti vaiką, todėl pareiškėja tą pačią dieną turėjo susitarti dėl vaiko priežiūros su tėvais.

6. Atsakovas Bendrasis pagalbos centras atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 26–32).

7. Pagalbos centras nurodė, kad 2016 m. gegužės 21 d. 13.53 val. pamainos priėmimo ir perdavimo žurnale pažymėta, kad pareiškėja vėluoja, nes laukia mamos, jog paliktų vaiką, taip pat nurodyta, kad pareiškėja į darbą atvyko 17 val. Apie vėlavimą pareiškėja pranešė mobiliuoju telefonu 13.53 val. vyresniajam specialistui S. L., paaiškindama, kad iš Trakų turi atvažiuoti tėvai paimti vaiką, nes savaitgaliais jo neturi kam palikti. Be to, pareiškėja paskambinusi nurodė, jog buvo kalbėta, kad savaitgaliais ji negali dirbti.

8. Pagalbos centro nuomone, pareiškėja neįrodė pavėlavimo į darbą svarbių priežasčių, t. y. tariamai pablogėjusios vaiko sveikatos. Tarnybinio nusižengimo esmė – pareiškėja nebuvo darbe 3 valandas ir taip pažeidė darbo drausmę. Pagalbos centras atkreipė dėmesį į tai, kad gavęs pareiškėjos prašymą dėl darbo švenčių dienomis ir savaitgaliais, žodžiu paaiškino pareiškėjai, kad ji, kaip viena auginanti vaiką iki 14 m., pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 161 straipsnio 6 dalį ir 162 straipsnio 2 dalį, turi lengvatą tik dėl darbo švenčių dienomis, bet neturi lengvatos dėl darbo savaitgaliais.

9. Pasak Pagalbos centro, pareiškėja į darbą pavėlavo netiesiogine tyčia. Ji turėjo žinoti, kad vėlavimas į darbą be svarbios pateisinamos priežasties vertinamas kaip drausminis pažeidimas. Tokiu elgesiu pareiškėja parodė netinkamą pavyzdį kolektyvui, padidino darbo krūvį kitiems darbuotojams, o tai, tikėtina, turėjo įtakos operatyviam pagalbos skambučių priėmimui ir pranešimų apie pagalbos poreikį perdavimui pagalbos tarnyboms. Pagalbos centras nurodė, kad pareiškėja, vėluodama į tarnybą, suvokė pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jos neatvykimo gali atsirasti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 134–145).

11. Teismas, detaliai aprašęs bylos faktines aplinkybes, nurodė, kad šioje byloje svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėja įvykdė Pagalbos centro vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Pagalbos centro viršininko 2011 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 41V-24 (toliau – ir Taisyklės), 37 punkto reikalavimą, kad apie galimą neatvykimą ar vėlavimą į darbą pamainos pareigūnai privalo nedelsiant informuoti tuo metu dirbantį pamainos vyresnįjį specialistą.

12. Teismas konstatavo, kad byloje nėra patikimų įrodymų, jog pareiškėjos vaikas sirgo (taip teigia tik pati pareiškėja ir jos mama bei sesuo). Teismas pažymėjo, kad Pagalbos centro atstovas nurodė, jog pareiškėja, skambindama į darbą nenurodė, jog jos vaikas serga, o tik paaiškino, kad neturi kur palikti vaiko. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepagrįstai tik prieš 10 min. perspėjo Pagalbos centrą apie savo ganėtinai ilgą (3 valandų) vėlavimą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, nes vėlavo į darbą ir apie tai tinkamai neinformavo darbovietės. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjos ginčijamą Įsakymą.

III. 13. Pareiškėja A. K. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti (b. l. 151–156).

14. Pareiškėja nurodo, kad sunegalavus vaikui, dėjo maksimalias pastangas, kad su vaiku galėtų kas nors likti, atsisakius pareiškėjos sesei. Tą sutiko padaryti pareiškėjos tėvai, kurie per trumpą laiką turėjo atvykti iš kito miesto. Pareiškėja pažymi, kad vos tik atvykus tėvams ji atvyko į tarnybą. Tokie atvejai, kai neįmanoma rasti priežiūros vaikui ir dėl to vėluojama į tarnybą, nėra kasdienis ar nuolatinis reiškinys. Pareiškėjos nuomone, jos nurodytos aplinkybės šiuo konkrečiu atveju laikytinos svarbia ir pareiškėjos tariamą kaltę paneigiančia priežastimi.

15. Pareiškėja pastebi, kad tarnybinį patikrinimą vykdę asmenys neįrodė, kad pareiškėjos vėlavimo į tarnybą priežastys nėra svarbios. Be to, pareiškėja pažymi, kad Taisyklėse nėra numatyta prieš kiek laiko iki pamainos (darbo) pradžios, pareigūnai ar darbuotojai turi pranešti apie neatvykimą ir (ar) koks laikas laikomas protingu tai padaryti.

16. Pareiškėja taip pat pastebi, kad Pagalbos centras nepateikė jokių įrodymų, kad dėl pareiškėjos vėlavimo į tarnybą padidėjo ar sutriko skambučių priėmimas, registravimas ir perdavimas ar dėl to padidėjo krūvis kitiems Pagalbos centro Vilniaus skyriaus pareigūnams. Taigi, pasak pareiškėjos, išvados yra grindžiamos išimtinai prielaidomis, nors tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Pareiškėjos nuomone, surinktų įrodymų nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą.

17. Atsakovas Bendrasis pagalbos centras atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 158–166).

18. Pagalbos centras atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą pakartoja argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą. Papildomai Pagalbos centras nurodo, kad, jo nuomone, teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai Bendrosios pagalbos centras skundžiamu Įsakymu paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą (pastabą).

20. Įsakyme nurodyta, kad pareiškėja yra Pagalbos centro Vilniaus skyriaus jaunesnioji specialistė vidaus tarnybos puskarininkė (b. l. 16). Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu (Įsakymo priėmimo metu) pareiškėja buvo statutinė valstybės tarnautoja.

21. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d.) (toliau – VTĮ) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.) (toliau – Statutas) 33 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtino Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtis yra neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Tvarkos aprašo 26 punkte, be kita ko, nustatyta, kad teisinis tikrinamo pareigūno veiklos įvertinimas pateikiamas tarnybinio patikrinimo išvadoje, kurioje, jei konstatuojamas tarnybinis nusižengimas, nurodoma, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis).

22. Įsakyme nurodyta, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai skiriama atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo 2016 m. birželio 9 d. išvadą Nr. 41IL-603 (toliau – Išvada). Išvadoje (b. l. 7–15) nurodyta, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 21 d. be svarbių priežasčių neatvykusi į darbą nuo 14 val. iki 17 val. pažeidė DK 147 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnį, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-101 (toliau – Etikos kodeksas), 6.8.2 punktą bei Taisyklių 21.1 punktą.

23. Pareiškėjos pavėlavimo į tarnybą metu (2016 m. gegužės 21 d.) galiojusio DK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. DK 228 straipsnyje yra įtvirtintos bendros darbuotojų pareigos – dirbi dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą. Išvadoje pažymėta šios normos dalis, susijusi su darbuotojo pareiga laikytis darbo drausmės, todėl darytina išvada, kad Pagalbos centras, konstatavęs, kad pareiškėja minėtą dieną dirbo ne visu darbo grafike nustatytu laiku, taip pat konstatavo ir darbo drausmės nesilaikymą.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad DK įtvirtina darbuotojų (t. y. fizinių asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis) pareigas, o pareiškėja 2016 m. gegužės 21 d. buvo pareigūnė, statutinė valstybės tarnautoja, todėl jos pareigas tuo metu nustatė ne DK, o Statuto nuostatos ( tuo metu galiojusios Statuto redakcijos 29 straipsnis). Atitinkamai, Pagalbos centras Išvadoje nepagrįstai kvalifikavo pareiškėjos neteisėtą veiką, kaip tarnybinio nusižengimo sudėties elementą, tiek, kiek Išvadoje buvo nurodyti DK nuostatų pažeidimai.

25. Kaip minėta, Išvadoje taip pat buvo konstatuotas Etikos kodekso 6.8.2 punkto pažeidimas. Minėtas Etikos kodeksas nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) ir jam pavaldžių įstaigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinio ir profesinio elgesio normas, principus bei taisykles, reglamentuoja pareigūnų elgesį tarnybos ir ne tarnybos metu. Atsižvelgiant į tai, kad Pagalbos centras yra pavaldus Departamentui, šis kodeksas buvo taikytinas ir pareiškėjos elgesiui. Pagal minėto kodekso 6.8.2 punktą, pareigūnų veikla grindžiama pavyzdingumo principu, pagal kurį pareigūnas privalo gebėti deramai, laiku, atidžiai ir profesionaliai atlikti savo pareigas. Išvadoje pažymėta minėto kodekso dalis, numatanti, kad pareigūnas privalo laiku atlikti savo pareigas. Išvadoje, kaip minėta, buvo konstatuotas ir Pagalbos centro vidaus tvarkos taisyklių 21.1 punkto pažeidimas. Minėtas Taisyklių punktas numato, kad darbuotojai privalo ateiti į darbą nustatytu laiku, o jeigu į darbą neateinama dėl svarbių priežasčių, apie tai būtina pranešti tiesioginiam vadovui. (b. l. 19).

26. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 21 d. į tarnybą atvyko ne 14 val., o 17 val. (dėl šios faktinės aplinkybės byloje ginčo nėra), Pagalbos centras sprendė, kad pareiškėja nesilaikė Taisyklių 21.1 punkte įtvirtintos pareigos ateiti į darbą nustatytu laiku ir tokiu būdu nesilaikė Etikos kodekso 6.8.2 punkte įtvirtinto pavyzdingumo principo, kuriuo grindžiama pareiškėjos (kaip pareigūnės) veikla. Dėl nurodytų teisės aktų pažeidimų pareiškėjai Įsakymu buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, turėjo vertinti tai, ar teisėtai ir pagrįstai konstatuotas tarnybinis nusižengimas, nurodytas Išvadoje bei pareiškėjai įteiktame pranešime dėl tarnybinio nusižengimo (b. l. 50). Pagalbos centras atsiliepime į pareiškėjos skundą pacitavo ir Taisyklių 37 punktą (b. l. 28), tačiau tai nebuvo pagrindas pirmosios instancijos teismui spręsti dėl galimo jo pažeidimo, nes Išvadoje Pagalbos centras Taisyklių 37 punkto pažeidimo nekonstatavo, t. y. skundžiamą Įsakymą priėmė, neinkriminuodamas pareiškėjai Taisyklių 37 punkte įtvirtinto reikalavimo pažeidimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas skundžiamo Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, nepagrįstai išplėtė Išvadoje apibrėžtas tarnybinio nusižengimo objekto ribas.

27. Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju buvo pažeistas Taisyklių 21.1 punktas (atitinkamai ir Etikos kodekse įtvirtintas pavyzdingumo principas) reikšminga tai, kad Taisyklių 21.1 punktas įtvirtina ne tik darbuotojų pareigą ateiti į darbą nustatytu laiku, bet ir aplinkybes, kada tokio reikalavimo nesilaikymas nesukelia tarnautojui atsakomybės. Minėtame Taisyklių punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad jeigu į darbą neateinama dėl svarbių priežasčių, apie tai būtina pranešti tiesioginiam vadovui. Taigi, Taisyklių 21.1 punktas iš esmės pateisina pareigos ateiti į darbą nustatytu laiku nesilaikymą, esant dviem sąlygoms, t. y. pirma sąlyga yra pranešti apie tai tiesioginiam vadovui, ir antra sąlyga yra tai, kad neatėjimo į darbą nustatytu laiku priežastis būtų pripažįstama svarbia.

28. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėja iki tarnybos pradžios (14 val.) pranešė savo tiesioginiam vadovui apie tai, kad neatvyks į darbą nustatytu laiku. Taisyklių 21.1 punkte nėra įtvirtintas terminas, kada turi būti atlikti minėti veiksmai (iš karto sužinojus apie tai, kad nebus galimybės ateiti į darbą laiku, tam tikrą laiko tarpą prieš darbo pradžią ar kt.), todėl pareiškėjos veiksmai, iki darbo pradžios (t. y. iki 14 val.) informuojant tiesioginį vadovą apie negalėjimą atvykti laiku į darbą, pripažintini tinkamu Taisyklių 21.1 punkte įtvirtinto reikalavimo įgyvendinimu. Pagalbos centras Išvadoje taip pat nenustatė, kad pareiškėja tiesioginį vadovą būtų informavusi netinkamai. Pagalbos centras konstatavo Taisyklių 21.1 punkto pažeidimą iš esmės todėl, kad pareiškėjos nurodytų neatvykimo į darbą nustatytu laiku priežasčių nepripažino svarbiomis. Taigi, sprendžiant dėl tarnybinio nusižengimo sudėties būtino elemento (neteisėtos veikos) buvimo, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar priežastys, dėl kurių pareiškėja 3 val. pavėlavo į tarnybą, buvo svarbios.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos nurodytų neatvykimo į darbą nustatytu laiku priežasčių svarbumo iš esmės nevertino, o tik konstatavo, kad byloje nėra patikimų įrodymų, jog pareiškėjos vaikas sirgo. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančio 2016 m. gegužės 21 d. budinčių darbuotojų, administruojančių pagalbos skambučius, darbo laiko žurnalo išrašo matyti, kad S. L. (L.) 13.53 val. įrašė pastabą, kad pareiškėja vėluoja, laukia mamos, kad palikti vaiką, atvyko į darbą 17 val. (b. l. 83). Iš esmės tas pats buvo nurodyta ir S. (S.) L. 2016 m. gegužės 26 d. tarnybiniame pranešime, t. y. buvo nurodyta, kad 2016 m. gegužės 21 d. 13.53 val. paskambino pareiškėja ir pranešė, kad vėluos į darbą, nes turi sulaukti mamos, kad palikti su ja savo mažametį vaiką (b. l. 39). Išvadoje taip pat nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo perklausytas 2016 m. gegužės 21 d. telefoninio pokalbio garso įrašas ir nustatyta, kad 13.53 val. paskambinusi moteris (prisistatė Aušra) pranešė atsiliepusiam S. L., kad šiandien pavėluos, nes turi atvažiuoti tėvai paimti vaiką, nes savaitgaliais neturi kam jo palikti. S. L. paklausta, ar per valandą atvažiuos, ji atsakė, kad tikrai ne, nes jos mama važiuoja iš Trakų (b. l. 8). Pagalbos centras, atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą, vertino būtent šias pareiškėjos vėlavimo į tarnybą aplinkybes (neturėjimas su kuo palikti mažamečio vaiko), jos buvo vertinamos, sprendžiant dėl šių aplinkybių svarbumo, ir priimant ginčijamą Įsakymą dėl nuobaudos pareiškėjai skyrimo, todėl būtent šios aplinkybės turėjo būti vertinamos ir pirmosios instancijos teisme. Taigi, sprendžiant dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, nėra reikšminga tai, ar byloje yra pateikti pakankamai patikimi įrodymai, jog pareiškėjos vaikas 2016 m. gegužės 21 d. sirgo.

30. Pagalbos centras Išvadoje konstatavo, kad pareiškėjos nurodyta priežastis (neturėjimas, su kuo palikti savo mažamečio vaiko) nėra svarbi. Pagalbos centras Išvadoje nurodė, kad pareiškėja privalėjo savo asmeninius reikalus susitvarkyti taip, kad jie netrukdytų laiku atvykti į darbą (tarnybą), taip pat Išvadoje konstatuota, kad nuo ryto iki 14 val. pareiškėja turėjo visas galimybes išspręsti vaiko priežiūros klausimą (b. l. 13). Minėti argumentai (kad pareiškėja turėjo visas galimybes išspręsti vaiko priežiūros klausimą), Išvadoje nemotyvuoti.

31. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėja 2016 metais viena augino mažametį (ikimokyklinio amžiaus) vaiką ir dirbo pamainomis (pagal grafiką). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja ne kartą raštu kreipėsi į Pagalbos centrą su prašymais, sudarant budėjimų grafikus, neskirti jai budėjimų savaitgaliais, nes pareiškėja viena augina mažametį vaiką ir savaitgaliais neturi jo su kuo palikti (b. l. 46–47). Išvadoje nepagrįstai teigiama, kad iš pareiškėjos nebuvo gautas prašymas nedirbti jai numatytą darbo pamainą (b. l. 12), nes minėti pareiškėjos prašymai apima visus savaitgalius (atskirai dėl kiekvieno šeštadienio ir sekmadienio pareiškėja prašymų Pagalbos centrui neturėjo pateikti). Iš Pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2016 m. gegužės 31 d. rašto Nr. 41D(V)-981 turinio matyti, kad pareiškėjai į minėtus prašymus buvo atsakyta žodžiu, paaiškinant, kad ji kaip viena auginanti vaiką iki 14 metų neturi lengvatų dėl darbo savaitgaliais, o į jos prašymus bus atsižvelgta pagal galimybes (b. l. 49). Nepaisant to, kad pareiškėjai buvo paaiškinta, kad į jos prašymus bus atsižvelgta pagal galimybes, Išvadoje nurodyta, kad nėra pagrindo pareiškėjos neskirti dirbti savaitgaliais (b. l. 12).

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, kad valstybė saugo ir globoja motinystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis). Konstitucijos 39 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad dirbančioms motinoms įstatymas numato palankias darbo sąlygas ir kitas lengvatas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vidaus tarnyba, be kita ko, grindžiama teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principu, pagal kurį preziumuojama, kad asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins jos pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, dėl to pagal šį statutą ir kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visą jų tarnybos laiką (Statuto 3 straipsnio 8 dalis).

33. Išvadoje yra remiamasi DK nuostatomis, įtvirtinančiomis socialines garantijas darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų. Pagal DK 147 straipsnio 5 dalį, darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų, jeigu yra galimybė, turi pirmumo teisę pasirinkti darbo pamainą. Taigi, darbuotojas tokios lengvatos netenka tais atvejais, jei darbdavys neturi galimybės leisti tokiam darbuotojui pasirinkti darbo pamainą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Pagalbos centras neturėjo objektyvios galimybės pagal pareiškėjos pateiktus prašymus neskirti jos į darbo pamainas savaitgaliais, tačiau, net jei tokie duomenys ir būtų, tai jokiu būdu nereikštų, kad pareiškėjos nurodyta pavėlavimo į tarnybą priežastis (neturėjimas su kuo palikti mažametį vaiką) negalėtų būti pripažįstama svarbia priežastimi, lėmusia neatvykimą į tarnybą nustatytu laiku. Tėvai yra atsakingi už vaiko saugumą, todėl pareiškėja, viena auginanti vaiką, kuris dėl savo amžiaus negali savimi pasirūpinti, 3 val. (iki atvyko artimieji) negalėjo palikti vaiko be priežiūros ir išvykti į tarnybą Pagalbos centre.

34. Išvadoje nurodyta, kad Pagalbos centras ir kiti asmenys dėl pareiškėjos pavėlavimo į tarnybą žalos nepatyrė, tačiau buvo pažeista drausmė, parodytas netinkamas pavyzdys kolektyvui, laikinai padidintas darbo krūvis kitiems darbuotojams (b. l. 13). Nagrinėjamu atveju, mažamečio vaiko interesai (teisė į saugią aplinką) turi prioritetą prieš tarnybos grafiko ar formaliosios darbo drausmės laikymąsi (netinkamo pavyzdžio parodymą kolektyvui ir pan.), todėl Pagalbos centras nepagrįstai pareiškėjos nurodytos neatvykimo į tarnybą laiku priežasties nepripažino svarbia.

35. Konstatavus, kad pareiškėja neatvyko į tarnybą nustatytu laiku dėl svarbių priežasčių ir apie tai pranešė Pagalbos centrui, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja pažeidė Taisyklių 21.1 punktą ir Etikos kodekso 6.8.2 punktą. Nesant tarnybinio nusižengimo sudėties elemento – neteisėtos pareiškėjos veikos – nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą. Nesant tarnybinio nusižengimo, pareiškėjai negalėjo būti skirta tarnybinė nuobauda, todėl Pagalbos centro Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

36. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjos apeliacinį skundą patenkina, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą patenkina ir Pagalbos centro Įsakymą panaikina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos A. K. skundą patenkinti.

Panaikinti Bendrojo pagalbos centro viršininko 2016 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 41TE-150 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius