2021-03-03 Nr. AB-4752-3-62-3-02353-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-130-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02353-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. A. ir L. F. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. A. ir L. F. skundą atsakovui Kauno apygardos prokuratūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai dėl darbo vietos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai A. A. ir L. F. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą Nr. 3V-15 (toliau – ir Įsakymas).

2020 m. gruodžio 21 d. teisme buvo gautas pareiškėjų patikslintas skundas, kuriame keliami papildomi reikalavimai: panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą dėl pareiškėjų 2020 m. rugsėjo 8 d. prašymo netenkinimo; nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) D. V. 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas Nr. 3V-15 nepažeidžia Prokuratūros įstatymo ir kitų teisės aktų; nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) D. V., priimdamas minėtą įsakymą, neviršijo kompetencijos; nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) D. V. 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas Nr. 3V-15 neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių buvo įsteigta prokuratūra, t. y. padėti teismams vykdyti teisingumą, struktūrinius padalinius steigiant prie teismų.

Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimui Nr. 17.9-10632, kuriuo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalį buvo išnagrinėtas pareiškėjų skundas dėl (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. 3V-15 panaikinimo apskųsti.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi atnaujino pareiškėjų skundo padavimo terminą, priėmė pareiškėjų patikslinto skundo (DOK-32615) dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 17.9-10632 „Dėl informacijos pateikimo“; atsisakė priimti patikslinto skundo reikalavimus: nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) D. V. 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas Nr. 3V-15 nepažeidžia Prokuratūros įstatymo ir kitų teisės aktų; nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) D. V., priimdamas Įsakymą, neviršijo kompetencijos; nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) D. V. 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas Nr. 3V-15 neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių buvo įsteigta prokuratūra, t. y. padėti teismams vykdyti teisingumą, struktūrinius padalinius steigiant prie teismų.

Teismas skundžiamos nutarties dalyje konstatavo, kad pareiškėjų reikalavimai nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) D. V. Įsakymas Nr. 3V-15 nepažeidžia Prokuratūros įstatymo ir kitų teisės aktų, ar yra priimtas neviršijant kompetencijos ir atitinka prokuratūros steigimo tikslus bei uždavinius, iš esmės laikytini skundo motyvais, o ne savarankiškais skundo reikalavimais. Teismas minėtus reikalavimus vertino kaip perteklinius ir sudarančius skundo motyvuojamąją dalį. Teismas sprendė, kad minėtais reikalavimais prašoma nustatyti tam tikrą faktą, todėl toks reikalavimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje numatytų teismo sprendimų rūšių, taip pat nėra adresuotas kitai bylos šaliai (t. y. atsakovui), o reiškiamas pačiam teismui, kuris šioje byloje nėra ir negali būti laikomas bylos šalimi.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, padarė išvadą, kad skundo dalis dėl reikalavimų nustatyti, ar Įsakymas Nr. 3V-15 nepažeidžia Prokuratūros įstatymo ir kitų teisės aktų ir ar Įsakymas yra priimtas neviršijant kompetencijos ir atitinka prokuratūros steigimo tikslus bei uždavinius, yra atsisakytina priimti kaip nenagrinėtina ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde, nesutikdami su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo šią nutarties, kuria buvo atsisakyti priimti skundo reikalavimai, dalį panaikinti.

Pareiškėjų teigimu, teismo argumentai atsisakyti priimti ginčo reikalavimus, prieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymui. Pareiškėjai konkretaus administracinio akto neteisėtumo įvertinimą pateiktais kriterijais laiko savo teisėtų interesų gynimo būdu. Šie reikalavimai yra paremti ABTĮ 3 straipsniu, todėl negali būti vertinami kaip pertekliniai ar neesminiai. Reikalavimai yra tiesiogiai susiję su pareiškėjų pažeistomis teisėmis, todėl teismas, iš esmės dar neištyręs ginčo aplinkybių, neturėtų daryti išvadų apie reikalavimų perteklinį pobūdį.

Pareiškėjai nurodo, kad ABTĮ 112 straipsnis numato, jog viena iš administracinio teismo funkcijų yra tikrinti netgi abstraktų administracinių aktų teisėtumą. Administracinių aktų teisėtumo nustatymas yra esminė administracinių teismų funkcija, todėl reikalavimas tikrinti konkretaus administracinio akto – (duomenys neskelbtini) D. V. Įsakymo Nr. 3V-15, teisėtumą, negali būti laikomas neatitinkančiu ABTĮ reikalavimų.

Pareiškėjai teigia, kad jie teikia prašymus atlikti administracinio akto vertinimus, kas pagal ABTĮ įeina į šio teismo kompetenciją. Visi reikalavimai yra adresuojami teismui, o ne atsakovui. Mano, kad jų patikslinto skundo reikalavimai yra pagrįsti ABTĮ 3 straipsniu, atitinka jų teisėtus lūkesčius ginčo nagrinėjimui administraciniame teisme bei pareiškėjų teisę pasirinkti pažeistų interesų gynimo kryptį ir apimtį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties dalies, kuria teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimų dalį, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl šių reikalavimų: nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) D. V. 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas Nr. 3V-15 nepažeidžia Prokuratūros įstatymo ir kitų teisės aktų; nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) D. V., priimdamas minėtą Įsakymą, neviršijo kompetencijos; nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) D. V. 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas Nr. 3V-15 neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių buvo įsteigta prokuratūra, t. y. padėti teismams vykdyti teisingumą, struktūrinius padalinius steigiant prie teismų, nes teismas sprendė, kad šiais reikalavimais prašoma nustatyti tam tikrą faktą, šie reikalavimai iš esmės yra skundo motyvai, o ne savarankiški skundo reikalavimai, todėl jie negali būti nagrinėtini ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjai, nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad teikti minėtus reikalavimus jiems numato teisę ABTĮ, šie reikalavimai yra tiesiogiai susiję su pareiškėjų pažeistomis teisėmis ir konkretaus administracinio akto neteisėtumo įvertinimą pateiktais kriterijais jie laiko savo teisėtų interesų gynimo būdu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos ir terminų, kuriuos įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012). Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015). Tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime šiuo atveju nesukeltų pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti nagrinėjamas, kadangi skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-480/2012). Vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010; 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-457-261/2020).

Taigi tam tikrų faktų pripažinimas ir jų nustatymas savaime nesukeltų pareiškėjams jokių teisinių pasekmių. Jeigu reikalavimai nėra materialūs reikalavimai atsakovui – savo esme teisme yra nenagrinėtini kaip savarankiški prašymai nustatyti tam tikrus faktus.

Esant šioms aplinkybėms, teismas visiškai pagrįstai atsisakė priimti ginčo reikalavimus kaip nesavarankiškus skundo reikalavimus, kurie negali būti nagrinėtini ABTĮ nustatyta tvarka. Atskirajame skunde priešingas išvadas leidžiančių padaryti aplinkybių ir argumentų nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų atskirąjį skundą tenkinti nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. A. ir L. F. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys